Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui Linai Armonaitei (nuotoliniu būdu),

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei V. M. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos vaikams nustatymo įsiteisėjimo), išlaikymo vaikams priteisimo bei turto administratoriaus ir lėšų tvarkytojo paskyrimo, ir ieškinį V. M. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo, išlaikymui priteistų lėšų tvarkytojo pakeitimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir ieškovas, ir Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir Skyrius) pateikė ieškinį atsakovei V. M. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos vaikams nustatymo įsiteisėjimo), išlaikymo vaikams priteisimo bei turto administratoriaus ir lėšų tvarkytojo paskyrimo. Pagal gautą ieškinį Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose pradėta civilinė byla Nr. e2-6154-1213/2025, paskirta teisėja Monika Vyšniauskienė. Taip pat ieškovas pateikė ieškinį atsakovui V. M. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo, išlaikymui priteistų lėšų tvarkytojo pakeitimo. Pagal gautą ieškinį Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose pradėta civilinė byla Nr. e2-5882-1178/2025, paskirta teisėja Jurga Jasmontienė.

2. Tauragės apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-6154-1213/2025 prijungta prie civilinės bylos Nr. e2-5882-1178/2025, paliekant vieną civilinės bylos Nr. e2-5882-1178/2025, ir civilinė byla perduota toliau nagrinėti teisėjai Jurgai Jasmontienei.

10. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė Lina Armonaitė nurodė, kad palaiko ieškinio, pareikšto atsakovui V. M., reikalavimus visiškai. O dėl atsakovės V. M. poziciją šiek tiek keičia – prašo motinos valdžią į vaikus apriboti laikinai. Nurodė, jog iš esmės ieškinius ir juose nurodytas aplinkybes palaiko. Šiuo metu vaikams yra nustatyta laikinoji globa, jie gyvena pas globėją, kur vaikams sudarytos saugios ir tinkamos jiems augti sąlygos. Laikinosios globos poreikį nulėmė atsakovės gyvenimo būdas ir atsakovo visiškas nusišalinimas nuo pareigų sūnui vykdymo. Šiuo atveju yra keletas priežasčių, lėmusių būtinybę ginti vaikų interesus – tai atsakovės alkoholio vartojimo problema ir smurtinis elgesys. Smurtinis elgesys nebuvo vienkartinis – net atleidus ją nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiais, atsakovė nepasimokė ir vėl smurtavo. Taip pat buvo stebima netinkama vaikų priežiūra. Rengiant ieškinį dėl motinos valdžios apribojimo buvo pakankamai duomenų, sudariusių pagrindą kreiptis dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, tačiau po ieškinio pateikimo stebimi teigiami atsakovės elgesio pokyčiai. Iš pradžių mergaitė kategoriškai nenorėjo bendrauti su mama, jautė nuoskaudas dėl mamos elgesio. Dabar G. nuomonė pamažu keičiasi, ji jau nurodo norinti grįžti gyventi pas mamą. Nors atsakovės elgesys keičiasi į teigiamą pusę, tačiau pokyčiai nėra tokie esminiai, kurie leistų daryti išvadą, kad vaikai nedelsiant gali būti grąžinti į šeimą. Stebimas vis dar nepakankamai kokybiškas mamos ir vaikų bendravimas, vis dar būtina specialistų pagalba bendraujant vaikams ir mamai. Taip pat kol kas dar nėra galima vienareikšmiška išvada, jog išnyko atsakovės alkoholio vartojimo problema. Užsikodavimas gali būti nesėkmingas, jeigu nebus kartu naudojamasi kitomis priemonėmis, galinčiomis padėti įveikti priklausomybės alkoholiui problemą. Ji turėtų lankytis pas psichologą, psichiatrą. Pastebėjo, jog atsakovė tik iš dalies vykdo jai skirtas rekomendacijas. Mano, jog laikinas motinos valdžios apribojimas labiausiai atitiktų vaikų interesus, kadangi suteiktų atsakovei galimybę įrodyti, jog jos pastangos nėra epizodinės ar trumpalaikės. Vaikus sugrąžinus į šeimą staiga, būtų neigiamai paveikta jų psichologinė būsena. Taip pat nurodė, kad atsakovė iki šiol neteikia išlaikymo vaikams. Taip pat nurodė, kad atsakovas visiškai yra nusišalinęs nuo pareigų dukrai vykdymo ir nėra jokių duomenų, kad padėtis gali keistis. Atsakovui ne kartą buvo siūloma specialistų pagalba, tačiau jis kategoriškai atsisakydavo ją priimti. Mergaitė norėtų bendrauti su tėčiu, tačiau bendravimas nėra įmanomas dėl atsakovo elgesio. Taip pat pastebėjo, kad vis dar stebimas nepakankamas įsitraukimas į siūlomą pagalbą – atsakovė randa pasiteisinimų kodėl nevykdo vienos ar kitos pagalbos priemonės. Atkreipė dėmesį, kad vaikų amžius ir dėl to kylantys iššūkiai yra svarbus veiksnys lankyti pozityvios tėvystės kursus, tačiau atsakovė iš aštuonių užsiėmimų yra nuėjusi tik į vieną. Akcentavo, jog yra įvairių būdų gauti reikiamą informaciją – jungtis į susitikimus nuotoliu, prašyti dalomosios medžiagos ir pan. Nurodė, kad siekiant neapsunkinti atsakovės turtinės padėties nėra reikalaujama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nors atsakovė neneigia, jog nevykdė pareigos išlaikyti vaikus.

12. Teismo posėdžio metu atsakovės V. M. atstovė advokatė Enrika Maksimavičienė paaiškino, kad atsakovė neneigia ieškinyje nurodytų aplinkybių, pripažįsta, jog jos elgesys ir veiksmai nebuvo tinkamai. Tačiau šiuo metu situacija jau pasikeitusi – ji jau pusę metų nevartoja alkoholio, nėra fiksuota nei vieno naujo pažeidimo, atsakovė susirado darbą, užmezgė ryšį su vaikais. Šie atsakovės veiksmai jau davė rezultatų – vaikai nori grįžti gyventi pas mamą. Šiuo metu atsakovės elgesys yra tinkamas, ji pagal savo gebėjimus stengiasi vykdyti rekomendacijas. Sutiko, jog vien užsikodavimas gali būti neveiksmingas, todėl atsakovė ketina imtis papildomų priemonių – galėtų lankyti anoniminių alkoholikų susitikimus ir pan. Neprieštaravo, jei būtų laikinai apribota atsakovės motinos valdžia į vaikus, kadangi per suteiktą terminą atsakovė įrodytų, jog teigiami pokyčiai nėra trumpalaikiai ir vaikams saugu grįžti gyventi į šeimą. Nesutiko su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu, kadangi 400 Eur suma (po 200 Eur kiekvienam vaikui) būtų nepakeliama našta. Darbo pasiūla nėra didelė, todėl galimybės susirasti geriau apmokamą darbą neturint profesijos yra sudėtinga. O šiuo metu gaunamas darbo užmokestis, atėmus išskaičiuojamą baudą, nėra pakankamas jai pačiai išsilaikyti ir teikti 400 Eur išlaikymą vaikams. Atsakovė sutiktų mokėti po 150 Eur kiekvienam vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškiniai tenkintini iš dalies.

Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė

15. V. M. turi du nepilnamečius vaikus: G. M. ir R. M.. G. M. tėvas – V. M., gimęs (duomenys neskelbtini). Vyras gyvena atskirai. R. M. tėvystė nenustatyta. Šiuo metu abiem nepilnamečiams nustatyta vaiko laikinoji globa (rūpyba).

16. 2015 m. sausio 23 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-36-367/2015 patvirtinta G. M. motinos V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir tėvo V. M. taikos sutartis, pagal kurią V. M. įsipareigojo dukters išlaikymui mokėti po 87 eurus per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. spalio 3 d., lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratore uzufrukto teise paskirta V. M.. Taip pat iš V. M. priteistas 2536 eurų išlaikymo įsiskolinimas.

17. 2024 m. gegužės 17 d. iš (duomenys neskelbtini) centro gauta informacija, kad nepilnametė G. M. galimai patiria fizinį ir psichologinį smurtą iš savo motinos V. M.. G. M. išsakė norą gyventi atskirai nuo savo motinos.

18. Skyriuje registruotas vaiko teisių pažeidimas ((duomenys neskelbtini) ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsniu, pradėtas pranešimo nagrinėjimas.

19. 2024 m. gegužės 17 d., 15.50 val., Skyriuje buvo bendrauta su mažamete G. M., kuri paaiškino, kad motina dažnai vartoja alkoholį viena namuose vakarais. G. M. paaiškino, kad motina alkoholį vartoja tol, kol jai baigiasi pinigai. Kai motina būna neblaivi, dažnai prieš dukterį naudoja fizinį smurtą. Dukrai motina yra spyrusi į šoną, su ranka trenkusi ne kartą į įvairias kūno vietas. G. dėl tokių motinos veiksmų ne kartą verkė, bet niekam apie tai nepasakojo, nes bijojo mamos reakcijos, kad daugiau nenaudotų fizinio smurto. Paskutinį kartą motina prieš ją smurtavo praeitą savaitę. Taip pat motina dukterį vadino „debile, kekše, valkata“. Tai girdėjo net kaimynai. Mažametė nurodė, kad namuose jaučiasi nesaugi dėl motinos agresijos, todėl norėtų gyventi ne su mama. Mergaitė jautė, kad mamos yra nemylima. Mamos sugyventinis prieš ją smurto niekada nenaudojo. Pasak nepilnametės, jaunesnį brolį R. mama myli ir neskriaudžia, jo nemuša, tik kartais pagąsdina.

20. 2024 m. gegužės 17 d., apie 13.20 val., Skyriuje motina V. M. paaiškino, kad dukros G. nemuša, nes dukra dėl fizinio smurto prieš ją kelis mėnesius gyveno pas laikinąją globėją. Todėl paskutiniuoju metu dukros nemuša, tik kartais „užšaukia“, kai ji neklauso. V. M. paaiškino, kad dukra G. dažnai jos neklauso. Jos sutaria gerai, tik pykstasi dėl tvarkos, nes mergaitė nėra linkusi tvarkytis, praustis.

21. 2024 m. gegužės 17 d., 11.11 val. buvo bendrauta telefonu su G. tėčiu V. M., kuris paaiškino, kad jis gyvena atskirai. Turi kitą šeimą. Su dukra nebendrauja nuo gimimo ir jos gyvenimu nesidomi. Tėvas dukros išlaikymui prisideda labai minimaliai. Kadangi vyras anksčiau nedirbo ir negalėjo prisidėti prie dukters išlaikymo, susidarė skola, kurią antstoliai išskaičiuoja iš jo atlyginimo.

22. 2024 m. gegužės 17 d., 17.08 val. mažametis vaikas R. M. paaiškino, kad su mama sutaria labai gerai. Jis su mama nesipyksta. Mama prieš jį smurto nenaudojo. Mama praeitą savaitę mušė sesę, todėl kad ji nenorėjo eiti į dienos centrą. Ji sesę iškeikė ir ranka sudavė per šlaunis. R. paaiškino, kad sesę mama muša dažnai, nes ji jos neklauso.

23. 2024 m. gegužės 17 d. G. M., laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini) centro budinčios globotojos, gyv. (duomenys neskelbtini), šeimoje, užpildytas Vaiko laikino apgyvendinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)

24. Skyriaus specialistai 2024 m. gegužės 20 d. vertino mažametės G. M. situaciją. Įvertinus aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad motina V. M. smurtauja prieš dukrą, o tėvas vaiku nesirūpina ir su ja nebendrauja, priimtas sprendimas nustatyti vaiko apsaugos poreikį – paimti mažametę iš vaiko įstatyminių atstovų ir apgyvendinti ją saugioje aplinkoje bei kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų gavimo.

25. 2024 m. gegužės 17 d. Skyriaus specialistams nuvežus mažametę gydytojų apžiūrai, po apžiūros gautas gydytojo išrašas iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės, iš kurio matosi, kad ant G. M. dešinio dilbio viduriniame trečdalyje voliariniame paviršiuje stebima 1x1 hematoma.

26. 2024 m. gegužės 20 d. Skyrius kreipėsi į Tauragės apskrities VPK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl mažametės G. M. sužalojimo (smurto artimoje aplinkoje).

27. 2024 m. rugpjūčio 9 d. Tauragės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-484-760/2024 V. M. pripažinta kalta dėl smurto prieš dukterį G. M. pagal BK 140 str. 3 d. Motinai skirta 34 MGL (1700 eurų) bauda. Taip pat V. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

28. 2024 m. gegužės 21 d. kreiptasi dėl Mobiliosios komandos sudarymo darbui su vaiku G. M., motina V. M. ir tėvu V. M..

29. 2024 m. gegužės 23 d. Skyrius pateikė teismui prašymą dėl leidimo paimti nepilnametę G. M. iš jos tėvų išdavimo.

30. 2024 m. birželio 5 d. Tauragės apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-4081- 439/2024 Skyriaus prašymą tenkino ir leido paimti nepilnametę G. M. iš jos motinos V. M. ir tėvo V. M..

31. 2024 m. birželio 11 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero potvarkiu nepilnametei G. M. nustatyta vaiko laikinoji globa. Vaiko globėju skirtas globos centras, veikiantis (duomenys neskelbtini) centre, mergaitės globos vieta nustatyta (duomenys neskelbtini) centro budinčios globotojos, gyv. (duomenys neskelbtini), šeimoje.

32. Dėl G. M. motinos šeimoje nustatytų vaiko teisių pažeidimų, buvo ne kartą vertinta vaiko situacija, kreipiamasi dėl atvejo vadybininko paskyrimo ir mergaitės tėvo V. M. šeimai. V. M. visuomet atsisakydavo rūpintis savo dukterimi, priimti specialistų siūlomą pagalbą.

33. 2022 m. rugsėjo 23 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ raštu informavo, jog V. M. buvo 2022 m. balandžio 15 d. inicijuotas atvejo vadybos procesas, paskirta atvejo vadybininkė. V. M. atsisakė dalyvauti atvejo vadybos procese 2022 m. rugsėjo 22 d. gautas V. M. paaiškinimas, kuriame vyras paaiškino, jog atsisako socialinių paslaugų bei atvejo vadybos proceso. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ informavo, jog atvejo vadybos procesas V. M. šeimai nebus vykdomas. Pridėtas V. M. rašytinis paaiškinimas, kuriuo jis atsisako bet kokio bendravimo su dukterimi G. M., socialinių paslaugų.

34. 2022 m. spalio 24 d. Skyrius kreipėsi į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl atvejo vadybininko paskyrimo V. M. šeimai. 2022 m. lapkričio 7 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikė raštą, kuriuo informavo, jog V. M. 2022 m. spalio 25 d. inicijuotas atvejo vadybos procesas. 2022 m. spalio 27 d. socialinių paslaugų srities specialistė (atliekanti socialinio darbuotojo darbui su šeimomis funkcijas) lankėsi V. M. namuose siekiant susipažinti su klientu, pateikti informaciją apie atvejo vadybos procesą, surinkti duomenis apie šeimą bei įvertinti pagalbos poreikį. Socialinių paslaugų srities specialistei lankantis vyro namuose gauta informacija, kad V. M. gyvena jo draugei priklausančiame dviejų kambarių bute, nuosavo gyvenamojo būsto neturi. V. M. socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugų bei atvejo vadybos proceso atsisakė, nurodė, kad nesvarsto galimybės užmegzti ryšį su savo biologine dukra G. M., kadangi paskutinį kartą dukrą matė kai jai buvo 2 mėn. V. M. teigė, kad dukters niekada nelankė ir nepalaikė jokių ryšių, išlaikymą vaikui teikia per antstolių kontorą. 2022 m. spalio 27 d. V. M. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad su dukra G. M. niekada nepalaikė jokio ryšio, nebendravo, auginti dukros neturi galimybės ir sąlygų, sutiktų, jog jam būtų ribojama tėvo valdžia dukters G. M. atžvilgiu, taip pat vyras paaiškino, kad atsisako dalyvauti atvejo vadybos procese, atsisako gauti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas. Apsilankymo šeimoje metu socialinių paslaugų srities specialistė (atliekanti socialinio darbuotojo darbui su šeimomis funkcijas) motyvavo ir skatino tėvą atkurti ryšį su dukra, skatino priimti siūlomą specialistų pagalbą, vyrui pateikta informacija apie atvejo vadybos procesą, išaiškintos galimos pasekmės atsisakius dalyvauti atvejo vadybos procese, tačiau V. M. teigė, jog savo nuomonės nepakeis ir yra tvirtai nusprendęs ryšio su dukra neatkūrinėti, kadangi jokio ryšio tarp jo ir dukters niekada nebuvo. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ informavo, kad V. M. šeima nepriima pagalbos, atsisako dalyvauti atvejo vadybos procese bei socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugų. Pažymėtina, kad tėvo teigimu, jokio ryšio tarp jo ir dukters niekada nebuvo, užmegzti ryšio su dukra tėvas neplanuoja, sutiktų, jog jam būtų ribojama tėvo valdžia.

35. Taip pat 2024 m. sausio 26 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ raštu informavo, kad V. M. vėl buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas. V. M. neįsitraukė į pagalbos procesą, atsisakė socialinių paslaugų teikimo, nurodė, kad nesvarsto galimybės auginti dukrą G. M.. Socialinė darbuotoja darbui su šeimomis nurodė, kad vyras neturi tinkamų gyvenimo sąlygų auginti dukrą ir atkurti ryšio su ja neplanuoja. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, V. M. atvejo vadybos procesas nebuvo vykdomas bei nebuvo teikiamos socialinės priežiūros šeimoms paslaugos.

36. Nuo tada, kai nepilnametei G. M. buvo nustatyta vaiko laikinoji globa (rūpyba), mergaitės tėvas V. M. nesiėmė visiškai jokių priemonių, kad duktė galėtų gyventi jo šeimoje.

37. 2024 m. birželio 10 d. Skyriuje gautas raštas iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyta, jog siekiant V. M. įvertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai socialinių paslaugų poreikį, 2024 m. gegužės 24 d. buvo paskirtas atvejo vadybininkas. 2024 m. gegužės 21 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ specialistai susitiko su V. M.. Pokalbio metu vyras nurodė, jog savo dukters G. M. nėra matęs nuo vaiko gimimo, nepažįsta mergaitės ir neketina kurti ryšio su vaiku. V. M. teigė, kad išlaikymą dukrai G. M. teikia, tačiau santykio kurti nenori, norėtų ir neprieštarautų, jog jam būtų ribojama tėvo valdžia. Vyras pokalbio metu atsisakė bet kokios pagalbos, atsisakė atvejo vadybos proceso, kadangi neketina rūpintis savo dukra, nenori kurti ryšio su vaiku. Minėtame rašte pažymėtina, jog V. M. atvejo vadybos procesas inicijuojamas ne pirmą kartą, tačiau vyras visada atsisakydavo rūpintis dukra, pageidaudavo, jog jam būtų ribojama tėvo valdžia.

38. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ informavo, jog V. M. atsisako bet kokios pagalbos, todėl atvejo vadybos procesas minėtam vyrui nebus vykdomas. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinai rekomendavo spręsti klausimą dėl tėvo V. M. valdžios ribojimo dukters G. M. atžvilgiu.

39. 2025 m. gegužės 30 d. Skyriaus specialistė bendravo su nepilnamete G. M., išklausė jos nuomonę. G. M. paaiškino, kad ji apie vienerius metus gyvena pas (duomenys neskelbtini) (budinčią globotoją). Kartu gyvena nepilnametis brolis R.. Su (duomenys neskelbtini) sutaria puikiai, jai labai patinka gyventi jos šeimoje, jai nieko netrūksta, yra patenkinta gyvenimo sąlygomis. Nepilnametė nurodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, jai ten sekasi gerai, sutaria su mokytojais, kitais mokiniais. Nepilnametė nurodė, kad jos tėtis – V. M. gyvena (duomenys neskelbtini), jis apsilanko pas jos (duomenys neskelbtini) I.. Mergaitė niekada nėra jo mačiusi, nėra su juo bendravusi, net nežino kaip jis atrodo. Tėtis tiesiogiai niekada nebandė su ja su susisiekti. Nepilnametė nurodė, kad norėtų su juo susitikti, pabendrauti.

40. 2024 m. spalio 3 d. Skyrius el. paštu gavo pranešimą iš Tauragės AVPK, kad namuose rasta neblaivi motina V. M.. Namuose taip pat buvo jos nepilnametis sūnus R. M.. V. M. nustatytas 2,24 promilių neblaivumas.

41. 2024 m. spalio 5 d. nuvykus pakartotinai pas V. M., jai buvo nustatytas 2,14 promilių neblaivumas.

42. Nagrinėjant gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, 2024 m. spalio 5 d., 17 val. 20 min., gyvenamojoje vietoje buvo bendrauta su nepilnamečiu R. M., kuris paaiškino, kad su mama sutaria gerai, niekas jo neskriaudžia, mama alkoholį vartoja retai. Kai į namus buvo atvykusi socialinė darbuotoja mama buvo „biški“ išgėrusi.

43. 2024 m. spalio 5 d. nepilnamečiu sutiko laikinai pasirūpinti blaivus mamos sugyventinis.

44. 2024 m. spalio 9 d. pakartotinai buvo bendrauta su R. M., kuris paaiškino, kad sutinka laikinai pagyventi pas (duomenys neskelbtini) I. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini).

45. 2024 m. spalio 10 d. nepilnametis R. M. laikinai apgyvendintas saugioje aplinkoje – (duomenys neskelbtini) I. B. šeimoje, gyv. (duomenys neskelbtini). Užpildytas Vaiko laikino apgyvendinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

46. 2024 m. spalio 8 d., 14 val. 09 min., Skyriuje buvo bendrauta su motina V. M., kuri paaiškino, kad 2024 m. spalio 3 d. vartojo alkoholinius gėrimus su seneliu, o 2024 m. spalio 5 d. – kartu su savo mama. Motina teigė, kad ji labai blogai pasielgė ir labai gailėjosi dėl netinkamo savo elgesio, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Ji nurodė, kad kreipėsi į gydytojus dėl gydymosi pagal „Minesotos“ programą. Ji sutiko, kol ji gydysis, sūnų prižiūrėtų jos (duomenys neskelbtini) I. B., gyvenanti (duomenys neskelbtini). V. M. teigimu, su sūnumi R. ji sutaria labai gerai, jo niekas neskriaudžia.

47. Skyriaus specialistai 2024 m. spalio 9 d. vertino nepilnamečio R. M. situaciją. Įvertinus aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad motina V. M. vartoja alkoholinius gėrimus, todėl vaikui nesaugu gyventi pas mamą, priimtas sprendimas nustatyti vaiko apsaugos poreikį – paimti nepilnametį iš vaiko įstatyminio atstovo ir apgyvendinti jį saugioje aplinkoje bei kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš motinos gavimo.

48. 2024 m. spalio 10 d. kreiptasi dėl Mobiliosios komandos sudarymo darbui su vaiko R. M. motina V. M..

49. 2024 m. spalio 10 d. Skyrius gavo informaciją iš (duomenys neskelbtini) centro, kad V. M. šeimai į pagalbos plano priemones buvo įtraukta: laikytis asmeninės higienos, V. M. bendradarbiauti su pagalbą teikiančiais specialistais, lankyti priklausomybės ligų konsultanto konsultacijas, reguliariai lankytis pas gydytoją psichiatrą, siekti pozityvaus vaikų auklėjimo, reguliariai dalyvauti susitikimuose su dukra, mamai ir dukrai rekomenduoja lankyti bendras psichologines konsultacijas, G. ir R. M. dalyvauti užklasinėje veikloje, tęsti vaikų dienos centro lankymą, policijos pareigūnams numatyta vykdyti alkoholio kontrolę šeimoje. Rašte nurodyta, kad V. M. pagalbos plane numatytas rekomendacijas vykdė minimaliai. V. M. palaikė darbą, šeimos nariai stengėsi laikytis asmeninės higienos, kasdieninių įgūdžių, savitvarkos. Namuose palaikoma švara ir tvarka. R. M. dienos centro nebelankė, užsiėmė popamokine veikla mokykloje. V. M. kartą per savaitę susitiko su dukra G.. Mama ir dukra bendrų psichologinių konsultacijų nelankė. V. M. specialistų siūlomą pagalbą priėmė vangiai, pas priklausomybių ligų konsultantą buvo nuvykusi tik 2 kartus. Paraginta socialinės darbuotojos, V. M. tik tuo metu užsiregistravo pas gydytoją psichiatrą. Taip pat V. M. raginta dalyvauti anoniminių alkoholikų grupės susirinkimuose, tačiau nuvykusi nebuvo. 2024 m. rugsėjo 18 d. prasidėjo pozityvios tėvystės įgūdžių lavinimo mokymai, į kuriuos V. M. buvo užsiregistravusi, tačiau nei karto nebuvo nuėjusi.

50. 2024 m. spalio 14 d. Skyrius pateikė teismui prašymą dėl leidimo paimti nepilnametį R. M. iš jo motinos išdavimo.

51. 2024 m. spalio 17 d. socialinei darbuotojai lankantis šeimoje, V. M. nustatytas 1,54 promilių neblaivumas.

52. 2024 m. spalio 22 d. Tauragės apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-7091- 439/2024 Skyriaus prašymą tenkino ir leido paimti nepilnametį R. M. iš jo motinos V. M..

53. 2024 m. gruodžio 5 d. (duomenys neskelbtini) mero potvarkiu nepilnamečiui R. M. nustatyta vaiko laikinoji globa. Vaiko globėju skirtas globos centras, veikiantis (duomenys neskelbtini) centre, berniuko globos vieta nustatyta (duomenys neskelbtini) centro budinčios globotojos, gyv. (duomenys neskelbtini), šeimoje. Minėtos budinčios globotojos šeimoje prieš tai buvo apgyvendinta R. M. sesuo G. M..

54. Nustačius laikinąją globą G. M., 2024 m. birželio 19 d. vyko V. M. šeimos atvejo vadybos posėdis, kurio metu aptarta šeimos situacija. Posėdžio metu V. M. teigė, kad turi norą nevartoti alkoholio, keisti savo elgesį. Moteris išsakė norą, kad duktė grįžtų į namus. Nurodė, kad įsidarbino (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) centre. Emocinės gerovės konsultanto konsultacijų nelankė, teigė, kad nepatiko. Pripažino, kad socialinei darbuotojai teigė melagingą informaciją apie tai, kad konsultacijas lanko. Su pagalbos plano rekomendacijomis sutiko.

55. Skyriaus Mobiliosios komandos specialistės pristatė darbo su šeima rezultatus. Problemos šeimoje yra linkusios pasikartoti. Motina bendravo noriai, Mobilios komandos siūlomą pagalbą priėmė. Su G. M. susitikimas įvyko 2024 m. birželio 6 d. Vaikų dienos centre. Mergaitės jausmai ambivalentiški grįžimo į namus klausimu, suvokia, kad situacija šeimoje gali kartotis. Nepilnametė išsakė norą grįžti gyventi kartu su motina, kai šeima persikels į naujus namus. Mobilioji komanda nustatė ir įvardijo šeimos problemas, pateikė rekomendacijas. V. M. rekomenduota bendradarbiauti su pagalbą teikiančiais specialistais, siekiant spręsti asmenines ir šeimos problemas. Užtikrinti saugią aplinką savo šeimos namuose, užtikrinti, kad namuose nebūtų vartojamas alkoholis, nesilankytų pašaliniai asmenys. Esant galimybei, lankyti paskaitas, mokymus, seminarus, skirtus tėvams, siekiant gilinti žinias, reikalingas auklėjant ir auginant vaikus, pozityvaus drausminimo, ribų nustatymo klausimais, emocinių poreikių atpažinimo klausimais. Tęsti priklausomybės ligų konsultanto bei emocinės gerovės konsultanto konsultacijų lankymą. Laikytis gydytojo psichiatro rekomendacijų, gydymo plano. Dėti pastangas dėl emocinio ryšio išlaikymo tarp jos ir dukters. Atsiradus galimybei, reguliariai dalyvauti susitikimuose su dukra, stiprinti tarpusavio santykius per bendras veiklas, užimtumą, bendravimą. G. M. riboti naudojimąsi išmaniaisiais įrenginiais. Taip pat rekomenduotas individualių psichologo konsultacijų lankymas netinkamo reagavimo būdų korekcijos, elgesio sunkumų kontrolės ir emocinio palaikymo klausimais. Mamai ir dukrai, abiems pusėms sutikus, siūlytinas šeimos psichologinis konsultavimas. Rekomenduota užtikrinti R. ir G. M. užimtumą.

56. (duomenys neskelbtini) centro Globos centro koordinatorė posėdžio metu išsakė poziciją, jog V. M. alkoholio vartojimo problemos nėra linkusi pripažinti. Per tą laiką, kai G. M. globojama, pavyko išsiaiškinti, kad tarp mamos ir dukros dažniausi nesutarimai, konfliktai ir smurtas vykdavo būtent tada, kai mama buvo neblaivi. Pastebėta, kad mergaitė neturi jokių higienos įgūdžių, neturėjo nei tinkamų rūbų. Pastebima, kad V. M., kaip mamai, trūksta reikalingų žinių. Globos centro koordinatorė išsakė, kad G. M. nėra konfliktiška mergaitė, ji gan aktyvi, sportiška, bendraujanti. Pastebėta, kad visas mergaitės laisvalaikis dėl kažkokių priežasčių būdavo leidžiamas gatvėje. G. eina į kompromisą, yra pakankamai nuoširdi, atvira. Budinčios globotojos šeimoje apie mergaitę atsiliepia gerai, nekyla jokių problemų dėl jos elgesio.

57. Posėdžio metu V. M. įpareigota palaikyti švarą ir tvarką namuose, gerinti tarpusavio bendravimą su vaikais (užsiregistruoti ir lankyti bendras psichologines konsultacijas), palaikyti emocinį ryšį su dukterimi (atsiradus galimybei reguliariai dalyvauti susitikimuose su dukra, stiprinti tarpusavio santykius per bendras veiklas, užimtumą, bendravimą), siekti pozityvaus auklėjimo (lankyti paskaitas, mokymus, seminarus, skirtus tėvams, norintiems gilinti žinias, pozityvaus drausminimo, ribų nustatymo klausimais, emocinių poreikių atpažinimo klausimais), siekti nevartoti alkoholio (namuose nevartoti alkoholio, nesivesti į namus pašalinių asmenų, nesilankyti vietose, kur vartojamas alkoholis, priklausomybių ligų konsultanto konsultacijų lankymas, apsilankymas pas gydytoją psichiatrą, paskirtų rekomendacijų, gydymo plano laikymasis). Motina taip pat įpareigota bendradarbiauti su pagalbą teikiančiais specialistais, siekiant spręsti asmenines ir šeimos problemas, teikti specialistams teisingą informaciją apie esamą situaciją šeimoje. Posėdžio metu nuspręsta tęsti laikinąją globą G. M. (duomenys neskelbtini) centro budinčios globotojos šeimoje. Taip pat priimtas sprendimas tęsti socialinės priežiūros paslaugą šeimai, socialinis darbuotojas šeimos namuose lankysis ne rečiau nei vieną kartą per dvi savaites, esant poreikiui – dažniau.

58. 2024 m. rugsėjo 5 d. vėl vyko šeimos atvejo vadybos posėdis, kurio metu pateikta informacija, jog šeima pagalbos plane numatytų rekomendacijų laikosi iš dalies. V. M. šeima 2024 m. liepos mėnesio pabaigoje persikėlė gyventi į naujus namus (duomenys neskelbtini) mieste. Namų aplinka švari, tvarkinga, namuose sudarytos tinkamos buities sąlygos vaikams augti. V. M. šeima stengiasi laikytis asmeninės higienos, kasdieninių įgūdžių, savitvarkos. Pas gydytoją psichiatrą, psichologą, priklausomybės ligų konsultantą moteris nesilankė. V. M. užregistruota pozityvios tėvystės įgūdžių mokymams, kurie turėjo vykti nuo 2024 m. rugsėjo 18 d. Mama ir dukra bendrų psichologinių konsultacijų nelankė. V. M. dėl susitikimų su dukra savo noru į (duomenys neskelbtini) centro Globos centrą nesikreipė. G. M. mamą dažniausiai aplankydavo jos darbo vietoje. G. M. psichologines konsultacijas lankė (duomenys neskelbtini) centre. Policijos pareigūnai vykdė alkoholio kontrolę šeimoje (sugyventiniai blaivūs). Socialinei darbuotojai lankantis šeimoje, alkoholio vartojimo atvejų nepastebėta. Nesutarimų, konfliktinių situacijų tarp šeimos narių nefiksuota. Motina su pagalbą teikiančiais specialistais bendravo geranoriškai, informavo apie pasikeitimus. Nuo paskutinio atvejo vadybos posėdžio vaiko teisių pažeidimų šeimoje fiksuota nebuvo. Posėdžio metu V. M. paaiškino, kad pas pagalbą teikiančius specialistus nesilankė, nes nelabai išėjo ir teigė, kad nelabai nori lankytis pas psichologą, jai nepatinka. Į bendras psichologines konsultacijas su dukra per tą laiką kai baigėsi kardomoji priemonė (2024 m. rugpjūčio pradžioje) nesiregistravo, planavo registruotis, kai dukra grįš į namus. Su dukra bendravo per socialinius tinklus, neseniai G. porą kartų buvo atėjusi į namus. Motinos teigimu, dukra nėra atsisprendusi, ar nori grįžti į motinos namus. V. M. nurodė, kad dukters grįžti į savo šeimą nemotyvavo. Teigė suprantanti, kad vaiką grįžti į šeimą turėtų traukti geri motinos ir dukters tarpusavio santykiai, o ne pasikeitusi namų aplinka. V. M. nurodė, kad dukra su ja nenorėjo bendrauti, apie dukterį ką nors sužinodavo iš sūnaus R.. Pasak jos, ji norėjo skambinti G., bet dukra neduodavo savo telefono numerio. Moteris išsakė norą susigrąžinti dukrą, tačiau pripažino, kad pastangų dėl vaiko susigrąžinimo nedėjo. Nurodė, kad galimai neturės galimybės lankyti pozityvios tėvystės mokymų dėl darbo. Pripažino turinti priklausomybę alkoholiui. Motina teigė, kad lankysis pas specialistus, keis savo gyvenimo būdą, stengsis bendrauti su dukra bent kartą per savaitę. Moteris su pagalbos plano rekomendacijomis sutiko.

59. (duomenys neskelbtini) centro socialinė darbuotoja paaiškino, kad V. M. turi problemą dėl priklausomybės alkoholiui, priklausomybė stipri, moteris nėra nuo jos išsigydžiusi. Tuo laikotarpiu kai dukra yra paimta iš jos šeimos, nėra pastebėta, kad motina būtų neblaivi, tačiau 2024 m. rugpjūčio mėnesį bendraujant su R. M., berniukas užsiminė, jog mama išgeria alaus, sidro. V. M. buvo raginta, jai buvo siūloma specialistų (gydytojo psichiatro, priklausomybės ligų konsultanto, psichologo) pagalba, tačiau motina teigė, kad jai to nereikia, ji puikiai jaučiasi. Socialinė darbuotoja išsakė pastebėjimą, kad iš po apsilankymo pas psichiatrą V. M. vartojo vaistus ir alkoholį kartu. Socialinė darbuotoja taip pat pateikė informaciją, kad naujuose V. M. namuose yra švaru ir tvarkinga, gyvenimo ir buities sąlygos labai geros. Pasak darbuotojos, V. M. su dukterimi nei telefonu, nei internetu nebendravo, susitikusi nebuvo. Su seserimi bendravo R. ir motina žinojo tik tai, ką pasakydavo sūnus. V. M. sakydavo, kad duktė nenori su ja bendrauti. Motina buvo užregistruota į 2024 m. rugsėjo mėnesį turėjusius vykti pozityvios tėvystės mokymus. Socialinės darbuotojos nuomone, galimai motina tikėjosi, kad jai nieko nereikės daryti, vis tiek duktė grįš į jos namus. Darbuotoja pritarė G. M. laikinosios globos tęsimui. Skyriaus specialistė motinai išaiškino, kad ji, norėdama susigrąžinti dukterį, privalo laikytis pagalbos plano rekomendacijų bei vykdyti įpareigojimus. Specialistė V. M. patarė lankytis pas specialistus, priimti jų pagalbą, palaikyti bendravimą su dukterimi.

60. Posėdžio metu Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro socialinė darbuotoja informavo, kad V. M. pas gydytoją psichiatrą lankėsi vieną kartą – 2024 m. balandžio mėn. Motina nebuvo motyvuota. Darbuotoja rekomendavo V. M. lankyti psichologines konsultacijas, po to lankyti bendras konsultacijas su dukra. Posėdžio metu bendru dalyviu sutarimu priimtas sprendimas tęsti laikinąją globą G. M.. Pagalbos planas pakoreguotas, motinai vėl pateiktos rekomendacijos (lankyti psichologines konsultacijas, bendrauti su dukterimi, dalyvauti pozityvios tėvystės įgūdžių mokymuose, nevartoti alkoholio, apsilankyti pas gydytoją psichiatrą, bendradarbiauti su pagalbą teikiančiais specialistais).

61. 2024 m. lapkričio 11 d. Skyriaus Mobilioji komanda pateikė rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo. Rekomendacijose nurodyta, jog Mobilioji komanda su šeima dirbo nuo 2024 m. spalio 16 d. iki 2024 m. lapkričio 11 d., motinai sutikus bendradarbiauti su specialistais ir pasirašius raštišką sutikimą. Su vaikų motina įvyko iš anksto numatytos 3 konsultacijos (2024 m. spalio 16 d., 2024 m. spalio 28 d., 2024 m. lapkričio 5 d.). Po pirmojo susitikimo moteris kurį laiką neatsiliepė į Mobiliosios komandos specialistės skambučius, galimai buvo ne itin motyvuota bendradarbiauti. Vėliau V. M. nuolatos rasdavo priežasčių atkeliant susitikimų laiką, motyvuodavo, jog dirba arba teigdavo negalinti susitikti, tačiau prisiderinus prie klientės konsultacijos įvyko. Rekomendacijose pateikta informacija, jog 2024 m. spalio 16 d. pirmojo susitikimo metu su V. M. aptartos problemos lėmusios vaikui apsaugos poreikio nustatymą. Moteris iš dalies pripažino turinti problemų su alkoholio vartojimu ir tikino gebanti kontroliuoti alkoholio vartojimą, tačiau išsakė norą, kad sūnus grįžtų gyventi į šeimos namus, todėl teigė esanti pasiryžusi spręsti alkoholio vartojimo problemą ir nurodė, jog ji nutarė gydytis alkoholio vartojimo problemą RPLC Minesotos programoje. Pokalbio metu, motinai nurodyti Mobiliosios komandos veiklos tikslai, funkcijos, teikiama pagalba, darbo tvarka ir organizavimas. Susitikimo metu moteris raštiškai sutiko priimti Mobiliosios komandos pagalbą, tačiau pastebėta, kad motina susidariusią situaciją ir problemas vertina aplaidžiai.

62. 2024 m. spalio 28 d. apsilankius motinos gyvenamoje vietoje, ši konsultuota rizikingo ir žalingo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo klausimais. Su moterimi kartu ieškota problemos sprendimo būdų, ji informuota apie pagalbos galimybes.

63. 2024 m. lapkričio 5 d. Mobiliosios komandos specialistė apsilankė V. M. šeimos gyvenamoje vietoje. Susitikimo metu moteris teigė, kad vis dėl to pasiryžo spręsti alkoholio vartojimo problemą ir nutarė laukti eilės gydymui Minesotos programoje. Anot moters, jai taip patarė gyd. psichiatrė, pas kurią tikino apsilankiusi 2024 m. spalio 29 d. V. M. teigė, kad konsultacijos metu gyd. psichiatrė paskyrė medikamentus – antidepresantus, kuriuos motina teigė vartojanti reguliariai ir tikino jaučiantis geriau. Moteris susitikimo metu konsultuota socialinių ir tėvystės bei saugios aplinkos vaikams kūrimo įgūdžių klausimais. Visų susitikimų metu V. M. rankos ir kūnas drebėjo, ši bendraudama nepalaikė akių kontakto bei vengė jo. Motina paskutinio susitikimo metu atrodė bei bendravo tvirčiau nei pirmuosius susitikimus, tačiau pastebėta, kad moteris sunkiai doroja ir pateikia informaciją – negeba pateikti tikslios informacijos, dažnai jos galimai nepamena ir bendraudama keičia nuomonę. Motinos motyvacija keisti gyvenimo būdą išorinė, labiau orientuota į tikslus susijusius su vaiko grįžimu į namus – jo grąžinimą.

64. 2024 m. lapkričio 5 d. Mobiliosios komandos specialistei bendraujant telefonu su mažamečiu R. M., šis pasakojo, kad jam pas (duomenys neskelbtini) (budinčią globotoją) gyventi yra gerai, tačiau išsakė norą grįžti pas mamą į namus. Vaiko teigimu, jį mama iki šiol buvo aplankiusi tris kartus ir pasakojo, kad ji atvežė jam saldumynų. R. teigė pastebėjęs, kad mama keičiasi ir tikino tikintis, kad mama nebevartos alkoholio. Pasak vaiko, jis ne kartą yra prašęs mamos nebevartoti alkoholio, tačiau ji pažadą vaiko teigimu ištesėdavo iki dviejų dienų. R. nurodė, kad jo santykiai su mama ir jos draugu V. yra puikūs, anot vaiko, jis namuose turi pareigų: nesikeikti, pasibelsti einant pas mamą į kambarį ir pavalgyti. Vaikas pasakojo, kad mama ne visuomet alkoholį vartodavo jo akivaizdoje, tačiau teigė, kad yra buvę atvejų, kuomet tai vykdavo prie jo. Pasak berniuko, jis dažniausiai nepastebėdavo, kada mama būdavo neblaivi. Pasak vaiko, namuose mamos draugas taipogi prašydavo mamos nebevartoti alkoholio. R. pasakojo, kad jau dvi dienos mokosi naujoje mokykloje, kurioje, jo teigimu, jam labai patinka ir tikino susiradęs daug draugų. Pasak vaiko, jam naujoje mokykloje patinka labiau nei kad (duomenys neskelbtini). Bendravimo metu nusiskundimų vaikas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir gyvenimu pas ją neišsakė.

65. Mobiliajai komandai dirbant su V. M. šeima buvo taikytos šios Mobiliosios komandos pagalbos formos: informavimas, konsultavimas ištikus krizei, rizikingo ir žalingo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo diagnozuotos priklausomybės ir socialinių bei tėvystės įgūdžių klausimais, motyvavimas, saugios aplinkos vaikams kūrimo įgūdžių ugdymas bei netinkamo reagavimo būdų korekcijos klausimais. Mobilioji komanda, dirbdama su V. M. šeima, nustatė šias problemas: psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas – galima priklausomybė alkoholiui, motyvacijos trūkumas keisti situaciją ir spręsti pagrindinę problemą. Tėvystės įgūdžių stoka – motinos alkoholio vartojimo metu nėra sudaroma vaikui saugi aplinka, rodomas neigiamas pavyzdys, nes vaiko teigimu, neretai mama alkoholį vartodavo ir jo akivaizdoje. Mobilioji komanda įžvelgė, jog V. M. stokoja kritiško ir adekvataus situacijos vertinimo, neturi valios imtis veiksmų ir spręsti savo asmenines problemas bei keisti gyvenimo būdą. Mamos motyvacija spręsti problemas – nepakankama. Motina sunkiai priima patarimus ir ne itin motyvuotai sprendžia problemas. Mobiliosios komandos darbo metu moteris aplaidžiai vertindama situaciją, nuolat motyvuodavo, kad planuoja veikti, tačiau nepagrindžiamai – rasdama įvairių priežasčių. Siūlant moteriai apsilankyti pas psichologą konsultacijoje, lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių mokymus ji motyvuodavo negalinti dėl darbo ir laiko stokos. Moters veiksmai Mobiliosios komandos darbo metu sprendžiant problemas – paviršutiniški. V. M. nustačius vaikui apsaugos poreikį lankė sūnų, su juo palaikė ryšį. V. M. nustačius vaikui apsaugos poreikį lankė priklausomybės ligų konsultanto konsultacijas, buvo nuvykusi konsultacijai pas gyd. psichiatrą, kuris jai paskyrė medikamentus – antidepresantus, tačiau ryškių pokyčių per Mobiliosios komandos darbo laiką nepadarė ir rimtų sprendimo priemonių nesiėmė bei neįgyvendino. Moteris nurodė, kad ši užsiregistravo gydymuisi RPLC Minesotos programoje, tačiau tikino nežinanti kada sulauks savo eilės. Motinai Mobiliosios komandos darbo metu galimai trūko vidinės motyvacijos keisti gyvenimo būdą ir imtis realių veiksmų. Situacijos keitimas ir problemų sprendimas labiau orientuotas ne į save, o į vaiko grąžinimo klausimą. V. M. nuolatos keisdavo nuomonę dėl pagalbos priemonių alkoholio vartojimo problemai spręsti. Moteris aplaidžiai vertino specialistų patarimus. Mobiliosios komandos darbo metu, kartą, moteriai buvo nustatytas neblaivumas. Nustatyta, jog šeimos funkcionalumas motinos alkoholio vartojimo metu būna sutrikęs, namuose vaikas neturi pakankamai pagal savo raidą ir brandą pareigų bei atsakomybių, motina apleisdama vaiko savarankiškumo ugdymą, pati imasi inciatyvos darbų atlikime. Minėtose rekomendacijose taip pat nurodyta, kad V. M. tėvystės įgūdžiai tobulintini. Motinai trūksta tėvystės įgūdžių sūnaus auginimo ir auklėjimo procese. Moteris galimai dėl savo didelio darbo krūvio ir nepastovaus darbo grafiko, negali tinkamai atliepti vaiko poreikius. Anot berniuko, neretai jam namų darbų ruošos darbus tenka atlikti namuose pačiam. Vaikas ir motina nurodo, kad jų tarpusavio santykiai yra geri ir pakankamai atviri. V. M. teigimu, sūnus namuose neturi pakankamai pareigų bei atsakomybių dėl jo neva jauno amžiaus. Pastebėta, kad motina neskatina bei neugdo sūnaus savarankiškumo, namuose nėra numatytų taisyklių bei ribų atsižvelgiant į vaiko brandą bei raidą. Atlikusi darbą su šeima, Mobilioji komanda konstatavo, jog V. M. šeimai išlieka poreikis teikti pagalbą šeimai. Išlieka rizika, kad priežastys, lėmusios vaiko apsaugos poreikio nustatymą, kartosis, nes problema įsisenėjusi. Galimas motinos alkoholio vartojimo problemos atkrytis.

66. Nustačius vaiko apsaugos poreikį R. M., 2024 m. lapkričio 14 d. vyko V. M. šeimos atvejo vadybos posėdis. Posėdžio metu V. M. pripažino, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau problemas linkusi spręsti savarankiškai, specialistų siūlomą pagalbą jai sunku priimti. Nurodė, kad lankosi pas priklausomybės ligų konsultantę. Teigė, kad lankėsi pas keletą psichologų, tačiau nė vienas nepatiko. Motina nurodė, jog turi norą susigrąžinti vaikus, nori keisti situaciją, teigė, jog yra registruota ir laukia eilėje stacionariam gydymuisi. Sutiko su pateiktomis Mobiliosios komandos rekomendacijomis. Moteris neigė, kad vartojo alkoholį, tačiau sutiko nusistatyti blaivumą posėdžio metu (atvykus policijos pareigūnams, motinai nustatytas 0,94 promilių neblaivumas). V. M. teisinosi, kad vakar vartojo tik nealkoholinius gėrimus. Motina domėjosi, ar sūnus galėtų savaitgaliais atvykti pas ją pasisvečiuoti.

67. (duomenys neskelbtini) centro socialinė darbuotoja pateikė informaciją, jog V. M. yra nuolat raginama lankytis pas specialistus (priklausomybės ligų konsultantą, psichologą, gydytoją psichiatrą). Rekomenduota lankyti anoniminių alkoholikų grupę, vykti gydytis stacionariai, tačiau motina nededa pastangų, neturi motyvacijos keisti savo elgesį. V. M. buvo užregistruota į pozityvios tėvystės mokymus, tačiau nė karto nenuvyko, teisinosi, kad kažkada lankė, nėra poreikio. Pas psichologą nuvyko vieną kartą ir tai tik įpareigota probacijos specialistų, tęsti konsultacijas moteris nematė poreikio. Pas priklausomybės ligų konsultantę lankosi reguliariai, „Minesotos“ programai registruota, tačiau dėl nemokamų vietų trūkumo įrašyta į laukiančiųjų eilę. Pagal teismo įpareigojimą motina dalyvauja smurtinį elgesį keičiančiose programose. Socialinė darbuotoja V. M. rekomendavo priimti specialistų siūlomą pagalbą, vykdyti Mobiliosios komandos rekomendacijas, pritarė vaikų laikinosios globos tęsimui.

68. Skyriaus patarėja posėdžio metu V. M. paaiškino apie nustatytą globą vaikams, jos eigą, galimus tolimesnius veiksmus. Patarėja ragino V. M. priimti specialistų siūlomą pagalbą, laikytis pagalbos plane numatytų rekomendacijų, siekiant susigrąžinti vaikus. Skyriaus Mobiliosios komandos specialistė pristatė kaip sekėsi dirbti su V. M. šeima. Nurodė, kad motina nebuvo linkusi priimti siūlomą pagalbą, buvo sunku suderinti susitikimus su ja, teisinosi, kad dirba. Moteris iš dalies pripažino turinti problemų dėl alkoholio vartojimo ir tikino gebanti kontroliuoti alkoholio vartojimą pati. Motina išsakė norą, kad sūnus grįžtų gyventi į šeimos namus, todėl teigė esanti pasiryžusi spręsti alkoholio vartojimo problemą. Moteris nutarė gydytis pagal Minesotos programą. Bendraujant su R. M., berniukas išsakė, kad jam pas (duomenys neskelbtini) (globėją) patinka, mokykloje sekasi gerai, susirado draugų, tačiau norėtų grįžti pas mamą. Mobiliosios komandos specialistė pristatė rekomendacijas šeimai: bendradarbiauti su pagalbą teikiančiais specialistais, siekiant spręsti kylančias asmenines ir šeimos problemas; teikti socialinio darbuotojo pagalbą, skatinant priimti specialistų siūlomą pagalbą, stebint situaciją šeimoje; motinai lankyti individualias psichologo konsultacijas savęs pažinimo ir stiprinimo, emocinio palaikymo ir problemų sprendimo skatinimo tematikos klausimais; V. M. pakartotinai išklausyti bei atnaujinti žinias pozityvios tėvystės įgūdžių mokymuose; skirti kokybiško laiko su vaiku, užsiimant bendra veikla, siekiant sustiprinti tarpusavio ryšį; reguliariai lankytis pas gydytoją psichiatrą konsultacijose, laikytis jo rekomendacijų. Skyriaus Mobiliosios komandos specialistė pritarė vaikų laikinosios globos tęsimui. Posėdžio metu (duomenys neskelbtini) centro Globos centro koordinatorė informavo, kad V. M. reguliariai kreipiasi ir derina laiką susitikimams su dukterimi. Susitikimų metu pastebima, kad mamai trūksta tėvystės įgūdžių. G. M. yra judri, aktyvi, būna, kad nepagarbiai kalba su mama, o mama negeba paaiškinti dukrai, kad taip kalbėti negalima, dėl to reikia įsikišti darbuotojams. Globos koordinatorė teigė, kad su G. M. daug kalbama apie tai, kaip jai sekasi, apie mokyklą, laisvalaikio praleidimo būdus, tačiau pokalbių metų mergaitė nėra išsakiusi, kad norėtų grįžti pas mamą. Globos koordinatorė priminė mamai, kad ji atvykdama į susitikimus su dukterimi, neneštų mergaitei energetinių gėrimų. Bendru posėdžio dalyvių sutarimu priimtas sprendimas tęsti laikinąją globą G. M. ir R. M.. Pakoreguotas pagalbos planas pagal Mobiliosios komandos rekomendacijas. Nuspręsta šeimai tęsti socialinės priežiūros šeimoms paslaugą, socialinis darbuotojas šeimoje lankysis ne rečiau kaip 1 kartą per dvi savaites, esant poreikiui – ir dažniau.

69. 2025 m. vasario 19 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu V. M. teigė, jog per pagalbos plano vykdymo laikotarpį jai sekėsi gerai, pagalbos plano rekomendacijų stengėsi laikytis. Nurodė, jog pradėjo lankyti anoniminių alkoholikų grupę, dalyvavo dviejose psichologo konsultacijose. Teigė, jog užsiregistravo 2025-03-17 vyksiančiai gydytojo psichiatro konsultacijai (norėtų „koduotis"). Motina teigė, jog su vaikais bendrauja, susitinka. Pradėjo dirbti tame pačiame darbe, kur prieš tai dirbo. Pasak V. M., iš darbo ji buvo atleista ne dėl alkoholio vartojimo, o dėl jos padarytos klaidos darbe. Moteris pripažino, kad dukra yra linkusi jos neklausyti, tačiau tarp motinos ir sūnaus yra šiltas tarpusavio ryšys, sūnus ją apsikabina, išsako, kad nori grįžti namo. Praeitų metų vasarą, kai priklausomybės ligų konsultantė skambino ir bandė ją užregistruoti į priklausomybės ligų centrą, nebuvo vietų. Pati V. M. vėliau registruotis nebandė, į socialinę darbuotoją pagalbos dėl registracijos nesikreipė. Motina paaiškino, kad pati pasirinko lankyti anoniminių alkoholikų grupę, dėl to nusprendė, jog priklausomybės ligų konsultantės konsultacijų nebelankys.

70. (duomenys neskelbtini) centro Globos centro globos koordinatorė informavo, jog V. M. reguliariai kreipiasi ir derina laiką susitikimams su vaikais, laikosi taisyklių. Mama stengiasi atliepti vaikų poreikius, atneša lauktuvių. Pastebima, kad V. M. trūksta bendravimo su vaikais įgūdžių, dėl to specialistai motinai pataria, paaiškina kaip tinkamai elgtis, bendrauti, atrasti ryšį su vaikais. Mama stengiasi, susitikimuose būna ir po keletą valandų. G. M. elgesys dažnai priklauso nuo nuotaikos, mergaitė kartais į susitikimus su mama nenori ateiti, tačiau persigalvoja ir ateina. Globos koordinatorė pritarė vaikų laikinosios globos tęsimui.

71. (duomenys neskelbtini) centro socialinė darbuotoja informavo, jog V. M. trūksta pozityvaus bendravimo su vaikais. Motina puikiai tą žino, tačiau pozityvios tėvystės įgūdžių, psichologinių konsultacijų nelankė. Dalyvaujant kas antrame mamos susitikime su vaikais pastebima, kad vaikai labiau agresyvūs ir priešiški negu mama. V. M. nesukontroliuoja vaikų, sūnus ir dukra nėra linkę jos klausyti, jie daro ką nori, keikiasi. Socialinė darbuotoja išsakė pastebėjimą, jog motina suteikia vaikams per daug vilčių, bendraudama su jais sukelia lūkesčius, jog jie greitai grįš į namus. Pasak socialinės darbuotojos, mama pagal savo supratimą vaikus myli, tačiau jai būtų sunku juos auginti ir prižiūrėti, ypač G., nes mergaitė nėra linkusi klausyti mamos. Tai pripažįsta ir pati V. M.. R. kartais prieina prie mamos, dukra – ne. Motina bando kalbinti dukrą, mergaitė apsikabinimų vengia, atsitraukia, nors būna, kad po pamokų G. ateina į namus pas mamą, aplanko ją. Naujuose šeimos namuose vaikams paruoštos tinkamos sąlygos gyventi, tvarkingai įrengti vaikų kambariai. V. M. reguliariai jungiasi į nuotolinius susitikimus su probacijos specialistais. Socialinė darbuotoja išsakė pastebėjimą, kad nuo pat darbo su šeima pradžios stebima, jog motinai trūko įgūdžių kaip tinkamai bendrauti su vaikais, pozityviai juos auklėti. Motina du kartus dalyvavo psichologo konsultacijose, po to atsirado moters noras kreiptis į specialistus dėl gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui. Nuo paskutinio karto, kai į namus buvo kviečiami policijos pareigūnai nustatyti neblaivumą, daugiau motinos neblaivumas nebuvo fiksuotas. Socialinė darbuotoja paminėjo, kad lankantis V. M. namuose, pas ją buvo atvykęs asmuo, kurį G. kaltino ją tvirkinus. Motina paaiškino, kad kartais jis apsilanko, padėjo atlikti remonto darbus namuose. V. M. jo kaltės dukters atžvilgiu neįžvelgia, teigia, kad „tai neįrodyta". Apie tai, kad šis asmuo buvo atvykęs į motinos namus, G. M. sureagavo priešiškai, mamai išsakė nepasitenkinimą ir teigė: „aš jį užmušiu, jei pamatysiu namuose". Socialinė darbuotoja rekomendavo V. M. stiprinti ryšį bendravime su vaikais, ypač su dukterimi, tobulinant tėvystės įgūdžius. Ragino motiną palaikyti darbą, lankytis pas rekomenduojamus specialistus. Socialinė darbuotoja išsakė, jog motinos dedamos pastangos, sprendžiant alkoholio vartojimo problemą - minimalios, dėl to išlieka atkryčio rizika. Pritarė vaikų laikinosios globos tęsimui.

72. VšĮ Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro socialinė darbuotoja pateikė informaciją, jog V. M. pas gydytoją psichiatrą paskutinį kartą lankėsi 2024 m. spalio mėnesį. Vaistai, kurie buvo paskirti gydytojo, reguliariai vartojant turėjo būti pasibaigę. Neseniai atlikta registracija vizitui pas gydytoją psichiatrą dėl ilgalaikio gydymosi metodo pasirinkimo, vizitas paskirtas 2025 m. kovo 17 d.

73. Skyriaus specialistė V. M. rekomendavo lankyti pozityvios tėvystės mokymus. Išsakė pastebėjimą, kad pagalbos planas vykdomas labai minimaliai, motinos ryšys su vaikais atkurtas nepakankamai, alkoholio vartojimo problema neišspręsta, didelė tikimybė ir rizika, kad ir toliau bus vartojamas alkoholis. Motinai paaiškinta, kad vaikais reikia rūpintis nuolat, jiems reikia skirti pakankamai dėmesio, meilės, šilumos. Specialistė rekomendavo tęsti vaikų laikinąją globą bei pradėti teisines procedūras dėl motinos valdžios apribojimo. Atvejo vadybos posėdžio metu, atsižvelgiant į tai, kad V. M. pagalbos plano rekomendacijas vykdė tik iš dalies, moters dedamos pastangos susigrąžinti vaikus – minimalios, trumpalaikės, nereguliarios, bendru posėdžio dalyvių sutarimu priimtas sprendimas pradėti teisinius procesus dėl motinos valdžios ribojimo nepilnamečių vaikų G. M. ir R. M. atžvilgiu, tęsti vaikų laikinąją globą. Šeimai tęsiama socialinės priežiūros šeimai paslauga, socialinis darbuotojas šeimoje lankysis ne rečiau kaip vieną kartą per dvi savaites, esant poreikiui – ir dažniau.

74. 2025 m. kovo 26 d. Skyrius kreipėsi į (duomenys neskelbtini) centrą, prašydamas pateikti informaciją ar nepasikeitė situacija V. M. šeimoje, kaip motina vykdo pagalbos plane numatytus įpareigojimus, ar yra sudarytos galimybės vaikams grįžti į jos šeimą, ar motina imasi priemonių dėl vaikų susigrąžinimo. Taip pat Skyrius prašė pateikti nuomonę dėl V. M. galimybių auginti nepilnamečius vaikus.

75. 2025 m. balandžio 16 d. Skyrius gavo atsakymą iš (duomenys neskelbtini) centro. Rašte nurodyta, kad V. M., gyv. (duomenys neskelbtini), šeimai teikiama socialinės priežiūros šeimoms paslauga, taip pat rekomenduotos kitos prevencinės socialinės paslaugos. Socialinis darbuotojas šeimoje lankosi ne rečiau nei vieną kartą per dvi savaites, esant poreikiui dažniau. Į pagalbos plano priemones įtraukta: V. M. bendradarbiauti su pagalbą teikiančiais specialistais; gydytis stacionariai nuo galimos priklausomybės alkoholiui; lankyti priklausomybės ligų konsultanto, psichologo konsultacijas; reguliariai lankytis pas gydytoją psichiatrą, atsakingai laikytis numatyto gydymosi plano; siekti pozityvaus vaikų auklėjimo lankant pozityvios tėvystės mokymus; reguliariai dalyvauti susitikimuose su vaikais, stiprinti tarpusavio santykius per bendras veiklas, užimtumą, bendravimą; vykdyti probacijos įpareigojimus iki 2025 m. gegužės 12 d. Pateikta informacija, kad V. M. pagalbos plane numatytas rekomendacijas vykdo minimaliai. Praeitų metų rugsėjo 18 d. vyko pozityvios tėvystės įgūdžių lavinimo mokymai, į kuriuos moteris buvo užregistruota, tačiau nė karto nenuvyko. Šių metų kovo mėnesį į pozityvios tėvystės mokymus užsiregistravo savarankiškai. Pas gydytoją psichiatrą lankosi nereguliariai. 2025 m. kovo 17 d. pas gydytoją psichiatrą lankėsi dėl ilgalaikio gydymosi metodo pasirinkimo, tačiau gydytis stacionariai nevyko, paskirto gydymo plano nesilaiko, išrašytų vaistų nevartoja (tik (duomenys neskelbtini)). Moters teigimu, dėl ilgalaikio gydymosi metodo registravosi privačiai, paskirtas vizitas 2025 m. balandžio 30 d. Pas priklausomybių ligų konsultantę buvo nuvykusi du kartus, konsultacijų netęsia. Moteris teigė, jog buvo pradėjusi lankyti anoniminių alkoholikų grupę, tačiau paprašius, kad po kiekvieno apsilankymo grupės vedantysis pasirašytų, V. M. nurodė, kad grupės nebelanko. Nuo praeitų metų rudens dalyvavo penkiose psichologinėse konsultacijose. Psichologinių konsultacijų nebetęsia, paskutinį kartą lankėsi 2025 m. kovo 14 d. Moteris reguliariai dalyvauja smurtinį elgesį keičiančioje programoje, jungiasi į nuotolinius susitikimus su Lietuvos Probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus specialistais. Teismo paskirtą baudą moka dalimis, kas mėnesį po 60-70 Eur. Nuo 2025 m. sausio 28 d. moteris pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). V. M. stengiasi reguliariai dalyvauti susitikimuose su vaikais (kartą savaitėje), palaiko ryšį bendraudama telefonu, bei matydamasi namuose jiems ateinant į svečius. Su pagalbą teikiančiais specialistais bendradarbiauja, tačiau pagalbą priima vangiai, dažnai teisinasi, kad neturi laiko, nes dirba. Moteris apie save yra linkusi teikti netikslią informaciją, būna, kad pameluoja arba kalba tai ką nori girdėti specialistai. Rašte taip pat nurodyta, kad V. M. pagalbos plano rekomendacijas iš dalies vykdė, tačiau dedamos pastangos susigrąžinti vaikus minimalios, trumpalaikės, nereguliarios. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, (duomenys neskelbtini) centro nuomone, problemos šeimoje dėl V. M. galimos priklausomybės alkoholiui ilgalaikės ir įsisenėjusios, reikalinga intensyvi ir nuolatinė specialistų pagalba. Moters motyvacija keičiant gyvenimo būdą bei elgesį išlieka menka, dėl to (duomenys neskelbtini) centras turi abejonių dėl moters gebėjimo tinkamai pasirūpinti vaikais ir visapusiškai tenkinti vaikų poreikius.

76. 2025 m. balandžio 17 d. Skyrius gavo pranešimą iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, jog į V. M. šeimą atvykusi socialinė darbuotoja prašo patikrinti motinos blaivumą. 2025-04-17, 13 val. 03 min. V. M. nustatytas 2.83 promilių neblaivumas.

77. 2025 m. gegužės 30 d. Skyriaus specialistė bendravo su nepilnamečiais R. M. ir G. M., išklausė jų nuomonę. R. M. paaiškino, kad jis jau ilgą laiką gyvena pas (duomenys neskelbtini) (taip berniukas vadina budinčią globotoją). Kartu gyvena sesuo G. M.. Su seserimi kartais pasipyksta, nes nepasidalina žaislais. Su (duomenys neskelbtini) sutaria puikiai, jam labai patinka gyventi pas ją, jam nieko netrūksta. Berniukas taip pat nurodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, ten jam sekasi gerai, turi draugų, sutaria su mokytojais. Anksčiau gyveno pas mamą (duomenys neskelbtini). Dabar su mama susitinka vieną kartą per savaitę Globos centre, taip pat su ja bendrauja telefonu kiekvieną vakarą. Su mama kalbasi apie tai, ką jis veikia, kaip jam sekasi. Mama jam papasakojo, kad ji užsiregistravo, „kad alaus negertų“. Vaikas išsakė, kad jis labai blogai jaučiasi, kai mama geria. Sesei G. taip pat labai nepatinka, kai mama geria, ji ant mamos pyksta. R. paaiškino, kad norėtų grįžti gyventi pas mamą tik tada, jeigu mama nebegertų. G. M. paaiškino, kad ji apie vienerius metus gyvena pas (duomenys neskelbtini) (budinčią globotoją). Kartu gyvena brolis R. M.. Su (duomenys neskelbtini) sutaria puikiai, jai labai patinka gyventi jos šeimoje, jai nieko netrūksta, yra patenkinta gyvenimo sąlygomis. Nepilnametė nurodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, jai ten sekasi gerai, sutaria su mokytojais, kitais mokiniais. Mergaitė teigė, kad ji su mama nekalba, yra nuo jos atpratusi. G. išsakė, kad neturi noro bendrauti su mama, nes yra išlikusi didžiulė nuoskauda dėl mamos elgesio su ja. Mergaitė atsimena kaip mama dažnai gerdavo, ant jos šaukdavo, ją mušdavo ir gąsdindavo. Nepilnametė atsimena visas mamos panaudoto smurto prieš ją detales. G. M. kategoriškai nesutinka grįžti gyventi į mamos šeimą, nepaisant to, ar mama nustos vartoti alkoholį, ar ne. Mergaitė teigė, kad bijotų grįžti į mamos namus, nes nepasitiki mama, bijo, kad mama vėl gali ją mušti, ant jos šaukti. G. M. nurodė, kad niekada nesijaus saugi mamos šeimoje, todėl nė už ką ten nesutiktų grįžti. Nepilnametė nurodė, kad žino, jog mama neseniai „užsikodavo“, tačiau ši informacija vaiko nedomina. Mergaitė išsakė: „netikiu, kad 10 metų gėręs žmogus, nustos gerti per 3 mėnesius“. Pasak G., anksčiau ar vėliau, mama vėl pradės gerti. G. M. taip pat paaiškino, kad brolio R. ir mamos santykiai visada buvo geresni. Nepilnametė nurodė, kad gyvendamas pas mamą brolis „kiauras dienas būdavo su ausinėmis“. Pasak mergaitės, dabar, gyvenat pas (duomenys neskelbtini), broliu yra geriau pasirūpinta, jis daugiau laiko praleidžia lauke, žaidžia krepšinį, futbolą, (duomenys neskelbtini) neleidžia jam nuolatos „sėdėti telefone“. Nepilnametė teigė, jog vakar (2025 m. gegužės 29 d.) apsilankė pas mamą, pažiūrėjo televizorių, bet su pačia mama nebendravo. Mergaitė mamos namuose pastebėjo labai daug skardinių nuo energetinių gėrimų. Mergaitė pasakojo, jog susitikimai su mama vyksta kartą per savaitę Globos centre, bet G. ne į visus susitikimus nueina, nes nenori. Mama susitikimų metu jos klausinėja kaip jai sekasi mokykloje, pasakoja apie save, bet G. tai neįdomu. Mama pati nebando jos įkalbinėti grįžti į namus. Pasak G., net jei mama ir siūlytų grįžti gyventi pas ją, ji tikrai nesutiktų: „pas mamą gyvenime negrįžčiau“. Mergaitė išreiškė norą būti ir toliau globojama.

78. Ieškovas 2025 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) centrą pateikti turimą informaciją apie šiuo metu esamą situaciją V. M. šeimoje, kaip motina vykdo pagalbos plane numatytus įpareigojimus nuo paskutinio atvejo vadybos posėdžio, ar yra sudarytos galimybės vaikams grįžti į jos šeimą, ar motina imasi priemonių dėl vaikų susigražinimo, kaip bendrauja su vaikais, kitą svarbią informaciją, susijusią su motinos galimybėmis auginti vaikus bei nuomonę dėl motinos galimybių auginti nepilnamečius vaikus.

79. (duomenys neskelbtini) centro 2025 m. rugsėjo 26 d. atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) į minėtą paklausimą nurodyta, kad V. M. šeimai teikiama socialinės priežiūros šeimoms paslauga, taip pat rekomenduotos kitos prevencinės socialinės paslaugos. V. M. rekomenduota ir į pagalbos plano priemones įtraukta siekti nevartoti alkoholio, gydantis stacionariai nuo galimos priklausomybės alkoholiui bei dalyvauti Minesotos programoje. Rekomenduota reguliariai lankytis pas gydytoją psichiatrą, atsakingai laikytis numatyto gydymosi plano, taip pat lankyti priklausomybės ligų konsultanto arba psichologo konsultacijas. V. M. gydytis stacionariai nevyko. Šių metų balandžio 30 d. kreipėsi į psichoterapijos centrą (duomenys neskelbtini) kur buvo atlikta potraukio alkoholiui blokavimo procedūra, leidžianti pašalinti norą vartoti alkoholinius gėrimus trijų metų laikotarpiui. Palaikomosios procedūros bus atliekamos keturis kartus per metus, iš kurių, moters teigimu, vieną jau atliko. Pas gydytoją psichiatrą paskutinį kartą V. M. lankėsi 2024 m. spalio 28 d. Buvo registruota šių metų kovo mėn., tačiau į konsultaciją nenuvyko. Šiuo metu moteris savarankiškai registravosi pas gydytoją psichiatrą, paskirtas vizitas šių metų spalio 30 d. V. M. priklausomybės ligų konsultanto konsultacijų nelanko (iki šių metų vasario mėnesio buvo dalyvavusi dviejose konsultacijose). Psichologines konsultacijas lanko reguliariai, kartą per savaitę. Rašte pažymima, kad 2024 m. spalio 3 d. (2,24 prom.), spalio 5 d. (2,14 prom.) ir spalio 17 d. (1,54 prom.) buvo užfiksuoti V. M. neblaivumo atvejai. 2025 m. kovo 3 d. V. M. atvyko į (duomenys neskelbtini) centrą pas socialinę darbuotoją. Socialinei darbuotojai kilo įtarimų, kad moteris gali būti neblaivi, ketino kviesti policijos pareigūnus blaivumui nustatyti, tačiau ji supyko ir iš įstaigos pasišalino. Po atliktos potraukio alkoholiui blokavimo procedūros oficialios informacijos apie netinkamą V. M. elgesį, piktnaudžiavimą alkoholiu ar žalingą alkoholio vartojimą negauta. Lankantis šeimos namuose alkoholio vartojimo atvejų nepastebėta. Į pagalbos plano priemones įtraukta V. M. gerinti tėvystės įgūdžius dalyvaujant pozityvios tėvystės mokymuose. Pozityvios tėvystės mokymus lankė, tačiau pilnai nebaigė, pažymėjimo negavo (dalyvavo 1 iš 8 užsiėmimų). V. M. rekomenduota vykdyti probacijos įpareigojimus (mokėti paskirtą baudą, dalyvauti elgesio keitimo kursuose iki 2025 m. gegužės 12 d.). Paskirta bauda atskaičiuojama iš gaunamo V. M. darbo užmokesčio (skolos likutis apie 1000 Eur.) Iki numatytos datos moteris reguliariai dalyvavo smurtinį elgesį keičiančioje programoje, jungėsi į nuotolinius susitikimus su Lietuvos Probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus specialistais. V. M. rekomenduota palaikyti ir stiprinti tarpusavio ryšį reguliariai dalyvaujant susitikimuose su vaikais. Moteris stengiasi reguliariai dalyvauti susitikimuose su vaikais (kartą savaitėje), palaiko ryšį bendraudama telefonu, bei matydamasi namuose jiems ateinant į svečius. Moteris į susitikimus vaikams atneša lauktuvių, jų mėgstamų skanėstų. Pastebėta, kad susitikimų metu tarp vaikų (brolio ir sesers) dažnai kyla nesutarimų, pasitaiko necenzūrinių žodžių vartojimas vienas kito atžvilgiu. V. M. bando raminti vaikus, tačiau dukra į motinos pastabas reaguoja vangiai arba nereaguoja visai, todėl neretai tenka įsikišti darbuotojams, siekiant užtikrinti ramią susitikimo eigą. Moteris vaikams yra išsakiusi, kad deda pastangas, jog jie galėtų sugrįžti gyventi į namus. Dėl šios priežasties vaikai dažniau išreiškia norą gyventi su mama. Į pagalbos plano priemones įtraukta V. M. bendradarbiauti su pagalbą teikiančiais specialistais. Paslaugų gavėja noriai bendrauja ir bendradarbiauja su socialiniu darbuotoju bei kitais specialistai, pati savarankiškai su globos koordinatore derina susitikimų su vaikais laiką. Socialiniam darbuotojui šeimos namuose numatyta lankytis vieną kartą per dvi savaites, esant poreikiui dažniau. V. M. buvo nuolat konsultuojama ryšio su vaikais palaikymo, kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymo klausimais, išklausoma, teikiamas emocinis palaikymas, iškilus sunkumams - tarpininkaujama. Moteris geranoriškai bendrauja su socialine darbuotoja, informuoja apie esamą situaciją ir įvykusius pokyčius šeimoje. Nuo šių metų sausio 28 d. V. M. dirba (duomenys neskelbtini). Prie vaikų išlaikymo neprisideda. (duomenys neskelbtini) centras pažymi, jog V. M. pagalbos plano rekomendacijas iš dalies vykdo. Atlikta potraukio alkoholiui blokavimo procedūra davė greitą efektą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje vien to nepakanka. Norint užtikrinti stabilų pokytį, būtinas nuoseklumas ir vidinė motyvacija, o ne tik laikinas ir greitas poveikis. Šiuo metu moters dedamos pastangos gali atrodyti veiksmingos, tačiau jos nesukuria tvirtų ir patvarių pokyčių. V. M. galimos priklausomybės alkoholiui problemos yra gilios ir įsisenijusios. Moters žinias apie vaikų raidos ypatumus, jų amžiaus tarpsnius bei auklėjimo principus nepakankamos, kad užtikrinti tinkamą vaikų ugdymą ir emocinių bei socialinių poreikių patenkinimą. Trūksta įgūdžių adekvačiai reaguoti į vaikų elgesio bei emocinius sunkumus, taikyti pozityvaus auklėjimo metodus. Rašte pažymima, jog atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, (duomenys neskelbtini) centras turi abejonių dėl moters gebėjimo tinkamai pasirūpinti vaikais ir visapusiškai tenkinti vaikų poreikius.

80. Iš atsakovės atstovės teismui pateiktos (duomenys neskelbtini) centro pažymos „Dėl psichologo konsultacijų“ matyti, jog atsakovė V. M. lankė psichologo konsultacijas 2025 m. vasario 13, 28 d., kovo 7, 14 d., gegužės 21, 29 d., birželio 6, 13, 20, 27 d., liepos 4, 16, 24 d.

81. Skyriaus teigimu, ieškinyje nurodytos aplinkybės ir pridėti įrodymai patvirtina, kad atsakovų elgesys atitinka tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. motina netinkamai motinos pareigas vaikams, o atsakovo elgesys atitinka tėvų valdžiai apriboti būtiną sąlygą, t. y. vengimą atlikti savo pareigas tinkamai auklėti vaiką G. M., nesirūpinimą vaiku. Atsakovo kaltė pasireiškia neveikimu – atsakovas nesirūpina savo dukterimi, neatlieka savo kaip tėvo pareigų nepilnamečio vaiko atžvilgiu, yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auginimo, auklėjimo bei priežiūros, nesirūpina mergaitės sveikata, ugdymu, kitais fiziologiniais bei emociniais vaiko poreikiais ir situacija nesikeičia. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas neterminuotam tėvo ir laikinam motinos valdžios apribojimui. Taip pat atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra darbingo amžiaus ir gali susirasti darbą, atitinkantį išsilavinimą ir gebėjimus, Skyrius prašo iš atsakovės priteisti po 200 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, o iš atsakovo priteistą išlaikymą dukrai padidinti, priteisiant dukters išlaikymui po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Dėl neterminuoto/laikino tėvų valdžios apribojimo

82. Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą (22 straipsnis), įtvirtina diskriminacijos draudimą (29 straipsnis), nustato valstybės pareigą saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę (38 straipsnis). Vaiko teisės detalizuotos Vaiko teisių apsaugos įstatyme: valstybė pripažįsta vaikų teisę gyventi ir sveikai vystytis (6 straipsnis), turėti tėvus (7 straipsnis), mokytis (8 straipsnis), būti išklausytam (11 straipsnis), bendrauti su tėvais ir giminaičiais (12 straipsnis), turėti tinkamas gyvenimo sąlygas (13 straipsnis), būti apsaugotam nuo smurto (20 straipsnis) ir kt. Be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnyje atskleistas tėvų asmeninių teisių ir pareigų savo vaikams turinys – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Tėvai privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus (CK 3.165 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-378/2022).

83. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad valstybei visų pirma kyla pareiga užtikrinti, kad šeimai, kuri pati neįstengia tinkamai pasirūpinti vaikais, būtų suteikta būtina pagalba ir parama, siekiant, kad ji vėl galėtų tinkamai pasirūpinti savo vaikais, o esant reikalui, valstybė vaiką nuo netinkamos priežiūros turi apsaugoti. Valstybės prioritetas siekiant vaiko interesų užtikrinimo – visų pirma teikti pagalbą ir paramą šeimai. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021, 38 punktas).

84. CK įtvirtintos dvi tėvų valdžios ribojimo formos: vaiko atskyrimas nuo tėvų (CK 3.179 straipsnis) ir tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, 49 punktas). CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

85. Be kita ko, pažymėtina, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 58 punktas). Šio instituto tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, 52 pastraipa). Pripažįstama, kad vaiko atskyrimas nuo šeimos galimas tik jei: 1) tai yra nustatyta įstatyme; 2) taikant tokią priemonę yra siekiama teisėtų tikslų; 3) šis atskyrimas yra būtina ir 4) proporcinga priemonė, derinant vaiko teisę augti saugioje aplinkoje ir vaiko teisę būti ugdomam tėvų šeimoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 22 punktas). Teisėtas vaiko atskyrimo nuo šeimos tikslas, šios priemonės būtinumas ir proporcingumas paprastai visada pasireiškia, kai: 1) vaiko gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala; 2) tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 24 punktas).

86. CK 3.180 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog tuo atveju, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje pabrėžiama, jog sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Pažymima, jog kiekvienu iš CK 3.180 straipsnyje nurodytų priešingų teisei veiksmų ar neveikimo tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas.

87. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau pabrėžiama, jog šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

88. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, išklausęs ieškovo ir trečiojo asmens įgaliotų asmenų, atsakovės V. M. ir jos atstovės paaiškinimus, sprendžia, kad ieškinys dėl laikinos motinos valdžios apribojimo yra pagrįstas. Šios bylos duomenys patvirtina, jog atsakovės elgesys ir veiksmai dėl įsisenėjusių problemų (priklausomybės alkoholiui) kėlė realią grėsmę vaikų saugumai, sveikatai ir vystymuisi. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė ne kartą yra fiziškai smurtavusi prieš vaikus, taip pat vaikų psichinei sveikatai neigiamą poveikį turėjo ir psichologinis atsakovės smurtas. Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovė, netinkamą ir nepateisinimą jos elgesį su vaikais lėmė jos priklausomybė alkoholiui. Atsakovė pažymėjo, kad būdama blaivi ji niekuomet nėra smurtavusi prieš vaikus, nėra jų vadinusi netinkamais epitetais ir pan. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovės veiksmai sukėlė vaikams realią žalą – vaikai išreiškė norą gyventi pas globėją, nenorėjo grįžti gyventi pas mamą, mergaitė jautė nuoskaudas dėl mamos elgesio. Taip pat būtina pastebėti, jog atsakovė vangiai vykdė specialistų rekomendacijas, ne visada atsižvelgė į specialistų rekomendacijas ir pan. Tačiau nustatyta, kad paskutiniu metu atsakovė palaipsniui keičia savo elgesį – nuo šių metų gegužės mėnesio, kai jai buvo atlikta potraukio alkoholiui blokavimo procedūra, ji nė karto nevartojo alkoholio. Ši aplinkybė atsakovės elgesį paveikė iš esmės – ji įsidarbino, reguliariai lanko savo vaikus, bendrauja su jais, lankosi pas psichologą ir pan. Teismo posėdžio metu atsakovė pažymėjo, jog jos teigiamas elgesys turi realių pokyčių jos ir vaikų ryšiui – ji pamažu atkuria ryšį su vaikais, abu vaikai jau išsako norą grįžti gyventi į namus, atsiranda vaikų pasitikėjimas mama. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir trečiojo asmens įgaliotas asmuo.

89. Taigi, teismo vertinimu, šios nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog pamažu tvirtėja mamos ir vaikų ryšys. Tai, kad vaikų ir mamos susitikimai vyksta reguliariai apie metus laiko, leidžia spręsti apie pasikeitusio atsakovės elgesio tęstinumą, t. y. susitikimai nėra vienkartiniai ar epizodiniai, todėl tikėtina, jog atsakovės pasiryžimas lankyti vaikus ir visiškai atkurti mamos bei vaikų ryšį nesilpnės.

90. Taip pat pastebėtina, jog teismo posėdžio metu buvo nurodyta, kad atsakovė iš esmės bendradarbiauja su specialistais, priima jų pagalbą, iš dalies atsižvelgia į rekomendacijas. Nustatyta, jog atsakovė įsidarbino, lanko psichologo konsultacijas. Taip pat nustatyta, kad atsakovė neneigia savo pareigos išlaikyti vaikus, nurodė, jog kiekvienam vaikui išlaikyti galėtų skirti apie 150 Eur. Nurodė, kad iki šiol neteikė išlaikymo, kadangi nemanė, jog esant vaikams pas globėją, t. y. vaikus išlaikant valstybei, ji taip pat turėtų prisidėti prie jų išlaikymo.

91. Taigi šios nurodytos aplinkybės patvirtina, jog yra stebimi teigiami pokyčiai atsakovės elgesyje ir veiksmuose. Tačiau, teismo vertinimu, šie elgesio pokyčiai nėra pakankami išvadai, jog atsakovė gali savarankiškai auginti vaikus. Visų pirma, teismas atkreipia dėmesį, jog potraukio alkoholiui blokavimo procedūra, netaikant papildomų priemonių kovoti su priklausomybės alkoholiui problema, gali būti neefektyvi arba efektyvi tik trumpą laiko tarpą. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad turi planų lankytis pas priklausomybių konsultantą, yra užsirašiusi konsultacijai pas psichiatrą. Neatmetė galimybės lankytis ir anoniminių alkoholikų susitikimuose. Tai yra, papildomi veiksmai kovojant su priklausomybe alkoholiui šiuo metu nėra atliekami – atsakovė tik ateityje ketina jų imtis. Taip pat pastebėtina, jog atsakovė nėra išklausiusi pozityvios tėvystės kursų, kurie šioje konkrečioje situacijoje, teismo vertinimu, yra privalomi. Atsakovei trūksta žinių, kurios padėtų suvokti kokie yra vaikų poreikiai ir kokiomis priemonėmis jie galėtų būti patenkinti. Taip pat atsakovei trūksta žinių apie vaikų raidos etapus, problemas, su kuriomis susiduria vaikai bręsdami ir kaip jas spręsti. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino trečiojo asmens įgaliotas asmuo, atsakovei susitikimų su vaikais metu duodami patarimai dėl to, kaip vienoje ar kitoje situacijoje turėtų elgtis mama, kada mama gali ir turi nustatyti vaikams ribas, o ne tik linksmai leisti vaiką ir pan. Atsakovė neneigė, jog mergaitei, šiuo metu išgyvenančiai paauglystę, kyla iššūkių ir nėra lengva rasti problemų sprendimų būdus. Taigi, pozityvios tėvystės kursai šiuo atveju yra būtini. Nors atsakovė teigė, jog dėl jos darbo grafiko sunku suderinti kursų lankymą, teismas pastebi, jog yra įvairūs būdai gauti reikiamą informaciją – ji gali paprašyti teorinės medžiagos, gali teikti prašymą kursuose dalyvauti nuotoliu. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovė neteikia vaikams išlaikymo. Tai, kad susitikimų metų vaikams ji atneša saldumynų, nereiškia, jog tokiu būdu mama prisideda prie būtinųjų vaikų poreikių tenkinimo. Vaikų išlaikymo pareigos perkėlimas valstybei nėra pateisinimas ir kelia abejonių ar atsakovė geba teisingai identifikuoti savo pareigų vaikams turinį.

92. Taigi, teismo vertinimu, nors atsakovės elgesyje pastebima pažanga, tačiau šiuo metu nėra pakankamai objektyvių duomenų, kad vaikams būtų sukurta tinkama ir saugi aplinka, į kurią jie galėtų grįžti, kad atsakovė išsprendė alkoholio priklausomybės problemą, geba tinkamai identifikuoti vaikų poreikius ir juos patenkinti. Esant minėtoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad šiuo metu susiklosčiusi padėtis ateityje gali pasikeisti, tačiau tik pačios atsakovės aktyviomis pastangomis, todėl nustačius, kad atsakovė tinkamai nesirūpina vaikais, yra pagrindas laikinai apriboti V. M. motinos valdžią į nepilnamečius vaikus G. M., gimusią (duomenys neskelbtini), ir R. M., gimusį (duomenys neskelbtini) (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 406 straipsnis).

93. Kaip jau minėta, ieškovas prašo neterminuotai apriboti atsakovo V. M. tėvo valdžią į dukrą G. M..

94. Atsakovas neneigė ieškinyje nurodytų aplinkybių, t. y., jog neteikia išlaikymo vaikui, nebendrauja su vaiku, yra nusišalinęs nuo pareigų vykdymo vaikui ir tokio elgesio keisti neketina.

95. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, jog atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų savo dukrai vykdymo – neteikia išlaikymo, visiškai nebendrauja su ja, nesidomi vaiku. Atsakovas iš esmės neneigia ieškinyje nurodytų aplinkybių ir neginčija, jog jis nevykdo pareigų dukrai. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovė, V. M. dukrą yra matęs tik vieną kartą jai gimus, t. y. su mergaite visiškai nebendrauja jau trylika metų, šiuo metu kartais susiskambina telefonu. Atsakovė nurodė, kad mergaitė norėtų bendrauti su tėvu, tačiau šis noras nėra abipusis.

96. Teismo vertinimu, byloje nustatytos ir anksčiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas V. M. yra abejingas savo kaip tėvo pareigoms, aktyvių veiksmų pakeisti savo elgesį nededa ir byloje nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pasisakyta, jog esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 32-61).

97. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas V. M. savo tėvo valdžios nepilnamečio vaiko atžvilgiu neįgyvendina, yra abejingas specialistų siūlomai pagalbai, savo ruožtu aplaidumas ar abejingumas savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015), kas sudaro pakankamą pagrindą apriboti atsakovo tėvo valdžią į nepilnametį vaiką.

98. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo V. M. tėvo valdžią į G. M., gimusią (duomenys neskelbtini) (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 406 straipsnis).

99. Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis.) Tėvų valdžios apribojimas taikomas tik dėl tų vaikų ir tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas (CK 3.180 straipsnio 5 dalis).

100. Laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 6 dalis).

101. Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

102. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

103. Apribojus tėvų valdžią, pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis).

104. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiui vaikui turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 straipsniai, 11-14 straipsniai ir 18 straipsnis). Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveika, intelektuali ir tvirta asmenybė. Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

105. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Šiuo metu minimali mėnesinė alga, atskaičius mokėtinus mokesčius, yra 777 Eur. Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Nuo 2025 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 122,50 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui. Taigi, šiuo metu orientacinis vaiko išlaikymo dydis, kurį turėtų teikti kiekvienas tėvas yra apie 327 Eur/mėn.

106. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, o iš atsakovo dukrai priteistą išlaikymą prašo padidinti nuo 87 iki 200 Eur, t. y. prašomas priteisti vaikams išlaikymas yra mažesnis nei teismų praktikoje suformuotas orientacinis dydis.

107. Tėvų pareiga teikti išlaikymą vaikams yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar apskritai pajamų negavimu, todėl nustatant tėvų turtinę padėtį vertintina ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui, ar nėra aplinkybių, ribojančių galimybes susirasti darbą ir pan.

108. Nustatyta, kad atsakovės vardu nėra registruota nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Atsakovės pajamas sudaro minimalus darbo užmokestis, iš kurio kas mėnesį antstolis nuskaičiuoja 200 Eur. Atsakovo vardu nekilnojamojo turto nėra registruota, jis turi vieną transporto priemonę. Antstolių kontorose vykdoma viena vykdomoji byla dėl skolos iš atsakovo išieškojimo. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateiktų 2025 m. rugsėjo 19 d. pažymų apie V. M. valstybinį socialinį draudimą už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 16 d., matyti, kad V. M. dirba pas V. R., vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), priskaičiuota 7061,81 Eur draudžiamųjų pajamų ir nuo ligos išmokos priskaičiuota 934,83 Eur draudžiamųjų pajamų; laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 16 d. priskaičiuotos ligos išmokos suma sudaro 1718,37 Eur. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog netrukus gims kūdikis, kurį jis taip pat privalės išlaikyti.

109. Teismo vertinimu, ieškovo prašomas priteisti išlaikymo vaikui dydis, kuris net nesiekia teismų praktikoje vyraujančios rekomenduojamos pusės minimalios mėnesinės algos dydžio sumos, kuri skirta tik būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti, laikytinas pagrįstu. Tačiau šiuo atveju būtina pastebėti, jog atsakovės galimybes susirasti geriau apmokamą darbą ir gauti didesnį nei minimalų darbo užmokestį riboja jos išsilavinimo ir profesijos neturėjimas. Taip pat kaip jau minėta, iš jos gaunamo minimalaus darbo užmokesčio yra išskaičiuojama ženkli suma baudai sumokėti. Taip pat svarbu pažymėti, jog išlaikymą ji turi teikti dviem vaikams, t. y. vaikams išlaikyti reikalinga suma sudarytų nemažą dalį jos atlyginimo ir ribotų galimybes jai pačiai išgyventi, o tai gali sukelti demotyvaciją stengtis susigrąžinti vaikus. Sprendžiant dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio atsižvelgtina į jo nurodytas aplinkybes apie dar vieną būsimą išlaikytinį, taip pat į jo turtinę padėtį. Todėl teismas tenkina ieškovo prašymą iš dalies – iš atsakovės priteisia išlaikymą nepilnamečiam vaikams po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2025 m. birželio 25 d.) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pakeistina 2015 m. sausio 23 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-36-367/2015 priteista išlaikymo suma iš V. M. dukters G. M. dukters išlaikymui ją padidinant iki 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. birželio 25 d.) mokant šią sumą iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

110. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

111. 2024 m. birželio 11 d. (duomenys neskelbtini) mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametei G. M. nustatyta vaiko laikinoji globa; vaiko globėju skirtas globos centras, veikiantis (duomenys neskelbtini) centre, mergaitės globos vieta nustatyta (duomenys neskelbtini) centro budinčios globotojos, gyv. (duomenys neskelbtini), šeimoje. 2024 m. gruodžio 5 d. (duomenys neskelbtini) mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui R. M. nustatyta vaiko laikinoji globa; vaiko globėju skirtas globos centras, veikiantis (duomenys neskelbtini) centre, berniuko globos vieta nustatyta (duomenys neskelbtini) centro budinčios globotojos, gyv. (duomenys neskelbtini), šeimoje. Todėl iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo dienos G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise ir turto administratoriumi paskirtinas (duomenys neskelbtini) centras (CK 3.185 straipsnis).

112. Taip pat iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo dienos nustatytina G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) centre (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

113. Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vertinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, galima daryti išvadą, jog iš esmės ieškovo ieškiniai tenkinti visiškai. Tai, kad teismas pripažino, jog prašoma iš atsakovų priteisti išlaikymo suma iš esmės yra teisinga, tačiau siekiant ypač neapsunkinti atsakovų turtinės padėties, reikalavimai šiek tiek sumažinti, esminės teisinės reikšmės vertinant reikalavimų pagrįstumą neturi. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atsakovai yra 100 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Todėl žyminis mokestis, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovų valstybei nagrinėjamu atveju nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinius tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti atsakovei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią į nepilnamečius vaikus G. M., gimusią (duomenys neskelbtini), ir R. M., gimusį (duomenys neskelbtini).

Neterminuotai apriboti atsakovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią į nepilnametį vaiką G. M., gimusią (duomenys neskelbtini).

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos vai­kams nustatymo įsiteisėjimo dienos nustatyti G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) centre.

Priteisti išlaikymą iš atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. birželio 25 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti 2015 m. sausio 23 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-36-367/2015 priteistą išlaikymo sumą iš V. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokėti dukters G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir priteisti dukters išlaikymui po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. birželio 25 d.) mokant iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo G. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir R. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), bei nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo dienos G. M. ir R. M. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise ir turto administratoriumi paskirti laikinąjį globėją (duomenys neskelbtini) centrą.

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai, kitą sprendimo dalį vykdyti teismo sprendimui įsiteisėjus.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.