- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-11
- Bylos Nr.
- e2-3197-1028/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00660-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvijus Balčytis
- Ieškovas
- G. E.
- Atsakovas
- M. E.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinė bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo:
1) panaikinti (duomenys neskelbtini) Tytuvėnų Švč. M. Marijos bažnyčioje bažnyčios nustatyta tvarka tarp M. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą Kelmės rajono archyvo ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo kaltės;
2) palikti ieškovei santuokinę pavardę E.;
3) nustatyti nepilnamečių vaikų U. E. (duomenys neskelbtini) ir U. E. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina G. E.;
4) priteisti iš atsakovo M. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams U. E. ((duomenys neskelbtini)) ir U. E. (duomenys neskelbtini) išmokomis po 300 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės; vaikams išlaikyti skirtų lėšų uzufruktore paskirti jų motiną G. E.;
5) nustatyti, kad atsakovas M. E. bendrauja su nepilnamečiais vaikais U. E. ir U. E., atsižvelgiant į vaikų išreikštą norą, užimtumą, sveikatos būklę, atsakovo galimybes ir poreikius;
6) nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisės teisines pasekmes sukėlė nuo 2022-04-01;
7) Padalinti santuokoje įgytą turtą, ieškovei G. E. priteisti:
7.1. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 12000 Eur; gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 133000 Eur, vertė iš viso: 145000 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), Šiauliuose; turtas apsunkintas hipoteka ir nepasibaigusia prievole kreditoriui AB SEB bankui;
7.2. automobilį Citroen C4 Picasso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 5600 Eur;
7.3. kilnojamuosius daiktus: televizorių - 200 Eur, miegamojo lovą - 400 Eur; virtuvės baldų komplektą - 2500 Eur; orkaitė Whirpool - 200 Eur, kaitlentę AEG - 250 Eur, indaplovę Whirpool - 150 Eur, šaldytuvą Samsung - 400 Eur, vertė iš viso: 4100 Eur;
7.4. priteisti iš atsakovo 1000 Eur kompensaciją už santuokos metu sumažintą turto vertę;
7.5. priteisti vykdyti ieškovei G. E. ir atsakovui M. E. solidarią prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal (duomenys neskelbtini)7-03-13 Kredito sutartį, Nr.06A1718210319, nustatant, kad įsipareigojimus kreditoriui vykdys G. E. be regreso teisės išieškoti sumokėtas įmokas iš M. E.;
7.6. priteisti pastatą - sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliuose;
8. Atsakovui M. E. priteisti:
8.1. kilnojamuosius daiktus: televizorių Samsung - 600 Eur, skalbimo mašiną AEG - 300 Eur, džiovyklę AEG - 400 Eur, svetainės minkštų baldų komplektą - 450 Eur; vertė iš viso: 1750 Eur;
8.2. už ieškovei tenkančią didesnę santuokinio turto dalį atsakovui priteisti 27504,76 Eur kompensaciją.
2. Ieškinyje nurodoma, kad gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus U. E., (duomenys neskelbtini) gimė dukra U. E.. Jau ilgą laiką tarp jų vyrauja nesutarimai, atsakovas nepalaiko moraliai, prie šeimos reikmių neprisideda, nepadėjo ir nepadeda finansiškai, nebeveda bendros buities. Su atsakovu yra konfliktavę dėl jo girtavimo, rodomos jai nepagarbos, menkinimo, užgauliojimų. Bendro gyvenimo metu atsakovas nesiderino prie šeimos interesų, buvo linkęs nesiskaityti su šeimos vertybėmis, bendrais poreikiais, šeimai neduodavo pinigų, atsakovas yra priklausomas nuo alkoholio. Atsakovo polinkis alkoholiui sustiprėjo 2017 m. Tais metais atsakovą pirmą kartą sustabdė neblaivų vairuojantį automobilį. Ne kartą prašė atsakovą keisti gyvenimo būdą, tačiau nesėkmingai. Dėl atsakovo nenoro pasikeisti, jo girtavimo keliamos įtampos besilaukdama U. net tris kartus gulėjo ligoninėje su gresiančiu persileidimu. Nuo 2021 m. dėl atsakovo girtavimo, santykiai šeimoje ypatingai pašlijo. Su vaikais apsigyveno šeimos gyvenamajame name atskirame kambaryje, nes atsakovas girtavo, triukšmavo, grasino. Su vaikais buvo įsibaiminę atsakovo neprognozuojamo elgesio, su neblaiviu atsakovu nesaugu namuose tiek jai, tiek vaikams, nes atsakovas būna agresyvus, neadekvačiai elgiasi. Dėl netinkamo atsakovo elgesio kreipėsi specialistų pagalbos, vaikai lankėsi pas psichologę, jai buvo suteikta gydytojo psichiatro konsultacija. Siekdama palengvinti buitį sau ir vaikams, 2022-03-25 už sutaupytas lėšas ir su tėvų finansine pagalba įsigijo automobilį Citroen C4 Picasso. Atsakovas supyko, priekaištavo dėl pirkinio. 2022-03-27 atsakovas neblaivus vairavo šeimos automobilį Seat Altea, buvo sulaikytas, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Susitarė, kad atsakovas išsikraustys. Atsakovas apsigyveno jos tėvų bute adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Nuo 2022-04-01 nebepalaikė normalių santykių, nebesprendė buities klausimų, tačiau vežė vaikus į susitikimus su atsakovu, kol galiausiai, atsakovas po nepavykusios mediacijos, grįžo į šeimos namus, o pati saugodama vaikų ir savo ramybę nuo 2023m. sausio pradžios buvo priversta apsigyventi atskirai nuo sutuoktinio, išsikraustyti į tėvų vieno kambario butą. Atsakovas likęs vienas šeimos gyvenamojoje patalpoje jos ir vaikų neįsileidžia. Atvykus pasiimti asmeninių daiktų, neleido patekti į namą, dėl ko teko kviesti policijos pareigūnus. Naudotis gyvenamuoju namu negali. Atsakovas name ir kieme įrengė net aštuonias vaizdo kameras, filmuoja atvykusius į susitikimą vaikus, kas nesuderinama su vaikų interesais. Negana to, atsakovas pradėjo telefono skambučiais, trumposiomis žinutėmis užgaulioti, persekioti jos tėvus, mėtė jos daiktus į tėvų kiemą, kėlė konfliktus. Atsakovas buvo baustas už teisės pažeidimus, dėl girtavimo ne kartą prarado vairuotojo pažymėjimą, buvo konfiskuotas šeimos automobilis, prarado darbą, mokėjo žalą darbdaviui. Atsakovas vengia bendrauti, palaikyti dvasinį ar fizinį ryšį, nepalaiko šeimyninių santykių, neteikia išlaikymo. Atsakovas nepadėjo, kai dukra patyrė nudegimus ir buvo reikalinga pagalba prižiūrėti sūnų, nes turėjo kelias dienas pasilikti su dukra U. Kauno klinikose. Dėl dukters patirtos traumos siekė pasinaudoti draudimo išmoka, ja kompensuoti patirtas gydymo išlaidas, priežiūrą, tačiau atsakovas ne tik neteikė pagalbos, bet net nedavė sutikimo gauti draudimo išmoką vaiko vardu į mano banko sąskaitą. Toliau nebemato pagrindo toleruoti įtampą tarpusavio santykiuose, taikstytis su atsakovo girtavimu, ekonominiu ir psichologiniu smurtu, todėl priėmė sprendimą nutraukti santuoką. Dėl Atsakovo netinkamo elgesio, girtavimo, nelojalumo, jo nenoro pasikeisti ir išsaugoti santuoką, visiško šeimos poreikių ignoravimo atsirado nepagarba, neliko tarpusavio moralinės paramos ir supratimo. Atsakovo netinkamas elgesys įrodo, kad jis nenori gyventi kartu ir išsaugoti šeimą. Atsakovas pažeidė lojalumo, abipusės pagarbos, moralinės paramos kitam sutuoktiniui pareigas, santuoka iširo dėl atsakovo šeimos vertybių ir gerovės nepuoselėjimo, išsiskyrusio požiūrio į vertybes, bei į pareigas, tvarkant šeimos reikalus, santykiai pašlijo dėl atsakovo nedėmesingumo tarpusavio santykiams ir vaikams, atsakovo girtavimo, todėl santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo lieka santuokinė pavardė E. Nuo 2022 m. balandžio l d. atsakovo išėjimo iš šeimos gyvenamosios patalpos ir apsigyvenimo skyriumi santykiai nutrūkę. Atsakovas nerėmė šeimos ir nesitarė dėl bendrų poreikių ir interesų. Nuo 2023 m. sausio pradžios atsakovas gyvena šeimos gyvenamajame name, per laiką, kuomet kartu negyvena atsakovas pirko ir namų valdoje, name įrengė vaizdo kameras, galėjo prisiimti kreditorinių įsipareigojimų, apie kuriuos nėra žinoma, daryti teisės pažeidimus. Teismo prašys nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai faktiškai nustojo gyventi kartu - nuo 2022 m. balandžio l d. Po santuokos nutraukimo sūnaus U. E. (duomenys neskelbtini) ir dukters U. E. (gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą prašys nustatyti su ja, vaikų motina G. E., nes faktinė vaikų gyvenamoji vieta yra kartu su ja, be to, visapusiškiau galės užtikrinti vaikų interesus. Tarp jos ir vaikų yra stiprus emocinis ryšys, santykiai labai geri. Vaikų santykiai su tėvu yra įtempti, vaikai patyrė emocinių išgyvenimų dėl atsakovo girtavimo, vengia kontaktų su tėvu, priešinasi jam. Atsakovas mažai dalyvauja vaikų gyvenime, nesidomi vaikų mokslu, ugdymu, kylančiais emociniais sunkumais, nežino jų poreikių. Nepilnamečiai vaikai nori gyventi su ja. Atsakovas nepilnamečių vaikų išlaikymui lėšų neskyrė gyvenant santuokoje ir neskiria dabar. Per laikotarpį nuo 2022-04-01 iki dabar atsakovas pervedė 885 Eur piniginių lėšų vaikams. Vaikus išlaiko viena, užsiima jų priežiūra, visapusišku lavinimu, padeda jos tėvai. Kad užtikrinti normalų ir visavertį gyvenimą, sūnaus U. poreikiams reikalinga per mėnesį 637,50 Eur suma. Dukters U. poreikiams reikalinga per mėnesį 650 Eur suma. Nepilnamečių vaikų išlaikymui prašys priteisti iš atsakovo po 300 Eur per mėnesį kiekvienam nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikai sulauks pilnametystės. Yra dirbanti, vidutinis darbo užmokestis yra 990 Eur atskaičius mokesčius, finansiškai padėjo ir padeda tėvai. Nuo 2023-01-01 gauna vaikams skirtą universalią išmoką - vaiko pinigus - 85,75 Eur per mėnesį vienam vaikui. Prašys teismo nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas bendrautų su nepilnamečiais vaikais, atsižvelgiant į vaikų išreikštą norą, užimtumą, sveikatos būklę, atsakovo galimybes ir poreikius. Gyvendami santuokoje 2015-04-22 Turto sujungimo sutartimi sujungė asmeninės nuosavybės teise turėtus žemės sklypus į bendrąją jungtinę nuosavybę. Į bendrą teritoriją sujungtame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. VI Registrų centro Vidutinės rinkos vertės paieškos duomenimis, Nekilnojamųjų daiktų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, vertė yra: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 12000 Eur; gyvenamojo namo, unikalus Nr. 133000 Eur, vertė iš viso: 145000 Eur. 2022-03-25 bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgytas automobilis Citroen C4 Picasso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas G. E. vardu. Vidutinė rinkos vertė 5600 Eur. Santuokoje buvo įgyti namų apstatymo daiktai. Gyvenamojo namo statybai banke AB SEB banke 2017-03-13 buvo sudaryta Kredito sutartis, Nr.06A 1718210319, pagal kurią buvo suteiktas iš viso 65000 Eur kreditas. Nepadengta kredito suma 2023-02-03 - 48970,24 Eur. Turto vertė iš viso: 156450 Eur, neįvykdyti kreditoriniai įsipareigojimai - 48970,24 Eur. Reikia pažymėti, kad sujungtame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruoti sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise registruoti statiniai: pastatas - sodo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2280 Eur, registruotas M. E. vardu; pastatas - sodo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas G. E. vardu. Šis sodo namelis gyvenamojo namo statybų metu mūsų bendru sutarimu 2018 m. buvo nugriautas, tačiau nebuvo išregistruotas. Dalinant santuokoje įgytą turtą šie statiniai priteistini tam sutuoktiniui, kuriam natūra tenka žemės sklypas ir gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nes pastatas - sodo namelis yra sujungto žemės sklypo priklausinys, sodo namelis yra medinis, nedidelio ploto (12,04 m2), ribotas statinio panaudojimas. Nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, padalinti natūra sutuoktiniams nėra galimybės ir dalinant santuokoje įgytą turtą tikslinga nukrypti nuo bendro principo turtą dalinti natūra, atsižvelgti ir į tai, kuriam iš sutuoktinių šis turtas yra reikalingesnis. Atsakovas šiuo metu gyvena šeimos name, tuo tarpu mes su vaikais glaudžiamės vieno kambario bute. Dėl atsakovo girtavimo negali užtikrinti tinkamų vaikams gyvenamo būsto sąlygų, priversta varžyti vaikų poreikius. Atsakovui siūlė parduoti namą, grąžinti paskolą ir pasidalinti lėšas; taip pat, siūlė sumokėti atsakovui kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokinio turto žemės sklypo su namu, dalį arba gauti kompensaciją iš atsakovo, tačiau atsakovas nesutiko. Jau ilgą laiką konfliktuoja, gyvenimas bendrame name, bendras turto valdymas įtakotų naujus konfliktus. Bendras gyvenimas viename būste sunkiai suderinamas dėl atsakovo gyvenimo būdo, dėl jo girtavimo. Gyvenamasis namas yra vieno aukšto, turi bendrą erdvę, virtuvę sujungtą su svetaine, koridoriumi, turi vieną vonią, tris miegamuosius, ir paskirstyti izoliuotas patalpas kiekvienam sutuoktiniui techninių galimybių nėra. Nekilnojamojo turto priteisimas ieškovei leistų geriau užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, tinkamai pasirūpinti nekilnojamaisiais daiktais. Už ieškovei tenkančią didesnę santuokinio turto dalį atsakovui priteisti 27504,76 Eur kompensaciją. Gyvenant santuokoje 2017-03-03 atsakovo vardu buvo įregistruota transporto priemonė SEAT ALTEA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022-03-27 Atsakovas transporto priemonę vairavo neblaivus, buvo atliktas ikiteisminis tyrimas ir Šiaulių apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo 2022-05-10 pagrindu transporto priemonė buvo konfiskuota. Dėl konfiskuotos transporto priemonės, atsakovas yra atsakingas už santuokinio turto vertės sumažinimą konfiskuoto automobilio vertės ribose. Pagal 2017-02-26 pirkimo - pardavimo sutartį automobilis Seat Altea buvo įgytas už 2600 Eur. Ieškovė nurodo preliminarią konfiskuoto automobilio vertę - 2000 Eur. Preliminariai atsakovas turi kompensuoti ieškovei už santuokinio turto vertės sumažinimą - 1000 Eur sumą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad nori išsaugoti šeimą ir teisme prašys nustatyti šešių mėnesių terminą susitaikyti. Šeimoje auga du mažamečiai vaikai , kurie prisirišę prie abiejų tėvų ir mažamečių vaikų interesas taip pat yra augti šeimoje su abiem tėvais, jeigu yra tokia galimybė. Santuokos krizę ieškovė nori išspręsti nutraukdama santuoką. Nesutinka, kad santuoka turi būti nutraukta dėl jo kaltės. Tai dėl ieškovės kaltės iširo santuoka, dėl jos nuolatinių konfliktų, jos nepakeliamo elgesio. Tai ji nesirūpino šeimos gerove. Būtent dėl ieškovės elgesio negali kartu gyventi, ji nutraukė ryšį. Ieškovė yra sunkaus charakterio. Jis pastatė namus, mokėjo mokesčius, kreditą, todėl visada ir visokeriopai pagal savo turimas galimybes prisidėjo prie šeimos gerbūvio ir ją išlaikė. Prašys ieškovę pripažinti kalta dėl santuokos nutraukimo. Būtent nepakenčiamas ieškovės elgesys jo atžvilgiu ir jos nusišalinimas nuo šeimos reikalų yra nesuderinamas su šeima ir jos vertybėmis ir yra vienintelė santuokos iširimo priežastis. Ieškovė gyveno aprūpintai ir prabangiai, nes namas yra naujas, jame naujos technologijos, nauji daiktai, buitinė technika. Jeigu būtų toks girtuoklis, kaip nurodo ieškovė, buitis nebūtų buvusi taip sutvarkyta ir tokių namų mes neturėtų. Nėra priklausomas nuo alkoholio ir tai nėra priežastis santuokai nutraukti. Neturėtų būti nustatyta, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms sukėlė teisines pasekmes nuo 2022 04 01 d., per šį laikotarpį ir taikėsi ir pykosi, faktiškai ši laikotarpį gyveno kaip sutuoktiniai ir nebuvo visiškai santuokinių ryšių nutraukę. Norėtų, kad sutuoktinei nebūtų palikta santuokinė pavardė, būtų pakeista į jos mergautinę pavardę Ž. Vaikai yra mažamečiai, todėl sutiks, kad po santuokos nutraukimo vaikai liktų gyventi su mama, jos gyvenamojoje vietoje iki vaikų pilnametystės. Vaikai yra vienodai prisirišę prie abiejų tėvų. Teismo prašys nustatyti, kad tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais U. ir U. E. prašoma tvarka. Nesutinka su ieškovės prašomu išlaikymo dydžiu vaikams, suma po 300 eurų kiekvienam vaikui yra per didelė, neproporcinga jo turtinei padėčiai. Šiuo metu nedirba ir neturi jokio pragyvenimo šaltinio, jokių pajamų negauna. Sunkiai sirgo, yra patyręs sudėtingą operaciją, nežino, ar iš viso galės dirbti ir ar ras darbą pagal savo sveikatos būklę. Galėtų mokėti po 150 eurų per mėnesį kiekvienam vaikui. Turi mokėti kreditą. Ieškovės nurodyti vaikų poreikiai yra gerokai per dideli. Norėtų, kad nekilnojamasis turtas būtų dalinamas natūra ir padalintas lygiomis dalimis po 1/2. Su G. E. siūlomo dydžio 27504 eur kompensacija už tai, kad atsisakytų jam tenkančios šio nekilnojamojo turto dalies nesutinka, nes ši kompensacija yra per maža, neatitinkanti turto vertės. Namas su sklypu gali būti vertas apie 200000 eurų. Ieškovė nori pasidengti paskolą jam priklausančia kompensacijos dalimi už jai likusį visą turtą ir sumokėti skolą bankui. Taip negali būti padaryta ir neteisinga. Jis didžiąja dalimi prisidėjo prie namo statybų darbų, kreditas buvo dengiamas visą laiką tik iš jo lėšų. Sutiktų, kad G. E. atitektų transporto priemonė Citroen, C4, Picasso, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) , po santuokos nutraukimo, jeigu jam bus sumokėta pusė automobilio vertės kompensacija. Automobilis yra 8000 eur vertės, prašys sumokėti pusę automobilio vertės kompensaciją - 4000 eur. Dėl kilnojamųjų daiktų, nurodytų ieškinyje, jų verčių ir padalijimo būdo sutinka. Sutinka, kad po santuokos nutraukimo kreditoriniai įsipareigojimai, pagal 2017-03-13 Kredito sutartį, pasirašytą su SEB banku, po santuokos nutraukimo lieka solidarūs. Kitų kreditorių, kuriems reiktų pranešti apie skyrybų bylos iškėlimą neturi. Po santuokos nutraukimo tarpusavio išlaikymo iš atsakovės nereikalauja.
4. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad AB SEB bankas sutinka su 2023 02 07 ieškinio dalyko 7.1.5. p. reikalavimu, jog už prievolių pagal 2017 03 13 Kredito sutartį Nr. 06A1718210319 vykdymą, po santuokos nutraukimo, Ieškovė ir Atsakovas atsakys Bankui solidariai.
5. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, dėl alkoholio vartojimo. 2017 m. sulaikytas neblaivus su automobiliu. Pradėjo vartoti alkoholį kasdien, vakarais ir naktimis. Gyvenimas kartu pasidarė ir sudėtingas, ir pavojingas. Atsakovas tapo labai piktas, irzlus, nebegyveno šeimos gyvenimo, nei jam vaikai rūpėjo, jam nuolat užkliūdavo U. Bijodavo miegoti. Dėl to jai ir pačiai suprastėjo sveikata. Atsakovas metus nedirbo, nes darbovietė liepė išeiti iš darbo dėl darbo automobilio vairavimo esant neblaiviam. Daug metų dirbo (duomenys neskelbtini)dispečeriu, paskui B., statybose. Tris kartus papuolė girtas su automobiliu, nuo 2017 metų. Teismas atėmė visas mašinas, vieną darbo. Atsakovas baigęs Šiaulių kolegiją, vežimas ir transportas. Atsakovas užsidirbdavo normaliai. Ji dirba, gauna 1000 Eur, vaiko pinigai sudaro 85 Eur vienam. Vaikai sakė, kad atsakovas ir televizorių naują nusipirko, robotą siurblį, mikrobangę, įsirengė 8 kameras, tai pinigų turi. Jo gyvenimo būdas neatitinka jo prašomos bendravimo tvarkos. U.dėl atsakovo elgesio dabar tenka vedžioti pas psichologą. Tėvo dienos proga vaikas darė dovaną, o tėvas atsisakė priimti. Dėl mergaitės plaukimo treniruočių trūktų laiko, tiktų laikas nuo 13 iki 19 val. šeštadienį. Sekmadienį nuo 12 iki 18 val. Galėtų antrą Kalėdų dieną leisti laiką pas tėvą, sausio 1 d. Nuo 12 val. Antrą Velykų dieną. Pas jį šeimoje švenčių nešvęsdavo. Jei tėtis nededa pastangų matytis su vaikais, vaikai nenori tada. Sutinka dėl 2 savaičių vasarą, susiderinus jo gyvenimo būdą, vaikų užimtumą, vaikai birželį mokosi, liepą būrelis. Vaikai iš pradžių galėtų būti pas atsakovą dienos metu, o jei jis nustotų vartoti alkoholį, tada ir su nakvyne. Dėl atostogų, kad praneštų prieš 30 d. Dabar kai vaikai nueina pas jį, jis niekur vaikų nesiveža, nesiveda, vaikai patys galvoja, kuo užsiimti. Nuo 2022-04-01 kartu nebegyvena, todėl prašo nustatyti tą datą pasekmių. Nes atsakovas pirko daiktų, gal įgijo kreditorių. Parduoti namo jis nenori, kad jam atitektų nenori, kad jai – irgi nenori. Padalinti per pusę neįmanoma, nes yra bendros erdvės, virtuvė, sujungta su svetaine, vonios kambarys, san. mazgas, viskas vieno aukšto name. Bendrai gyventi kartu būtų nesaugu jai ir vaikams. Namas reikalingas jai su vaikais, kiemas savas, vaikams geriau. Šalia gyvena seneliai iš jos pusės. Jo finansinėmis galimybėmis mokėti kompensaciją abejoja. Namo ir žemės vertė 145 tūkst. Jai priklauso nugriautas sodo namas, jo nėra, jam – 12 kv. sodo pastatas, ten sodo reikmenys sudėti, jis senas, gal 1961 m. statybos, medinis. Atsidalint turtą neįmanoma, nes namas stovi ant abiejų sujungtų sklypų dalių, o jo sodo namelis arti namo. Paskolos liko apie 48854 Eur. Ją moka atsakovas. Ji mokėjo 5600 Eur už automobilį, todėl tokia jo kaina, dalį pinigų jai pridėjo tėvai. Atsakovui išmokėti kompensaciją padėtų jos tėvai, sumokėtų per kokių pusę metų. Tėvai turi 1 kambario butą, parduotų jį, kad sumokėti kompensaciją. U. dėl inksto būklės turi lankytis Kaune, dar turi migreną. Lanko plaukimą. U. lanko būrelius. Ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovas sąmoningai sudarė situaciją, kad negautų pajamų išlaikyti vaikus. Ieškovė dabar turi gyventi 1 kambario bute su 2 vaikais.
6. Išvadą teikiančios institucijos atstovė posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu vaikų pilnavertis bendravimas su tėvu nevyksta, vaikų auginimo našta ant ieškovės pečių. Atsakovas iniciatyvos užimti vaikus nesiima, vaikai nenakvoja pas tėvą. Abejoja dėl konkrečios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Atsakovas vartoja alkoholį. Galėtų būti nustatyta ieškovės ieškinyje nurodyta tvarka. Prievartinė bendravimo tvarka su atsakovu neatitiktų vaikų interesų. Ko atsakovas pats prašė atsiliepime, jis to pats nevykdo.
7. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jam pranešta tinkamai, per EPP. Atsakovas ilgą laiką vilkino bylos nagrinėjimą, vis prašydamas atidėti posėdį dėl to, kad jis ieško advokato, tačiau advokato taip ir nesusirado. Pasiteisinimas, kad vienas advokatų per brangiai nori už paslaugas, yra netinkamas. Pagal bylos duomenis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokato atsakovas negavo. Atsakovas buvo akivaizdžiai pasyvus procese, faktiškai tokį elgesį galima vertinti kaip piktybišką. Byla iškelta 2023-02-14, jau 2023-02-18 atsakovui įteiktas ieškinys. Atsakovas sugebėjo susirasti advokatą atsiliepimui parengti, atsiliepimas pateiktas dar 2023-03-07. Tačiau iki teismo posėdžio 2023-09-11 advokatas per pusę metų taip ir neatsirado. Dėl atsakovo kaltės neįvyko 2023-04-20, 2023-05-11 ir 2023-06-26 teismo posėdžiai. Atsakovas 2023-04-21 pateikė prašymą suteikti jam prieigą prie elektroninės bylos per EPP. Prašymas buvo patenkintas. Kad atsakovas prie elektroninės bylos buvo prisijungęs, matyti iš LITEKO duomenų (2023-05-04 prisijungimas). 2023-06-23 atsakovas pateikė eilinį prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl atstovo paieškų. Paties atsakovo pateiktais duomenimis atsakovas jau 2023-06-16 žinojo, kad nemokamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos negaus. Atsakovas daugiau jokių veiksmų nesiėmė iki pat 2023-09-28, kai byla jau buvo išnagrinėta. Atsakovas taip pat nesidomėjo, ar patenkintas jo 2023-06-23 prašymas, kokia apimtimi jis patenkintas, per du su puse mėnesio nepasidomėjo, kada paskirtas kitas teismo posėdis. Kitas teismo posėdis buvo paskirtas 2023-06-28 nutartimi. Nutartimi nuspręsta įpareigoti atsakovą M. E. ne vėliau kaip likus savaitei iki teismo posėdžio išspręsti atstovavimo jam klausimą ir informuoti teismą apie atstovą, pateikti visus ketinamus teikti įrodymus, įskaitant galimą nekilnojamojo turto vertinimą. Atsakovas jokių veiksmų nesiėmė, bylos procesu nesidomėjo.
8. Teismas imasi Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti (CPK 7 str. 1 d.). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d.). Šalys, laikydamosi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis (CPK 175¹ str. 9 d.).
9. Nagrinėjamu atveju atsakovas akivaizdžiai piktnaudžiavo procesu ir procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, dėl ko buvo vilkinamas bylos nagrinėjimas, o atsakovas jokių reikalingų veiksmų naudotis savo teisėmis procese nesiėmė. Net ir iš atsakovo pateikto 2023-08-28 prašymo matyti, kad atsakovas šiai datai vis dar jokia forma neturėjo advokato, o valstybinis advokatas jam vargu ar būtų skiriamas, nes prašymas vieną kartą jau buvo atmestas. Taigi, atsakovas atsainiai ir nerimtai vertina visą teismo procesą. Taip pat pastebėtina, kad atsakovas pateikė prašymą suteikti jam prieigą prie elektroninės bylos per EPP, o tokiu atveju visi teismo dokumentai, pranešimai, šaukimai siunčiami elektroniniu būdu, būtent per proceso dalyvio elektroninę paskyrą. Apie paskutinį, ketvirtą teismo posėdį atsakovui buvo pranešta tokiu būdu. Tačiau atsakovas ir šiaip turėjo aktyviai domėtis proceso eiga, o posėdžių metu jam buvo aiškiai nurodyta, kad procesas vyks ne pagal atsakovo pageidavimus, o nustatyta tvarka ir nebus vilkinamas vien dėl atsakovo pageidavimo. Atsakovui šaukimas į teismo posėdį išsiųstas dar 2023-06-29. Atsakovas, tinkamai įgyvendindamas savo procesines teises, net ir nežinodamas apie šaukimą, bet domėdamasis proceso eiga, turėjo visas galimybes sužinoti, jog teismo posėdis paskirtas 2023-09-11. Todėl atsakovo aplaidumas, atsainus požiūris į teismo procesą, piktnaudžiavimas savo teisėmis procese yra paties atsakovo pasirinktas elgesys.
Atsiliepimas
10. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, bylą nuspręsta nagrinėti atsakovui nedalyvaujant 2023-09-11 posėdyje, tuo labiau, kad atsakovas savo poziciją jau buvo išdėstęs atsiliepime.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
11. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (b. l. 16). Šalys turi du vaikus (b. l. 17-18). Ieškovė pateikė duomenis apie nekilnojamąjį turtą ir automobilius (b. l. 19-25), kredito sutartį (b. l. 26-29, 30-31), namo projektą (b. l. 32-33), atsiliepimą (b. l. 36-38), įvykių suvestinę (b. l. 39), išlaidas vaikams (b. l. 40-41, 51-55, 103-135, 192), med. dokumentus (b. l. 42-50, 96, 138, 191), ieškovės pajamas (b. l. 56-57), turto vertes (b. l. 58-59, 60-62), susirašinėjimą (b. l. 97-102), turto sujungimo sutartį (b. l. 182-189), VTAS informaciją ir pagalbos planą. Atsakovas pateikė duomenis apie pajamas (b. l. 139-144). Gauti duomenys apie šalių pajamas (b. l. 149-153, 160-179).
12. Atsakovas atsiliepime pageidavo, jog būtų nustatytas šešių mėnesių terminas sutuoktiniams susitaikyti. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad to nenori, susitaikymas dėl atsakovo elgesio neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.64 str. 1 d.). Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.54 str. 2 d.). Teismas taiko Civilinio kodekso 3.54 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas priemones, išskyrus atvejus, kai jų taikymas gali pakenkti reikalaujančio nutraukti santuoką sutuoktinio arba sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesams (CK 3.64 str. 3 d.).
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepageidauja, kad būtų nustatytas terminas sutuoktiniams susitaikyti, todėl tokio termino nustatymas neatitiktų ieškovės interesų. Ieškovė posėdžio metu taip pat nurodė, kad santuoką nutraukia dėl atsakovo reguliaraus, nuolatinio alkoholio vartojimo ir iš to kylančių problemų – atsakovo bedarbystės, agresyvaus, neprognozuojamo elgesio, kabinėjimosi prie ieškovės ir vaikų, baimės būti šalia atsakovo vienuose namuose. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes termino susitaikymui nustatymas akivaizdžiai pažeistų ieškovės ir vaikų interesus, todėl jis nenustatytinas. Be to, byla faktiškai ir truko pusę metų, tačiau situacija šeimoje nepasikeitė.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus (LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 str. 1 d.).
16. Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.49 str. 2 d.). Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 str. 1 d.).
17. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.). Santuoka nutraukiama, jeigu teismas nustato, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma (LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 384 str. 6 d.).
18. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2022-04-01. Ieškovės pateiktais duomenimis tada ji išsikraustė su vaikais iš šeimos namų. Atsakovas su nurodyta data nesutinka, tačiau atsiliepime patvirtino, kad ieškovė su vaikais išsikraustė atskirai gyventi. Atsakovas teigia, kad po nurodytos datos šalys dar taikėsi ir pykosi, bet visą tą laiką faktiškai gyveno kaip sutuoktiniai. Su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti, kadangi ieškovė nurodė visai kitokias aplinkybes, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad nuo nurodytos datos šalys ir toliau gyveno kaip šeima.
19. Nagrinėjamu atveju matyti, kad šalys kartu bendrai nebegyvena ilgą laiką ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą, atsižvelgiant į ieškovės nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus, yra neįmanoma, todėl santuoka gali būti nutraukta. Atsakovas atsiliepime teigia, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi jos elgesys buvo nepakeliamas, ji išsikraustė. Atsakovas teigia, kad šeima rūpinosi tinkamai, nėra priklausomas nuo alkoholio. Su tokiais atsakovo argumentais nėra pagrindo sutikti. Akivaizdu, kad ieškovė su vaikais iš namų į nedidelį butą išsikraustė ne dėl to, jog tokios gyvenimo sąlygos yra geresnės. Iš byloje pateiktų įrodymų ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad tokį sprendimą sąlygojo būtent atsakovo veiksmai.
20. Pagrindinė ir didžiausia problema yra įvardintas atsakovo alkoholio vartojimas. Iš įvykių suvestinės (b. l. 39) matyti, kad 2020 m. ir 2022 m. buvo sulaikytas neblaivus vairuojantis vyriškis, gimęs tais pačiais metais, kaip ir atsakovas. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini)7 m. pakliuvo vairuojantis neblaivus automobilį tris kartus.
21. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis byloje Nr. T-438-1002/2019 2019-03-29 nutartyje nurodyta, jog iš baudžiamosios bylos Nr. 01-1-56725-17 medžiagos matyti, kad 2017-12-19 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi patvirtintas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2017-12-11 nutarimas, kuriuo M. E. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą 1 (vieneriems) metams, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-56725-17 jo atžvilgiu nutrauktas, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialiąja teise - vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus; konfiskuotas M. E. priklausantis automobilis “VOLVO V70”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pagal tuo metu galiojusio BK nuostatas atsakovas buvo nubaustas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
22. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis byloje Nr. e1-1483-953/2020 2020-08-17 priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo atsakovas nuteistas už tai, kad 2020-07-25 Šiaulių mieste vairavo lengvąjį automobilį „Skoda Octavia“, kai jam nustatytas 3,38 promilių neblaivumas. Baudžiamuoju įsakymu atsakovui paskirta 2400 Eur bauda, uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (tris) metus, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant į valstybės biudžetą konfiskuotino turto – automobilio „Skoda Octavia“, vertę atitinkančią pinigų sumą – 2850 Eur, automobilį „Skoda Octavia“ palikti UAB ,,Šiaulių plentas“ neribotai nuosavybei.
23. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis byloje Nr. e1-729-1007/2022 2022-05-10 priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo atsakovas nuteistas už tai, kad 2022 m. kovo 27 d., (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių rajone vairavo automobilį „Seat Altea XL“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai, be to, jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: būdamas nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. baudžiamuoju įsakymu, paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, vairavo automobilį „Seat Altea XL“ neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, taip vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Atsakovas buvo nubaustas penkiasdešimties parų areštu ir 1730,60 Eur bauda, arešto bausmės vykdymas atidėtas šešiems mėnesiams, draudžiama intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams, skirtas turto konfiskavimas, konfiskuota M. E. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė – automobilį „Seat Altea“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
24. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis byloje Nr. eT-1090-1007/2022 2022-10-21 priimta nutartis, iš kurios matyti, kad M. E. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu netinkamai vykdė jam paskirtos intensyvios priežiūros sąlygą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų: 2022 m. rugsėjo 15 d., 22.03 val., M. J. nustatytas 1,98 promilės, o 2022 m. spalio 6 d., 22.13 val. – 2,43 promilės girtumas.
25. Iš nustatytų aplinkybių, priešingai nei teigia atsakovas, akivaizdu, kad atsakovas turi problemų su alkoholio vartojimu ir tos problemos yra didelės. Per kelis metus atsakovas tris kartus įkliuvo vairuojantis neblaivus, konfiskuoti du šeimos automobiliai, konfiskuota pinigų suma už darbovietės automobilį, kurį atsakovas vairavo neblaivus. Jei atsakovas net tris kartus įkliuvo vairuojantis automobilį neblaivus, kyla pagrįstų abejonių, ar nebuvo daugiau atvejų, kuomet atsakovas automobilį vairavo neblaivus, tačiau policijai neįkliuvo. Taip pat pastebėtina, kad visais atvejais iš baudžiamųjų ir teikimo bylų medžiagos matyti, jog atsakovo alkoholio vartojimas nebuvo atsitiktinis, kai vos viršijama leistina riba – atsakovas įkliūdavo stipriai neblaivus, taip pat ir būdamas namuose. Tokie duomenys rodo, jog atsakovas turi itin didelių problemų dėl alkoholio vartojimo, negalėjo nuo to susilaikyti net bausmės vykdymo metu, nors rizikavo, jog tektų atlikti arešto bausmę. Esant nustatytoms aplinkybėms galima tikėti ieškovės teiginiais apie tai, kad atsakovas namuose nuolat būdavo neblaivus ir tokios būsenos gąsdino ją ir vaikus. Iš teismų praktikos tokiose bylose, paprastai šeimoje kilus alkoholio vartojimo problemai, santuokos ir išyra dėl to, kad kažkuris sutuoktinis, būdamas neblaivus, elgiasi nemandagiai, agresyviai, priekabiai kitos sutuoktinio atžvilgiu, sukuria namuose baimingą atmosferą, kuri kartais net pasireiškia fiziniu ar psichologiniu smurtu.
26. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes nėra pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis apie tai, jog šeima iširo dėl atsakovo nesaikingai vartojamo alkoholio ir iš to kilusių problemų – visų pirma finansinių, susijusių su piniginių bausmių vykdymu bei šeimos transporto priemonių konfiskavimu. Taip pat iš to kilo ir kitos problemos. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad po to, kai atsakovas vairavo darbovietės automobilį neblaivus, darbovietė paprašė atsakovo nutraukti darbo sutartį. Taigi, atsakovas neteko darbo ir pajamų, reikalingų šeimai išlaikyti. Tai matyti ir iš SODROS duomenų (b. l. 143). Taip pat matyti, kad atsakovas nuo 2020-10-12 iki 2021-09-08 beveik metus laiko nedirbo, gavo tik nedarbo draudimo išmoką už dalį šio laikotarpio. Nuo 2021-12-23 iki 2022-02-21 atsakovas vėl nedirbo, pajamų negavo. Taip pat nedirbo nuo 2022-10-26 ir 2023 metais. Tuo tarpu atsakovė po motinystės atostogų 2021-2023 m. visą laiką dirbo, tokiu būdu sąžiningai prisiimdama šeimynines pareigas.
27. Ieškovė taip pat pateikė šalių susirašinėjimą (b. l. 97-102), iš kurio matyti, kad atsakovas su ieškove bendrauja nemandagiai, ją įžeidinėja keiksmažodžiais, taip pat nerodo akivaizdaus noro realiai matytis su vaikais. Ieškovė posėdžio metu paaiškino, kad dėl atsakovo elgesio ėmė trikti jos ir vaikų sveikata, ką patvirtina pridėti byloje sveikatos dokumentai (b. l. 96, 138, 191).
28. Taip pat ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog yra žinoma, kad atsakovas netinkamai bendrauja su vaikais, kas vaikams kelia psichologinių problemų. Be to, ieškovė pateikė duomenis, kad Šiaulių Vaiko teisių apsaugos skyrius šeimai teikia pagalbą, sudarytas pagalbos planas (2023-09-05 prašymas). Iš 2023-06-19 pagalbos plano matyti, kad ir šiuo atveju yra pripažinęs vartojęs alkoholį, tik prieš tris dienas, nors socialinė darbuotoja užuodė alkoholio kvapą ir susitikimo metu. VTAS specialistė konstatavo, kad mama aktyviai domisi vaikų ugdymu, tuo tarpu tėvo įsitraukimo trūksta. Plane taip pat pastebėta, kad tėvas įskaudino sūnų nepriimdamas jo apdarytos dovanos, o sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, sūnus pradėjo jaustis geriau.
29. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.). Sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaiko teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaiko turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės (CK 3.30 str.). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.).
30. Atsakovas nesaikingai vartojo alkoholį, iš ko ir kilo visos problemos. Atsakovas nustojo gerbti sutuoktinę, remti moraliai bei materialiai, dirbti ir taip prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, neužtikrino vaikų teisių gyventi saugioje, ramioje aplinkoje, vairuodamas neblaivus prarado šeimos turtą bei lėšas dėl konfiskacijos ir baudų. Tokiu būdu atsakovas pažeidė savo sutuoktinio pareigas, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl yra pagrindas nutraukti santuoką. Teismas negali nutraukti pačios santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka pagal atitinkamos religijos vidaus (kanonų) teisės nustatytą procedūrą (CK 3.24 str. 1 d.), todėl teismas sprendžia klausimą tik dėl santuokos sudarymo apskaitos įrašo panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
31. Santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos (CK 3.67 str. 1 d.). Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Ieškovė prašo, kad būtų nustatyta, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2022-04-01. Sprendimo 18 punkte jau konstatuota, kad šalys pradėjo gyventi atskirai nuo 2022-04-01, todėl toks ieškovės reikalavimas yra pagrįstas bei tenkintinas.
32. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę, ji nėra pripažinta kalta dėl santuokos nutraukimo, todėl šis reikalavimas tenkintinas.
33. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 2 d.). Ieškovė prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, nes atsakovas tokiam reikalavimui atsiliepime neprieštaravo. Esant šiai situacijai galima laikyti, jog vaikų gyvenamoji vieta iš esmės nustatyta tėvų susitarimu, kuris patvirtintinas teismo sprendimu, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas. Pažymėtina, kad pagal nustatytas faktinės aplinkybes vaikų teises ir interesus bet kuriuo atveju atitiktų tik jų gyvenamosios vietos su ieškove nustatymas.
34. Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui (CK 3.72 str. 1 d.). Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 str. 4 d.). Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Atsakovas tokio reikalavimo byloje taip pat neteikė. Santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės. Esant šioms aplinkybėms sutuoktiniams išlaikymas vienas iš kito nepriteistinas.
35. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 3 d.).
36. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais U. E. ir U. E., atsižvelgiant į vaikų išreikštą norą, užimtumą, sveikatos būklę, atsakovo galimybes ir poreikius. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pageidauja, jog būtų nustatytas jo bendravimas kas antrą savaitgalį, per šventes, vaikų atostogų metu, tačiau bus atsižvelgiama į vaikų norą ir pageidavimą, jų sveikatos būklę bei užimtumą.
37. Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad vaikai pas tėvą ilgai nebūna, nakvoti nenori, todėl kol kas tokia tvarka, kokios nori atsakovas, neturėtų būti nustatyta. Taip pat atsakovas pirma turėtų išspręsti alkoholio vartojimo problemą. Nurodė, kad jai tiktų vaikų bendravimo su atsakovu laikas nuo 13 val. iki 19 val. šeštadienį, sekmadienį nuo 12 val. iki 18 val. Vaikai galėtų antrą Kalėdų dieną leisti laiką pas tėvą, taip pat sausio 1 d., antrą Velykų dieną nuo 12 val. Sutinka dėl dviejų savaičių vasarą, susiderinus jo gyvenimo būdą, vaikų užimtumą, vaikai birželį mokosi, liepą būrelis. Vaikai iš pradžių galėtų būti pas atsakovą dienos metu, o jei jis nustotų vartoti alkoholį, tada ir su nakvyne. Dėl atostogų, kad praneštų prieš 30 d. Dabar kai vaikai nueina pas atsakovą, jis niekur vaikų nesiveža, nesiveda, vaikai patys galvoja, kuo užsiimti.
38. Išvadą teikiančios institucijos atstovė posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu vaikų pilnavertis bendravimas su tėvu nevyksta, atsakovas iniciatyvos užimti vaikus nesiima, vaikai nenakvoja pas tėvą, todėl abejoja dėl konkrečios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo; atsakovas vartoja alkoholį; galėtų būti nustatyta ieškovės ieškinyje nurodyta tvarka. Prievartinė bendravimo tvarka su atsakovu neatitiktų vaikų interesų. Ko atsakovas pats prašė atsiliepime dėl bendravimo tvarkos, jis to pats nevykdo.
39. Atsižvelgiant į faktinę situaciją, išvadą teikiančios institucijos atstovės vertinimą, ieškovės poziciją, į bendravimo tvarkos nustatymo praktiką tokio pobūdžio bylose nustatytina kompromisinės apimties bendravimo tvarka, kuri susietina su vaikų interesais ir pageidavimu, ką abi šalys ir nurodė savo procesiniuose dokumentuose.
40. Nustatytina, kad atsakovas turi teisę su vaikais bendrauti:
40.1. kas antrą savaitgalį, šeštadienį nuo 13 val. iki 19 val., sekmadienį nuo 12 val. iki 18 val., atsakovui pasiimant vaikus iš ir juos grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą, pas mamą, ar iš kitos vietos bei į kitą vietą, pagal tėvų susitarimą;
40.2. neporiniais metais antrą Kalėdų dieną, sausio 1 d., antrą Velykų dieną, tėvo gimtadienio dieną, nuo 12 val. iki 18 val.;
40.3. poriniais metais pirmą Kalėdų dieną, gruodžio 31 d., pirmą Velykų dieną, tėvo gimtadienio dieną, nuo 12 val. iki 18 val.;
40.4. dvi savaites vaikų vasaros atostogų metu, atsižvelgiant į vaikų užimtumą, mokslus ir būrelius, paimant vaikus nuo 12 val. ir grąžinant iki 20 val., o vaikams pageidaujant – nepertraukiamai dalį laiko ar visą nurodytą laiką su nakvyne, nesilaikant nustatytų valandų, išskyrus atostogų pradžią ir pabaigą, dėl vasaros atostogų laiko informuojant ieškovę prieš 20 dienų iki planuojamų atostogų;
40.5. nustatyta bendravimo tvarka vyksta atsižvelgiant į vaikų išreikštą norą, pageidavimą, užimtumą, sveikatos būklę, atsakovo galimybes, ir vaikams pageidaujant bei tėvams dėl to susitariant gali vykti kitaip nei nurodyta;
40.6. vaikams esant pas vieną iš tėvų, jie įsipareigoja sudaryti sąlygas ir netrukdyti vaikams bendrauti su kitu iš tėvų telefoninio ir elektroninio, interneto ryšio priemonėmis.
41. Atsakovo bendravimo su vaikais laikotarpiai tėvo dieną, pavasario, rudens, žiemos atostogų laikotarpiais nenustatytini, kadangi šiuo metu pagal byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, vaikai tiek intensyviai bendrauti su tėvu nepageidauja, toks bendravimas nevyksta, o atsakovas su vaikais jiems atvykus pas tėvą aktyviai neužsiima. Be to, nustatyta, kad vaikai apskritai ilgai pas tėvą nepageidauja būti. Tikėtina, kad išsisprendus problemoms, kilusioms dėl santuokos nutraukimo, nusistovėjus situacijai po skyrybų bei atsakovui nustojus vartoti alkoholį bei skiriant savo tėvišką dėmesį aktyviam bendravimui su vaikais, situacija keistųsi, dėl ko ateityje galėtų vykti ir intensyvesnis bendravimas. Ieškovė nurodė, kad vaikams bendrauti su tėvu kliūčių nedaro, tiesiog tėvas dėl to nesistengia, neužsiima su vaikais, todėl vaikai ir nenori leisti daug laiko pas tėvą. Atsakovui įdėjus pastangas ir vaikų požiūriui dėl to pasikeitus, bendravimas galėtų vykti ir kitokia tvarka, nei šiuo metu nustato teismas, teismo keliu ją peržiūrėti nėra būtina, nes šis procesas apskritai turi vykti tėvų sutarimu bei vaikų pageidavimu.
42. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą (CK 3.62 str. 3 d., 3.59 str.). Ieškovė ieškiniu reikalavo padalinti kilnojamuosius name esančius buities daiktus ieškinyje nurodyta tvarka bei nurodytomis vertėmis. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad tokiam padalinimo būdui ir daiktų vertei neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai, kilnojamieji buities daiktai padalintini tokiu būdu:
42.1. ieškovei: televizorių - 200 Eur, miegamojo lovą - 400 Eur, virtuvės baldų komplektą - 2500 Eur, orkaitę Whirpool - 200 Eur, kaitlentę AEG - 250 Eur, indaplovę Whirpool - 150 Eur, šaldytuvą Samsung - 400 Eur, vertė iš viso: 4100 Eur;
42.2. atsakovui: televizorių Samsung - 600 Eur, skalbimo mašiną AEG - 300 Eur, džiovyklę AEG - 400 Eur, svetainės minkštų baldų komplektą - 450 Eur; vertė iš viso: 1750 Eur.
43. Ieškovė ieškiniu reikalavo priteisti jai automobilį Citroen C4 Picasso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 5600 Eur. Posėdžio metu nurodė, kad automobilį pirko ji, dalį pinigų jai pridėjo tėvai, mokėjo 5600 Eur, todėl tokia jo kaina ieškinyje. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad sutinka, jog automobilis būtų priteistas ieškovei, tačiau automobilio vertė 8000 Eur. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad automobilio vertė yra 8000 Eur. Viešai prieinamais skelbimų duomenimis automobilio vertė gal ir galėtų būti šiek tiek didesnė, nei nurodo ieškovė, tačiau ne tiek, kiek nurodė atsakovas. Kita vertus, kiekvieno automobilio vertė yra labai individualus dalykas ir gali nemažai svyruoti pagal jo esamą būklę ir būklę pirkimo metu, eksploatacijos pobūdį, pirkimo momentą. Ieškovė pateikė sutartį (b. l. 61), iš kurios matyti, kad ji įsigijo automobilį už 5600 Eur, kitokių įrodymų byloje nepateikta, todėl vertintina, kad automobilio vertė yra tokia, kokią nurodė ieškovė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes automobilis priteistinas ieškovei. Ginčo dėl vertės kontekste pažymėtina, kad ieškovė neteikė reikalavimo dėl kompensacijos už konfiskuotą automobilį Volvo (Sprendimo 21 p.).
44. Kaip jau minėta, iš atsakovo dėl vairavimo neblaiviam buvo konfiskuoti du automobiliai. Ieškovė prašo priteisti kompensaciją dėl iš atsakovo konfiskuoto šeimos automobilio Seat Altea. VĮ Regitra duomenimis šis automobilis konfiskuotas pagal 2022-05-10 baudžiamąjį įsakymą. Kaip minėta sprendimo 23 punkte, šis automobilis konfiskuotas už tai, kad atsakovas jį vairavo neblaivus. Taigi, šeimos turtas buvo prarastas išimtinai dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto buvo sumokėtos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, taip pat atlyginta žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais, tai kaltas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (CK 3.115 str. 1 d.). Automobilio vertė pagal pateiktą sąskaitą (b. l. 62) įsigyjant buvo 2600 Eur. Automobilis per laiką iki jo konfiskacijos galėjo nuvertėti, tačiau akivaizdu, kad buvo važiuojantis. Ieškovė vertina, kad jo vertė automobilio netekimo metu buvo 2000 Eur. Kitokių įrodymų byloje nepateikta, todėl su ieškovės pozicija sutiktina. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei kompensuotinas bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimas, priteisiant pusę nurodytos vertės, t.y. 1000 Eur, kadangi pagal CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
45. Sutuoktiniai santuokos metu įgijo (pastatė) gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai (b. l. 20-23). Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 str.). Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Kaip minėta, pagal CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šalys vedybų sutarties nebuvo sudariusios. Taigi, neturi reikšmės atsakovo argumentai apie tai, kad jis galimai mokėjo kredito įmokas, prisidėjo savo darbu prie namo statymo, nes pagal turto teisinį režimą šis ginčo namas įgytas bendrai, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
46. Namas pastatytas ant ieškovės ir atsakovo asmenine nuosavybe įgytų dviejų žemės sklypų, kurie 2015-04-22 sutartimi buvo sujungti į vieną žemės sklypą (b. l. 182-188). Ieškovei sklypo dalis buvo padovanota, atsakovas ją įgijo 2013-09-23 pirkimo-pardavimo sutartimi, t. y. likus keturioms dienoms iki santuokos. Žemės sklypas registruotas kaip dalinė sutuoktinių nuosavybė, ieškovei priklauso 890/1370 dalis, atsakovui – 480/1370 dalis, t. y. ieškovei priklauso 65 proc. žemės sklypo, atsakovui – 35 proc. Sklypai buvo sujungti santuokos metu, sujungimo tikslas buvo pastatyti sklype šeimos gyvenamąjį namą. Pagal šalių sutartį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė sujungus jų asmeninius sklypus neatsirado, kadangi sujungtas sklypas liko registruotas proporcingomis asmeniniams turėtiems sklypams dalimis kiekvieno iš sutuoktinių vardu. Registre nurodyta, kad tos sujungto sklypo dalys yra asmeninė šalių nuosavybė. Tačiau pagal faktinę padėtį yra suformuotas vienas žemės sklypas, kuris tam tikromis dalimis priklauso kiekvienam iš sutuoktinių, o naudojimosi juo tvarka nėra nustatyta.
47. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 str. 1 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad sklypas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, kur kiekvieno iš sutuoktinių asmeniškai valdoma sklypo dalis yra tiksliai nustatyta, bet nenustatyta, jo naudojimo tvarka. Kas yra savaime suprantama, kadangi sklypas buvo skirtas šeimos būstui, priklausančiam sutuoktiniams bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, statyti. Panašiai būtų ir paveldėjimo atveju, kai keli asmenys paveldi vieną nekilnojamąjį daiktą, kurio dalis jiems priklauso asmeniškai, tačiau daiktas valdomas bendrai ir dėl to tampa bendrosios dalinės nuosavybės objektu.
48. Kaip minėta, teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą (CK 3.62 str. 3 d., 3.59 str.). Ieškovė ieškiniu reikalavo gyvenamąjį namą ir sklypą priteisti jai, išmokant kompensaciją atsakovui. Atsakovas atsiliepime nurodė nesutinkantis, pageidavo, kad namas būtų dalinamas po 1/2. Ieškovė nurodė, kad siūlė atsakovui parduoti namą, grąžinti paskolą ir pasidalinti likutį, taip pat atsakovui pasiimti namą ir sumokėti kompensaciją ieškovei, tačiau atsakovas nesutiko, kaip nesutinka ir su ieškovės pasiūlymu pasiimti atsakovo dalį ir išmokėti atsakovui kompensaciją. Tokia atsakovo pozicija yra nepagrįsta. Iš tokiu atveju esmės geriausia būtų namą parduoti ir atsidalinti tai, kas bus gauta bei liks po kredito grąžinimo. Tokiu būdu būtų aiškiausia ir turto vertė, ir neliktų atsakomybės prieš kreditorių, ir būtų lengva pasidalinti turtą. Tačiau atsakovui nesutinkant, spręstinas turto padalinimo klausimas.
49. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 str. 3 d.).
50. Nagrinėjamu atveju byloje jau nustatyta, kad sutuoktinių bendras gyvenimas tapo neįmanomas dėl atsakovo alkoholio vartojimo ir negatyvaus elgesio ieškovės bei vaikų atžvilgiu. Byloje yra pateikti duomenys apie ieškovės ir vaikų sveikatą, iš kurių matyti, kad gyvenimas kartu su atsakovu kenkia net ieškovės ir vaikų sveikatai, o gyvenimas tokioje konfliktiškoje, baimingoje aplinkoje neatitinka visų pirma vaikų, bet taip pat ir ieškovės teisių bei interesų. Plačiau apie tai buvo pasisakyta sprendimo 20-28 ir 30 punktuose, todėl nebesikartotina. Iš to, kas nustatyta, tiesiog konstatuotina, kad viename būste ieškovė ir atsakovas po santuokos nutraukimo gyventi negalės, ir ieškovė to nepageidauja. Iš pateikto namo projekto matyti, kad namas yra vieno aukšto, trijų kambarių, vieno san. mazgo ir vienos bendros svetainės su virtuve (b. l. 32-33). Taigi, nėra atskirų įėjimų, atskirų bendrojo pobūdžio erdvių, atskirų virtuvių ir san. mazgų. Šalių gyvenimas kartu bendroje erdvėje tapo neįmanomas, ieškovė išsikraustė su vaikais į tėvų butą, todėl po santuokos nutraukimo namą padalinus šalims, tai visiškai neišspręstų jokių problemų, dėl kurių santuoka ir nutrūko. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, turtas natūra priteistinas vienam sutuoktiniui, jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
51. Turtas natūra priteistinas ieškovei, kadangi visų pirma su ja po santuokos nutraukimo lieka gyventi du vaikai. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu trise gyvena vieno kambario bute, kuris priklauso jos tėvams. Tokia padėtis niekaip neatitinka vaikų interesų, kai šeima turi namą. Todėl namą priteisus ieškovei, geriausiai būtų užtikrinti šalių vaikų teisės ir interesai. Taip pat nustatyta, kad netoli gyvena vaikų seneliai iš ieškovės pusės, pas kuriuos vaikai dažnai lankosi. Parenkant tokį atidalinimo būdą atsižvelgtina ir į tai, kad santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės ir jo negatyvaus elgesio ieškovės ir vaikų atžvilgiu. Taip pat į tai, kad ieškovė yra dirbanti, gauna stabilias pajamas, todėl gali mokėti kompensaciją atsakovui. Ieškovė taip pat nurodė, jog galėtų būti parduotas tėvų butas, kuriame ji šiuo metu gyvena, ir tokiu būdu išmokama kompensacija atsakovui. Tuo tarpu atsakovas paskutiniu metu stipriai vartojo alkoholį, ilgus laikotarpius nedirbdavo, jo pajamos buvo menkos, dėl ko nėra jokių galimybių, kad jis greitai išmokėtų kompensaciją ieškovei.
52. Taip pat turi būti atidalintas sutuoktinių žemės sklypas, esantis po namu. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju žemės sklypą po namu atidalinti natūra nėra galimybės, kadangi pagal ieškovės paaiškinimus namas pastatytas ant abiejų sujungtų sklypų dalių. Be to, šalių sklypai ir buvo sujungti dėl to, kad būtų galima sukurti normalaus dydžio, patogią naudojimuisi namų valdą, kurioje pastatytas namas. Be to, atsakovui faktiškai priklauso tik nežymiai daugiau nei trečdalis sklypo, tai sudaro mažiau nei penkis arus. Be to, šalių sprendimu ir Nacionalinės žemės tarnybos sutikimu buvo sukurtas vienas žemės sklypas, o žemės politika pagal Žemės įstatymą yra orientuota į bendraturčių mažų turto dalių konsolidaciją, o ne skaidymą. Atsižvelgiant į tai, sklypas natūra nedalintinas. Kadangi 65 proc. sklypo, kas faktiškai sudaro du trečdalius, priklauso ieškovei, o taip pat jai priteistinas ir namas, ginčo žemės sklypas taip pat priteistinas ieškovei, įpareigojant ją sumokėti atitinkamą kompensaciją atsakovui.
53. Pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais (CK 4.12 str.). Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.13 str. 1 d.). Antraeiliai daiktai skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius (CK 4.13 str. 2 d.). Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 str. 1 d.). Kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai (CK 4.14 str. 2 d.). Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 str. 1 d.). Asmeniui, teismo tvarka pripažintam praradusiu teisę į žemės sklypą, atlyginama ant šio žemės sklypo esančių ir jam nuosavybės teise priklausančių statinių vertė, jeigu jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu (CK 4.105 str. 1 d.).
54. Ieškovė reikalauja priteisti jai pastatą - sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Šis namelis registro duomenimis (2.3. punktas) stovi ginčo sklype, kuris priteistinas ieškovei, tačiau namelis priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise (b. l. 20-22). 2.4 punkte nurodytas namelis ieškovės nurodytais duomenimis yra nugriautas, tik neišregistruotas. Namelį atsakovas įgijo kartu su žemės sklypu, analogiškai, likus keturioms dienoms iki santuokos. Nors šis namelis atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, sujungus šalių sklypus jis liko pastatytu ant bendrąja daline nuosavybe šalims priklausančio žemės sklypo. Sujungus atskirus šalių žemės sklypus, šis namelis faktiškai tapo sujungto žemės sklypo priklausiniu. Pažymėtina, kad sodo namelis yra nedidelis, 12-15 kv. metrų ploto, taigi, faktiškai sandėliukas, ką ir nurodė ieškovė. Namelis buvo pastatytas 1969 metais, iš medžio, o stogas iš asbesto (šiferio). Daikto naudojimo paskirtis nurodyta sodų. Toks statinys buvo skirtas aptarnauti pagrindinį daiktą - žemės sklypą, skirtą sodininkystės/daržininkystės veiklai vykdyti. Taigi, nors daiktas ir registruotas kaip savarankiškas, faktiškai jis nėra pagrindinis ar dominuojantis daiktas žemės sklypo atžvilgiu, o yra priešingai. Todėl šis sodo namelis tokioje situacijoje gali būti laikomas antraeiliu daiktu, žemės sklypo priklausiniu. Atsakovui netekus teisės naudotis žemės sklypu, pagal nurodytą teisinį reguliavimą namelis turi būti priteistas ieškovei, atlyginant atsakovui sodo namelio vertę.
55. Ieškovė prašo priteisti vykdyti ieškovei G. E. ir atsakovui M. E. solidarią prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2017-03-13 Kredito sutartį Nr. 06A1718210319, nustatant, kad įsipareigojimus kreditoriui vykdys G. E. be regreso teisės išieškoti sumokėtas įmokas iš M. E.. Iš pateiktos kredito sutarties (b. l. 26-29) matyti, kad šią sutartį sudarė abu sutuoktiniai, kreditas buvo skirtas statyti namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Taigi, kreditas skirtas šeimos reikmėms, paimtas bendrai abiejų sutuoktinių ir prievole pagal šią sutartį vykdyti įsipareigojo abu sutuoktiniai. Pagal teismų praktiką santuokos nutraukimas sutuoktinių prievolių kreditoriams nemodifikuoja, nebent kreditorius su tuo sutinka. Kreditorius atsiliepime nurodė, kad prievolė po santuokos nutraukimo turi likti solidari. Atsižvelgiant į tai, solidari prievolė kreditoriui AB SEB bankas sutuoktiniams po santuokos nutraukimo paliktina vykdyti solidariai. Tuo tarpu tarp savęs šalys gali nusistatyti bet kokią prievolių vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, jog sutuoktinių nekilnojamasis turtas priteistinas ieškovei, tarpusavyje tarp sutuoktinių nustatytina, kad įsipareigojimus kreditoriui vykdys ieškovė G. E. be regreso teisės išieškoti sumokėtas įmokas iš atsakovo M. E.. Taip pat nustatytina, kad jei atsakovui tektų įvykdyti prievolę ar jos dalį kreditoriui už ieškovę, atsakovas turės teisę regreso tvarka reikalauti tokio įvykdymo apimties iš ieškovės.
56. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (CK 3.117 str. 3 d.). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.). Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma (CK 3.118 str. 2 d.). Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 str. 3 d.). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.).
57. Nagrinėjamu atveju ieškovei priteisiant nekilnojamąjį turtą, jai atitenka didesnė turto dalis, todėl reikalinga apskaičiuoti ieškovės mokėtinos atsakovui kompensacijos dydį, taip pat nustatyti dalintino ir atidalintino turto vertę. Atsakovas atsiliepime nesutiko su ieškovės nurodyta ginčo namo ir žemės sklypo verte, nurodė, kad vertė gali būti didesnė. Atsakovui buvo paaiškinta, kad jis turi teisę atlikti turto vertinimą ir pateikti tokius duomenis teismui, tačiau atsakovas per pusę metų to padaryti nesugebėjo. Kaip jau minėta anksčiau, atsakovo elgesys procese faktiškai buvo piktybiškas, procesas buvo vilkinamas. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Atsakovas jokių savo reikalavimų bei atsikirtimų neįrodinėjo, nors turėjo tam visas galimybes. Ieškovė savo poziciją pagrindė viešai prieinamais vidutinių turto verčių duomenimis. Taip pat ir iš banko kredito sutarties matyti, kad žemės sklypas įvertintas 11000 Eur, namas – 67900 Eur, todėl nėra pagrindo manyti, kad ginčo namas pabrango tris kartus, kaip teigia atsakovas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes vadovautinasi įrodymais, pateiktais į bylą (b. l. 58-59).
58. Vadovaujantis pateiktais įrodymais ir viešai prieinama paieška, ginčo žemės sklypo vertė yra 12000 Eur, ginčo namo – 133000 Eur, atsakovui priklausančio sodo namelio – 2530 Eur. Šios vertės yra registro vieši duomenys, kurie pagal faktinius sandorius nebūtinai būna tokio dydžio, tačiau taip pat nebūna ir itin drastiško skirtumo, nebent pakankamai nedideli svyravimai į vieną ar kitą pusę.
59. Pagal ieškovės pateiktus duomenis įsipareigojimas kreditoriui buvo 48970,24 Eur (b. l. 30-31). Paskola tikėtinai yra toliau mokama, todėl įsipareigojimo dydis galėjo kažkiek ir sumažėti, tačiau tokių duomenų nepateikta, todėl vadovautinasi tuo, kas pateikta į bylą. Pažymėtina, kad iš pateiktų duomenų matyti, jog per nurodytą dokumentuose periodą trukusį beveik metus, įsipareigojimai sumažėjo tik apie 1400 Eur, todėl bylos nagrinėjimo metu galėjo sumažėti, jei sumažėjo, tik keliais šimtais.
60. Šalys bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgijo namą - 133000 Eur vertės, automobilį Citroen C4 Picasso – 5600 Eur vertės, kilnojamuosius buities daiktus – 5850 Eur vertės. Sodo pastatas ir dalis žemės sklypo priklauso atsakovui asmenine nuosavybe, todėl juos priteisus ieškovei, už juos turės būti mokama kompensacija atsakovui. Taigi, bendro turto vertė sudaro 144450 Eur. Įsipareigojimas kreditoriui sudaro 48970,24 Eur. Jei bendras turtas būtų parduotas ir iš jo atsiskaityta su kreditoriumi, tarp šalių liktų dalintina 95479,76 Eur suma. Tokiu būdu kiekvienai iš šalių atitektų po 47739,88 Eur vertės turto ir šalys neturėtų kreditorinio įsipareigojimo. Kadangi įsipareigojimas yra solidarus, tai už jį vienodai atsakingi abu sutuoktiniai. Solidarus prievolės pobūdis bei kredito paskirtis šeimos poreikiams – būsto statybai – rodo, kad sutuoktiniai prievolę turėtų vykdyti lygiomis dalimis. Padalinus bendrą 144450 Eur vertės turtą per pusę, šalims tektų po 72225 Eur vertės turto bei po 24485,12 Eur vertės įsipareigojimo bankui. Kadangi ieškovė mainais į atsakovo nekilnojamojo turto dalį įsipareigoja viena padengti ir savo, ir atsakovo dalį prievolės kreditoriui, atsakovui tenkančio 72225 Eur turto apimtis mažintina prievolės apimtimi, dėl ko atsakovui tenkanti turto dalis būtų 47739,88 Eur. Ieškovė neteisingai atima atsakovui mokėtinos kompensacijos sumą viso kreditorinio reikalavimo apimtimi, kadangi už įsipareigojimą lygiomis dalimis atsakingi abu sutuoktiniai. Dalinant vien tik namą, automobilį bei kilnojamus daiktus, kiekvienam atitektų turto už: 66500 Eur+2800 Eur+2925 Eur, iš viso – 72225 Eur. Ieškovei atitenka namas ir automobilis bei dalis buities daiktų, iš viso – 142700 Eur. Atsakovui atitenka dalis buities daiktų – už 1750 Eur. Vadinasi atsakovui turėtų būti mokama 70475 Eur kompensacija (72225 Eur-1750 Eur). Kadangi ieškovė įsipareigoja padengti atsakovo prievolės bankui dalį, kompensacija atsakovui mažintina 24485,12 Eur ir sudaro 45989,88 Eur. Prie šios sumos pridėjus 1750 Eur atsakovui tenkančią turto vertę susidaro jau minėta 47739,88 Eur vertės turto dalis, kuri šalims atitektų po kreditorinio įsipareigojimo atlyginimo iš turimo turto.
61. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovui mokėtina kompensacija už ieškovei atitenkantį bendrą turtą sudaro 45989,88 Eur. Už ieškovei priteistiną atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį atidalinant sklypą atsakovui mokėtina 4204,38 Eur kompensacija. Už ieškovei priteistiną atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį sodo namelį atsakovui mokėtina 2530,00 Eur kompensacija. Iš viso atsakovui priteistina 52724,26 Eur kompensacija. Ieškovei iš atsakovo priteistina 1000 Eur kompensacija už konfiskuotą automobilį. Todėl atsakovui iš ieškovės priteistina galutinė 51724,26 Eur kompensacija.
62. Dėl kompensacijos išmokėjimo būdo ir trukmės šiame sprendime nepasisakytina, kadangi nėra aiški šalių pozicija šiuo klausimu. Šis klausimas, jei būtų poreikis, spręstinas CPK 284 str. nustatyta tvarka, po to, kai sprendimas įsiteisės.
63. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą vaikams, po 300 Eur kiekvienam, nuo ieškinio pateikimo dienos. Atsakovas sutinka mokėti po 150 Eur, motyvuoja savo sveikata, galimybėmis dirbti.
64. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.).
65. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011).
66. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).
67. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).
68. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).
69. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).
70. Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-9162016).
71. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys savo vardu turi nekilnojamojo turto, ieškovė turi transporto priemonę. Ieškovė augina vaikus, dirba, gauna 1000 Eur, vaiko pinigai sudaro 85 Eur. Atsakovas deklaravo paskutiniu metu nedirbantis, tačiau buvo dirbantis anksčiau, gebantis susirasti nuolatinį darbą bei gauti pajamas, pakankamas ir namo statybai. Tai, kad atsakovas paskutiniu metu pasirinkęs tokį gyvenimo būdą, kai nesistengia dirbti, uždirbti, o dirbti jam galimai trukdo ir alkoholio vartojimas, yra paties atsakovo sukeltos, nuo jo priklausančios problemos. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo minėtus sveikatos sutrikimus, kurie trukdytų dirbti. Atsakovas yra jauno amžiaus, gali ir privalo dirbti bei gauti pajamas, kad galėtų išlaikyti savo vaikus. Todėl galima daryti išvadą, kad jis gali gauti pakankamas pajamas, jog galėtų teikti protingo ir pakankamo dydžio išlaikymą vaikams. Taip pat pastebėtina, kad atsakovui iš ieškovės priteistina didelė piniginė kompensacija, todėl atsakovo turtinė padėtis vertintina kaip gera.
72. Apibendrinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Tačiau ieškovė augina šalių vaikus, gali rinktis tik moteriškas profesijas, todėl jos galimybės dirbti ir gauti daugiau pajamų yra labiau apribotos. Tuo tarpu atsakovas neabejotinai gali dirbti, vyriškos profesijos rinkoje yra patrauklesnės, paprastai geriau apmokamos, nei moterų. Atsakovas yra jaunas vyras, galintis ir privalantis dirbti, kad gautų pakankamai pajamų vaikams išlaikyti.
73. Byloje reikalinga nustatyti šalių vaiko poreikių apimtį. Ieškovė nurodė, kad vaikų išlaikymui minimalių poreikių tenkinimui reikia atitinkamai 637,50 Eur ir 650 Eur suma. Paprastai tokiose bylose įrodinėjama, kad vienam vaikui šiuo metu išlaikyti reikia 600-700 Eur per mėnesį ir daugiau. Atsižvelgiant į itin didelį infliacijos lygį, kainų kilimą, vidutinį darbo užmokesčio dydį, su tokiais argumentais iš esmės galima sutikti. Kiekvienam vaikui reikalinga tinkama mityba, vien tik kuriai jau gali būti reikalinga 200 ir daugiau Eur per mėnesį. Vaikui taip pat reikalinga apranga, higienos priemonės, išlaidos sveikatos priežiūrai, lavinimo priemonės, patiriamos transporto išlaidos, reikalingos lėšos laisvalaikiui, pramogoms, įdomesniam poilsiui atostogų metu ir pan. Taip pat reikia skaičiuoti ir tam tikrą vaikui tenkančią komunalinių mokesčių dalį, reikalinga užtikrinti vaiko teisę į būstą. Vertinant ieškovės nurodytas išlaidas laikytina, kad jos iš esmės nurodytos pagrįsto dydžio, nors tikėtina, kad jos gali būti kažkiek ir mažesnės gyvenant ekonomiškiau, taip pat kai kurios iš išlaidų nėra pastovaus pobūdžio ir dydžio. Tačiau yra duomenų ir apie vaikų sveikatos problemas. Taip pat pastebėtina, kad jei turi galimybę, tėvai turi tenkinti ne vien tik minimaliausius vaikų poreikius. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad ieškovės nurodytų vaiko poreikių dydis yra pagrįstas, ieškinyje nurodytos išlaidos yra racionalios, atitinka ir šalių matomą turtinę padėtį bei galimybes tą padėtį pasigerinti, dirbti ir gauti pakankamų pajamų. Taip pat, kaip minėta, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, todėl vien turtinė atsakovo padėtis savaime negali lemti mažesnio priteistino išlaikymo dydžio. Tėvai yra atsakingi už savo vaikus, todėl turi stengtis įgyti reikalingas pajamas, pakankamas vaikų išlaikymui.
74. Kaip jau paminėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi. Nuo 2023 m. MMA sudaro 840 Eur. Skaičiuojant atsakovo prievolę pagal MMA, atskaičiavus vaiko pinigus, ji sudarytų apie 380 Eur. Tačiau ieškovė iš atsakovo prašo mažiau. Nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja minimaliosios mėnesinės algos kriterijumi, tačiau į jį neabejotinai atsižvelgtina, kadangi jis be kita ko parodo valstybės pragyvenimo lygio brangimą.
75. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teismo vertinimu, yra pagrindas priteisti iš atsakovo 280,00 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, kas padalinus prievolę tėvams per pusę bei atėmus vaiko pinigus, panašiai ir sudaro ieškovės nurodytus vaikų poreikius.
76. Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
77. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Ieškovė prašo priteisti išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos. Duomenų, kad atsakovas išlaikymą šiuo laikotarpiu teikė, į bylą nepateikta. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas tenkintinas.
78. Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 d.). Ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 str. 1 d.), nagrinėjamu atveju – ieškovei.
79. Ieškovė byloje sumokėjo 150,00 Eur žyminį mokestį, patyrė 1179,75 Eur išlaidų advokatui.
80. Byloje mokėtinas žyminis mokestis pateikiant ieškinį ieškovės skaičiavimu sudarė 1534,00 Eur ir buvo paskaičiuotas teisingai.
81. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.).
82. Nagrinėjamu atveju atsakovas vilkino bylos nagrinėjimą, dėl jo kaltės neįvyko keli posėdžiai, bylą buvo galima išnagrinėti gerokai anksčiau, taip pat atsižvelgtina į tai, kad su ieškove gyvena nepilnamečiai vaikai, kuriuos ieškovė turi išlaikyti, todėl nukryptina nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ieškovės naudai ir iš atsakovo ieškovei priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis bei patirtos išlaidos advokatui, o atsakovo išlaidos advokatui už ieškinio surašymą neatlygintinos.
83. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 5 d.).
84. Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis dėl išlaikymo – 152,00 Eur. Nuo šio žyminio mokesčio ieškovė atleista pagal įstatymą. Ieškovės reikalavimai iš esmės patenkinti beveik visa apimtimi, kadangi ieškinys tenkinamas panašiai tokia apimtimi, kokia ieškovė ir reikalavo, tik kitaip skaičiuojant kompensacijas. Kompensacijos atsakovui dydis labiau vertintinas kaip skaičiavimo apsirikimas. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina 90 proc. apskaičiuoto žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo bei turto padalinimą, kas sudaro 1380,60 Eur, o dalį padengus ieškovei – 1230,60 Eur, taip pat 33,20 Eur pašto išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Panaikinti (duomenys neskelbtini) Tytuvėnų Švč. M. Marijos bažnyčioje, bažnyčios nustatyta tvarka tarp M. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą Kelmės rajono archyvo ir civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo kaltės.
Palikti ieškovei santuokinę pavardę E.
Nustatyti nepilnamečių vaikų U. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir U. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina G. E..
Priteisti iš atsakovo M. E. išlaikymą nepilnamečiams vaikams U. E. (duomenys neskelbtini) ir U. E. (duomenys neskelbtini) išmokomis po 280 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, nuo kreipimosi į teismą dienos 2023-02-08 iki jų pilnametystės; vaikams išlaikyti skirtų lėšų uzufruktore paskirti jų motiną G. E..
Nustatyti, kad atsakovas M. E. su nepilnamečiais vaikais U. E. ir U. E. turi teisę bendrauti:
1. kas antrą savaitgalį, šeštadienį nuo 13 val. iki 19 val., sekmadienį nuo 12 val. iki 18 val., vaikų pageidavimu – su nakvyne, atsakovui pasiimant vaikus iš gyvenamosios vietos ir juos grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą, pas mamą, ar paimant iš kitos vietos bei grąžinant į kitą vietą, pagal tėvų susitarimą;
2. neporiniais metais antrą Kalėdų dieną, sausio 1 d., antrą Velykų dieną, tėvo gimtadienio dieną, nuo 12 val. iki 18 val.;
3. poriniais metais pirmą Kalėdų dieną, gruodžio 31 d., pirmą Velykų dieną, tėvo gimtadienio dieną, nuo 12 val. iki 18 val.;
4. dvi savaites vaikų vasaros atostogų metu, atsižvelgiant į vaikų užimtumą, mokslus ir būrelius, paimant vaikus nuo 12 val. ir grąžinant iki 20 val., o vaikams pageidaujant – nepertraukiamai dalį laiko ar visą nurodytą laiką su nakvyne, nesilaikant nustatytų valandų, išskyrus atostogų pradžią ir pabaigą, dėl vasaros atostogų laiko informuojant ieškovę prieš 20 dienų iki planuojamų atostogų;
5. nustatyta bendravimo tvarka vyksta atsižvelgiant į vaikų išreikštą norą, pageidavimą, užimtumą, sveikatos būklę, atsakovo galimybes, o vaikams pageidaujant bei tėvams dėl to susitariant gali vykti kitaip nei nurodyta;
6. vaikams esant pas vieną iš tėvų, jie įsipareigoja sudaryti sąlygas ir netrukdyti vaikams bendrauti su kitu iš tėvų telefoninio ir elektroninio, interneto ryšio priemonėmis.
Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisės teisines pasekmes sukėlė nuo 2022-04-01.
1. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Šiauliuose;
2. automobilį Citroen C4 Picasso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)
3. kilnojamuosius daiktus: televizorių - 200 Eur, miegamojo lovą - 400 Eur; virtuvės baldų komplektą - 2500 Eur; orkaitė Whirpool - 200 Eur, kaitlentę AEG - 250 Eur, indaplovę Whirpool - 150 Eur, šaldytuvą Samsung - 400 Eur.
Priteisti vykdyti ieškovei G. E. ir atsakovui M. E. solidarią prievolę kreditoriui AB SEB bankas pagal 2017-03-13 Kredito sutartį Nr. 06A1718210319, nekeičiant sutarties sąlygų, nustatant, kad įsipareigojimus kreditoriui vykdys G. E. be regreso teisės išieškoti sumokėtas įmokas iš atsakovo M. E.; nustatyti, kad jei atsakovui tektų įvykdyti prievolę ar jos dalį kreditoriui už ieškovę, atsakovas turės teisę regreso tvarka reikalauti tokio įvykdymo apimties iš ieškovės.
1. kilnojamuosius daiktus: televizorių Samsung - 600 Eur, skalbimo mašiną AEG - 300 Eur, džiovyklę AEG - 400 Eur, svetainės minkštų baldų komplektą - 450 Eur;
2. už ieškovei tenkančią didesnę santuokinio turto dalį priteisti atsakovui M. E. iš ieškovės G. E. 51724,26 Eur kompensaciją.
Priteisti ieškovei G. E. iš atsakovo M. E. 150,00 Eur žyminio mokesčio ir 1179,75 Eur išlaidų advokatui.
Priteisti iš atsakovo M. E. 1382,60 Eur žyminio mokesčio ir 33,20 Eur pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.