Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-101-856/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-03-22
Bylos Nr.: e2A-101-856/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-35-3-01631-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė, Irena Stasiūnienė
Ieškovas: R. A.
Atsakovas: R. J.

Kategorijos

2.1.2.4.1.3Tariamas sandoris
2.1.2.4.1.4Apsimestinis sandoris
2.1.2.4.2.6Dėl suklydimo sudarytas sandoris
2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
2.6.16.4Pastatų, statinių ar įrenginių nuoma
23.3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-101-856/2023Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01631-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos 2.1.2.4.1.3; 2.1.2.4.1.4; 2.1.2.4.2.6; 2.6.29.1; 2.6.16.4; 23.3.1.18.3; 3.3.1.20. (S)

šiaulių apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11089-632/2022 pagal ieškovo R. A. patikslintą ieškinį atsakovei R. J. dėl 10 000 Eur skolos, palūkanų priteisimo ir sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. A. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės R. J. 10 000 Eur skolą, 1 416 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2018-12-21 iki kreipimosi į teismą dienos (2021-10-20), 5 procentų dydžio palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; pripažinti 2018-11-01 Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia; pripažinti 2018-11-23 Paslaugų teikimo sutarties priedą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu.

2. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2018-11-21 mokėjimo pavedimu pervedė atsakovei 10 000 Eur paskirtyje nurodydamas „Paskola“, rašė atsakovei pretenzijas dėl pinigų grąžinimo, tačiau susisiekti nepavyko. Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio reikalavimo pagrindo, turi nurodyti tik faktinį, vertina, kad ieškovo pervesti pinigai atsakovei galėtų būti traktuojami kaip paskola. Ginčija atsakovės pateiktą 2018-11-01 Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2022-11-16 asmeninės šventės organizavimo, nes paslauga nebuvo suteikta, ir 2018-11-23 minėtos sutarties priedą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad ieškovo pervesti 10000 Eur laikytini apmokėjimu pagal 2018-11-01 Paslaugų teikimo sutartį ir netraktuotini kitaip, nes dokumentas pasirašytas atbuline data, ieškovo pasirašytas dėl suklydimo, todėl pripažintinas negaliojančiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.90 straipsnio 1, 2 dalys).

3. Atsakovė R. J. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas piktnaudžiauja 10 000 Eur bankinio pavedimo paskirtyje nurodyta „Paskola“ aplinkybe, nes paskolos niekada nebuvo. Ieškovas pritarė jos verslo idėjai dėl atlikėjų renginių organizavimo internetinėje platformoje, bendru sutarimu įkūrė mažąją bendriją (toliau – ir MB) „Publika“ įnešdami 30 ir 70 Eur formalų įnašą, ir ieškovas verslo pradžiai už atsakovės idėją, baldų, kompiuterinės technikos įsigijimą ir patalpų nuomą į atsakovės sąskaitą pervedė 10 000 Eur. Bendru sutarimu nutarė šiuos pinigus įforminti 2018-11-01 Paslaugų teikimo sutartimi, o ieškovui pervedus pinigus, atsakovė atkreipė dėmesį į paskirtyje nurodytą žodį „Paskola“, todėl 2018-11-23 šalys pasirašė sutarties Priedą, kuriame aptarė suklydimą dėl paskirties ir nurodė, kad atsakovė ieškovui neskolinga. Pinigų suteikimo tikslas buvo kitas, todėl reikalavimas dėl paskolos priteisimo atmestinas. Atsakovė nesutiko su reikalavimu nuginčyti Paslaugų teikimo sutartį ir jos Priedą, nes atsakovas yra verslininkas, turėjo pakankamai patirties ir apgalvotai pasirašė sandorius, todėl nėra pagrindo laikyti, kad suklydo. Šalys niekaip nebuvo pareiškusios savo valios sudaryti paskolos sutartį, todėl paskoliniai santykiai nebuvo susiklostę. Atsakovė ieškovo pinigus leido bendrijos, o ne savo interesams, tai patvirtinama mokėjimo pavedimais, kur už kompiuterinę techniką buvo pervesta L. J. Atsakovo formalaus 30 Eur įnašo negalėjo pakakti verslo pradžiai, todėl jis akivaizdžiai suprato, kad 10 000 Eur buvo skirti mažosios bendrijos pradinei veiklai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 2018-11-01 Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp R. J. ir R. A. laikė tariamu sandoriu, pripažino sutartį negaliojančia ir konstatavo, kad šalys pagal šią sutartį viena kitai nieko neperdavė; 2018-11-23 Paslaugų sutarties Priedą Nr. (duomenys neskelbtini) tarp R. J. ir R. A. pripažino apsimestiniu ir negaliojančiu ir laikė, kad šalys šiuo sandoriu siekė paneigti ir paneigė, jog 2018-11-21 R. A. mokėjimo pavedimu pervesti 10 000 Eur buvo paskola, o pavedimo paskirtyje nurodytas žodis „Paskola“ yra techninė rašymo apsirikimo klaida; ieškinio reikalavimą dėl 10 000 Eur paskolos ir palūkanų atmetė; priteisė iš ieškovo 1 055 Eur atstovavimo išlaidų atsakovei; priteisė iš atsakovės 176 Eur žyminio mokesčio valstybei.

5. Teismas nurodė, kad 2018-11-21 bankiniu pavedimu ieškovas pervedė į asmeninę atsakovės sąskaitą 10000 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Paskola“, o atsakovė šios sumos nėra grąžinusi; šios aplinkybės įrodytos mokėjimo pavedimu ir abiejų šalių pripažįstamos, todėl laikomos įrodytomis.

6. Teismas nurodė, kad ieškovas, teikdamas reikalavimą, privalėjo ir nurodė faktinį reikalavimo pagrindą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ieškinyje tvirtinęs neprivaląs nurodyti teisinio pagrindo (teisinio santykio kvalifikacijos), tame pačiame ieškinyje ir posėdžio metu parodė, kad tai buvo paskola 1 metų laikotarpiui. Tokį jo žodinį nurodymą patvirtina ir kiti požymiai, išdėstyti ieškinyje bei patvirtinti posėdžio metu: ieškinyje ieškovo reikalavimas nurodytas kaip skola; pavedimo paskirtyje nurodytas žodis „Paskola“ ir ieškovas tai akcentuoja; ieškovas reikalauja pavedimu pervestus pinigus taip pat grąžinti pinigais, su reikalavimu dėl piniginio mokėjimo reikalauja palūkanų pinigais. Nors ieškovas nuo pirmojo reikalavimo momento – pareiškimo dėl teismo įsakymo pateikimo, vengia nurodyti teisinį pagrindą – paskolą, tai jis vėliau atskleidžia ieškinio motyvais ir tiesiogiai nurodė žodinio nagrinėjimo metu, todėl teismui nekyla abejonės, kad ieškovo teisinis reikalavimo pagrindas yra paskola.

7. Teismas nurodė, kad teikdamas piniginį reikalavimą ieškovas įstatymu įpareigotas nurodyti ne tik visas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, bet ir įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau vienintelį įrodymą, pagrindžiantį savo reikalavimą, ieškovas nurodo tik mokėjimo pavedimą, o kitais argumentais apsiriboja atsakovės atsikirtimų ginčijimu bei neigimu.

8. Teismas nurodė, kad mokėjimo pavedimas, kurį pripažįsta atsakovė, įrodo, jog pinigai iš ieškovo sąskaitos buvo pervesti į atsakovės sąskaitą, ir nors paskirtyje nurodyta „Paskola“, šis nurodymas paneigiamas ieškovo pasirašytu dokumentu – Priedu, iš kurio aiškiai matyti, kad jis skirtas paneigti mokėjimo pavedime nurodyta žodį „Paskola“, t. y. sukurtas būtent šiam atvejui, yra neilgas, surašytas aiškia kalba, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad ieškovas, perskaitęs neilgą tekstą, kuriame žodis „Paskola“ paneigiamas kaip techninė rašymo apsirikimo klaida, patvirtinama, kad šalių nesiejo paskoliniai santykiai, atsakovė, kaip fizinis asmuo jam nėra skolinga, galėjo nesuprasti tokio paprasto turinio.

9. Teismas darė išvadą, kad ieškovas įrodė, jog atsakovė gavo jo pervestus 10 000 Eur, tačiau neįrodė teisėto šių pinigų reikalavimo iš atsakovės pagrindo – paskolos teisinių santykių, todėl jo reikalavimas šiuo pagrindu priteisti iš atsakovės 10 000 Eur paskolos atmestinas. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pripažino gavusi iš ieškovo 10 000 Eur, todėl atmetant ieškovo reikalavimą jam priteisti iš atsakovės šią sumą paskolos pagrindu, neužkertamas kelias nurodžius tinkamą pagrindą vėl kreiptis į teismą, ir toks ieškinio pateikimas nebus laikomas kreipimusi dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Atsiliepimas

10. Teismas nurodė, kad iš dalies sutinka su ieškovo argumentais ginčijant Paslaugų sutartį ir Priedą. Sutiko, kad Priede nurodoma 2018-11-01 data, t. y. daug anksčiau, nei buvo įsteigta MB „Publika“ (2018-11-21), atsakovė ir atsiliepime (3 lapas), triplike (4 lapas) ir posėdžio metu pripažino, kad šios sutarties ir jos priedo sudarymas buvo pasirinktas kaip būdas įforminti ieškovo investiciją pradedant bendrovės veiklą, o iš tikrųjų dėl jokios šventės organizavimo nebuvo tariamasi, atsakovas tokių paslaugų ir negavo.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas sprendė, kad Paslaugų sutartis buvo sudaryta dėl akių, ja nebuvo ruošiamasi teikti individualios šventės organizavimo paslaugų, tačiau ji buvo sudaryta ne dėl suklydimo, kaip bando įrodinėti ieškovo atstovas. Teismas nurodė, kad pripažinus šį sandorį tariamu, vis tiek būtų taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. restitucija, tačiau tiek ieškovas, tiek atsakovė pripažino, kad jokios paslaugos ieškovui nebuvo suteiktos, o atsakovė 10 000 Eur iš tiesų gavo kitu, ne paslaugų teikimo santykių, pagrindu.

12. Teismas nurodė, kad iš tikrųjų nesant Paslaugos sutartimi nurodytų teisinių santykių, jos Priedas yra sudarytas dėl kitų priežasčių: sutiko su atsakovės pozicija, kad Priedas buvo apsimestinis sandoris CK 1.87 straipsnio prasme, nes šiuo priedu abi šalys siekė kitų, ne Paslaugų sutartyje nurodytų, tikslų, šiam sandoriui turi būti taikomos sandorio, kurį šalys turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.

13. Teismas darė išvadą, kad byloje įrodyta, jog ieškovas, 10 000 Eur mokėjimo pavedime nurodydamas „Paskola“, iš tiesų nesukūrė paskolinių teisinių santykių, o atsakovė po šių pinigų gavimo surašė Paslaugų sutartį bei jos Priedą, ir būtent Priede išsamiai išdėstė aplinkybes, paneigiančias paskolos teisinius santykius. Teismas, vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais, konstatavo, jog šis abiejų šalių pasirašytas dokumentas ir buvo nukreiptas būtent tam, kad ieškovo pervesti 10 000 Eur nebūtų laikomi paskola įmonei.

14. Teismas nurodė, kad Paslaugos sutartis yra tariamasis sandoris, todėl ieškovo reikalavimą šioje dalyje, dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu, tenkino (CK 1.86 straipsnio 1 dalis), konstatuojant, kad šalys pagal šią sutartį viena kitai nieko neperdavė.

15. Teismas nurodė, kad Priedas yra apsimestinis sandoris, jam taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis), tačiau netaikoma restitucija.

16. Teismas nurodė, kad nors ieškovas ginčija atsakovės atsikirtimus dėl gautų pinigų panaudojimo, nurodo datas, kurios nesutampa su įmonės įkūrimu, tai neturi reikšmės įrodinėjant jo pasirinktą ieškinio pagrindą – paskolinius santykius. Aukščiau išvardintais įrodymais įrodyta, kad šalys nesiekė sukurti paskolinių teisinių santykių, iškilus techninei rašymo apsirikimo klaidai – mokėjimo pavedime nurodžius žodį „Paskola“, savo valia šią techninę klaidą ištaisė.

17. Teismas nurodė, kad atsakovė pripažino, jog gauti 10 000 Eur neįtraukti į bendrijos apskaitą, ir nors dėl to gali kilti klausimų dėl netinkamos apskaitos, tai vienareikšmiškai neįrodo, kad pervestos lėšos buvo skirtos jos asmeniniams poreikiams tenkinti, nes tokia bendrija egzistuoja, turi savo būstinę, išlaidas, kurias tvarko atsakovė.

18. Teismas vertino, kad visiškai antraeiliai įrodymai yra gautų pinigų panaudojimo aplinkybės: paskirtis, datos, kada jie buvo panaudoti, nes tai niekaip neįrodo ir nepatvirtina galimų paskolinių santykių, ko reikalauja ieškovas.

19. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog jis buvo suteikęs paskolą atsakovei, o atsakovė įrodė, kad mokėjimo pavedime nurodytas žodis „Paskola“ yra techninė rašymo apsirikimo klaida, t. y. galimus paskolinius santykius paneigė, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

20. Teismas nurodė, kad atmetus ieškinį dėl piniginio reikalavimo, atmestini ir išvestiniai reikalavimai dėl palūkanų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

21. Apeliaciniu skundu ieškovas R. A. prašo panaikinti 2022 m. lapkričio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimą ir tenkinti apelianto patikslintą ieškinį pilna apimtimi; priteisti iš atsakovės apelianto naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

21.1. Visus dokumentus parengė būtent atsakovė ir apeliantas, pasitikėdamas ja, buvo sąmoningai suklaidintas, todėl skundžiamo sprendimo teiginys tariamai apeliantas, perskaitęs trumpą nuginčytą sutartį ir jos priedą, turėjo suprasti, jog sutarties turinys neatitinka faktinių aplinkybių. Atsakovės paaiškinimai visą laiką buvo nenuoseklūs: pradžioje teigė tariamai pinigus gavo „investavimui“, o ne skolinosi, vėliau, kad už „renginio organizavimą“, nors vėliau pripažino, kad nieko neorganizavo.

Atsiliepimas

21.2. Atsiliepime į ieškinį atsakovė patvirtino, kad apeliantas 2018-11-21 bankiniu pavedimu pervedė asmeniškai atsakovei 10 000 Eur į jos asmeninę banko sąskaitą. Atsakovė patvirtino, kad steigiant MB „Publika“, atsakovė įnašą atliko 2018-11-29, o apeliantas atitinkamai 2018-11-26. Akivaizdu, kad pinigai perduoti asmeniškai atsakovei, ji yra skolinga apeliantui kaip gavusi paskolą. Teismas nevertino, kad atsakovės išdėstytos aplinkybės, jog tariamai gauti pinigai išleisti MB „Publika“ reikalams, neatitinka faktinių aplinkybių, nes vien datos ženkliai skiriasi – jos yra daug vėlesnės nei buvo įsteigta mažoji bendrija, o juolab ir sumos.

21.3. MB „Publika“ įregistruota 2018-11-21 ir tai patvirtina, kad asmeniškai atsakovei skolinti pinigai pačios atsakovės pageidavimu turėjo būti įnešti į MB „Publika“ sąskaitą ir Bendrijos vardu atliekami būtini pirkimai. Iš atsakovės pateiktos 2018-12-08 pirkimo sąskaitos matyti, jog apmokėjimą atliko pati atsakovė, o ne MB „Publika“, nors MB „Publika“ jau buvo įsteigta ir jau buvo vienasmenis valdymo organas (pati atsakovė).

21.4. Vienasmeniu valdymo organu atsakovė paskirta dar 2018-12-01, o iki tol ji buvo mažosios bendrijos atstovė. Į Bendrijos sąskaitą atsakovė 2018-12-12 pervedė 2 000 Eur (galimai pasiskolintus iš apelianto), nurodant mokėjimo paskirtį – „Paskola pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)“. Tai patvirtina faktą, kad atsakovė iš apelianto skolinosi asmeniškai ir galimai pati siekė perskolinti mažajai bendrijai.

21.5. Atsakovės poziciją, jog tariamai verslui buvo skirti ginčo 10 000 Eur, paneigia ir faktas, kad MB „Publika“ steigėjai, t. y. apeliantas ir atsakovė, atitinkamai įnašus būtų atlikę ne po 30 ir 70 Eur, bet iš karto apelianto įnašas būtų 10 000 Eur ar daugiau. MBĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad mažajai bendrijai perduotas nario įnašas tampa mažosios bendrijos nuosavybe. Tai paneigia skundžiamo sprendimo teiginį, kad tariamai apeliantas neįrodė paskolinių teisinių santykių tarp apelianto ir atsakovės.

21.6. Kad atsiliepime į ieškinį atsakovės išdėstyti teiginiai neatitinka tikrovės patvirtina ir tai, jog dėl internetinio puslapio kūrimo kreiptasi ir gautas komercinis pasiūlymas 2019-06-10, kaip ir kiti pasiūlymai gauti 2019 m., kada jau senai buvo įsteigta MB „Publika“ (2018-11-21). Todėl visiškai nepagrįsta teismo išvada skundžiamo sprendimo 18 punkte, kad tariamai apelianto atliktas bankinis pavedimas būtent atsakovei asmeniškai (ne į MB „Publlika“ sąskaitą) yra papildoma jo investicija.

21.7. Atsakovė į Mokslo ir technologijų agentūrą Inostartas kreipėsi dėl Atlikėjų vadybos informacinės sistemos prototipo kūrimo tik 2019-06-27, t. y. jau esant įsteigtai MB „Publika“. Atsakovės teiginius paneigia ir tai, kad nors iš apelianto gavo 10 000 Eur, tačiau, kaip matyti iš pridėtų su pradiniu atsiliepimu į ieškinį priedų, išleista viso 4 842,21 Eur. Likusi apelianto atsakovei paskolinta sumos dalis apskritai nėra aišku kam panaudota. 2022-10-27 teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad mažoji bendrija vykdo veiklą, pajamų gauna, todėl daug vėlesnės mažosios bendrijos patirtos išlaidos negali būti traktuotinos kaip kad padengtos iš „investicijai“ apelianto pervestų lėšų. Nors su atsakove susijusiam asmeniui L. J. (atsakovės brolis) atsakovė pervedė 1 700 Eur, iš susirašinėjimo su juo matyti, kad už kompiuterius L. J. sumokėjo „beveik 1,5 tūkst.“.

21.8. Su prieštaravimais dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovė pateikė 2018-11-23 Paslaugų teikimo sutarties Priedą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad tai yra 2018-11-01 (t. y. daug anksčiau, nei įsteigta MB „Publika“) Paslaugų teikimo sutarties priedas. Tokiu atveju neįvykus renginiui, t. y. nesuteikus paslaugų, atsakovė privalo grąžinti gautas sumas ir šiuo pagrindu.

21.9. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė kitą 10 000 Eur gavimo iš apelianto pagrindą (t. y. jau ne už MB „Publika“ steigimą, partnerio įnašą, baldų ir kompiuterių pirkimą ir pan.) – šventės organizavimo paslaugų numatomą teikimą. MBĮ 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įnašu negali būti darbai ir paslaugos. Tai dar kartą patvirtina, kad Paslaugų teikimo sutartis ir jos priedas niekaip nesusiję su tariamu apelianto papildomu įnašu. Kaip pripažino ir pati atsakovė, jokių šventės organizavimo paslaugų apeliantui ji nesuteikė.

21.10. 2022 m. kovo 28 d. nutartimi teismas įpareigojo atsakovę (kaip MB „Publika“ valdymo organą) pateikti gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą. Jo atsakovė nepateikė, o teismo posėdžio metu patvirtino, kad 10 000 Eur nėra apskaityti kaip tariamai gauti už renginio organizavimą. Tai patvirtina, kad apelianto atliktas 10 000 Eur nebuvo už tariamas paslaugas, nebuvo dovana ar „investicija“. Tai konstatavo ir teismas skundžiamame sprendime, tačiau pervestos lėšos, kaip ir nurodyta bankiniame pavedime, buvo būtent paskola asmeniškai atsakovei.

21.11. Apelianto pervesta suma atsakovei galėtų būti traktuojama kaip suteikta paskola. Taip pat nesant ir paslaugų suteikimo faktą patvirtinančių dokumentų, ta pati priteistina suma galėtų būti traktuotina kaip avansinis mokėjimas už paslaugas, kurios nebuvo suteiktos, o į bylą pateiktas „Paslaugų teikimo sutarties Priedas Nr. (duomenys neskelbtini)“ tokiu atveju laikytinas iš apelianto pusės pasirašytu dėl suklydimo.

21.12. Tikėtina, jog Paslaugų sutartis galėjo būti pateikta pasirašyti apeliantui atgaline data, juolab, kad lapkričio 1 d. yra nedarbo diena, t. y. Visų Šventųjų diena. Tiek Paslaugų sutartis, tiek jos priedas galėjo būti pateikti pasirašyti kartu su daugybe kitų MB „Publika“ steigimo dokumentų jų atskirai neaptariant ir atsakovei juos paruošus neįspėjant apelianto apie jų turinį. Tokie atsakovės veiksmai ir buvo nukreipti išvengti suteiktos paskolos grąžinimo ateityje pasinaudojus apelianto pasitikėjimu.

21.13. Apeliantas savo ranka pasirašė Vadovavimo mažajai bendrijai paslaugų teikimo sutartį, taip pat iki tol ne vieną kitą dokumentą dėl mažosios bendrijos steigimo, kurie vėliau buvo nepanaudoti, todėl galimai ir ginčijami sutartis bei jos priedas buvo kartu atsakovės pateikti apeliantui pasirašyti neakcentuojant jų turinio.

21.14. Priedo Nr. (duomenys neskelbtini) teiginys, kad „R. J., kaip fizinis asmuo, užsakovui nėra skolingi (-a) jokių piniginių lėšų“, byloja apie turinio prieštaravimą faktinėms aplinkybėms, nes buvo jau apelianto atliktas 10 000 Eur bankinis pavedimas. Įrodymų, kad atitinkama suma buvo grąžinta apeliantui, atsakovė nepateikė.

21.15. Apeliantas paslaugų dėl jokios šventės organizavimo neužsakinėjo ir tokių paslaugų negavo. Šias aplinkybes pripažino ir pati atsakovė. Didelis prieštaravimas yra ir tai, kad nors teismas pripažino sutartį ir jos priedą negaliojančiais, tačiau vis tiek rėmėsi priedo C punktu (tariamai nėra paskola atsakovei), ir vis tiek teigė, kad tai investicija į mažąją bendriją. Tokiu atveju, jei iš tikrųjų būtų pavedimo paskirtyje padaryta klaida nurodant paskirtį „Paskola“, tokiu atveju bylos šalys būtų pasirašiusios ne kažkokio tariamo renginio organizavimo sutartį, o tiesiog būtų konstatavę susitarimu, kad tai yra papildoma apelianto investicija į MB „Publika“. Tai patvirtina, kad pagal atsakovės parengtus dokumentus, buvus apelianto pasitikėjimui atsakove, suklydimo pasėkoje apeliantas pasirašė tai, ko pasirašyti neketino. Tokiu atveju sutartis ir jos priedas negali būti atitinkamai tariama ir apsimestinė, nes apeliantas, kaip nuosekliai ir teigė nuo pat pradžios, jokios šventės organizavimo neužsakinėjo, nebuvo jokio tikslo iš apelianto pusės nuslėpti suteiktą paskolą.

21.16. 10 000 Eur pavedimas atliktas 2018-11-21, Paslaugų sutartis datuota 2018-11-01, o jos priedas – 2018-11-23, t. y. sutartis surašyta atgaline data. Tačiau skundžiamame sprendime dėstoma, jog tariamai tai paneigia paskolinių teisinių santykių buvimą tarp apelianto ir atsakovės.

Atsiliepimas

21.17. Atsakovė nuolat teigė, kad 10 000 Eur buvo reikalingi tariamai iki MB „Publika“ įsteigimo buvusioms išlaidoms. Kaip matyti pagal datas, visos jos buvo ženkliai vėliau, t. y. po įsteigimo 2019 metais, o tai paneigia sprendimo teiginį, kad tai nepatvirtina teiginio, jog visgi tai buvo paskolinta asmeniškai atsakovei, kuri iš dalies perskolino mažajai bendrijai. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad 10 000 Eur nebuvo įtraukti į bendrijos apskaitą ir patvirtina, kad tai nebuvo apelianto investicija.

21.18. Nesutiktina su teismo padarytomis išvadomis (jog pinigų panaudojimo datos, aplinkybės ir kt. nėra svarbios), kadangi tai paneigia atsakovės teiginį dėl apelianto papildomos investicijos ir, priešingai, patvirtina esant paskoliniams teisiniams santykiams tarp apelianto ir atsakovės.

21.19. Tai, kad atsakovė iš esmės pripažino esanti asmeniškai skolinga apeliantui, patvirtina ir jos iniciatyva vestos derybos dėl taikos sutarties sudarymo byloje dar 2022-02-22. Pati atsakovė siūlė grąžinti pinigus pilna apimtimi, tik apelianto netenkino atsiskaitymo terminas ir būdas: atsakovė siūlė 5 000 Eur grąžinti per 3 metus, o likusius 5 000 Eur - per atsakovės paslaugas.

21.20. Skundžiamu sprendimu netinkamai paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos. Nors teismas patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, atsakovei priteisė pilna apimtimi jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas advokatės pagalbai apmokėti, tuo tarpu apeliantui visiškai nėra priteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Taip pat ieškinį tenkinus iš dalies, apelianto sumokėto žyminio mokesčio dalis priteista ne jam (jis nebuvo atleistas ar jam nebuvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas), o nurodoma atsakovei sumokėti į valstybės biudžetą.

22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. J. prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Ieškovo atstovas, teismo posėdžio metu teismo paklaustas apie paskolos sutarties terminą, formą, nurodė, jog paskolos sutartis buvo sudaryta žodžiu, rašytinio susitarimo nebuvo (garso įrašo 00:22:00), o paskolos sutarties terminas – „..grubiai apie metus, įvertinant, kad tai pati pradžia bendrijos veikloje, todėl natūralu, kad per mėnesį ar du kažkokių gautinų pajamų nebus...“ (garso įrašas 00:23:35). Jau vien negebėjimas nurodyti konkretaus sandorio termino leidžia abejoti ieškovo teikiamų duomenų patikimumu.

Šalies argumentai

22.2. Apelianto paaiškinimai apie tą pačią aplinkybę, t. y. pinigų perdavimo atsakovei tikslą, nenuoseklūs, prieštaringi. Ieškovo atstovas nagrinėjant bylą, beje ir procesiniuose dokumentuose, akcentavo, jog apart 30 Eur įnašo į MB „Publika“, jis neketino daugiau investuoti (įrašas 00:36:27. : „pasikartosiu, neketino daugiau prisidėti“). Tačiau teismo posėdžio metu paklaustas, kodėl MB „Publika“ pirktų prekių sąskaitose pirkėju nurodyta UAB „Eskuza“, atstovas jau nurodė, kad tai „papildomai atlikti mokėjimai, ne iš tų 10 000 .. bet papildomai“ (00:19:52). Vienu metu teigė, kad neketino, kitu – jau neva „papildomai atlikti mokėjimai“. Apie tą pačią aplinkybę prieštaringi parodymai.

22.3. Mokėjimo pavedimas į atsakovės sąskaitą atliktas 2018-11-21, mokėjimo paskirtyje nurodant „paskola“. Atsakovei tai pastebėjus, jau 2018-11-23 šalys sudarė Paslaugų teikimo sutarties Priedą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo sulygo, jog apelianto suklysta dėl mokėjimo pavedime nurodytos pinigų pervedimo paskirties, atsakovė ieškovui nėra skolinga jokių piniginių lėšų. Todėl šis rašytinis įrodymas paneigia šalių paskolinių santykių egzistavimą. Teismas pagrįstai nustatė, jog Priedas Nr. (duomenys neskelbtini) skirtas paneigti mokėjimo pavedime nurodytą žodį „Paskola“.

22.4. Mokėjimo nurodymas, kaip įrodymas, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis, nepakankamas, kadangi jame nurodyta tik apelianto valia perduoti pinigus atsakovei, tačiau tai neįrodo, kad atsakovė, kaip paskolos gavėja, įsipareigojo grąžinti gautas pinigines lėšas. Apeliantas neįrodė vieno iš esminių paskolinių santykių elemento – atsakovės įsipareigojimo grąžinti pinigus.

Atsiliepimas

22.5. Atsakovė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu nėra teigusi, jog pinigus į savo sąskaitą gavo už renginio organizavimą. Atsakovė buvo nuosekli nuo pat proceso pradžios teigdama, jog į sąskaitą gauti pinigai – apelianto investicija į MB „Publika“, kurios nariu tapo ir apeliantas, steigimą, veiklos pradžią, IT įrangos, baldų įsigijimą ir t. t.; pinigai buvo skirti šalių bendram verslui.

Šalies argumentai

22.6. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad neva gauti pinigai galėjo būti traktuotini ir kaip negražintas avansas už neįvykusį šventės organizavimą. Pats ieškovas ieškiniu, savo paaiškinimais nustatė ieškinio ribas, todėl teismas neturėjo teisės išeiti už jo ribų ir vertinti kitaip. Šalys, aiškindamos aplinkybes dėl 2018-11-01 Paslaugų sutarties bei 2018-11-23 Priedo Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo, aiškiai nurodė, jog dėl jokios šventės organizavimo nesitarė, atsakovė tą taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, teigė ir procesiniuose dokumentuose, kad 2018-11-01 sandoriu buvo pridengtas sandoris dėl ieškovo investicijos į MB „Publika“ steigimą, veiklos pradžią, idėją.

22.7. Nors apeliaciniu skundu apeliantas kelia klausimą, jog teismas nevertino gautų pinigų panaudojimo aplinkybių, laiko, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybės apie pinigų panaudojimą, laiką neturi reikšmės, nes apeliantas pasirinko ieškinio pagrindą – paskolinius santykius.

Atsiliepimas

22.8. Atsakovė kartu su atsiliepimu į patikslintą ieškinį teikė susirašinėjimą su IT specialistu, patvirtinantį, jog derybos dėl platformos sukūrimo vyko dar 2018 metais. Atsakovė triplike išsamiai paaiškino, kodėl atsakovė į Mokslo ir technologijų agentūrą Inostaras kreipėsi 2019 metais, nes anksčiau neturėjo teisės kreiptis. Nors apeliantas teigia, jog iš 10 000 Eur išleista tik 4 842,21 Eur, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių nesiremia atsakovės į bylą pateiktu 2022-04-25 lydraščiu/rašytiniais paaiškinimais, priedais, t. y. duomenimis, patvirtinančiais apie 9 221,29 Eur išlaidas bendros įmonės veiklai.

Šalies argumentai

22.9. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog pinigai buvo asmeninė paskola atsakovei, nes jie nebuvo apskaityti pajamų ir išlaidų žurnale. Pinigų neįtraukimas į žurnalą sąlygotas aplinkybės, jog jų panaudojimo tikslas – bendrai įmonės veiklai.

22.10. Apeliantas yra verslininkas, t. y. sandorių sudaryme turintis daug patirties. Byloje yra duomenys, jog jis buvo nuteistas dėl pasikėsinimo sukčiavimo būdu užvaldyti svetimą senyvo amžiaus moters turtą ir už dokumentų klastojimą. Todėl mažai tikėtina, jog apeliantas pasirašytų dokumentus jų neskaitęs. Jei ir būtų pagrindas išvadai, jog ieškovas pasirašė sandorius nesusipažinęs su jų turiniu, tai toks suklydimas nelaikytinas turinčiu esminės reikšmės, nes tokie veiksmai sietini tik su dideliu apelianto neatsargumu, rizikos sau prisiėmimu savo valia, todėl nepagrįstas apelianto reikalavimas pripažinti sandorius negaliojančiais CK 1.90 straipsnio pagrindu.

22.11. Priedas Nr. (duomenys neskelbtini) neabejotinai surašytas po pinigų gavimo, nes tam buvo akivaizdus poreikis – paneigti paskolinius santykius. Tačiau paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta sutartyje nurodytu laiku, nes tą lemia logiška įvykių seka: šalys sutaria dėl piniginių lėšų, reikalingų bendros įmonės veiklos pradžiai, t. y. dėl 10000 Eur; pinigai atsakovei pervedami per toje sutartyje nurodytą terminą; mokėjimo nurodymo atlikimo dieną, t.y. 2018-11-21, įregistruojama ir MB „Publika“; vėliau patiriamos išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų

24. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2022-02-22 elektroninio laiško kopiją.

25. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus. Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (CPK 306 straipsnio 4 dalis).

26. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

27. Nagrinėjamu atveju apeliantas apeliaciniame skunde nesuformulavo prašymo priimti į bylą naujus įrodymus, taip pat nenurodė argumentų, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Be to, pažymėtina, kad apeliaciniame procese yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, kas reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja bylos iš naujo, o tik nustato, ar pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus ir jų į bylą pateiktus įrodymus, ginčą išsprendė tinkamai. Būtent dėl šios priežasties apeliaciniame procese yra įtvirtintas ribojimas teikti į bylą naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Esant minėtoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto teikiamus įrodymus.

Dėl ieškovo atsakovei pervestų lėšų kvalifikavimo

28. Byloje ginčas kilo dėl ieškovo atsakovei 2018-11-21 mokėjimo pavedimu pervestų 10 000 Eur lėšų pobūdžio, t. y. ar minėta suma laikytina ieškovo atsakovei suteikta paskola, ar minėta suma buvo skirta ieškovo ir atsakovės bendram verslui pradėti ir laikytina kaip ieškovo investicija.

29. Vadovaujantis CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

30. Pagal CK 6.870 straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi, paskolos sutartinių teisinių santykių egzistavimui nustatyti reikia įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018, 26 punktas).

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

32. CK 6.871 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Minėto straipsnio 6 dalyje numatyti atvejai, kad šio straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

33. Byloje ginčo dėl to, kad tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, nekilo. Nagrinėjamu atveju paskolos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos įsakmiai nenumato, jog rašytinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu, tačiau atima teisę remtis liudytojų parodymais teismui nusprendus netaikyti CK 1.93 straipsnio 6 dalyje numatytų išlygų. Kita vertus, rašytinės formos nesilaikymas neatima iš šalių teisės remtis kitomis įrodinėjimo priemonėmis siekiant įrodyti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nesant tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos rašytinės paskolos sutarties, ieškovui teigiant, jog jo atsakovei pervesta pinigų suma yra atsakovei suteikta paskola, o atsakovei neigiant paskolos teisinių santykių buvimą, byloje būtina nustatyti ieškovo atsakovei pervestų lėšų paskirtį, kuri turi įtakos tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimui.

34. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad 2018-11-21 bankiniu pavedimu ieškovas pervedė į asmeninę atsakovės sąskaitą 10 000 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Paskola“. Atsakovė pripažįsta, kad šią sumą gavo ir jos nėra grąžinusi ieškovui.

35. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t. Dėl to kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017).

36. Sprendžiant šalių ginčą dėl perduotų pinigų paskirties ir atsiradusių teisinių santykių kvalifikavimo, yra pagrindas vadovautis ir CK 6.193 straipsniu, kuriame numatyta, kad, aiškinant sutartį, yra privalu nagrinėti šalių tikruosius ketinimus atsižvelgti į tai, kokią prasmę tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, visas sutarties sąlygas aiškinti atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą ir sudarymo aplinkybes bei į sutarties šalių elgesį po sutarties sudarymo. Šios nuostatos aktualios ir vertinant mokėjimo pavedimo, patvirtinančio pinigų pervedimą atsakovei, paskirtį.

37. Paskolos sutarties įrodinėjimo metu teismui vertinant, ar iš tikrųjų sudaryta paskolos sutartis, svarbūs yra rašytinių įrodymų turinys ir kitų įrodymų duomenys, patvirtinantys paskolos teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018-11-01 ieškovas ir atsakovė sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties objektas: Muzikinės programos sudarymas ir jos įgyvendinimas asmeninėje šventėje lapkričio 16 d. Vilniuje (vieta bus patikslinta prieš renginį). Programos turinys turi būti suderintas su užsakovu iš anksto. Programos trukmė 8 val. Ieškovas įsipareigojo 10 000 Eur mokėjimą atlikti iki 2018-11-23. Kaip jau minėta, 2018-11-21 ieškovas į atsakovės sąskaitą pervedė 10 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Paskola“. 2018-11-23 ieškovas ir atsakovė sudarė Paslaugų teikimo sutarties Priedą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame priede nurodyta, kad užsakovas patvirtina, jog vykdytojui pervesta pinigų suma (10000 Eur) į vykdytojo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) išimtinai laikytina apmokėjimu pagal Paslaugų teikimo sutartį ir netraktuotina kitaip; aplinkybė, jog užsakovas, atlikdamas pavedimą (mokėjimo paskirtyje), nurodė terminą „Paskola“, laikytina technine/apsirikimo/rašymo užsakovo klaida, t. y. užsakovas nurodo ir nedviprasmiškai patvirtina, kad vykdytojo ir/ar fizinio asmens (R. J.) bei užsakovo nesiejo ir nesieja jokie teisiniai/paskoliniai santykiai, t. y. nei vykdytojas, nei R. J., kaip fizinis asmuo, užsakovui nėra skolingi (-a) jokių piniginių lėšų.

39. Atsakovė, atskirsdama į ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo, teigė, kad nors mokėjimo paskirtyje nurodyta „Paskola“, šis nurodymas paneigiamas ieškovo pasirašytu dokumentu – Priedu, iš kurio aiškiai matyti, jog jis skirtas paneigti mokėjimo pavedime nurodyta žodį „Paskola“. Šia aplinkybe rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, 10 000 Eur mokėjimo pavedime nurodydamas „Paskola“, iš tiesų nesukūrė paskolinių teisinių santykių, o atsakovė po šių pinigų gavimo surašė Paslaugų sutartį bei jos Priedą ir būtent Priede išsamiai išdėstė aplinkybes, paneigiančias paskolos teisinius santykius.

40. Byloje šalys neginčija, kad iš tikrųjų dėl jokios šventės organizavimo tarp šalių nebuvo tariamasi, atsakovas negavo jokių paslaugų pagal 2018-11-01 ieškovo ir atsakovės sudarytą Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl teismas pagrįstai šią sutartį pripažino tariamu sandoriu ir negaliojančia laikant, kad šalys pagal šią sutartį viena kitai nieko neperdavė. CK straipsnio 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokiems sandoriams taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Nagrinėjamo ginčo atveju iš esmės sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šalims pripažinus, jog jokios paslaugos ieškovui nebuvo suteiktos, o atsakovė 10 000 Eur sumą iš ieškovo gavo kitu, ne paslaugų teikimo santykių, pagrindu, nėra pagrindo taikyti restituciją.

41. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2018-11-23 šalių pasirašytas Paslaugų teikimo sutarties Priedas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neatskiriama 2018-11-01 Paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalis ir nėra savarankiškas sandoris, juo nebuvo pakeistas Paslaugų teikimo sutarties objektas, todėl pripažinus 2018-11-01 Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia, jos priedas atitinkamai taip pat tampa negaliojančiu. Kartu pažymėtina, kad sutarties priedas turi žemesnę juridinę galią, nei pati sutartis, todėl neaiškumo ir prieštaravimo atveju, pagal juridinę galią visų pirma turi būti vadovaujamasi sutarties, o tik paskui sutarties priedo nuostatomis. Taigi, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs 2018-11-01 Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tariamu sandoriu ir negaliojančia, neturėjo teisinio pagrindo minėtos sutarties Priedą pripažinti apsimestiniu sandoriu, o juo labiau remtis šiuo Priedu nustatant ieškovo mokėjimo pavedimu pervestų atsakovei lėšų paskirtį, t. y. laikant, kad šalys šiuo sandoriu siekė paneigti ir paneigė, kad 2018-11-21 ieškovo mokėjimo pavedimu pervesti 10 000 Eur buvo paskola, o pavedimo paskirtyje nurodytas žodis „Paskola“ yra techninė rašymo apsirikimo klaida. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą patikslinti ir 2018-11-01 Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įskaitant 2018-11-23 Paslaugų sutarties Priedą Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp R. J. ir R. A., laikyti tariamu sandoriu bei pripažinti negaliojančiu konstatuojant, kad šalys pagal šį sandorį viena kitai nieko neperdavė.

42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, jog yra pagrindas daryti išvadą, kad 2018-11-21 mokėjimo pavedimu pervestos 10 000 Eur lėšos laikytinos ieškovo atsakovei suteikta paskola, o ne priešingai, nei teigė atsakovė, lėšomis, skirtomis ieškovo ir atsakovės bendram verslui pradėti (ieškovo investicija į bendrą verslą). Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgęs į žemiau šioje nutartyje nurodomas aplinkybes.

43. Visų pirma, ieškovo 2018-11-21 mokėjimo pavedimu lėšos buvo pervestos į atsakovės asmeninę banko sąskaitą ir ji įgijo teisę disponuoti šiomis lėšomis kaip fizinis asmuo.

44. Antra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vidutiniškai apdairiam ir rūpestingam asmeniui, siekiančiam turėti patikimų įrodymų, patvirtinančių galimai suteikiamos paskolos faktą, šis asmuo, siekdamas fiksuoti esant paskolos teisinius santykius, atitinkami siekia tą nurodyti ir mokėjimo paskirtyje, ką šiuo atveju padarė ir ieškovas lėšų mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodydamas „Paskola“.

45. Trečia, MB „Publika“ buvo įregistruota 2018-11-21, t. y. tą pačią dieną kai ieškovas atlikto piniginių lėšų pavedimą atsakovei. 2018-11-20 MB „Publika“ steigimo sutartyje nurodyta, kad steigėjai į bendriją įsipareigoja įnešti šiuos įnašus: steigėjas R. A. piniginį įnašą – 30 Eur, moka į bendrijos banko sąskaitą ne vėliau kaip iki 2018-11-30, steigėjas R. J. piniginį įnašą – 70 Eur, moka į Bendrijos banko sąskaitą ne vėliau kaip iki 2018-11-30. Bylos duomenys patvirtina, kad 2018-11-26 ieškovas į MB „Publika“ banko sąskaitą įnešė 30 Eur piniginį įnašą, 2018-11-29 atsakovė į MB „Publika“ banko sąskaitą įnešė 70 Eur piniginį įnašą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – ir MBĮ) 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog mažosios bendrijos pelno dalis, skirta mažosios bendrijos nariams, paskirstoma kiekvienam nariui proporcingai jo įnašo dydžiui. Be to, kaip teisingai nurodė apeliantas apeliaciniame skunde, MBĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mažajai bendrijai perduotas nario įnašas tampa mažosios bendrijos nuosavybe, todėl tai paneigia atsakovės poziciją, jog tariamai verslui, kaip ieškovo investicija, buvo skirti ginčo 10 000 Eur.

46. Ketvirta, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. kovo 28 d. nutartimi atsakovė įpareigota pateikti 2018 m. lapkričio mėnesio, t. y. kuomet atsakovė gavo 10 000 Eur iš ieškovo, Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą (jo dalį) bei MB „Publika“ nuostatus, tačiau atsakovė į bylą pateikė tik MB „Publika“ nuostatus. Pažymėtina, kad MBĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog mažosios bendrijos finansinę apskaitą, jos organizavimą bei tvarkymą ir finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą nustato Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas ir Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymas. Byloje nepateikta įrodymų, kad 10 000 Eur suma buvo įnešta į MB „Publika“ sąskaitą bei įtraukta į mažosios bendrijos apskaitą ir už šią sumą MB „Publika“ vardu buvo atliekami pirkimai. Taip pat atsakovė, teigdama, kad už ieškovo pervestus pinigus MB „Publika“ veiklai buvo pirkti baldai ir kompiuteriai (ar kita įranga), nepateikė jokių įrodymų, jog šis turtas buvo įtrauktas į MB „Publika“ apskaitą. Tai reiškia, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovo jai pervesta 10 000 Eur suma buvo panaudota MB „Publika“ veiklai. Atsakovė į bylą pateikė: 2018-12-08 mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad R. J. L. J. pervedė 1 700 Eur sumą; 2018 metais gruodžio mėnesį R. J. vykusio susirašinėjimo su „Linu“ ištraukas; pardavėjo FELIT UAB – IKEA Lithuania 2018-11-29 1 142,21 Eur sąskaitą išankstiniam mokėjimui pirkėjui UAB „Eskuza“; 2018-11-29 mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad R. J. atliko mokėjimą UAB FELIT pagal minėtą 2018-11-29 sąskaitą; 2018-12-12 mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, jog R. J. MB „Publika“ pervedė 2 000 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „paskola pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)“; UAB „Ivėjas“ 2019-06-10 projekto pasiūlymą užsakovui Atlikėjas.lt; 2019-06-27 MB „Publika“ paraišką dėl atlikėjų vadybos informacinės sistemos prototipo kūrimo finansavimo; 2019 metais birželio mėnesį R. J. vykusio susirašinėjimo su „Roku“ ištraukas; 2018-12-12 mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad MB „Publika“ pervedė 221,01 Eur sumą MB „Juleda“; 2018-12-19 mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad MB „Publika“ pervedė 1473,78 Eur sumą UAB „Laisva ir nepriklausomas kanalas“; 2018-12-13 mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad MB „Publika“ pervedė 120 Eur sumą UAB „Parazitas“; 2018-12-22 mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad MB „Publika“ pervedė 1 200 Eur sumą Lietuvos marketingo asociacijai; 2018-12-12 mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad MB „Publika“ pervedė 600 Eur sumą A. M.; 2018-12-12 mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad MB „Publika“ pervedė 300 Eur sumą A. K.; 2019 metų sausio – birželio mėnesiais MB „Publika“ įvykdytus mokėjimo nurodymus įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs minėtus įrodymus, konstatuoja, jog šie įrodymai, nesant į bylą pateiktų MB „Publika“ apskaitos dokumentų, nepatvirtina, kad ieškovo atsakovei pervesta 10 000 Eur suma buvo panaudota MB „Publika“ veiklai.

47. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad mokėjimo pavedimas, kuriame yra įrašas apie paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktą, galėtų būti pagrindas pripažinti paskolos sutarties sudarymą CK 6.871 straipsnio 3 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad protingas ir apdairus asmuo, mokėjimo pavedimu į savo sąskaitą gavęs lėšas, kurių paskirtis nurodyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą. Lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), nebent lėšų gavėjas įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą. Dėl to net ir nesant raštu atskirai išreikšto lėšų gavėjo įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą jam pervestas lėšas, toks įsipareigojimas grąžinti lėšas gali būti numanomas iš šių lėšų priėmimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-351/2013).

48. Taigi, atsižvelgiant į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, norint paneigti paskolos santykių tarp šalių buvimą, atsakovei teko pareiga įrodyti savo atsikirtimų į ieškovo reikalavimus faktinį pagrindą ir teko pareiga įrodyti, kad pinigus iš ieškovo ji gavo ne pagal paskolos sutartį, o kitu pagrindu (CPK 178 straipsnis, CK 6.875 straipsnio 1 dalis). Tačiau aukščiau nutartyje nurodytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė neįrodė savo teiginių, jog pinigus iš ieškovo gavo kitu pagrindu – kaip ieškovo investiciją ieškovo ir atsakovės bendram verslui pradėti. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir įvertinęs jų visumą, daro išvadą, kad byloje esančių duomenų ir nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą padaryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovo atsakovei pervesta 10 000 Eur suma yra paskolos sutarties dalykas. Kadangi atsakovė neįrodė kitokio lėšų pervedimo teisinio pagrindo, pripažintina, kad priimdama kaip paskolos sutarties dalyką pervestas lėšas atsakovė kartu išreiškė įsipareigojimą jas grąžinti paskolos davėjui (ieškovui) (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Be to, kaip minėta, šias lėšas atsakovė ir naudojo kaip fizinis asmuo. Atsižvelgiant į tai yra teisinis pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovės 10 000 Eur skolą.

Dėl palūkanų priteisimo

49. Apeliantas prašo priteisti iš atsakovės 1 416 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2018-12-21 iki kreipimosi į teismą dienos (2021-10-20) (CK 6.261 straipsnis, 6.37 straipsnio 1 dalis) ir 5 procentų dydžio palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

50. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.

51. Teismas atkreipia dėmesį, kad šalys nebuvo sudarę raštinio susitarimo dėl palūkanų mokėjimo, todėl laikytina, jog paskola atsakovei buvo suteikta iki ieškovo pareikalavimo ją grąžinti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų kreipęsis į atsakovę su aiškiu prašymu ir nurodęs terminą, iki kada prašo grąžinti paskolą. Dėl minėtų priežasčių teismas netenkina ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 1416 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2018-12-21 iki kreipimosi į teismą dienos (2021-10-20).

52. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto reikalavimas dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų pritesimo yra pagrįstas, todėl iš atsakovės ieškovui priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą 10 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021-10-22, kuomet teisme buvo priimtas ieškovo pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

53. Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, neteisingai taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl iš dalies priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas tenkinti ieškovo apeliacinį skundą iš dalies ir pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

54. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

55. Ieškovas sumokėjo 257 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei 176 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl sutarties ir jos priedo pripažinimo negaliojančiais. Tenkinus ieškinio reikalavimą dėl 10 000 Eur, o ieškinio reikalavimą dėl 1 416 Eur palūkanų priteisimo atmetus, vertintina, kad šioje dalyje ieškinio reikalavimas patenkintas 87,59 procentais. Ieškinio reikalavimas dėl sutarties ir jos priedo pripažinimo negaliojančiais tenkintas pilna apimtimi, todėl yra pagrindas ieškovui iš atsakovės priteisti 401,10 Eur (225,10 Eur + 176 E ur) žyminio mokesčio išlaidas. Ieškovas taip pat patyrė 544 Eur teisinio atstovavimo išlaidų, kurias sudaro: 121 Eur išlaidos už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą ir 423 Eur išlaidos už ieškinio parengimą. Teismas vertina, kad iš viso buvo tenkinta 90 procentų ieškinio reikalavimų, todėl yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovės 489,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš viso iš atsakovės ieškovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos sudaro 890,70 Eur sumą.

56. Atsakovė patyrė 1 055 Eur teisinio atstovavimo išlaidų, todėl ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies, yra pagrindas iš ieškovo atsakovei priteisti 105,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, iš atsakovės ieškovui priteisiamos 785,20 Eur bylinėjimosi išlaidos (890,70 Eur – 105,50 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

57. Apeliantas sumokėjo 257 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir patyrė 726 Eur teisinio atstovavimo išlaidų, iš viso 983 Eur. Atsakovė patyrė 250 Eur teisinio atstovavimo išlaidų. Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą iš dalies (87,59 procentų reikalavimų), iš atsakovės ieškovui priteisiamos 861 Eur bylinėjimosi išlaidos, o iš ieškovo atsakovei – 31,02 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atlikus įskaitymą, iš atsakovės ieškovui priteisiamos 829,98 Eur bylinėjimosi išlaidos (861 Eur – 31,02 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą pakeisti ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

2018-11-01 Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įskaitant 2018-11-23 Paslaugų sutarties Priedą Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikyti tariamu sandoriu ir pripažinti negaliojančiu konstatuojant, kad šalys pagal šį sandorį viena kitai nieko neperdavė.

Priteisti ieškovui R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (10 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 785,20 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų ir 20 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 829,98 Eur (aštuonių šimtų dvidešimt devynių eurų ir 98 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina MuchtarovienėIrena Stasiūnienė