Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. E. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3197-1028/2023 dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės, suinteresuoti asmenys G. E., AB SEB bankas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas M. E. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3197-1028/2023 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Atsakovo argumentai dėl netinkamo informavimo apie teismo procesą yra nepagrįsti. Atsakovo pasyvumas teismo procese negali būti pateisinamas vienkartiniu prisijungimu prie EPP sistemos ar negalėjimu pasinaudoti atstovavimo institutu. Atsakovas neneigia teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad buvo patenkintas atsakovo prašymas ir jam suteikta prieiga prie elektroninės bylos paskyros, prie kurios jis buvo prisijungęs 2023-05-04, neginčija teismo išvadų, kad atsakovas sugebėjo susirasti advokatą atsiliepimui parengti, o teismas sudarė sąlygas atsakovui susirasti advokatą byloje, atidėdamas 2023-04-20, 2023-05-11, 2023-06-26 posėdžius. Teismas tenkindamas atsakovo prašymą, 2023-06-28 nutartimi atidėdamas teismo posėdį suteikė atsakovui plačias galimybes pasinaudoti advokato pagalba, pateikti reikšmingus įrodymus. Tai, kad atsakovas pateikęs 2023-06-23 prašymą nesidomėjo proceso eiga nepateisina atsakovo argumentų dėl netinkamo informavimo apie procesą ir jo paneigtos teisės į apeliaciją. Prašyme dėl proceso atnaujinimo atsakovas nepaneigė Šiaulių apylinkės teismo 2023-10-11 sprendime nustatytų faktinių aplinkybių, kad atsakovui buvo žinoma apie vykstantį procesą, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 370 straipsnyje detalizuojama prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka – teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumas ir turinys. Pagal CPK 370 straipsnio 1 dalį, pirmiausia teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą. Antra prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadija – prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas teismo posėdyje (CPK 370) straipsnio 2 ir 3 dalys). Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalies nuostatas, tik teismo posėdyje išnagrinėjęs prašymo atnaujinti procesą klausimą teismas sprendžia, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Nustatęs nurodytų dviejų privalomų sąlygų proceso atnaujinimo institutui taikyti buvimą, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Teismas nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad nėra vienos iš CPK 370 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų sąlygų.

Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo priemonė. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant aiškiam ir neabejotinam proceso atnaujinimo pagrindui. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, būtų nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės prašyti atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Taigi, proceso atnaujinimas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms, be to, prašymai atnaujinti procesą ribojami laiku (CPK 369 straipsnis).

Pareiškėjas M. E. atnaujinti procesą byloje dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės prašo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, jog klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Taigi įstatymas nedraudžia santuokoje įgytą turtą padalinti taip, kad turtas natūra atitektų vienam iš sutuoktinių, kitam priteisiant piniginę kompensaciją. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini)sprendime (50, 51 pastraipos) nurodyti išsamūs motyvai, kodėl santuokoje įgytas gyvenamasis namas natūra priteisiamas ieškovei, atsakovui jo dalį kompensuojant pinigais, pateiktas išsamus atsakovui priteistinos kompensacijos paskaičiavimas (58, 59, 60, 61 pastraipos). Pareiškėjas nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad toks santuokoje įgyto turto padalijimas prieštarauja įstatymo nuostatoms.

Niekuo nepagrįstas pareiškėjo M. E. teiginys, kad teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą, neįtraukė žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad šis žemės sklypas ir jame esantys pastatai priteisiami G. E. Sprendime (46, 47, 48, 52, 61 pastraipos) aptartos šios žemės sklypo suformavimo aplinkybės, nurodyti motyvai dėl sutuoktinių nuosavybės teisių į šį žemės sklypą, sutuoktinių dalių, bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, kompensacijos dydžio priteisimo. Dėl sodo namelio, kuris asmeninės nuosavybės teise priklausė M. E., teismas taip pat pasisakė (sprendimo 54 pastraipa), išsprendė kompensavimo už šį turtą klausimą (sprendimo 61 pastraipa).

Teismas sprendime nurodė, kad reikalinga apskaičiuoti ieškovės mokėtinos atsakovui kompensacijos dydį, nustatyti dalintino ir atidalintino turto vertę, kad atsakovas nesutiko su ieškovės nurodyta ginčo namo ir žemės sklypo verte, nors atsakovui buvo paaiškinta kad jis turi teisę atlikti turto vertinimą ir pateikti tokius duomenis teismui, tačiau atsakovas per pusę metų to padaryti nesugebėjo (sprendimo 57 pastraipa). Sprendime nurodyta, kokiais duomenimis ir įrodymais teismas rėmėsi nustatydamas šalims priklausančio turto vertę (sprendimo 57, 58 pastraipos). Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo nustatyta turto verte, jokių įrodymų dėl turto vertės ar jos apskaičiavimo būdo prie pareiškimo dėl proceso atnaujinimo taip pat nepateikė.

Pareiškėjo išdėstyti motyvai prieštaringi, akivaizdžiai neobjektyvūs. Žemės sklypą, kuris asmeninės nuosavybės teise priklausė G. J., kuris buvo sujungtas su pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, suformuojant vieną žemės sklypą, reikalauja pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (pareiškėjo prašymo 30 p.), tačiau jam priklausiusį žemės sklypą prašo laikyti jo asmenine nuosavybe ir nedalinti tarp sutuoktinių (pareiškėjo prašymo 39 p.).

Pagal CPK 42 straipsnio 5 dalį, šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis; kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus; be to, šalys turi ir kitas CPK ir kituose įstatymuose nustatytas procesines pareigas.

Teismas sprendime (7 pastraipa) nurodė, kad „Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jam pranešta tinkamai, per EPP. Atsakovas ilgą laiką vilkino bylos nagrinėjimą, vis prašydamas atidėti posėdį dėl to, kad jis ieško advokato, tačiau advokato taip ir nesusirado“. „Atsakovas buvo akivaizdžiai pasyvus procese, faktiškai tokį elgesį galima vertinti kaip piktybišką. Byla iškelta 2023-02-14, jau 2023-02-18 atsakovui įteiktas ieškinys. Atsakovas sugebėjo susirasti advokatą atsiliepimui parengti, atsiliepimas pateiktas dar 2023-03-07.“ „Dėl atsakovo kaltės neįvyko 2023-04-20, 2023-05-11 ir 2023-06-26 teismo posėdžiai. Atsakovas 2023-04-21 pateikė prašymą suteikti jam prieigą prie elektroninės bylos per EPP. Prašymas buvo patenkintas“. „Nutartimi nuspręsta įpareigoti atsakovą M. E. ne vėliau kaip likus savaitei iki teismo posėdžio išspręsti atstovavimo jam klausimą ir informuoti teismą apie atstovą, pateikti visus ketinamus teikti įrodymus, įskaitant galimą nekilnojamojo turto vertinimą. Atsakovas jokių veiksmų nesiėmė, bylos procesu nesidomėjo“. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas aplinkybių, kurios būtų sutrukdžiusios jam dalyvauti teismo posėdžiuose, nenurodė, jo neatvykimą į teismo posėdžius ir nesidomėjimą procesu pateisinančių įrodymų nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad M. E. buvo užtikrintas realus žinojimas apie pradėtą teismo procesą dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės, šalies procesinių pareigų jis nevykdė savo noru – procesu nesidomėjo į teismo posėdžius nevyko, atstovavimu nepasirūpino, todėl nėra pagrindo išvadai, kad buvo pažeistos jo procesinės teises, dėl ko jis negalėjęs pateikti apeliacinio skundo.

Iš aptartų aplinkybių visumos darytina išvada, kad jokių esminių klaidų, kurios turėtų būti ištaisytos atnaujinus procesą byloje, nenustatyta, pareiškėjo M. E. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyti motyvai deklaratyvaus pobūdžio, prašymas dėl proceso atnaujinimo nepagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, todėl teismas atsisako procesą atnaujinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjamu, nurodytos CPK 88 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Kadangi proceso atnaujinimo klausimas išspręstas suinteresuoto asmens G. E. naudai, todėl jai atlygintinos išlaidos, susijusios su prašymu dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimu.

Teismui pateiktu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo suinteresuotas asmuo G. E. prašo priteisti iš pareiškėjo M. E. jos patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Iš pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas matyti, kad G. E. už jos interesų atstovavimą parengiant atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, konsultacijų teikimą advokatei Laimai Markevičienei sumokėjo 550 Eur.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

Suinteresuoto asmens atstovė rengė procesinius dokumentus – atsiliepimą į prašymą, teikė konsultacijas suinteresuotam asmeniui, jai sumokėtas atlygis neviršija Rekomendacijose nurodytų priteistinų maksimalių dydžių už atitinkamas paslaugas, patirtos išlaidos pagrįstos ir protingos, todėl priteistinos iš šalies, kurios nenaudai priimtas procesinis sprendimas, t. y. iš pareiškėjo M. E.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo M. E. prašymo netenkinti, atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3197-1028/2023 pagal ieškovės G. E. ieškinį atsakovui M. E. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės, trečiasis asmuo AB SEB bankas, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Priteisti iš M. E. G. E. 550 Eur (penkių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.