- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-08
- Bylos Nr.
- e2A-2058-803/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34160-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Atsakovas
- J. L., J. V.
- Ieškovas
- J. K.
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. L. ir J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovams J. L. ir J. V. dėl netesybų ir defektų taisymo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai 7 426,01 Eur delspinigius, 15 000 Eur baudą, 11 803,85 Eur defektų šalinimo išlaidų, 847 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad 2020 m. gegužės 20 d. iš atsakovo J. L. pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), ir nebaigtą statyti pastatą – dvibutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), esančius (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną ieškovas su atsakovu J. L. (toliau – ir Rangovas), atstovaujamu J. V. (toliau – ir Rangovo atstovas), sudarė Rangos sutartį (toliau – Rangos sutartis), kuria atsakovai įsipareigojo atlikti nebaigto statyti Namo statybos rangos darbus ir priduoti Namą atsakingoms institucijoms 100 proc. baigtumu.
2. Rangos darbai turėjo būti atlikti iki 2020 m. rugsėjo 2 d. (išskyrus dokumentaciją), tačiau atsakovai savo įsipareigojimų laiku ir tinkamai neįvykdė. Dėl to 2021 m. birželio 29 d. Rangos sutartis vis dar nebuvo tinkamai įvykdyta: nepateiktos vandentiekio, nuotekų ir šildymo sistemų schemos, netinkamai atlikti fasado darbai, nebaigti cokolio apdailos ir stogo darbai, išryškėjo stogo defektai, netinkamai atlikti sklypo sutvarkymo darbai (paliktos šiukšlės), neatlikta Namo pridavimo procedūra. Šalys reguliariai pasirašydavo defektinius aktus. Darbų baigiamojo akto šalys nepasirašė.
3. Rangos sutarties vykdymo metu Rangovo atstovas nuolat konfliktavo su ieškovu, darbai buvo atliekami su defektais ir pavėluotai. Atsakovų nesąžiningumą patvirtina ir vėliau išaiškėjusi aplinkybė, kad parduodamas Žemės sklypą, J. L. nepagrįstai nepardavė ieškovui šalia esančio, įvažiavimą užstojančio bendro naudojimo žemės sklypo, kuris numatytas trims sklypams, dalies ir šią aplinkybę nuslėpė tiek nuo ieškovo, tiek nuo sandorį tvirtinusio notaro. Vėliau, šalims sutarus, kad J. L. perduos nuosavybės teisę ir į šią žemės sklypo dalį bei notarui paruošus sutartį, Rangovas neatvyko jos pasirašyti, o Rangovo atstovas siekia pasinaudoti šia aplinkybe ir grasina neleisti ieškovui patekti į jam priklausantį sklypą.
4. Ieškovas 2021 m. liepos 28 d. pretenzija dėl netinkamo Rangos sutarties vykdymo informavo atsakovus apie vienašalį Rangos sutarties nutraukimą bei pareikalavo sumokėti netesybas – baudą ir delspinigius, tačiau atsakovai šios prievolės neįvykdė. Paskutiniame 2021 m. birželio 29 d. defektiniame akte buvo užfiksuoti ne tik neatlikti darbai (stogo apšiltinimo darbai, kurie buvo atlikti ieškovo lėšomis) ir akivaizdūs atliktų darbų trūkumai (nepateiktos vandentiekio, nuotekų ir šildymo sistemų schemos, kai kur subraižytos palangės bei vietomis netinkamai supjauti fasadinių plytelių kampai, nebaigti cokolio apdailos ir stogo darbai), bet ir išryškėję paslėpti defektai (pastogėje kaupėsi kondensatas, taip pat rangovas nevykdė Namo pridavimo procedūros ir neperdavė Namo pridavimui reikalingų dokumentų).
5. Ieškovas dėl Namo stogo ir fasado atliktų darbų įvertinimo kreipėsi į UAB „Statybų ekspertizė“, kuri 2021 m. spalio 11 d. pateikė vertinimo aktą (toliau – Vertinimo aktas), kuriame nurodyti konkretūs atliktų darbų pažeidimai. Pagal Vertinimo akte sudarytą sąmatą defektų šalinimo išlaidų kaina yra 11 803,85 Eur. Už Vertinimo akto sudarymą ieškovas UAB „Statybų ekspertizė“ sumokėjo 847 Eur. Ieškovas 2021 m. lapkričio 17 d. išsiuntė atsakovams pakartotinę pretenziją, kuria informavo atsakovus apie nustatytus defektus bei jų šalinimui būtinas išlaidas ir pareigą jas atlyginti, tačiau atsakovai jokio atsakymo nepateikė, papildomai apžiūrėti Namą nepageidavo.
6. Pagal Rangos sutarties 6.1 punktą atsakovai turi mokėti ieškovui 7 426,01 Eur delspinigius už neatliktus grindų įrengimo, sienų dažymo, fasado, cokolio (pamatų) apdailos, stogo darbus bei projektinės dokumentacijos ir ginčo namo užbaigimo procedūrų įregistravimo neatlikimą. Delspinigiai skaičiuojami, įvertinus tai, kad dalis darbų buvo atlikti iš dalies, todėl neatliktų darbų vertė mažinama dviem trečdaliais. Be to, delspinigiai skaičiuojami įvertinus ir tai, kad reikalavimams dėl netesybų priteisimo taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo 2021 m. lapkričio 17 d. pretenzijos išsiuntimo atsakovams.
7. Pagal Rangos sutarties 6.3 ir 6.5 punktus atsakovai turi mokėti ieškovui 15 000 Eur baudą. Darbų įvykdymo vilkinimas bei nuolat nustatomi defektai lėmė nepasitikėjimą atsakovais. Dėl to nebesitikėdamas, kad Rangos sutartis bus įvykdyta tinkamai, ieškovas pagrįstai nutraukė Rangos sutartį ir įgijo teisę reikalauti šalių sutartų netesybų sumokėjimo. Rangos sutarties 2.4 punktu Rangovas sutiko, kad jis gerai išanalizavo ir suprato darbų pobūdį bei jų apimtį pagal darbų dokumentus. Tai reiškia, kad, būdamas savo srities profesionalu, Rangovas turėjo ir galėjo tinkamai įvertinti savo galimybes įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus Rangos sutartyje numatytu terminu, atitinkamai turėjo ir galėjo numatyti galimas ir jų neįvykdymo pasekmes.
8. Atsakovas J. V., veikdamas kaip J. L. atstovas, garantavo, kad Rangos sutartis bus įvykdyta. J. V. Rangos sutartį ir jos Priedą Nr. 1 pasirašė, kaip rangovas, o ne jo atstovas, todėl nėra aišku, kuris atsakovas yra tikroji Rangos sutarties šalis. Be to, visas bendravimas vyko daugiausia su J. V., kuris savo veiksmais patvirtino atsakomybę už Rangos sutarties vykdymą. Dėl to atsakovų prievolė yra solidari.
9. Kadangi darbai buvo atliekami su trūkumais ir vėluojant, ieškovas turėjo samdytis kitus rangovus. Tarp šalių nuolat vyko nesutarimai ne tik dėl darbų kokybės, bet ir dėl Rangovo atstovo nesuvokimo, kokių techninių reikalavimų privaloma laikytis. Neypatingojo statinio rangovas, kuris yra fizinis asmuo, pagal sudarytą su užsakovu Rangos sutartį, privalo būti įstatymų nustatyta tvarka atestuotas. Tačiau patikrinus oficialiai skelbiamus duomenis apie išduotus statybos specialistų kvalifikacijos atestatus ir teisės pripažinimo dokumentus, nerasta jokios informacijos nei apie vieną iš atsakovų. Rangos sutarties termino praleidimą lėmė ir neatsakingas atsakovų elgesys darbo metu, nes J. V. ir jo pagalbininkai dažnai vartojo alkoholinius gėrimus ir dėl to negalėdavo atlikti sutartų darbų.
10. Rangos sutartyje nustatytas darbų atlikimo terminas iki 2020 m. rugsėjo 2 d. ieškovui buvo svarbus, nes žiemą jis norėjo remontuoti Namo vidų, o pavasarį įsikelti gyventi. Rangovo atstovo perduoti dokumentų projektai netiko Namo pridavimui, todėl ieškovas turėjo savarankiškai organizuoti šių dokumentų rengimo ir Namo pridavimo procedūrą. Atsakovams neigiant defektų šalinimo būtinybę, būsimi nuostoliai tik didėja. Pagal Rangos sutarties 3.7 punktą, Rangovui užbaigus visus darbus ir šalims pasirašius baigiamąjį atliktų statybos darbų aktą, per 20 darbo dienų jis turėtų pateikti garantinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimą, kuriuo draudžiama suma 5 proc. visų darbų kainos, o terminas 3 metai. Taigi ieškovas būtų turėjęs galimybę pasinaudoti papildomomis savo teisių gynimo priemonėmis, tačiau toks draudimas nebuvo pateiktas.
Šalies argumentai
11. Atsakovai J. L. ir J. V. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad aiškinant Rangos sutarties 5.5 punkto sąlygą, nustatančią rangos darbų atlikimo terminą iki 2020 m. rugsėjo 2 d., būtina vadovautis ne vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Tiek realūs šalių susitarimai, tiek šalių elgesys po sutarties sudarymo bei kitos sutarties nuostatos leidžia teigti, kad šalys nebuvo griežtai nusistatę laikytis šio termino. Priede Nr. 1 nurodyti darbai negalėjo būti atlikti per 3 mėnesius ir 13 dienų nuo Rangos sutarties pasirašymo dienos. Priede Nr. 1 numatyta, kad pamatų įrengimui skirtas 1 mėnesio terminas, sienų pastatymui taip pat skirtas 1 mėnesio terminas, stogo įrengimui skirtas 3 mėnesių terminas. Taigi iš viso vien šiems darbams yra skirti 5 mėnesiai. Pamatų įrengimas, sienų pastatymas, stogo uždengimas turi būti atliekami būtent tokia eilės tvarka. Taigi darbai negalėjo būti atlikti greičiau nei per 8 mėnesius, nes 5 mėnesiai buvo skirti pamatams, sienoms ir stogui įrengti. Atlikus šiuos darbus, likusiems statybos rangos darbams turėjo būti skirti dar 3 mėnesiai.
12. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad Namo kadastro duomenys buvo nustatyti 2020 m. gruodžio 4 d., pastato baigtumas – 100 procentų. Energetinis pastato sertifikatas išduotas 2021 m. vasario 4 d., o 2021 m. vasario 15 d. aktu Rangovo atstovas perdavė visą jo disponuojamą Namo statybos užbaigimo įregistravimui reikalingą dokumentaciją ieškovui. Ieškovo samdyto statybos techninio prižiūrėtojo pasirašytame 2021 m. birželio 29 d. defektiniame akte nurodyti tik smulkūs defektai, nedarantys jokios įtakos Namo eksploatacijai ir statybos užbaigimui. Smulkius trūkumus Rangovas buvo pasiryžęs ištaisyti, tačiau buvo išvarytas iš statybvietės ir jam nebeleidžiama net prisiartinti prie Namo.
13. Vos po dviejų savaičių po 2021 m. liepos 28 d. pretenzijos pateikimo ieškovas pateikė registruoti 2021 m. rugpjūčio 13 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą. Dėl to ieškovo teiginiai apie dešimties mėnesių vėlavimą atlikti rangos darbus arba darbų trūkumus, kurie būtų vertintini kaip esminiai, atmestini. Ieškovas nesilaikė Rangos sutartyje numatytos darbų priėmimo ir apmokėjimo už darbus tvarkos. Ieškovas negrąžindavo pasirašytų atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktų, pretenzijų taip pat nepateikdavo. Ieškovas rangovams nesumokėjo 7 700 Eur už atliktus darbus. Be to, ieškovas nesumokėjo 4 840 Eur už Rangovo atliktus papildomus darbus, kurių jis neprivalėjo atlikti pagal Rangos sutartį. Ieškovas nesilaikė projekte numatytų sprendinių, vienašališkai daug kartų keitė savo sprendimus dėl fasado, versdamas Rangovą po keletą kartų perdaryti tinkamai atliktus darbus.
14. Delspinigiai apskaičiuoti už laikotarpius, kai rangos darbai dar neturėjo būti atlikti arba jau buvo atlikti, taip pat delspinigiai yra skaičiuojami ir už tuos darbus, kuriuos šalių vėlesniais susitarimais atliko pats ieškovas arba jo samdyti kiti rangovai. Be to, delspinigiams turi būti taikomas ieškinio senaties terminas, nes 2021 m. lapkričio 17 d. pretenzija negali būti pagrindas atnaujinti ieškinio senatį delspinigiams. Ieškovo pretenzijos buvo visiškai formalios. Jokio realaus noro išspręsti ginčą ieškovas nerodė, nes nepakvietė Rangovo į apžiūrą, kurią atliko UAB „Statybų ekspertizė“, atsisakė su Rangovu aptarinėti nustatytus defektus ar spręsti susidariusią situaciją derybomis.
15. Dauguma Vertinimo akte nustatytų defektų, susijusių su fasado nelygumais, neužtaisytomis vietomis ir pan., yra nesunkiai išsprendžiami, jei užsakovas pasirenka fasado kampų sujungimo sprendimus. Kol ieškovas to nebuvo padaręs, atsakovai negalėjo šių darbų užbaigti. Dauguma Vertinimo akte nustatytų defektų yra labai smulkūs, atsakovai juos galėtų ištaisyti nemokamai, kaip garantinius defektus. Atsakovai nesutinka, kad medinių konstrukcijų sujungimas, atrėmimas yra netinkamas, nes šios konstrukcijos įrengtos pagal projektinę dokumentaciją. Kai kurios Vertinimo akto lokalinės sąmatos kainos yra per aukštos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš atsakovų J. L. ir J. V. ieškovui J. K. 11 803,85 Eur defektų šalinimo išlaidų, 847 Eur nuostolių, 10 000 Eur baudą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (22 650,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo J. L. ieškovui J. K. 597,64 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo J. V. ieškovui J. K. 971,78 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinį dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo J. L. valstybei 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Priteisė iš atsakovo J. V. valstybei 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
17. Teismas pripažino šalių sudarytą sutartį vartojimo rangos sutartimi. Teismas nustatė, kad labiausiai tikėtina, kad šalys ginčo sutartimi susitarė dėl galutinio 2020 m. rugsėjo 2 d. visų darbų atlikimo termino (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Šią aplinkybę patvirtina sisteminis ir lingvistinis Rangos sutarties nuostatų aiškinimas, nes Rangos sutarties 5.5 punkte ir Priede Nr. 1 (jos preambulėje) aiškiai ir nuosekliai nurodoma, kad visi darbai, numatyti Priede Nr. 1, privalo būti atlikti ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 2 d. (išskyrus dokumentaciją). Šią aplinkybę taip pat patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai (atsakovo J. V. susirašinėjimas su brokere V. Ž., kuriame jis nurodo, kad visi darbai bus atlikti per 4 mėn.) ir liudytojų parodymai.
18. Teismas atsakovų poziciją, kad turi būti vadovaujamasi Priede Nr. 1 nurodytais išvardintų darbų konkrečiais atlikimo terminais, juos iš esmės sudedant, įvertino, kaip prieštaraujančią pačioje Rangos sutartyje ir Priede Nr. 1 sutartai konkrečiai galutinei darbų atlikimo datai (2020 m. rugsėjo 2 d.). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad Rangos sutartį rengė atsakovai (juos atstovavusi brokerė V. Ž.), todėl tam tikri iškilę neaiškumai (dėl galutinio darbų atlikimo termino) vertintini sutartį rengusios šalies, t. y. atsakovų, nenaudai. Teismas iš esmės pritarė ieškovo pozicijai, kad nustatytas galutinis terminas atitinka Rangos sutarties Priede Nr. 1 numatytus konkrečių darbų atlikimo terminus, kurių maksimalus ir yra 3 mėnesiai. Atsakovai neįrodė, kad sutartas virš 3 mėnesių terminas visiems darbams atlikti (iki 2020 m. rugsėjo 2 d.) būtų akivaizdžiai neprotingas, nelogiškas ir neįgyvendinamas.
19. Aplinkybė, kad ieškovas iš karto nenutraukė Rangos sutarties, nesudaro pakankamo pagrindo vertinti, jog ieškovui galutinis terminas buvo neaktualus ar jis buvo pakeistas. Sutarties pakeitimai turėjo būti įforminti raštu (Sutarties 8.2 punktas). Aplinkybė, kad darbų vykdymo metu buvo daromi tam tikri darbų (sprendinių) pakeitimai, savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl Rangos sutarties pakeitimo. Atsakovai patys pripažino, kad sutiko (neprieštaravo) dėl tam tikrų darbų sprendinių pakeitimų. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad atsakovai būtų reiškę pretenzijas ieškovui dėl minėtų keitimų, dėl darbų atlikimo termino pakeitimo ir pan.
20. Teismas nustatė, kad atsakovai visų sutartų atlikti pagal Rangos sutartį darbų iki 2020 m. rugsėjo 2 d. neatliko. Patys atsakovai pripažino, kad darbai buvo atliekami 2020 m. gruodžio mėnesį, šalys iki 2021 m. vasario 15 d. pasirašydavo defektinius darbų aktus (2021 m. birželio 29 d. defektinio akto atsakovai nepasirašė), t. y. vėluojant užbaigti sutartus darbus ilgiau kaip 30 d. kalendorinių dienų. Dėl to ieškovas pagrįstai ir teisėtai vienašališkai nutraukė (2021 m. liepos 28 d. raštu) Rangos sutartį pagal sutarties 6.3 punktą ir iš esmės įgijo teisę į sutartyje sutartas netesybas bei kitus savo pažeistų teisių gynimo būdus.
21. Teismas padarė išvadą, kad tam tikri atsakovų atlikti darbai buvo atlikti su trūkumais (defektais), kurių dalis išaiškėjo ne iš karto po darbų atlikimo (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Ieškovas, kuris yra praradęs pasitikėjimą atsakovais (kaip statybininkais), teisėtai pasirinko savo pažeistų teisių gynimo būdą, ne reikalaudamas atsakovų atliktų darbų defektų pašalinimo, o reikalaudamas nustatytų defektų šalinimo išlaidų priteisimo. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovo nuostoliai dėl atsakovų nekokybiškai atliktų darbų būtų atlyginti, kad atsakovai būtų pašalinę visus defektus (nors jie pastoviai buvo nustatomi šalių sudarytais ir pasirašytais defektiniais aktais).
22. Nors atsakovai nesutiko su Vertinimo akte nurodyta 11 803,85 Eur suma ir teigė, kad defektų šalinimo išlaidos pernelyg didelės, tačiau nepateikė jokių Vertinimo aktą ir jame nurodytą lokalinę sąmatą paneigiančių įrodymų, iš esmės apsiribodami tik savo deklaratyviais paaiškinimais, kuriuos teismas įvertino, kaip gynybinę poziciją.
23. Nors atsakovai nurodė, kad ieškovas galimai nėra su jais atsiskaitęs, tačiau nagrinėjamoje byloje nereiškė jokių savarankiškų reikalavimų (priešieškinio) dėl galimai ieškovo egzistuojančios skolos priteisimo, dėl įskaitymo atlikimo ir pan. Teismas išaiškino, kad šis sprendimas neužkerta kelio atsakovams, manantiems, jog jų teisės yra pažeistos, jas ginti, reiškiant ieškinį naujoje byloje.
24. Atsakovų argumentai, kad visų darbų tinkamą atlikimą iš esmės patvirtina tai, jog kadastro duomenimis 100 proc. Namo baigtumas buvo nustatytas dar 2020 m. gruodžio 4 d., energetinio naudingumo sertifikatas išduotas 2021 m. vasario 4 d., neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl Rangos sutarties galutinio tinkamo įvykdymo. Vien užregistruotas Namo baigtumas ir energetinio sertifikato išdavimas nelemia Rangos sutarties tinkamo įvykdymo. Dėl to ieškovui priteistina 11 803,85 Eur atliktų darbų trūkumų ištaisymo kaina, taip pat 847 Eur nuostoliai, susiję su Vertinimo akto užsakymu ir atlikimu. Ieškovui priteisus išlaidas už atliktų statybos darbų defektų šalinimą, ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovų pašalinti Vertinimo akte nustatytus defektus. Tačiau tai neužkerta kelio ieškovui ateityje, atsiradus naujiems atsakovų darbų defektams, reikalauti jų šalinimo.
25. Rangos sutarties 6.5 punkte šalys buvo numačiusios, kad nutraukus sutartį, kaltoji šalis nukentėjusiajai moka 15 000 Eur baudą. Teismas padarė išvadą, kad 15 000 Eur netesybos-bauda mažintinos iki 10 000 Eur sumos. Nėra pagrindo teigti, kad toks netesybų mažinimas pažeistų rangos sutarties šalių laisvės principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis) ir (ar) būtų akivaizdžiai nesuderinamas su prievolės šalių interesų pusiausvyros principais, t. y. su atsakovų interesu, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, taip pat ir su ieškovo interesu, kad netesybos atliktų sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją (CK 6.71, 6.72 straipsniai).
26. Rangos sutarties 6.1 punkte šalys buvo numačiusios, kad rangovas, neatlikęs šioje sutartyje nustatytu terminu darbų, privalo mokėti už kiekvieną uždelstą dieną užsakovui delspinigius, lygius 0,5 proc. nuo laiku neatliktų darbų vertės iki galutinio darbų atlikimo. Tiek ieškovo reikalauta bauda (kurios dalis priteista), tiek reikalaujami 7 426,01 Eur dydžio delspinigiai faktiškai grindžiami tuo pačiu atsakovų pažeidimu – sutartu terminu neatliktais rangos darbais, t. y. jų paskirtis ta pati – kompensuoti nuostolius dėl sutartų darbų neatlikimo laiku. Teismas pripažino, kad šiuo atveju ieškovas reikalauja dvigubų netesybų, kurios pripažintinos baudinėmis. Dėl to delspinigiai ieškovui iš atsakovų nepriteistini (jie įskaitomi į priteistą baudą). Atmetęs ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, teismas plačiau dėl šių delspinigių apskaičiavimo pagrįstumo ir senaties termino nepasisakė.
27. Teismas nustatė, kad atsakovai pripažino, jog veikė bendrai – sutarė, kad J. L. nusipirks sklypą, o J. V. statys Namą, o vėliau, pardavę šį turtą, ketino uždirbti, tokiu būdu vykdyti verslą. Taigi atsakovų veiksmuose egzistuoja esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai, t. y. atsakovai kooperavo savo turtinius išteklius (atsakovo J. L.) ir žinias, darbą (atsakovo J. V.), įsipareigojo naudodami kooperuotus išteklius bendrai veikti. Turėjo bendrą tikslą ir interesą įsigyti Žemės sklypą, pastatyti Namą, šį turtą parduoti ir gautą pelną pasidalinti. Šios aplinkybės ir susiformavę teisiniai santykiai tarp atsakovų atitinka jungtinės veiklos sutartį, todėl atsakovai bendrai (solidariai) atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
28. Atsakovai J. L. ir J. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovo ieškinys, ir ieškovo ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
28.1. Teismas netinkamai aiškino Rangos sutarties sąlygas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad visi darbai privalo būti atlikti ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 2 d. Teismas daugiausiai vadovavosi lingvistiniu sutarties sąlygų aiškinimo metodu, tačiau turėjo vadovautis ir sisteminiu bei loginiu sutarties sąlygų aiškinimo metodais. Vien lingvistinė Rangos sutarties 5.5 punkto analizė atskleidžia, kad įsipareigojimų pagal Rangos sutartį įvykdymo terminas nėra giežtai apibrėžtas 2020 m. rugsėjo 2 d., nes, atlikus darbus, dar turi būti ištaisyti defektai bei pasirašytas Baigiamasis atliktų darbų aktas, kuris pasirašomas per 5 darbo dienas nuo Užsakovo informavimo apie pasirengimą pasirašyti šį aktą.
28.2. Teismas nepagrįstai teigia, kad atsakovų naudojamas terminų skaičiavimas, sudedant atskirų darbų terminus, yra nelogiškas. Pagal Rangos sutarties Priede Nr. 1 numatytus darbų atlikimo terminus, atsižvelgiant į aplinkybę, kad neįrengus pamatų, nepastačius namo sienų, neuždengus stogo, objektyviai nėra galimas daugumos kitų darbų atlikimas, darytina išvada, jog darbai negalėjo būti atlikti greičiau nei per 8 mėnesius, ir šalys susitarė dėl tokių terminų. Priešingas aiškinimas prieštarautų elementariai logikai. Loginis sutarties sąlygų aiškinimas yra vienas iš sutarties sąlygų aiškinimo būdų, kuris turėtų būti naudojamas kartu su lingvistiniu ir sisteminiu aiškinimu. Statybos techninis prižiūrėtojas J. J. teismo posėdžio metu pripažino, kad sutartyje nustatytas kiek ilgesnis nei trijų mėnesių terminas yra nerealus.
28.3. Teismas privalėjo analizuoti priežastis ir aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas. Šalių elgesys po Rangos sutarties sudarymo patvirtina, kad tarp šalių nebuvo konflikto dėl vykdymo terminų iki pat 2021 m. birželio 23 d. ir 24 d., kai tarp šalių kilo ginčas ir ieškovas nurodė, kad neįvykdžius jo reikalavimų, kitaip bus skaičiuojami ir Rangos sutarties terminai. Dalis 2021 m. liepos 28 d. pretenzijoje nurodytų pavėluotai atliktų darbų, buvo vykdomi kitų ieškovo pasirinktų rangovų. Pretenzijoje taip pat nurodoma, kad neatlikti fasado darbai. Tačiau pats ieškovas vienašališkai nusprendė projekte numatytą fasadą pakeisti į akmens masės plytelių fasadą, taip pat jis tris kartus vienašališkai keitė fasado kampų sujungimo sprendinius. Dėl to objektyviai fasado įrengimo darbai negalėjo būti atlikti iki 2020 m. rugsėjo 2 d. Sklandus darbas nevyko dėl to, kad ieškovas delsė atsiskaityti už atliktus darbus, taip pat demonstravo nepasitikėjimą atsakovų gebėjimais.
28.4. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovų 10 000 Eur baudą. Netesybų tikslas yra ne nubausti skolininką, bet kompensuoti (atlyginti) kreditoriaus patirtus nuostolius. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovų 11 803,85 Eur nustatytų defektų ištaisymo išlaidų. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ištaisius Vertinimo akte nurodytus defektus, jokių neužbaigtų ar netinkamai atliktų statybos darbų nebeliktų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų patyręs ar realiai gali patirti kokių nors kitų nuostolių be teismo priteistų 11 803,85 Eur statybos darbų defektų ištaisymo išlaidų.
28.5. Ieškovas teigė, kad jis labai ilgą laiką negalėjo naudotis nuosavybės teise jam priklausančiu Namu. Tačiau ne visus Rangos sutartyje numatytus darbus turėjo atlikti atsakovai, nes pagal vėlesnius šalių susitarimus dalis darbų buvo atlikta kitų ieškovo pasirinktų rangovų. Namo kadastro duomenys buvo nustatyti 2020 m. gruodžio 4 d., konstatuojant 100 proc. pastato baigtumą. Energetinis pastato sertifikatas išduotas 2021 m. vasario 4 d. Rangovo atstovas 2021 m. vasario 15 d. aktu perdavė visą jo disponuojamą ir Namo statybos užbaigimo įregistravimui reikalingą dokumentaciją ieškovui. Taigi Namo statybos darbai buvo iš esmės užbaigti 2020 m. gruodžio mėnesį, o Namo dokumentacija, reikalinga statybos užbaigimo procedūroms vykdyti buvo perduota 2021 m. vasario 15 d.
28.6. Ieškovas neįrodinėjo, kad dėl termino praleidimo jis būtų patyręs kokių nors nuostolių. Abu atsakovai yra fiziniai asmenys, besiverčiantys pagal verslo liudijimus, jų gaunamos pajamos nėra didelės. Atsakovas J. L. yra (duomenys neskelbtini). Dėl to teismo sprendimas priteisti iš atsakovų 10 000 Eur baudą pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą ir sudaro sąlygas ieškovui nepagrįstai pasipelnyti atsakovų sąskaita. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad Rangos sutartis nutraukta pagrįstai, turėtų spręsti klausimą dėl baudos sumažinimo.
28.7. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 11 803,85 Eur statybos rangos darbų trūkumų ištaisymo kainą, taip pat 847 Eur nuostolių. Teismas vadovavosi subjektyviu ir daugiausiai emocijomis pagrįstu ieškovo požiūriu į atsakovus, tačiau neįvertino, ar toks ieškovo požiūris yra pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis ir įrodymais. Nors ieškovas kartu su ieškiniu pateikė keletą defektinių aktų, tačiau didžioji dalis juose nurodytų darbų trūkumų buvo pašalinta iki 2021 m. vasario 15 d. 2021 m. vasario 15 d. defektiniame akte nurodyti smulkūs ir mažos vertės trūkumai nesunkiai galėjo būti pašalinti, tačiau būtent ieškovas sukėlė konfliktą.
28.8. Ieškovas be jokio pagrindo sulaikė 8 000 Eur sumą už atsakovų atliktus darbus, nes 2021 m. vasario 15 d. defektiniame akte nurodytų trūkumų pašalinimo išlaidos galėjo sudaryti ne daugiau, kaip keletą šimtų eurų. Ieškovas taip pat ėmė reikalauti, kad atsakovai atliktų papildomus darbus, dėl kurių šalys nebuvo susitarę, ir tik tada žadėjo atsiskaityti. Pats ieškovas nepriimdavo laiku aiškių sprendimų, tuo tarpu bet koks atsakovų pasiūlymas buvo priimamas su nepasitikėjimu ir išankstine neigiama nuostata. Atsakovai nurodė, kad jie sutiktų Vertinimo akte nurodytus darbų trūkumus pašalinti neatlygintinai.
28.9. Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį, tai užsakovas turi teisę reikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Rangos sutartyje nėra numatyta ieškovo teisė reikalauti iš rangovų atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Pagal Rangos sutarties 7.2 punktą šalys buvo sutarę kartu kreiptis į nepriklausomą ekspertą, jei atsiranda ginčai dėl darbų, medžiagų, įrangos kokybės. Ekspertizės išlaidas padengia ta šalis, kurios nenaudai priimtas eksperto sprendimas. Ieškovas vienašališkai ir neinformavęs atsakovų, nepakvietęs jų dalyvauti Namo apžiūroje, kreipėsi į UAB „Statybų ekspertizė“, todėl nepagrįstai reikalauja priteisti patirtas išlaidas už ekspertizę.
28.10. Teismas nepagrįstai visas ieškovo prašomas sumas priteisė iš atsakovų solidariai. Rangos sutartį pasirašė J. V., daugumą rangos darbų atliko J. V., o J. L. dirbo, kaip statybos pagalbinis darbuotojas. Dėl to teismas turėjo atmesti ieškinio reikalavimus J. L., kaip netinkamam atsakovui. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tarp atsakovų buvo susiklostę jungtinės veiklos santykiai. Teismas rėmėsi teismų praktika bylose, kuriose buvo nagrinėjami teisiniai santykiai tarp nesusituokusių asmenų, kurie veda bendrą ūkį, vysto šeimos verslą po santuokos nutraukimo. Be to, teismas nepagrindė, pagal kokias teisės normas pripažino, kad tarp atsakovų buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis.
Atsiliepimas
29. Atsiliepimu į atsakovų J. L. ir J. V. apeliacinį skundą ieškovas J. K. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
29.1. Teismas tinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktikoje suformuotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, atsižvelgė ne tik į lingvistinį sutarčių aiškinimo metodą, bet ir nagrinėjo tikruosius Rangos sutarties šalių ketinimus bei vertino sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Rangos sutarties sąlygos, numatančios darbų atlikimo terminą, yra aiškios, konkrečios ir nesukelia jokių dviprasmybių. Bendras darbų atlikimo terminas yra nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. rugsėjo 2 d. Šis terminas visiškai atitinka Rangos sutarties Priede Nr. 1 numatytus konkrečių darbų atlikimo terminus, kurių maksimalus ir yra 3 mėnesiai. Rangos darbai turėjo būti atliekami jau pradėtame statyti objekte. Taigi Namo statyba turėjo būti pradėta ne nuo pradžių, o tęsiant atliktus darbus.
Žemesnės instancijos teismas
29.2. Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos santykiai, todėl atsakovams turi būti taikomi aukštesni profesionalumo ir rūpestingumo standartai, taip pat taikoma CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią visais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų naudai. Rangos sutarties 2.4. punktu rangovas pareiškė, kad jis gerai išanalizavo ir suprato darbų pobūdį bei jų apimtį, pagal darbų dokumentus. Dėl to negali kilti jokių abejonių, kad savo prisiimtų įsipareigojimų apimtį ir terminus jis žinojo ir suprato. Apklaustas liudytoju, techninis prižiūrėtojas J. J. nurodė, kad keturių mėnesių terminas visiems darbams atlikti yra realus, turint reikalingą komandą. Būtent Rangovas turi įvertinti nustatyto termino realumą bei savo galimybes laiku pabaigti visus darbus. Rangovas nei karto neinicijavo sutarties pakeitimo, nepranešė ieškovui, kad sutartu terminu negalės įvykdyti įsipareigojimų.
29.3. Byloje yra neginčijamai įrodyta, kad Rangos sutarties nutraukimo metu atsakovai nebuvo įvykdę sutartinių įsipareigojimų. Šalys niekada nebuvo susitarusios, kad statybos užbaigimo įregistravimą atliks ieškovas savo iniciatyva, tokių įrodymų nėra pateikę ir patys atsakovai. Namo teisinę registraciją ieškovas turėjo organizuoti, pasinaudodamas kitų asmenų paslaugomis, tik po to, kai atsakovai nebevykdė savo įsipareigojimų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2021 m. birželio 29 d., praėjus beveik dešimt mėnesių po Rangos sutarties termino pasibaigimo, sutartis vis dar nebuvo tinkamai įvykdyta. Darbų baigiamasis aktas pasirašytas nebuvo, taip pat nėra jokių duomenų apie vienašališkai pasirašytus Rangovo aktus, patvirtinant, kad užsakovas nepagrįstai atsisakė juos pasirašyti. Kadastrinių matavimų bylos nuotraukos patvirtina, kad statybos darbai vis dar buvo vykdomi.
29.4. Atsakovų siekis dar labiau sumažinti Rangos sutartyje įtvirtintą baudos dydį, kurį teismas ir taip jau sumažino, ar iš viso jo nepriteisti, yra visiškai nepagrįstas ir prieštarauja kasacinio teismo praktikai, kurios išaiškinimais vadovavosi bylą nagrinėjęs teismas. Atsakovai nepagrįstai siekia perkelti ieškovui įrodinėjimo naštą dėl jo patirtų nuostolių. Rangos sutartyje baudos dydis buvo nustatytas Rangovo atstovo iniciatyva, joje nėra nustatyta, kad baudos dydis mažinamas proporcingai įvykdytiems įsipareigojimams. Be to, netesybų paskirtis yra atlyginti minimalius užsakovo patirtus nuostolius, kurių nereikia įrodinėti. Ieškovas nereikalavo priteisti baudos dydį viršijančių nuostolių, todėl neturėjo pareigos pateikti nuostolių faktą ir dydį patvirtinančių įrodymų.
29.5. Atsakovams vėluojant įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovas negalėjo naudotis asmeninėms reikmėms statomu Namu, negalėjo persikelti į jį. Dėl to turėjo išlaikyti tiek šį Namą, tiek savo esamą gyvenamąjį būstą. Be to, nutraukęs Rangos sutartį, ieškovas patyrė papildomas išlaidas ir sąnaudas, rūpindamasis Namo statybos užbaigimu ir jo teisinės registracijos atlikimu. Teismas vertino atsakovų interesus ir nustatė tinkamą jų atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Atsakovai nepateikia jokių duomenų savo blogai finansinei padėčiai pagrįsti. Ieškovas yra sumokėjęs atsakovui J. L. net 130 000 Eur už Žemės sklypą ir nebaigtą statyti Namą, taip pat 69 300 Eur pagal Rangos sutartį. Ši aplinkybė paneigia atsakovų argumentus apie jų nedideles pajamas.
29.6. CK 6.697 straipsnio 1 ir 3 dalių, CK 6.664-6.666 straipsnių ir CK 6.678 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja užsakovui teisę reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Dėl to toks ieškovo reikalavimas yra visiškai pagrįstas ir atitinkantis teisės normas. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas pagrįstai nebepasitiki atsakovais. Dėl to jų argumentai apie neatlygintiną defektų taisymą vertintini itin kritiškai. Darbai nuolat buvo atliekami pavėluotai ir su defektais. Atsakovams vėluojant atlikti darbus, net ir nenutraukęs sutarties, ieškovas turėjo samdytis kitus asmenis jiems atlikti. Šalių santykiai yra įtempti tiek dėl nesutampančio požiūrio į darbą, tiek dėl nekokybiškai atliekamo darbo. Ieškovo teisę reikalauti ne ištaisyti defektus, o atlyginti jų šalinimo išlaidas, patvirtina ir aplinkybė, kad atsakovai nėra atestuoti statybos inžinieriai, turintys teisę verstis rangovo veikla. Namo defektai yra susiję su jo saugumu žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl šių defektų šalinimo negalima patikėti nekvalifikuotiems ir alkoholiniais gėrimais piktnaudžiaujantiems asmenims.
29.7. Atsakovai nėra pateikę jokių įrodymų, paneigiančių Vertinimo akte pateiktus skaičiavimus. Be to, atsakovai nepasinaudojo ieškovo pakartotinėje pretenzijoje nurodytu siūlymu apžiūrėti Namą, nesiūlė jokių kitų konkrečių defektų šalinimo būdų, neprašė skirti teismo ekspertizės. Dėl to neigiamas tokio neveikimo pasekmes turi prisiimti patys atsakovai. Atsakovams delsiant pripažinti savo pareigą atlyginti defektų taikymo išlaidas, dėl jų nekokybiško darbo, dėl netinkamo gegnių įtvirtinimo ir kitų defektų stogo įlinkimas didėja, namo stogo būklė tik blogėja. Ieškovas yra priverstas kęsti nepatogumus, susijusius su negalėjimu visapusiškai naudotis Namu, taip pat baimintis dėl galimo stogo įgriuvimo.
29.8. Teismas pagrįstai ieškovo reikalaujamas sumas priteisė iš atsakovų solidariai, nustatęs, kad patys atsakovai pripažino, jog veikė bendrai. Atsakovų veiksmuose egzistuoja esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai, nes atsakovai kooperavo savo turtinius išteklius ir žinias, darbą, įsipareigojo naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti, turėjo bendrą tikslą ir interesą – įsigyti Žemės sklypą, pastatyti Namą, šį turtą parduoti ir gautą pelną pasidalinti. Teismas nurodė visas teisės normas, pagal kurias atsakovų tarpusavio santykius kvalifikavo atitinkančiais jungtinės veiklos santykius, taip pat savo išvadas pagrindė kasacinio teismo praktikos išaiškinimais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
30. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pagal 2020 m. gegužės 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas iš atsakovo J. L. įsigijo Žemės sklypą ir nebaigtą statyti Namą už bendrą 130 000 Eur kainą (el.b., failas 1, l. 9-23). Tą pačią dieną, 2020 m. gegužės 20 d., ieškovas (užsakovas) su atsakovu J. L. (Rangovu), atstovaujamu atsakovo J. V. (Rangovo atstovu), sudarė Rangos sutartį, pagal kurią Rangovas įsipareigojo atlikti Namo statybos rangos darbus iki 2020 m. rugsėjo 2 d. už 90 000 Eur (el.b., failas 1, l. 24-29). Rangos sutarties vykdymo metu šalys 2021 m. vasario 7 d. darbų perdavimo-priėmimo aktu susitarė, kad 13 000 Eur vertės darbus, kurie numatyti Rangos sutartyje, ieškovas atliks pats, todėl ši suma atimama iš mokėtinos 90 000 Eur kainos (el.b., failas 3, l. 6-8). Taigi galutinė ieškovo mokėtina suma už darbus pagal Rangos sutartį buvo 77 000,00 Eur.
31. Ieškovas 2021 m. liepos 28 d. pateikė atsakovams pretenziją, kurioje nurodė, kad daugiau kaip 10 mėnesių yra vėluojama įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, įspėjo, jog per 5 darbo dienas nuo šios pretenzijos įteikimo dienos Rangos sutartis bus nutraukta sutarties 6.4 punkto pagrindu, taip pat prašė Rangovo sumokėti 15 000 Eur baudą (el.b., failas 1, l. 56-58). Rangovo atstovas 2021 m. liepos 29 d. el. laišku su pretenzija nesutiko (el.b., failas 1, l. 60). Rangovas 2021 m. rugpjūčio 25 d. raštu nesutiko, kad Rangos sutartis vykdoma netinkamai, nurodė, kad ieškovas privalo sumokėti 8 000 Eur už atliktus darbus, pasiūlė taikiai išspręsti klausimą dėl 4 840 Eur už atliktus papildomus darbus, kurių Rangovas neprivalėjo atlikti (el.b., failas 1, l. 61-67).
32. Pagal ieškovo užsakymą UAB „Statybų ekspertizė“ 2021 m. spalio 11 d. parengė Vertinimo aktą, kuriame užfiksavo Name atliktų rangos darbų defektus ir sudarė 11 803,85 Eur Lokalinę sąmatą pagal 2021 m. balandžio mėnesio kainas nustatytų defektų ištaisymo darbams (el.b., failas 1, .l. 77-217). Ieškovas 2021 m. lapkričio 17 d. pateikė atsakovams pakartotinę pretenziją dėl netinkamo Rangos sutarties vykdymo, kartu persiųsdamas Vertinimo aktą ir siūlydamas atsakovams per 7 dienas pakartotinai apžiūrėti Namą (el.b., failas 1, l. 69-72). Kadangi atsakovai neįvykdė ieškovo pretenzijoje nurodytų reikalavimų, ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl defektų šalinimo išlaidų ir baudos bei netesybų priteisimo iš atsakovų solidariai. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškovo ieškinį.
Dėl darbų pagal Rangos sutartį atlikimo termino
33. Apeliaciniame skunde atsakovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkami aiškino Rangos sutarties sąlygas, nustatančias statybos rangos darbų atlikimo terminą, nesirėmė sisteminiu ir loginiu sutarties sąlygų aiškinimo metodais, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog darbai privalo būti atlikti ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 2 d. Taip pat teismas privalėjo analizuoti priežastis ir aplinkybes, dėl kurių Rangos sutartyje numatytas terminas buvo praleistas, nes darbai nevyko sklandžiai ir dėl ieškovo veiksmų, keičiant numatytus darbus, nesumokant laiku už atliktus darbus ir reiškiant nepasitikėjimą atsakovų gebėjimais. Dėl to ieškovas 2021 m. liepos 28 d. pretenzija neteisėtai nutraukė Rangos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovų argumentais.
34. CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).
35. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021; 2022 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022).
36. Nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi pirmosios instancijos teismo teisingai nustatyta aplinkybė, kurios atsakovai neginčija, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos santykiai. Pažymėtina, kad pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Taigi ši taisyklė taikytina ir aiškinantis Rangos sutartyje šalių nustatytą galutinį visų darbų atlikimo terminą.
37. Priešingai, negu apeliaciniame skunde teigia atsakovai, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik pažodiniu Rangos sutarties sąlygų aiškinimu, bet analizavo ir duomenis, susijusius su šalių derybomis dėl sutarties sąlygų, sistemiškai vertino Rangos sutarties sąlygų visumą, taip pat atsižvelgė į šalių elgesį Rangos sutarties vykdymo ir jos nutraukimo metu. Dėl to padarė pagrįstą išvadą, kad šalys Rangos sutartimi susitarė dėl galutinio 2020 m. rugsėjo 2 d. visų darbų atlikimo termino.
38. Pagal Rangos sutarties 5.5 punktą visi darbai numatyti Rangos darbuose privalo būti atlikti ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 2 d., išskyrus dokumentaciją, ji iki šios dienos turi būti pradėta tvarkyti. Atlikus visus darbus, ištaisius visus prieš tai nustatytus defektus, šalys pasirašo baigiamąjį atliktų darbų aktą, kuriuo užsakovas patvirtina, jog visi darbai yra galutinai atlikti be nukrypimų. Baigiamasis aktas privalo būti pasirašytas per 5 darbo dienas nuo užsakovo informavimo apie pasirengimą pasirašyti baigiamąjį aktą. Rangos sutarties Priede Nr. 1 „Rangos darbai“ papildomai nurodyta, kad rangovas, vadovaudamasis projektine dokumentacija iki 2020 m. rugsėjo 2 d., išskyrus dokumentaciją, įsipareigoja atlikti žemiau nurodytus darbus (el.b., failas 1, l. 28-29). Taigi sutartyje net du kartus buvo pakartota ta pati aiškiai apibrėžta visų darbų baigimo data.
39. Rangos sutarties 6 skyriuje šalys nustatė savo atsakomybę už netinkamą sutarties sąlygų vykdymą. Pagal Rangos sutarties 6.1 punktą rangovas, neatlikęs šioje sutartyje nustatytu terminu darbų, privalo mokėti už kiekvieną uždelstą dieną užsakovui delspinigius, lygius 0,5 proc. nuo laiku neatliktų darbų vertės iki galutinio darbų atlikimo. Pagal sutarties 6.3 punktą, rangovui vėluojant užbaigti „Rangos darbai“ numatytus darbus ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį, įspėjęs rangovą prieš 5 darbo dienas. Pagal Rangos sutarties 6.5 punktą, nutraukus sutartį, kaltoji šalis nukentėjusiajai moka 15 000,00 Eur baudą.
40. Šios sutarties sąlygos, nustatančios tiek užsakovo teisę nutraukti sutartį dėl darbų vykdymo vėlavimo, tiek rangovo pareigą mokėti delspinigius už laiku neatliktus darbus bei 15 000 Eur baudą už kaltę, kuri pasireiškia darbų atlikimo vėlavimu, dėl sutarties nutraukimo, patvirtina, kad darbų įvykdymo terminas šalims buvo svarbus ir esminis. Dėl to atsakovai apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad įsipareigojimai pagal Rangos sutartį nėra apibrėžti 2020 m. rugsėjo 2 d. terminu ir šalys nebuvo griežtai nusistatę laikytis šio termino.
41. Liudytoja V. Ž., kuri atstovavo atsakovus, jiems parduodant Žemės sklypą ir Namą, taip pat sudarant Rangos sutartį, teismo posėdžio metu parodė, kad ji su teisininkų pagalba ruošė Rangos sutarties tekstą ir šalys derino sutarties nuostatas, taip pat ir galutinį darbų atlikimo terminą, tai yra visi sutarė dėl galutinio 2020 m. rugsėjo 2 d. termino (išskyrus dokumentacijos parengimą).
42. Byloje pateiktas 2020 m. gegužės 18 d. atsakovo J. V. ir V. Ž. susirašinėjimas elektroniniu paštu, kuris patvirtina, kad Rangovo atstovas gana detaliai aptarinėjo galimą darbų pradžią, jų atlikimo terminus. Viename iš laiškų J. V. nurodė, kad : „taip su visais darbais – terminas nuo pradžios darbų, ta pradžia pagal galimybę, ne pagal eilę. Daug darbų bus lygiagrečiai. Be to, esamam namui vidaus darbus atlikti galima jau dabar, laukia tik pradžios. Vidaus darbai bus atlikti jau per mėnesį name, visi darbai bus atlikti per 4 mėn.“ (el.b., failas 2, l. 177-180).
43. Šie duomenys paneigia atsakovų apeliacinio skundo argumentą, kad Rangos sutarties Priede Nr. 1 išvardintiems atskiriems darbams numatyti terminai, kuriuos sudaro 1-3 mėnesiai, turi būti sudedami, nes jie gali būti atliekami tik vienas po kito, ir visi darbai negalėjo būti atlikti greičiau, nei per 8 mėnesius. Pažymėtina, kad 2020 m. gegužės 20 d. pirkimo-pardavimo sutartyje užfiksuota, kad Namas yra 18 proc. baigtumo (el.b., failas 1, l. 9-23). Taigi rangos darbai turėjo būti vykdomi jau iš dalies pastatytame Name. Be to, pats Rangovo atstovas nutarties 43 punkte aptartame laiške pripažino, kad daug darbų bus galima vykdyti vienu metu. Būtent atsakovai, kurių veikla yra statybos darbų vykdymas, patys sutiko atlikti darbus iki 2020 m. rugsėjo 2 d.
44. Atsakovai taip pat nepagrįstai remiasi aplinkybėmis, kad dalį Rangos sutarties Priede Nr. 1 darbų atliko kiti ieškovo pasamdyti rangovai, ieškovas vienašališkai nusprendė pakeisti fasado apdailą, vėliau reiškė nepasitikėjimą atsakovais, kaip ieškovo kaltę dėl laiku neatliktų darbų patvirtinančiais argumentais. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog dalį 13 000 Eur vertės Priede Nr. 1 numatytų darbų atlikimą ieškovas paveda kitiems rangovams, užfiksuota tik Rangovo atstovo parengtuose ir pasirašytuose 2020 m. lapkričio 17 d., 2020 m. gruodžio 7 d. ir 2021 m. vasario 7 d. darbų priėmimo-perdavimo aktuose (el.b., failas 3, l. 6-8; 30-33). Tačiau tuo metu Rangos sutartyje numatytas visų darbų įvykdymo terminas 2020 m. rugsėjo 2 d. jau buvo pasibaigęs.
45. Liudytojas J. J. teismo posėdžio metu parodė, kad darbai buvo vykdomi ne sutartu grafiku, vėlavimai prasidėjo iš karto, pradėjus darbus, atsakovai neužbaigė dalies darbų – stogo, fasado, cokolio, sklypo formavimo, o tai kas buvo padaryta, buvo padaryta su defektais, atsakovas J. V. ne kartą buvo vejamas iš objekto dėl girtavimo, todėl tarp šalių buvo nuolatinė įtampa. Byloje esantys 2020 m. spalio 16 d., 2020 m. spalio 23 d., 2020 m. lapkričio 3 d., 2020 m. gruodžio 31 d., 2021 m. vasario 15 d. (el.b., failas 1, l. 35-36; 40-49; failas 2, l. 35-41) ir 2021 m. birželio 29 d. defektiniai aktai (el.b., failas 1, l. 50-52) taip pat patvirtina, kad nuolat buvo fiksuojami pagal rangos sutartį atliekamų darbų defektai. Dėl to ieškovas turėjo pagrindą ir teisę pasitelkti kitus rangovus bei keisti tam tikrus numatytų darbų atlikimo sprendimus.
46. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė Rangos sutartyje numatytą visų rangos darbų pabaigos terminą 2020 m. rugsėjo 2 d., taip pat teisėtai pripažino, jog ieškovas pagrįstai pagal Rangos sutarties 6.3 punktą 2021 m. liepos 28 d. pretenzija vienašališkai nutraukė Rangos sutartį dėl rangos darbų atlikimo vėlavimo.
Dėl atsakovų pareigos atlyginti ieškovui 11 803,85 Eur defektų šalinimo išlaidas
47. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 11 803,85 Eur defektų šalinimo išlaidų, nes visus defektiniuose aktuose nurodytus trūkumus atsakovai pašalino iki 2021 m. vasario 15 d., o vėliausiame šalių pasirašytame 2021 m. vasario 15 d. defektiniame akte nurodyti tik smulkūs ir mažos vertės defektai. Teismas rėmėsi tik subjektyvia ieškovo nuomone, neatsižvelgė į tai, kad atsakovai nurodė, jog sutinkantys Vertinimo akte nurodytus trūkumus pašalinti neatlygintinai, kad Rangos sutartyje nėra numatyta užsakovo teisė reikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovų argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
48. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir neginčijama, kad ieškovo ir atsakovų sudarytos Rangos sutarties šalys ir jos dalykas atitinka požymius, būdingus vartojimo rangos sutarčiai, nurodytus CK 6.672 straipsnio 1 dalyje: atsakovai yra verslininkai, nes Rangovas veikė pagal verslo liudijimą ir kartu su Rangovo atstovu siekė vykdyti verslą ir užsidirbti, o ieškovas (užsakovas) – fizinis asmuo, statybos darbų rezultatas skirtas užsakovo asmeniniams, jo šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Pagal CK 6.681 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės.
49. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normos. Santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei vartojimo rangos, nei statybos rangos normos, taikomos skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių. Kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2019 m. sausio 8 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019).
50. Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad, rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).
51. Pagal CK 6.678 straipsnio, kuris reglamentuoja darbų trūkumų nustatymo teisines pasekmes, kai darbų trūkumų atsirado esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje nurodytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Pagal CK 6.665 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, užsakovas taip pat turi teisę reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, atitinkamai sumažinti darbų kainą (1 dalies 1, 2 punktai), atlyginti nuostolius (3 dalis).
52. Kasacinis teismas išaiškino, kad įstatymų leidėjas teisiniu reguliavimu, įtvirtindamas pažeistų teisių gynimo būdus, užsakovui, kuris yra vartotojas, t. y. silpnesnė sutarties šalis, nustatė didelę pasirinkimo galimybę. Minėtas teisinis reguliavimas, suteikiantis galimybę pasirinkti dėl statybos darbų trūkumų pažeistų teisių gynimo būdą, negali būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad užsakovas negali rinktis skirtingų pažeistų teisių, kurios pažeistos dėl skirtingų darbų trūkumų, gynimo būdų, t. y. kad tais atvejais, kai, siekiant pašalinti konkretų statybos darbų trūkumą, pvz., pareiškiamas reikalavimas pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba, pvz., atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, negali būti reiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, kurių atsirado dėl kito (kitų) statybos darbų trūkumo (trūkumų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2021).
53. Tiek CK 6.678 straipsnio 1 dalies nuostatos, tiek aptarti kasacinio teismo išaiškinimai patvirtina, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje turėjo teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą, reikalaudamas iš atsakovų atlyginti rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Dėl to atsakovai apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi tik CK 6.665 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą pagal CK 6.678 straipsnio 1 dalį, pažeidė sutarties šalių interesų pusiausvyrą.
54. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra išsami ir išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017).
55. Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).
56. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022; 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022).
57. Ieškovo užsakymu UAB „Statybų ekspertizė“ 2021 m. spalio 11 d. Vertinimo akte nustatė Name atliktų darbų defektus (el.b., failas 1, .l. 77-217). Vertinimo aktą sudarė ekspertai D. K. ir A. J., Vertinimo akte pateiktos Namo nuotraukos, prie jų detaliai aprašyti netinkamai atlikti darbai, išvardintos teisės aktų normos, kurių neatitinka atlikti darbai, taip pat sudaryta 11 803,85 Eur Lokalinė sąmata pagal 2021 m. balandžio mėnesio kainas nustatytų defektų ištaisymo darbams (el.b., failas 1, l. 173-174). Atsakovai nei pirmos instancijos teismui nei kartu su apeliaciniu skundu nenurodė jokių argumentų bei nepateikė jokių duomenų, galinčių paneigti Vertinimo aktu nustatytus trūkumus bei apskaičiuotos defektų ištaisymo kainos dydį. Be to, atsakovų apeliaciniame skunde nurodyta pozicija, kad jie sutinka Vertinimo akte nustatytus trūkumus pašalinti neatlygintinai, kartu patvirtina, kad atsakovai pačių darbų trūkumų neneigia.
58. Pažymėtina, kad Vertinimo aktas atsakovams buvo pateiktas kartu su ieškovo 2021 m. lapkričio 17 d. pretenzija, kurioje atsakovams buvo siūloma per 7 dienas pakartotinai apžiūrėti Namą (el.b., failas 1, l. 69-72). Duomenų, kad atsakovai būtų per nurodytą terminą atvykę prie Namo ar būtų pasitelkę kitą specialistą dėl darbų kokybės įvertinimo, byloje nėra. Atsakovai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip pat neprašė teismo skirti ekspertizės pagal CPK 212 straipsnio nuostatas. Dėl to atsakovai apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad ieškovas nesutiko su jų pasiūlymu prieš bylos nagrinėjimo iš esmės pradžią apžiūrėti Namą, dalyvaujant projekto architektui, statybos techniniam prižiūrėtojui, ir bendradarbiavimo atsisakė. Minėta aplinkybė nepaneigia Vertinimo aktu nustatytų darbų trūkumų ir apskaičiuotos jų šalinimo kainos.
59. Atsakovai taip pat nepagrįstai apeliaciniu skundu ginčija ieškovui priteistą 847 Eur kainą, sumokėtą UAB „Statybų ekspertizė“ už Vertinimo aktą, remdamiesi tik Rangos sutarties sąlygomis. Pagal Rangos sutarties 7.2 punktą ginčų, susijusių su darbų, medžiagų, įrangos trūkumais, šalys gali reikalauti paskirti nepriklausomą ekspertizę. Šios ekspertizės išlaidas padengia šalis, kurios nenaudai priimtas ekspertizės sprendimas. Vien aplinkybė, kad ieškovas nepakvietė atsakovų dalyvauti ekspertams atliekant Namo apžiūrą, neatleidžia jų nuo pareigos atlyginti ieškovui visas dėl netinkamų darbų patirtas išlaidas. Atsakovai nepateikė teismui kitų duomenų, galinčių paneigti Vertinimo akte padarytas išvadas. Dėl to Vertinimo aktu nustatytos aplinkybės pripažintos įrodytomis. Taigi atsakovai turi atlyginti ieškovui ir šios teismo tinkama pripažinta įrodinėjimo priemonės gavimo išlaidas.
Dėl priteistinų netesybų dydžio
60. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš jų ieškovui 10 000 Eur netesybas, neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas, be jam priteistų 11 803,85 Eur statybos darbų defektų ištaisymo išlaidų, daugiau jokių nuostolių nepatyrė, neįvertino sunkios atsakovų finansinės padėties, todėl pažeidė sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Pagal teismų praktiką priteistinų netesybų dydis turėtų būti sumažintas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovų argumentais.
61. Pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį, jeigu nustatytos netesybos, kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Rangos sutartyje net dviem atvejais buvo numatyta rangovo atsakomybė už termino praleidimą: 1) 0,5 proc. dydžio delspinigiai, mokami rangovo už kiekvieną uždelstą numatytų darbų atlikimo dieną nuo laiku neatliktų darbų vertės iki galutinio darbų atlikimo (6.1 punktas); 2) 15 000,00 Eur bauda, mokama rangovo, jei dėl jo kaltės sutartis buvo nutraukta dėl vėlavimo užbaigti „Rangos darbai“ numatytus darbus ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų (6.3 ir 6.5 punktai). Taigi ieškovas pagal Rangos sutarties nuostatas turi teisę reikalauti iš atsakovų ir baudos bei netesybų už laiku neatliktus darbus ir dėl to nutrauktą Rangos sutartį.
62. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika dėl netesybų taikymo bei jų mažinimo yra gausi ir išplėtota. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022).
63. Netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017).
64. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021).
65. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta aplinkybė, kad šalių sudaryta Rangos sutartis yra vartojimo sutartis, ieškovas yra vartotojas, o atsakovai – verslininkai. Pagal Rangos sutarties 2.4 punktą rangovas pareiškė, kad jis gerai išanalizavo ir suprato darbų pobūdį bei jų apimtį pagal darbų dokumentus. Pažymėtina, kad Rangos sutarties 6 dalyje užsakovui taip pat buvo numatyta tokia pati atsakomybė, kaip ir rangovui: 1) 0,5 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos pinigų sumos (6.2 punktas) ir 2) 15 000 Eur bauda, jei sutartis nutraukta dėl užsakovo kaltės, jam vėluojant įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ilgiau kaip 30 dienų (6.4 ir 6.5 punktai). Atsakovas J. V. teismo posėdžių metu paaiškino, kad netesybų dydžiai buvo nustatyti pačių atsakovų, siekiant apsidrausti, jeigu ieškovas atsisakytų pirkti turtą. Dėl to negalima pripažinti, kad Rangos sutartyje numatytos netesybos Rangovui pažeistų šalių sutartinių pareigų pusiausvyrą.
66. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas detaliai vertino visas byloje nustatytas aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, bei rėmėsi aptarta kasacinio teismo praktika ir pagrįstai sumažino Rangos sutartyje nustatytą 15 000 Eur baudą (6.3 ir 6.5 punktai) iki 10 000 Eur, taip pat į šią sumą įskaitė ieškovo reikalaujamus ir pagal Rangos sutarties 6.1 punktą apskaičiuotus 7 426,01 Eur delspinigius. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima dar labiau mažinti rangos sutartyje šalių nustatytas netesybas. Nors atsakovas J. L. remiasi aplinkybe, kad jam (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) (el.b., failas 2, l. 188) ir pagal bylos duomenis netrukdo vykdyti rangos darbus ir dirbti pagal verslo liudijimą.
67. Atsakovai taip pat nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad jų finansinė padėtis būtų itin sunki. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad pagal Rangos sutartį, pagal kurią jie vykdė vieno individualaus namo statybą, atsakovai turėjo gauti 77 000 Eur pajamas. Taigi atsakovų vykdoma veikla jiems užtikrina pakankamas pajamas atlyginti ieškovui teismo priteistas sumas.
Dėl prievolės pagal Rangos sutartį solidarumo ir tinkamo atsakovo
68. Apeliantai įrodinėjo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ieškovo nurodytas aplinkybes, jog Rangos sutartį pasirašė atsakovas J. V., kuris atliko daugumą rangos darbų, o atsakovas J. L. dirbo kaip statybos pagalbinis darbuotojas, ir nustatyti, kad atsakovas J. L. yra netinkamas atsakovas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tarp atsakovų buvo susiklostę jungtinės veiklos sutartiniai teisiniai santykiai, nes rėmėsi netinkama teismų praktika, suformuota bylose, kurių aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovų argumentais.
69. Šalių sudarytoje Rangos sutarties preambulėje būtent atsakovas J. L. nurodytas Rangovu, o atsakovas J. V. pasirašė šią sutartį, kaip Rangovo atstovas pagal 2019 m. lapkričio 13 d. įgaliojimą. Taigi būtent J. L., kaip Rangovas, pagal sutartį prisiėmė visus įsipareigojimus. Taip byloje esantys duomenys patvirtina, kad būtent į atsakovo J. L. sąskaitą ieškovas pervesdavo mokėjimus už darbus pagal Rangos sutartį (el.b., failas 2, l. 30-34). Be to, atsakovas J. L. 2021 m. rugpjūčio 25 d. raštu teikė atsiliepimą į ieškovo 2021 m. liepos 28 d. pretenziją, nesutikdamas su ieškovo teiginiais dėl netinkamo Rangos sutarties vykdymo (el.b., failas 1, l. 61-67). Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. L. buvo lygiavertis vartojimo rangos teisinių santykių dalyvis ir yra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje.
70. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).
71. Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra išskyręs šiuos esminius jungtinės veiklos sutarties požymius: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-219/2019, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-313/2021, 44 punktas).
72. Pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog abiejų atsakovų veiksmai iš esmės atitinka jungtinės veiklos sutarties požymius, nes jie veikė bendrai ir siekė to paties tikslo – įsigyti žemės sklypą, pastatyti namą ir juos pardavę, gautą pelną pasidalinti. Nors atsakovai nebuvo sudarę vienos rašytinės sutarties, kurioje būtų aptarę savo sutartinius įsipareigojimus, tačiau šalys visus savo santykius susijusius su Žemės sklypo įsigijimu ir Namo statyba įformindavo rašytinėmis sutartimis: J. L. 2019 m. lapkričio 13 d. buvo įgaliojęs J. V. ir J. V., veikiančius kartu ar atskirai, valdyti, tvarkyti ir disponuoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu, esant reikalui atstovauti jo interesus statant statinius Žemės sklype (el. b, failas 1, l. 31-34), 2020 m. gegužės 20 d. Rangos sutartį su ieškovu atsakovas J. L. sudarė, atstovaujamas atsakovo J. V..
73. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad tiek bylos šalių paaiškinimai, tiek liudytojų parodymai ir kiti bylos duomenys patvirtina, kad statybos rangos darbus abu atsakovai iš esmės vykdė bendrai, todėl nėra galimybės nustatyti, už kokią dalį netinkamai įvykdytų darbų ir likusių iki galo neatliktų darbų, yra atsakingas kiekvienas iš atsakovų. Todėl ir pagal bendrąsias CK 6.6 straipsnio 1 dalies nuostatas konstatuotina abiejų atsakovų solidarioji atsakomybė.
Dėl procesinės bylos baigties
74. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantai, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantai nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
75. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
76. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
77. Ieškovas pateikė prašymą priteisti jam iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Ieškovas pateikė duomenis, kad už teisines paslaugas advokatui sumokėjo 1 391,50 Eur. Minėta suma neviršija pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 8.11 punktą numatyto 2 077,53 Eur maksimalaus dydžio, mokėtino už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Dėl to iš atsakovų ieškovui priteistina 1 391,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
netenkinti atsakovų J. L. ir J. V. apeliacinio skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 391,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.