Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui A. M. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimo, kuriuo ieškinys dėl išlaikymo dydžio padidinimo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė E. S. (toliau – ir ieškovė arba apeliantė) ir atsakovas A. M. (toliau – ir atsakovas) yra nepilnamečio vaiko E. S., gimusio (duomenys neskelbtini) , tėvai.

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-15520-1090/2021 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei E. S. dėl tėvystės nuginčijimo ir atsakovės E. S. priešieškinį ieškovui A. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba), buvo nuspręsta pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-26690-1019/2017, iš ieškovo A. M., priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui E. S., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš ieškovo A. M., išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. S., mokamą po 270,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. gegužės 17 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskirti atsakovę E. S. nepilnamečiam vaikui E. S. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; kitoje dalyje atsakovės priešieškinį atmesti.

15. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 52 pastraipa; 2017 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017 40 pastraipa; 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 38 pastraipa).

17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės teikiami dokumentai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, bylos šalys su jais susipažino, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir nepažeis dalyvaujančių byloje asmenų teisių, todėl tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui ieškovės pateiktus įrodymus priima.

18. Ginčas byloje kyla dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

20. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad teismas visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisimas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį.

21. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

22. Ieškovės pareikštas ieškinys grindžiamas antruoju išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindu – pasikeitusiais (išaugusiais) nepilnamečio vaiko poreikiais, o taip pat teigiant, kad padidėjo ir pragyvenimo lygis, todėl ieškovei nebeužtenka jos gaunamo darbo užmokesčio ir nepilnamečiui vaikui skiriamo išlaikymo, todėl prašė išlaikymo sumą padidinti iki 500,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas sutiko, kad augant vaikui, keičiasi ir jo poreikiai, tačiau mokėti dar didesnį išlaikymą, negu jį teikia, neturi galimybių.

23. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šiuo metu nustatytas išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis, sudarantis po 270 Eur (su indeksavimu 276 Eur) per mėnesį, nebėra pakankamas net minimaliems būtiniesiems vaiko poreikiams užtikrinti, todėl tai sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl jo padidinimo. Vadovaujantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, teismas padarė išvadą, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 800 Eur suma (apytiksliai atitinka minimalų atlyginimą). Bendrai įvertinęs vaiko poreikius, atsižvelgiant į įrodymų visumą, vadovaujantis logikos dėsniais, teismas vertino, kad 327 Eur išlaikymo suma, priteistina iš atsakovo, būtų protinga ir logiška (į šią sumą neįskaitant 122,50 Eur vaiko pinigų). Tokiu atveju minimalią neįrodinėtiną sumą 270 Eur didino atsižvelgiant į berniuko amžių, poreikius, mokslą bei kitus poreikius iki 327 Eur. Vertino, kad su universalia išmoka -122,50 Eur, ieškovė gaus 449,50 Eur (327 Eur + 122,50 Eur) vaikui išlaikyti. Nurodė, kad minimalus vaiko išlaikymas priteistinas, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį.

25. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio padidinimas ir išlaikymo dydžio indeksavimas yra skirtingos kategorijos.

26. CK 3.208 straipsnyje, reglamentuojančiame išlaikymo indeksavimą, nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 2 punkte nustatyta, kad indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Apraše nustatyta, kad periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą, kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis (Aprašo 3 punktas); periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį (Aprašo 4 punktas); neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos (Aprašo 7 punktas).

27. Kasacinis teismas, aiškindamas periodinių išmokų indeksavimo ypatumus, yra nurodęs, kad siekdamas apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą. Periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010).

28. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad išlaikymo padidinimo institutas siejamas su pasikeitusiais vaiko poreikiais ir tėvų galimybėmis tokį išlaikymą teikti, o priteisto išlaikymo indeksavimas skirtas dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastoms pajamoms visiškai ar iš dalies kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-96-684/2025).

29. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimu priteistas išlaikymas ir buvo indeksuojamas pagal CK 3.208 straipsnio, Aprašo nuostatas. Tai patvirtina ir pačios apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktas antstolio elektroninis laiškas dėl indeksacijos skaičiavimo, atliktų mokėjimų bankiniai pavedimai. 2021 m. spalio 26 d. sprendimu priteista 270,00 Eur suma, nuo 2022 m. vasario 1 d. indeksuota (indeksas 1,106) padidėjo iki 299,00 Eur, nuo 2023 m. vasario 1 d. (indeksas 1,217) – iki 364,00 Eur, nuo 2024 m. vasario 1 d.(indeksas 1,012) – iki 368,00 Eur ir nuo 2025 m. vasario 1 d. (indeksas 1,021) – iki 376 Eur. Apeliacinės instancijos vertina, kad pirmosios instancijos teismas skaičiuodamas indeksavimą, padarė akivaizdžią klaidą ir jo gauta indeksuota suma 276 Eur 2024 –2025 m. yra neteisinga. Tačiau, kaip jau buvo minėta, periodinės išmokos yra indeksuojamos siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Aprašo 2 punktas), o sprendžiant dėl išlaikymo dydžio padidinimo apimties, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

30. Apeliantė ieškiniu prašė padidinti išlaikymo sumą iki 500 Eur, nes priteistos 270,00 Eur sumos, šiuo metu mokamos indeksuotos – 376 Eur, nepakanka patenkinti visus nepilnamečio vaiko poreikius.

31. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, spręsdamas reikalavimą dėl vaikui mokamo išlaikymo padidinimo, turi vadovautis ankstesniame teismo sprendime nustatytais vaiko poreikiais, o ne vien ieškovės įrodinėtais vaiko poreikiais ir tik tuomet spręsti, ar įprastiems vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga išlaidų suma padidėjo. Nors vaikui augant, jo poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo: vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas analizavo ginčui aktualias svarbiausias faktines ir teisines bylos aplinkybes, analizavo byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, juos įvertino šalims priskirtų įrodinėjimo pareigų kontekste, tačiau jų sistemiškai nevertino su ankstesniame teismo sprendime nustatytais vaiko poreikiais, ir nuspręsdamas, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 800,00 Eur suma (apytiksliai atitinka minimalų atlyginimą), šios išvados neargumentavo.

32. Ieškovė byloje pateikė vaiko poreikių lentelę, pagal kurią nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikalinga 1 626 Eur suma. Be to, nurodė kad ši suma yra didesnė, nes neįmanoma įtraukti visų išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad vaiko poreikiai viršija ieškovės darbo užmokestį 400 Eur, vertino, kad ieškovė vaiko poreikius nurodė nepagrįstai didelius. Apeliaciniame skunde apeliantė sutiko tik su tuo, kad jos įrodinėjama vienintelė koreguojama suma galėtų būti šiltojo ir šaltojo sezono drabužiai, ir ši išlaidų suma galėtų siekti 1 000,00 Eur šiltojo sezono drabužiams (per mėnesį 83 Eur) (vietoje nurodytos 1 800 Eur sumos), 2 000 Eur (167 Eur/mėn.) šaltojo sezono drabužiams (vietoje nurodytų 3 000 Eur).

33. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimo (civilinė byla Nr. e2-15520-1090/2021, CPK 179 straipsnio 3 dalis), kurį nepakeistą paliko Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-360-340/2022) apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė byloje įrodinėjo, jog vaiko poreikių patenkinimui viso reikalinga 749,00 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro išlaidos: maistui – 120,00 Eur; už darželio paslaugas – 80,00 Eur; vaistams ir higienos priemonėms – 30,00 Eur; būsto nuomai – 120,00 Eur ir komunaliniams mokesčiams – 30,00 Eur (vaikui tenkanti išlaidų dalis); mokesčiams už lankomą būrelį (sporto mokyklą) – 55,00 Eur; rūbams ir avalynei – 140,00 Eur; už kirpimo paslaugas – 30,00 Eur; edukacinėms (ugdymo) priemonėms – 30,00 Eur; laisvalaikiui, kelionėms, pramogoms – 60,00 Eur; transporto išlaidoms – 50,00 Eur; už kabelinės televizijos paslaugas – 4,00 Eur (vaikui tenkanti išlaidų dalis). Įvertinęs nurodytas nepilnamečio E. S. išlaikymui reikalingas sumas, ieškovo ir atsakovės paaiškinimus, taip pat rašytinių įrodymų turinį, teismas sprendė, kad atsakovės nurodomos vaikui tenkančios sumos, susijusios su išlaidomis maistui (120,00 Eur), vaikui tenkančiomis būsto nuomos ir išlaikymo išlaidomis (120,00 + 30,00 Eur), išlaidomis edukacinėms (ugdymosi) priemonėms (30,00 Eur), išlaidomis už ikimokyklinio ugdymo paslaugas (80,00 Eur), išlaidomis neformaliajam ugdymui (sporto mokyklai) (55,00 Eur), išlaidomis vaistams ir higienos priemonėms (30,00 Eur), taip pat išlaidoms už kabelinės televizijos paslaugas (4,00 Eur), įvertinus vaiko amžių ir raidą, taip pat sveikatos būklę, yra realaus ir protingo dydžio, atitinka vaiko geriausius interesus, todėl iš esmės pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis, tačiau bendra tokių išlaidų suma, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, suapvalintina į mažesnę pusę iki bendros 450,00 Eur sumos. Taip pat išlaidas neformaliajam vaiko ugdymui – 55,00 Eur pripažino racionalaus ir pagrįsto dydžio. Tačiau sumą, skirtiną vaiko drabužiams – 140,00 Eur per mėnesį arba 1 680,00 Eur per metus laikė nepagrįsta, pripažino, kad išlaidų drabužiams pagrįsta ir reali 80,00 Eur per mėnesį arba 960,00 Eur per metus suma. Atsakovės nurodytą vaiko laisvalaikiui (pramogoms, šventėms, kelionėms, gimtadieniams ir kt.) vidutiniškai per mėnesį išleidžiamą 60,00 Eur sumą ir kas mėnesį atsakovės vaiko poreikiams tenkinti papildomai išleidžiamą 50,00 Eur transportui, t. y. kurui, automobilio amortizacijai ir pan. sumą, pripažino pagrįstas (abi kartu) 70,00 Eur sumai. Įvertinus rinkoje egzistuojančias vaikų kirpimo kainas, taip pat visuotinai paplitusį vaikų kirpimo periodiškumą, teismas sprendė, kad pagrįsta ir reali suma vaiko kirpimui per mėnesį yra 15,00 Eur (vietoje nurodomos 30 Eur). Atsižvelgdamas į vaiko amžių ir raidą, sveikatos būklę, teismas konstatavo, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui reikalinga bendra suma sudaro 615,00 Eur (450,00 + 80,00 + 70,00 + 15,00), kuri pripažintina pagrįsta ir įrodyta. Ši teismo pripažinta būtinų išlaidų suma buvo sumažinta 70 Eur dydžio išmoka vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatas, taip pat 32 Eur dydžio laikina priemoka prie vaiko pinigų; galutinę vaiko poreikių tenkinimui reikalingą sumą teismas nustatė 540 Eur.

34. Nuo minėto 2021 m. spalio 26 d. sprendimo priėmimo, ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2024 m. spalio 24 d. dėl išlaikymo dydžio padidinimo, teigdama, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikalinga 1 626 Eur suma. Taigi, sekant ieškovės logika, vaiko poreikiai per trejus metus padidėjo 3 kartus (1626 : 540 = 3,01).

35. Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, ieškovė vaiko poreikius nurodė nepagrįstai didelius, o jie viršija ieškovės darbo užmokestį 400 Eur (1 600 - 1 200). Pastebėtina ir tai, kad 2021 m. išnagrinėtoje byloje pagal pateiktus įrodymus ieškovės pajamos 2021 m. sudarė nuo 642,00 Eur iki 900,00 Eur neatskaičius mokesčių per mėnesį. Patikrinus SoDros duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovės pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos (t. y. neatskaičius mokesčių), 2024 m. gruodžio mėnesį buvo 1 252,39 Eur, 2025 m. sausio mėn. – 844,50 Eur, 2025 m. vasario mėn. – 1 133,26 Eur. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė sąmoningai neteikia įrodymų apie gaunamas pajamas, nurodo jas padidintas, siekdama didesnio išlaikymo vaiko poreikiams tenkinti. Atsakovas būdamas jauno ir darbingo amžiaus, SoDros duomenims, nuo 2011 m. gruodžio 1 d. niekur nedirba.

36. Apeliacinės instancijos teismas, sistemiškai išnagrinėjęs šioje byloje pateiktus įrodymus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimu nustatytomis aplinkybėmis, esminių vaiko poreikių padidėjimo nenustatė, o taip pat nenustatė ir šalių turtinės padėties pasikeitimo. Spręsdamas, kokie vaiko poreikiai egzistuoja šiuo metu, teismas nustatė, kad neliko vaiko poreikio lankyti darželį (80,00 Eur kas mėnesį), o šias išlaidas keičia išlaidos mokyklos paslaugoms, maitinimui, dienpinigiams (150 Eur). Ieškovė neįrodė padidėjusių vaiko poreikių maistui, šiltojo ir šaltojo sezono rūbams, laisvalaikiui, kelionėms, įvairioms šventėms. Teismas vertina, kad yra realios ir pagrįstos 80 Eur išlaidos edukaciniams reikmenims, knygoms ir pratyboms, 17 Eur išlaidos telefono pildymo plano užsakymui, tačiau sveikatos draudimo išlaidų (10 Eur) nepriskiria prie padidėjusių vaiko poreikių išlaidų. Taip pat vertintina, kad ieškovė neįrodė patiriamų ar artimoje ateityje patirsiančių vaiko odontologinio gydymo išlaidų, nes yra nemokamas dantų gydymas vaikams odontologijos klinikose, turinčiose sutartis su ligonių kasomis. Remdamasis byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui reikalinga bendra suma yra padidėjusi, nei buvo priteista, ir sudaro 782,00 Eur (615 – 80 + 150 +80 +17 = 782), kuri pripažintina pagrįsta ir įrodyta (CPK 185 str.).

37. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 32 pastraipa).

38. Tokiu atveju, atsižvelgiant į orientacinį minimalios mėnesinės algos kriterijų, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924,00 Eur, kas atskaičius mokesčius yra apie 708,42 Eur, minimali neįrodinėtina suma ir būtų 708,42 Eur (arba po 354,21 Eur tenkanti kiekvienam iš tėvų). Nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 1 038,00 Eur, atskaičius mokesčius – 777,39 Eur, arba po 388,69 Eur tenkanti kiekvienam iš tėvų. Jau minėta (nutarties 37 pastraipa), vaiko poreikių patenkinimui reikalinga bendra suma yra 782,00 Eur, o ½ dalį šios sumos sudaro 391 Eur, ir tai yra labai artima suma minimalaus išlaikymo sumai (t. y. tik 2,31 Eur didesnė, 391 – 388,69 = 2,31 Eur).

39. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020 33 pastraipa). Tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020 46 pastraipa).

40. Faktinės byloje nustatytos aplinkybės ir pati nagrinėjama situacija apeliacinės instancijos teismui leidžia spręsti, kad nėra pagrindo mažinti nustatyto priteistino išlaikymo dydžio (nutarties 36 pastraipa) išmokų suma, o valstybės mokamos išmokos skirtinos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet nė tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, todėl gali dirbti ir užsidirbti savo paties ir vaiko išlaikymui, atsakovas yra ir gali būti pajėgus užtikrinti jam tenkančius nepilnamečio vaiko išlaikymo poreikius. Tai, jog atsakovo teigimu, jis ir dirbdamas galėtų uždirbti tik minimalią algą, nėra pateisinamas vertinimas dėl teiktino išlaikymo. Yra subjektyvus ir pačios ieškovės pasirinkimas nenurodyti tikslių gaunamų pajamų. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009 ir kt.).

41. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl priteisto išlaikymo padidinimo iki 327,00 Eur sumos keistinas ir iš atsakovo vaikui priteistino išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis, suma padidintina iki 391,00 (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3punktas).

42. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad tol, kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, modifikuojama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas. Tai reiškia, kad pakeistos vaiko išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrąją taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento, t. y. šios nutarties priėmimo data (2025 m. liepos 8 d.).

43. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

44. Nagrinėjamu atveju ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinį dėl išlaikymo pakeitimo (padidinimo) yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Atsakovui teikiama antrinė teisinė pagalba pagal 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. ATS-2024-33437 ir 2025 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. ATS-2025-13197, todėl jis 100 procentų yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, įskaitant tiek žyminį mokestį, tiek jam tenkančias antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Tokiu atveju, žyminis mokestis valstybei nepriteistinas tiek keičiant sprendimą ir iš dalies tenkinant ieškinį, tiek ir iš dalies tenkinant apeliacinį skundą. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 8,64 Eur ir jas paskirsčius tarp šalių proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovės nepriteistinos, nes nesudaro minimalios valstybei priteistinos sumos.

45. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra patenkintas 52 procentus (išlaikymo sumą prašė padidinti nuo 270 Eur sumos iki 500 Eur sumos, o apeliacinės instancijos teismas išlaikymo sumą padidino nuo 270 Eur iki 391 Eur; (391-270) x 100 : (500-270) = 52)), o atmesta reikalavimų dalis sudaro 48 procento. Taip pat apeliacinis skundas yra tenkinamas 37 procentus ((391-327) x 100 : (500-327) = 37) ir 63 procentus atmetamas.

46. Ieškovė patyrė 1 028,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovui, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo patirta 450,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tokiu atveju, proporcingai tenkintų iš atmestų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovei priteistina 514,25 Eur (1 028,50 x 52 : 100 = 514,25) teisinės pagalbos išlaidų, o iš ieškovės valstybei – 216,00 Eur (450 x 48 : 100 = 216) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

47. Ieškovė pateikė įrodymus apie jos patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 726,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, t. y. 37 procentais, iš atsakovo ieškovei priteistina 268,62 Eur (726 x 37 : 100 = 268,62) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą buvo patirta 195,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl 63 procentus atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės valstybei priteistina 123,37 Eur (195,83 x 63 : 100 = 123,37) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad abiejų šalių patirtos ir prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto jų maksimalaus dydžio, yra pagrįstos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr. e2-15520-1090/2021 iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš ieškovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą po 391,00 Eur (tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. liepos 8 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki kol vaikas sulauks pilnametystės paliekant vaiko motiną E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 514,25 Eur (penkis šimtus keturiolika eurų 25 ct) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 216,00 Eur (du šimtus šešiolika eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą ((duomenys neskelbtini)), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio dalį atmesti”.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 268,62 Eur (du šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir 62 ct) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 123,37 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus 37 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą ((duomenys neskelbtini)), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.