Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-6968-1119/2023

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-10-27
Bylos Nr.: e2-6968-1119/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-07219-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurga Žulpė
Ieškovas: T. B.
Atsakovas: G. B.
Advokatai: Ramūnas Mikulskas, Virgilijus Januška

Kategorijos

2.3.2.6.2Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas

Civilinė byla Nr. e2-6968-1119/2023Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07219-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2.; 2.3.2.8.; 2.4.2.9.1.; 2.4.2.13.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.2.3.1.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.; 3.5.23. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Jurga Žulpė,sekretoriaujant Erikai Andrulienei,dalyvaujant ieškovui T. B. , jo atstovui advokatui Virgilijui Januškai,atsakovei G. B. , jos atstovui advokatui Ramūnui Mikulskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo T. B. ieškinį atsakovei G. B. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas T. B. ieškiniu (el. b. medž. 1 t., 1-7 l.) prašo pripažinti, kad atsakovės G. B. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas - pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nebaigtas statyti; baigtumas – 48 proc.), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas), priklauso T. B. ir G. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį kiekvienam ir priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalims dar gyvenant santuokoje 2014 m. liepos 22 d. T. B. vardu išduotas statybą leidžiantis dokumentas pagal projektuotojo P. V. Š. parengtą projektą: vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statyba. Namo projekto užsakovais nurodyti tiek T. B., tiek G. B., o už gyvenamojo namo projektavimą mokėjimus atliko T. B. Šalims gyvenat santuokoje vyko Gyvenamojo namo statybos darbai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad santuokos nutraukimo metu Gyvenamasis namas nebuvo baigtas statyti ir šalys nebuvo atlikusios nebaigto statyti Gyvenamojo namo kadastrinių matavimų bei įregistravimo nekilnojamojo turto registre, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-01-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019 (toliau – Sprendimas) nutraukiant T. B. ir G. B. santuoką bendru šalių susitarimu Gyvenamasis namas liko nepadalintas. Pagal Sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 2.2.1 ir 2.2.2 papunkčius T. B. ir G. B. atiteko tik po ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), kuriame buvo šalių nebaigtas statyti Gyvenamasis namas.

2. Šiaulių miesto 4 – ojo notarų biuro 2020-05-26 pareiškimu apie pirmenybės teisę pirkti G. B. pranešė ieškovui, kad parduoda jai nuosavybės teise priklausantį turtą: ½ Žemės sklypo ir ½ Gyvenamojo namo, nurodant, kad T. B. , vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsniu, turi pirmenybės teisę pirkti nurodytą nekilnojamojo turto dalį.

3. VĮ Registrų centras 2020-11-14 nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 2020-10-07 nekilnojamojo turto registre įregistruota G. B. nuosavybės teisė į Gyvenamąjį namą pagal 2020-10-05 pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-20-201005-03340. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – Inspekcija) 2020-12-22 raštu „Dėl Jūsų prašymo“ Nr. 2D-18846 nurodė, kad 2020-10-05 pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-20-201005-03340 išduota G. B. neteisėtai, t. y., be žemės sklypo bendrasavininko T. B. sutikimo.

Šalies argumentai

4. T. B. su prašymu kreipėsi į teismą prašydamas: atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019 pagal pareiškėjų T. B. ir G. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduoti; atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019 pagal pareiškėjų T. B. ir G. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, dalyje, kurioje patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 2.2.1 ir 2.2.2 papunkčiai ir T. B. bei G. B. atiteko po ½ Žemės sklypo, ir padalinti santuokos metu įgytą Žemės sklypą ir Gyvenamąjį namą, priteisiant po ½ dalį T. B. ir G. B. . Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-10619-907/2021 (toliau - Nutartis) neatnaujino pareiškėjui T. B. praleisto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir netenkino jo prašymo suinteresuotam asmeniui G. B. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-734-357/ Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 11 d. nutartį paliko nepakeistą. Todėl atsakovei G. B. Gyvenamąjį namą įregistravus nekilnojamojo turto registre kaip asmeninę nuosavybę, ieškovas T. B., vadovaujanti bendrosios dalinės nuosavybės nuostatomis, nesant objektyvios galimybės atnaujinti proceso santuokos nutraukimo byloje, su ieškiniu kreipiasi į teismą dėl turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe.

5. Teismo posėdyje ieškovas T. B. ir jo atstovas advokatas Virgilijus Januška palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti visiškai. Ieškovas papildomai paaiškino, kad atsakovė 2018 m. ėmė 30 000 Eur paskolą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti. Gyvenamasis namas buvo statomas šalių šeimai gyventi. Gyvenamasis namas buvo statomas iš bendrų santuokos metu įgytų piniginių lėšų, jis 2013 m. iš banko ėmė 49000 Lt paskolą statybinėms medžiagoms pirkti, namo statybai naudojo savo darbo užmokestį (gaudavo 2500 Lt darbo užmokestį per mėnesį), iš bendro ūkio gaunamas pinigines lėšas. Jis teikė savo vaikams išlaikymą pagal sprendimą, neprisimena, kiek per mėnesį mokėdavo vaikams išlaikymo. Pirko blokelius, šiferį, pamatams reikalingas statybines medžiagas. Neprisimena iš ūkio gautų pajamų. Ūkis buvo bendras šeimos. Jis kreipėsi dėl projekto Gyvenamajam namui statyti, projektuotojui sumokėjo pradinę 500 Lt įmoką, po to sumokėjo ir likusią dalį – 500 Lt. Namą statė savo jėgomis, samdė specialistus sienoms mūryti ir stogui dengti. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės pateiktos sąskaitos faktūros patvirtina, jog buvo pirktos statybinės medžiagos kitiems statiniams – skarda buvo naudojama angaro, ūkinio pastato sienoms ir stogui, nes skiriasi skardos profilis ir spalva; 70 lapų šiferio buvo panaudota pirties stogui dengti, be to, Gyvenamasis namas yra 250 kv. m, todėl namui ne reikėjo 400 kv. m šiferio; 500 keramikinių plytų buvo panaudota pirties židiniui ir kaminui, plytos yra keramikinės, skirtos atlaikyti aukštą temperatūrą; skarda ir plėvelė panaudota ūkiniam pastatui. Angaras iš atsakovės lėšų pradėtas statyti 2011-2012 m., angaro dydis yra 8x12 m, angarui statyti buvo naudojama mediena iš atsakovės tėvo miško, priestatas yra 4x12 m dydžio. Angaras baigtas statyti 2013 m. Jo paskola nenaudota angarui statyti. Angaras nebuvo dalinamas santuokos nutraukimo byloje. Gyvenamajam namui statyti mediena pirkta iš miškų urėdijos, ne iš atsakovės tėvo miško (jo plotas 2 ha), patys medienos nekirto. Pripažino, kad atsakovės tėvai atliko pavedimus į jo banko sąskaitą, kad gavo 38000 Lt, tačiau šie pinigai buvo skirti atsakovės traktoriui pirkti. Nesutinka, kad Gyvenamasis namas buvo pastatytas panaudojus atsakovės asmenines lėšas.

Šalies argumentai

6. Ieškovas paaiškino, kad pateikus šalims prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas nustatė sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumus, o vienas jų – kad Gyvenamasis namas neįregistruotas, todėl galima dalinti tik statybines medžiagas. Jie neturėjo statybinių medžiagų įsigijimą patvirtinančių kvitų, todėl negalėjo pasidalinti Gyvenamojo namo, ir norėjo greičiau užbaigti santuokos nutraukimo procesą. Pažymėjo, kad nėra jokios logikos Gyvenamąjį namą palikti atsakovei, o Žemės sklypą padalinti šalims per pusę.

7. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo jis tvarkė Gyvenamojo namo aplinką, tačiau namo būklės negerino, 2020-06-03 įvedė elektrą. Gavo atsakovės 2020-05-06 pasiūlymą pasinaudoti pirmumo teise ir pirkti ½ dalį jos Žemės sklypo ir ½ dalį Gyvenamojo namo. Po to atsakovė teikė 2020-06-08 skundą policijai dėl to, kad ieškovas užrakino garažą, prašė jį atlaisvinti, nes ketina parduoti ½ dalį Gyvenamojo namo.

8. Paaiškino, kad 2020-03-25 gautos 19 200 Eur piniginės lėšos iš esmės buvo padalintos nutraukiant santuoką, nes jis ėmė paskolą bei gavo avansą, kad įsigytų traktorių. Traktorius, nutraukiant santuoką paliktas jam. Kai jis grąžino paskolą už traktorių, jam buvo pervesta 19 200 Eur suma.

Atsiliepimas

9. Atsakovė G. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas (el. b. medž. 1 t., 85-88 l.). Nurodė, kad Gyvenamasis namas nutraukiant šalių santuoką dalijamas nebuvo dėl to, kad šis turtas buvo įgytas atsakovės G. B. asmeninėmis piniginėmis lėšomis, dėl ko yra asmeninė pastarosios nuosavybe. Ieškovas į Gyvenamąjį namą nepretendavo, ginčo dėl to tarp šalių niekada nebuvo, o teisinės registracijos nebuvimas teisės požiūriu nesudarė absoliučiai jokių kliūčių išspręsti šio turto padalijimo klausimą. Nurodė, kad šalys sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.4 punkte patvirtino, kad daugiau jokio dalintino turto neturi. Pažymėjo, kad kitoje civilinėje byloje Nr. e2-7781-251/2020 pagal toje byloje ieškovės G. B. ieškinį atsakovui T. B. dėl kompensacijos pagal jungtinės veiklos sutartį priteisimo, kuri buvo nagrinėjama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose, 2020-10-22 vykusio teismo posėdžio metu ieškovas T. B. , duodamas teisme paaiškinimus, aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, jog visas tarp buvusių sutuoktinių buvęs turtas buvo padalintas ir jokio kito dalintino turto nebuvo. Tačiau nepraėjus nei mėnesiui, t. y. 2020-11-14, kai sužinojo apie atsakovei G. B. išduotą 2020-10-05 pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-20-201005-033340, ieškovas jau 2020-11-27 raštu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, siekdamas kvestionuoti (ginčyti) atsakovei G. B. išduotos pažymos teisėtumą. Šios nurodytos aplinkybės akivaizdžiai liudija piktybinį ir nesąžiningą ieškovo elgesį. Todėl ir šioje byloje ieškovas siekia ne pažeistų teisių gynimo, tačiau po santuokos nutraukimo iš naujo spręsti turto padalijimo klausimus, kurie buvo išspręsti santuokos nutraukimo byloje ir dėl to, nesant pagrindo, iš naujo negali būti keliami. Piktnaudžiaudamas procesu, ieškovas pretenduoja į jam nepriklausantį turtą, siekia akivaizdžiai pakenkti buvusiai sutuoktinei.

10. Pasak atsakovės, net ir darant prielaidą, kad santuokos nutraukimo metu būtų buvęs padalintas ne visas sutuoktinių turas, ieškovo pareikšti reikalavimai turėtų būti sprendžiami toje pačioje santuokos nutraukimo byloje, ką po santuokos nutraukimo įmanoma įgyvendinti tik atnaujinus procesą. Tačiau šiuo proceso institutu ieškovas jau pasinaudojo, ieškovo prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo priimtas ir nagrinėjamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose iš esmės, tačiau buvo atmestas nenustačius proceso atnaujinimo sąlygų (praleidus procesinį, o ne naikinamąjį terminą) ir teisinių pagrindų.

11. Atsakovė G. B. ir jos atstovas advokatas Ramūnas Mikulskas teismo posėdyje palaikė atsiliepimą į ieškinį, prašė ieškinį atmesti. Atsakovė teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad ji 2007 m. pradėjo ūkininkauti. Be ūkininkavimo ji dirbo, užsiėmė individualia veikla. Gyvenamajam namui statyti jos tėvas padovanojo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio paskirtį pakeitė į namų valdos. Gyvenamąjį namą statė iš lėšų, gautų ūkininkaujant, asmeninių lėšų ir tėvų dovanotų lėšų. Ieškovui nutraukiant santuoką dovanojo ½ dalį Žemės sklypo, kad jis galėtų užsiregistruoti savo ūkį. Už Gyvenamojo namo projektą ji pervedė ieškovui 4000 Lt. Ji patikėjo ieškovui atlikti visus vyriškus darbus, susijusius su Gyvenamojo namo statyba. Jos tėtis Gyvenamajam namui statyti davė medienos iš savo miško, miškas yra šalia, buvo gautas leidimas kirsti iš miškų urėdijos. Tėtis padėjo su statybos darbais, pervedė 38000 Lt piniginių lėšų statybinėms medžiagoms pirkti. Iš viso Gyvenamajam namui pastatyti išleista apie 80000-90000 Lt. Jos tėtis organizavo statybos darbus, padėjo lieti pamatus, prižiūrėjo sienų statybą. Ieškovas neturėjo pakankamai piniginių lėšų Gyvenamojo namo statybai, jo darbo užmokestis neviršijo 1 MMA, 250-300 Lt kas mėnesį mokėjo vaikams išlaikymą, darbu prie Gyvenamojo namo statybos prisidėjo minimaliai, nes kasdien 8-17 ar 18 val. dirbo autoservise. Iš bendrų lėšų neprisidėta prie Gyvenamojo namo statybos. Pripažino, kad ieškovas su traktoriumi tempė blokus bei akmenis. Pagrindinius statybos darbus atliko jos tėtis ir samdyti asmenys. Neprisimena konkrečių statybos darbų. Statybinės medžiagos namui pirktos iš anksto 2012 m., blokeliai stovėjo apie 1 m. nupirkti. Pilnavidurės keramikinės plytos pirktos židiniui, kuris yra Gyvenamajame name, geltona profiliuota skarda – taipogi Gyvenamajam namui. Ieškovas paskolą ėmė žemės ūkio plėtrai, panaudojo traktoriui už 30000 Lt pirkti ir 1-2 žemės sklypams pirkti. Paskola buvo grąžinta iš jos asmeninių lėšų, nes ji pardavė jai asmenine nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Gyvenamojo namo santuokos nutraukimo byloje nedalino, ieškovas dėl namo nereiškė pretenzijų, neprieštaravo. Jie abu naudojosi teisine pagalba nutraukiant santuoką. Po santuokos nutraukimo ji sudėjo langus, išleido apie 8000 Eur. Po to darbus sustabdė. Pasiūlyme pasinaudoti pirmenybės teise ir įsigyti ½ dalį Gyvenamojo namo yra padaryta notaro klaida. Dėl skundo policijai negalėjo paaiškinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

12. Iš šalių paaiškinimų, liudytojų A. D. ir A. D. parodymų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalių santuokos metu (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini), sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas statyti Gyvenamasis namas.

13. Atsakovė nurodė teismo posėdyje, kad ji pervedė ieškovui Gyvenamojo namo projektui parengti 4000 Lt, šią aplinkybę įrodinėjo mokėjimo nurodymu (el. b. medž. 2 t. 192 l.), tačiau atsakovas pateikė savo banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2012-11-16 iš atsakovės jis gavo 4000 Lt ir 1000 Lt, iš viso 5000 Lt, o 2012-11-17 (šeštadienis) išgryninta 3000 Lt suma, 2012-11-19 išgryninta 2000 Lt suma (el. b. medž. 3 t., 3 l.). Iš ieškovo teismo posėdyje nurodytų aplinkybių matyti, kad jis projekto rengėjui iš pradžių sumokėjo 500 Lt avansą, o po to – dar 500 Lt. Šiuos ieškovo paaiškinimus iš dalies patvirtina prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo 2012-11 kvitas kuriame nurodyta, kad ieškovas T. B. Gyvenamojo namo projekto rengėjui sumokėjo 1200 Lt (el. b. medž. 18 l.). Taigi atsakovė neįrodė, kam buvo panaudota 4000 Lt suma.

14. Genplane nurodyta, kad vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Statybos projekto užsakovai yra abi šalys, projektas parengtas 2014 m. (el. b. medž. 17 l.), 2014-07-22 leidimas statyti naują statinį išduotas ieškovui (el. b. medž. 15-16 l.). Šie įrodymai patvirtina atsakovės nurodytą aplinkybę, kad ieškovui buvo pavesta atlikti tam tikrus darbus, susijusius su Gyvenamojo namo statyba, bei kartu patvirtina ir ieškovo teiginį, kad jis užsiėmė Gyvenamojo namo statybai reikalingų dokumentų, leidimų gavimu.

15. 2018-01-18 prijungimo sąlygos Nr. TS18-02427 (el. b. medž. 1 t., 41-42 l.) patvirtina, kad ieškovas iki santuokos nutraukimo kreipėsi į elektros energijos tiekėją dėl prijungimo sąlygų Gyvenamajam namui. MB „Giduja“ 2020-05-29 PVM sąskaita faktūra ir išrašas iš sąskaitos kredito unijoje EBITUM patvirtina, kad ieškovas sumokėjo už elektros kabelio tiesimą Gyvenamajam namui (el. b. medž. 1 t., 47-48 l.). Be to, ieškovas 2020-06-03 pasirašė elektros energijos pirkimo-pardavimo ir paslaugų sutartį su UAB „Ignitis“, AB „Energijos skirstymo operatorius“ įrengė elektros skaitliuką Gyvenamajame name (el. b. medž. 1 t., 43-46 l.).

16. Iš atsakovės paaiškinimų, 2021-12-27 sutarties Nr. 028 (el. b. medž. 1 t., 111-113 l.), mokėjimo nurodymų (el. b. medž. 1 t., 114, 159 l.) nustatyta, kad atsakovės tėvas A. D. 2021-12-27 už langus sumokėjo 2000 Eur, 2022-03-31 už langus sumokėjo 4200 Eur, langų sudėjimo faktą patvirtina byloje esančios fotonuotraukos (el. b. medž. 1 t., 160-164 l.).

17. Atsakovė teigė, kad ji mokėjo už Gyvenamojo namo blokelius ir teikė 2012-11-02 mokėjimo nurodymą (gavėjas UAB „Alnida“, suma – 1835,30 Lt) bei 2014-08-20 mokėjimo nurodymą (gavėjas UAB „Alnida“, suma – 3561,10 Lt) (el. b. medž. 1 t., 115-116 l.). Tačiau ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovės pateikti mokėjimo nurodymai UAB „Alnida“ patvirtina statybinių medžiagų kitiems statiniams įsigijimą, o būtent 3561,10 Lt suma sumokėta už statybines medžiagas pirčiai, o 1835,30 Lt suma sumokėta už statybines medžiagas ūkiniam pastatui. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas pateikė 2014-07-04 PVM sąskaitą faktūrą serija ALN Nr. 57077 (toks pat sąskaitos numeris nurodytas ir mokėjimo nurodyme) (el. b. medž. 2 t., 86 l.), iš kurios matyti, kad pirkta 70 lapų šiferio (iš viso 98,875 kv. m plotui dengti, kai Gyvenamojo namo plotas - 289,27 kv. m), 500 vnt. pilnavidurių keramikinių plytų (namo statybai naudoti silikatiniai blokeliai), vata bei plėvelė, kurios, pasak ieškovo buvo panaudotos pirčiai statyti. Paminėtina, kad Gyvenamojo namo nuotraukose neužfiksuotas židinys (el. b. medž. 1 t., 27-40 l.), Gyvenamasis namas pastatytas iš silikatinių rausvų blokelių, šalia namo yra seni armatūros stulpai. Iš UAB „Mikera“ parengtos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad Gyvenamajame name šildymas neįrengtas, stogas – beasbestis cementas, o sienos – blokeliai, statybos pradžia -2014 m., nuotraukose užfiksuotas stogas yra rusvos spalvos, blokeliai –rausvos spalvos (el. b. medž. 1 t., 178-186, 195-201 l., 2 t., 1-3 l.). Prie ieškovo 2022-04-13 prašymo dėl papildomų dokumentų pateikimo (DOK-21975) yra pridėtos nuotraukos, iš kurių nustatyta, kad be silikatinių rausvos spalvos blokelių Gyvenamajam namui statyti panaudotos dar baltos plytos (el. b. medž. 2 t., 31-47, 53-54 l.). Ieškovas taip pat teikė 2012-10-27 PVM sąskaitą faktūrą serija ALN Nr. 47615 (toks pat sąskaitos numeris nurodytas ir mokėjimo nurodyme) (el. b. medž. 2 t., 87 l.), iš kurios matyti, kad pirkta 88,700 kv. m profiliuotos skardos ir plėvelė, kurios, pasak ieškovo buvo panaudotos ūkiniam pastatui statyti.

18. Atsakovė teigė, kad ji mokėjo už Gyvenamojo namo stogo dangą ir teikė 2012-11-07 mokėjimo nurodymą (gavėjas UAB „Avotini grupė“, suma 855,52 Lt) (el. b. medž. 1 t., 117 l.). Tačiau ieškovas nurodė, kad atsakovės pateiktas 2012-11-07 mokėjimo nurodymas nepagrindžia, jog atsakovė mokėjo už Gyvenamojo namo stogo dangą, nurodė, kad Gyvenamajam namui reikėjo daugiau nei 40 kv. m dangos, nes Gyvenamojo namo plotas yra apie 250 kv. m, nurodė, kad 855,52 Lt mokėta už profiliuotą skardą, kuri buvo panaudota angarui, statytam nuo 2011 m. iki 2012 m., be to, pateikė angaro nuotraukas (el. b. medž. 1 t., 188-190 l.), PVM sąskaitą faktūrą (el. b. medž. 1 t., 187 l.), kurioje nurodyta, pardavėjas UAB „Avotini grupė“ pardavė atsakovei 43,430 profilį AP-20 PE 0,5 m. m./m2 už 855,519 Lt (el. b. medž. 1 t., 187 l.). Taigi atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina, jog ji pirko Gyvenamajam namui statyti silikatinius blokelius bei stogo dangą, ir ieškovas įrodė, kad atsakovės pateikti įrodymai patvirtina kitų statybinių medžiagų pirkimą (CPK 178 str.).

19. 2013-01-28 vartojimo kredito (paskolos) sutartis Nr. 13-00005 patvirtina ieškovo teiginį, kad jis iš kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ skolinosi 49000 Lt statybinėms medžiagoms pirkti, paskolos grąžinimo terminas iki 2014-12-28 (el. b. medž. 1 t., 103 l.).

20. Atsakovė teigė, kad Gyvenamasis namas buvo pastatytas iš jos tėvų piniginių lėšų, ir šį teiginį siekdama patvirtinti teikė 2014-02-10 mokėjimo nurodymą, kuriuo A. D. pervedė ieškovui 38000 Lt (el. b. medž. 2 t., 70 l.). Šią aplinkybę atsakovė įrodinėjo ir liudytojų A. D. ir A. D. parodymais, kurių teismas nevertina kaip patikimų, nes atsakovę ir liudytojus sieja artimi giminystės ryšiai (dukra ir tėvai), be to, jų parodymų nepatvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Iš A. D. parodymų matyti, kad liudytojas painiojosi, kam buvo pervesta 38000 Lt suma, iš pradžių nurodė, kad pervedė minėtus pinigus Gyvenamojo namo statyboms, tačiau vėliau nurodė, kad šie pinigai buvo skirti paskolai padengti, o paskola buvo paimta statybinėms medžiagoms pirkti. Visgi šis liudytojo teiginys neatlaiko kritikos, nes pagal ieškovo pateiktą 2013-01-28 vartojimo kredito (paskolos) sutartį Nr. 13-00005 buvo pasiskolinta iš viso 49000 Lt (ne 38000 Lt) ir 2014-02-10 dar nebuvo suėjęs paskolos grąžinimo terminas (paskolą ieškovas turėjo teisę grąžinti iki 2014-12-31). Liudytoja A. D. teigė, kad 38000 Lt suma buvo pervesta dukrai, tačiau negalėjo atsakyti, kodėl nuspręsta šiuos pinigus pervesti ne dukrai, o žentui. Dar daugiau liudytojas A. D. teigė, kad 38000 Lt suma buvo dovana šalims, o A. D. teigė, kad 38000 Lt suma buvo paskolinta, kad ją reikės atiduoti tada, kai patiems D. prisireiks piniginių lėšų, kad ši suma buvo skirta tik dukrai. Tačiau ieškovas teismo posėdyje teigė, kad atsakovei buvo reikalinga sumokėti už traktorių (atsakovė teismo posėdyje neprisiminė traktoriaus įsigijimo aplinkybių), todėl jos tėvas pervedė minėtą sumą atsakovui. Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė ir UAB „Specagra“ sudarė 2013-12-31 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 13-12-31/VG5, pagal kurią atsakovei buvo parduotas ratinis traktorius Zetor Forterra 135, kurio kaina su PVM – 187 550 Lt. Atsakovė įsipareigojo per 7 dienas nuo sutarties pasirašymo sumokėti 30000 Lt avansą (el. b. medž. 2 t., 90-91 l.). Iš ieškovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad jam 2014-01-22 UAB „Specagra“ pervedė 30000 Lt, atsakovas 2014-01-23 atsakovei pervedė 30000 Lt, 2014-02-11 A. D. pervedė ieškovui 38000 Lt, o ieškovas tą pačią dieną pervedė UAB „Specagra“ 30000 Lt paskolą ir 131,50 Lt palūkanas. Taigi ieškovės tėvo pervesta pinigų suma (30000 Lt jos dalis) buvo panaudota grąžinti UAB „Specagra“ 2014-01-22 suteiktą 30000 Lt paskolą, kurią ieškovas 2014-02-05 pervedė atsakovei, ir labiau tikėtina, kad ši suma buvo panaudota bent iš dalies sumokėti už traktorių.

21. Atsakovė teigė, kad jos asmeninės lėšos (iki santuokos sudarymo) buvo panaudotos Gyvenamojo namo statybai. Šį teiginį atsakovė įrodinėjo mokėjimo nurodymais (el. b. medž. 2 t., 185-200 l.), iš kurių matyti, kad ieškovui nuo 2011-01-18 iki 2012-06-09 (iki santuokos sudarymo) pervesta iš viso 42000 Lt (2011-01-18 pervesta 30000 Lt, 2011-09-27 – 1000 Lt, 2011-09-28 – 500 Lt, 2011-10-14 – 3000 Lt, 2011-11-03 – 2500 Lt, 2011-11-16 – 1000 Lt, 2011-12-11 – 4000 Lt), mokėjimo paskirtyse nurodyta „sąskaitos papildymas“ arba „papildymas“, kam buvo panaudoti šie pinigai – atsakovė įrodymų (pvz. sutarčių dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo, detaliojo plano parengimo ar kt.) nepateikė. Visgi iš ieškovo pateiktų banko sąskaitos išrašų (el. b. medž. 3 t., 4 l.) matyti, kad 2011-01-13 jis atsakovei pervedė 20 821 Lt, o 2011-01-18 atsakovė pervedė ieškovui 30000 Lt, taip grąžindama 20 821 Lt pasiskolintą sumą. Taip pat atsakovė teigė, kad po santuokos sudarymo ji pervedė atsakovui dar 12000 Lt asmeninių lėšų Gyvenamojo namo statybai, tačiau kitų įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus, iš kurių būtų galima nustatyti piniginių lėšų gavimo šaltinius, atsakovė nepateikė (CPK 178 str.). Įvertinus šiuos įrodymus ir tai, kad 2011-2013 m. buvo statomi kiti statiniai (ieškovo paaiškinimai, PVM sąskaitos faktūros), kad Gyvenamasis namas pradėtas statyti 2014 m. (nuotraukos iš geoportal.lt ir googlemaps (el. b. medž. 2 t., 24-26, 48-52 l.), ir atsakovei neįrodžius statybinių medžiagų, skirtų Gyvenamajam namui statyti pirkimo, spręstina, kad labiau tikėtina, jog 42000 Lt, kuriuos pervedė atsakovė ieškovui, buvo skirta ne bendro Gyvenamojo namo statyboms.

22. Byloje esantis 2020-05-26 notarinis pareiškimas dėl pranešimo apie pirmenybės teisę pirkti Nr. S-19 (el. b. medž. 1 t., 22 l.), patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę, kad atsakovė jam siūlė pasinaudoti bendrasavininkio pirmenybės teise ir pirkti iš jos ½ dalį Žemės sklypo ir ½ dalį Gyvenamojo namo. Atsakovės paaiškinimo, kad notarė suklydo nurodydama siūlomą pirkti turtą, byloje nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Be to, atsakovė negalėjo paaiškinti, kodėl 2020-06-08 protokole-pareiškime yra nurodyta, jog ji šiuo metu pardavinėja savo (namo) dalį, o pasiūlius ją pirkti ieškovui, ji atsakymo negavo (el. b. medž. 1 t., 166 l.). Visgi 2021-04-07 protokole-pareiškime yra nurodyta, kad atsakovė yra pasiūliusi ieškovui iki 2021-04-30 pirkti Gyvenamąjį namą kaip Žemės sklypo bendrasavininkiui (el. b. medž. 1 t., 169-171 l.), tačiau iki 2021-04-07 ieškovas jau buvo inicijavęs neteisminius (kreipėsi į Inspekciją dėl pažymos) ir teisminius procesus dėl Gyvenamojo namo padalijimo, ir atsakovė apie tai žinojo.

23. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad po santuokos nutraukimo atsakovė 2020-10-05 pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-20-201005-03340 pagrindu įregistravo nuosavybės teisę į Gyvenamąjį namą (el. b. medž. 1 t., 19-21, 118-121 l.). Ieškovas bandė neteisminiu keliu nuginčyti Gyvenamojo namo įregistravimo pagrindą, tačiau Inspekcija atsisakė panaikinti pažymą, nes Gyvenamasis namas įregistruotas nekilnojamojo turto registre (el. b. medž. 1 t., 23-26, 50-51 l.).

24. Byloje kilo ginčas dėl to, ar yra išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą atskiroje civilinėje byloje spręsti klausimą dėl turto nepadalinto santuokos nutraukimo byloje padalijimo, bei dėl to, ar nepadalintas turtas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį, ar jis priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise.

Dėl išimtinių aplinkybių dalinti santuokos nutraukimo byloje nepadalintą turtą (ne)buvimo.

25. Byloje antrą kartą yra keliamas klausimas dėl to, ar yra išimtinės aplinkybės dalinti santuokos nutraukimo byloje nepadalintą turtą. Šiam klausimui išspręsti paminėtina tai, kad išnagrinėjus Šiaulių apylinkės teismui civilinę bylą Nr. e2-1028-1003/2023, 2022-06-09 sprendimu (el. b. medž. 2 t., 103-111 l.) konstatuota, kad ieškovas neįrodė, jog egzistavo išskirtinės aplinkybės, dėl kurių santuokos nutraukimo byloje buvo padalintas ne visas turtas. Šiaulių apygardos teismas 2022-11-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-527-440/2022 (el. b. medž. 2 t., 137-151 l.) paliko Šiaulių apylinkės teismo 2022-06-09 sprendimą nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023-04-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023 (el. b. medž. 2 t., 157-169 l.) panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2022-06-09 sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo 2022-11-23 nutartį, ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismui. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje (28-31 p.) nurodė, kad „nustatyta, kad ginčo namas, dėl kurio padalijimo ieškovas reiškia reikalavimus, buvo įgytas (pastatytas) tuo metu, kai šalys gyveno santuokoje, ir jo būsena po šalių santuokos nutraukimo iš esmės nėra pakitusi – namas nėra baigtas statyti, atsakovė tik sumontavo jame langus. Taigi, šis nekilnojamojo turto objektas buvo sukurtas šalims gyvenant santuokoje, tuo metu, kai jų turtui buvo taikomas įstatyme nustatytas bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas. Byloje taip pat nustatyta, kad šalys, siekdamos nutraukti jų sudarytą santuoką bendru sutarimu, pradinėse sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių redakcijose buvo išsprendusios klausimą dėl ginčo namo padalijimo, tačiau vėliau šis turtas buvo pašalintas iš sutartyje nurodyto dalytino turto sąrašo teismui nustačius šalims terminą sutarties trūkumams pašalinti. Šalių santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu nebaigtas statyti namas nėra įteisintas teisės aktuose nustatyta tvarka, santuokos nutraukimo byloje gali būti dalijamas ne namas, bet tik kilnojamasis turtas – statybai panaudotos medžiagos ir atliktų statybos darbų vertė. Todėl galutinėje sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių redakcijoje šalys lygiomis dalimis (po 1/2) padalijo žemės sklypą, kuriame yra ginčo namas, tačiau neišsprendė klausimo dėl namo padalijimo. Nepaisydama to, atsakovė vėliau išduotos Inspekcijos pažymos pagrindu įregistravo namą Nekilnojamojo turto registre kaip savo asmeninę nuosavybę ir, kaip šio turto savininkė, teismo tvarka iškeldino ieškovą iš name esančių patalpų. Ieškovo prašymas atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje ir padalyti atsakovės vardu įregistruotą turtą nebuvo patenkintas.

26. Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka anksčiau šioje nutartyje aptartas sąlygas, sudarančias pagrindą išspręsti klausimą dėl buvusių sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo atskiroje byloje. Viena vertus, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo namas nebuvo padalytas santuokos nutraukimo byloje ne dėl to, kad šalys siekė nuslėpti aplinkybes, jog laikotarpiu, kai jos buvo sudariusios santuoką, buvo pastatytas šis namas, kuris santuokos nutraukimo metu nebuvo įregistruotas viešame registre. Šis turtas nebuvo įtrauktas į teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių teismui nurodžius, kad teisės aktuose nustatyta tvarka neįteisintas namas negali būti dalijamas kaip nekilnojamojo turto objektas. Byloje nėra nustatyta, kad šalys, neįtraukdamos namo į dalytino turto sąrašą, siekė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir sąmoningai vengė išspręsti šį klausimą. Kita vertus, byloje nustatyta, kad bendri abiejų šalių veiksmai santuokos nutraukimo byloje (sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nėra nurodytas namas, pateikimas teismui) sukūrė šalims iš esmės skirtingas teisines pasekmes. Šalims neišsprendus klausimo dėl nebaigto statyti ir neįregistruoto namo padalijimo santuokos nutraukimo byloje, šis santuokoje įgytas turtas atsakovės buvo įregistruotas jos vardu ir yra pripažįstamas jos asmenine nuosavybe. Taip atsakovei buvo sukurta galimybė kaip asmeninės nuosavybės teisės objektą įgyti visą namą, o ieškovo nuosavybės teisė į jam tenkančią šio turto dalį buvo paneigta.

27. Situacija, kai vienas iš buvusių sutuoktinių įgyja asmeninės nuosavybės teise santuokos nutraukimo byloje nepadalytą bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objektą vien dėl to, kad jis anksčiau nei kitas bendraturtis ėmėsi iniciatyvos dėl šio turto įregistravimo viešame registre ir, nepaisydamas kito bendraturčio interesų, įregistruoja jį savo vardu, negali būti vertinama kaip sąžininga ir objektyviai pateisinama. Vieno iš bendraturčių vienašališkai atlikti turto registracijos veiksmai patys savaime negali paneigti kito bendraturčio nuosavybės teisės į šį turtą. Tokia situacija akivaizdžiai prieštarauja šioje nutartyje aptartam teisiniam reglamentavimui dėl sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto padalijimo, pažeidžia nuosavybės neliečiamumo ir sutuoktinių lygiateisiškumo principus. Aptariama situacija nedera ir su pačių šalių anksčiau atliktais veiksmais.

28. Kaip minėta, nors nutraukdamos santuoką šalys nepadalijo ginčo namo, tačiau jos išsprendė klausimą dėl žemės sklypo, kuriame yra šis namas, padalijimo, nustatydamos, kad kiekvienai iš jų priklauso po 1/2 dalį šio turto. CK 4.40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatyme ar sutartyje nenustatyta kitaip. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė būtų susitarę dėl kitokios, nei nustatyta CK 4.40 straipsnio 1 dalyje, jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančių nekilnojamųjų daiktų įgijimo nuosavybėn tvarkos. Todėl šalys, santuokos nutraukimo byloje lygiomis dalimis padalijusios žemės sklypą, sudarė papildomas prielaidas vertinti, kad jame esantis namas priklauso joms bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tačiau šis klausimas bylą nagrinėjusių teismų nepagrįstai nebuvo išspręstas“.

29. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad visų pirma turi būti nustatytos aplinkybės, ar šalys (viena jų) išnaudojo visas procesines galimybes išspręsti turto padalijimo klausimą santuokos nutraukimo byloje, ar kreipėsi teismą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-4-916/2019 ir kt.). Iš tik išnaudojus visas minėtas procesines galimybes, bei esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių turto padalijimo klausimas nebuvo išspręstas santuokos nutraukimo byloje, galima inicijuoti atskirą procesą dėl šio turto padalijimo.

Žemesnės instancijos teismas

30. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad Gyvenamasis namas, kuris buvo statomas šalių santuokos metu, nebuvo padalintas nutraukiant šalių santuoką Sprendimu (el. b. medž. 1 t., 9-14 l.). Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ civilinėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019 (santuokos nutraukimo byla) esančių duomenų ir šioje byloje šalių pateiktų rašytinių įrodymų (el. b. medž. 2 t., 66-68, 69, 74-77 l.) nustatyta, kad šalys su prašymu nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu pateikė teismui 2018-10-29 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2.1. punkto 11 papunktyje nurodė, jog santuokos metu šalys įgijo Žemės sklypą su nebaigtu statyti mūriniu gyvenamuoju namu, kurio plotas – 243 kv. m, statybos metai – 2016, esantis (duomenys neskelbtini), vertė – 35000 Eur. Šalys 2.2.1. punkto 3 papunkčiu susitarė, kad minėti nekilnojamieji daiktai po santuokos nutraukimo atitenka atsakovei. Šalys taip pat susitarė, kurie daiktai yra laikomi asmenine kiekvieno iš sutuoktinio nuosavybės teise ir nedalinami. Pagal pateiktą 2018-09-12 išrašą iš Nekilnojamojo turto registro matyti, kad Žemės sklypas kiekvienam iš šalių priklauso po ½ dalį asmenine nuosavybės teise, ieškovui pagal 2013-08-07 dovanojimo sutartį Nr. 6929, o atsakovei pagal 2008-07-10 dovanojimo sutartį Nr. 7325, 2013-07-09 NŽT skyriaus vedėjo sprendimą bei 2013-07-26 sutartį Nr. 6404. Įrodymai apie nebaigtą statyti Gyvenamąjį namą prie prašymo nepridėti. Teismas 2018-11-12 nutartimi šalims nustatė terminą prašymo trūkumams pašalinti, ir kaip vieną iš trūkumų nurodė, jog pareiškėjai nepateikė įrodymų, kurie leistų įsitikinti, jog nebaigtas statyti Gyvenamasis namas apskritai egzistuoja ir yra įteisintas, todėl pareiškėjai šią faktinę aplinkybę turi patikslinti ir pagrįsti rašytiniais įrodymais, o taip pat atitinkamai patikslinti sutarties sąlygas (2.1. punkto 11 papunktį, 2.2 punktą), pašalindami neaiškumus. Teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu toks pastatas yra neįteisintas įstatymų nustatyta tvarka, pareiškėjų santuokos nutraukimo metu dalytinu turto objektu galėtų būti tik kilnojamasis turtas - statybai panaudotos statybos medžiagos ir atliktų pastato statybos darbų vertė. Šalys, šalindamos 2018-11-12 nutartyje nustatytus trūkumus, pateikė Sutartinės hipotekos sandorį patvirtinančius įrodymus, taip pat 2018-11-17 patikslintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių patikslino Gyvenamojo namo vertę – 27 327 Eur, ir nurodė, jog dalina po ½ dalį Žemės sklypo ir Gyvenamojo namo kiekvienam sutuoktiniui, tačiau teismas 2018-11-22 nutartimi dar kartą nustatė šalims terminą trūkumams pašalinti, akcentuodamas, kad pateikti įrodymai nepatvirtina Gyvenamojo namo buvimo bei kad nesant įteisinto nekilnojamojo daikto galima dalinti statybines medžiagas bei statybos darbų vertę. Galiausiai, šalys pateikė 2018-11-27 patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nurodė, kad be kitų daiktų šalims kiekvienai atitenka po ½ dalį Žemės sklypo, Gyvenamasis namas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebeminimas. Šalys taip pat dar kelis kartus tikslino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsižvelgdami į kreditorių prieštaravimus. Teismas Sprendimu patvirtino šalių 2019-01-04 pateiktą patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

31. Ieškovas 2021-09-03 pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019, nes liko nepadalintas Gyvenamasis namas, tačiau teismas 2021-10-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-10619-907/2021 nutarė neatnaujinti T. B. praleisto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir netenkinti jo prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019, nes ieškovas praleido 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir prašyme nurodytų aplinkybių teismas nevertino kaip objektyvių bei ieškovas neįrodė, kad teismas priimdamas Sprendimą padarė aiškią teisės taikymo klaidą (el. b. medž. 1 t., 53-62 l.). Šiaulių apygardos teismas 2021-12-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-734-357/2021 (el. b. medž. 1 t., 63-69 l.) paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2021-10-11 nutartį.

32. Šio sprendimo 29-31 punktuose nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovas iki šios bylos iškėlimo išnaudojo visas procesines galimybes išspręsti Gyvenamojo namo padalijimo klausimą santuokos nutraukimo byloje, nes teikiant prašymą teismui buvo pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią šalys prašė padalinti neįregistruotą Gyvenamąjį namą, tačiau teismui priėmus 2 nutartis dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumų, įpareigojus šalis tikslintą sutartį, nurodant, kad neįmanoma padalinti neregistruoto statinio, ir tokiu atveju yra dalinamos statybinės medžiagos bei statybos darbų kaina, šalys galiausiai pateikė teismui sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje neįregistruoto Gyvenamojo namo nenurodė. Tai, kad šalys, nutraukdamos santuoką, neturėjo įrodymų, patvirtinančių statybinių medžiagų įsigijimą ir kainą, taip pat neturėjo įrodymų, patvirtinančių statybos darbų kainą, patvirtina ir tai, kad ir šioje civilinėje byloje šalys tokių rašytinių įrodymų nepateikė. Šiuo patvirtinama aplinkybė, kad tiek šalims, tiek ir teismui apie neregistruotą Gyvenamąjį namą buvo žinoma, tačiau šis turtas liko nepadalintas santuokos nutraukimo byloje. Ir galiausiai, ieškovas taip pat kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje, tačiau šis prašymas buvo netenkintas. Taigi ieškovas išnaudojo procesines galimybes išspręsti Gyvenamojo namo padalijimo klausimą santuokos nutraukimo byloje ir inicijuodamas proceso atnaujinimą.

33. Galiausiai, sprendžiant aukščiau iškeltą klausimą, svarbu yra tai, kad tiek pirminėje 2018-10-29 sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tiek ir patikslintoje 2018-11-17 sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys neregistruoto Gyvenamojo namo nelaikė asmenine kurios nors iš šalių nuosavybe, dalino daiktą kaip šalims priklausantį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, Gyvenamasis namas buvo pastatytas ant šalims bendrąja daline nuosavybės teise po ½ dalį priklausančio Žemės sklypo, taigi tuo metu tarp šalių nebuvo ginčo dėl turto teisinio režimo, kad Gyvenamasis namas, kuris buvo pastatytas šalių santuokos metu yra šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 2 d.). Tai, kad ieškovas pasirašė paskiausiai (2019-01-04) teismui pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje neaptarta, kaip bus dalinamas Gyvenamasis namas, kuria šalys patvirtino, kad daugiau kito registruoto ir neregistruotino, tačiau dalintino turto neturi, įvertinus tai, kad šalys neturėjo statybinių medžiagų pirkimo ir statybos darbų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, kad šalys ne kartą tikslino sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas ir norėjo baigti santuokos nutraukimo procesą, kad ieškovas iš karto sužinojęs apie Gyvenamojo namo registravimą atsakovės vardu ėmėsi veiksmų užginčyti registravimo pagrindą bei inicijavo atitinkamus teisminius procesus, neįrodo ir nepatvirtina, kad ieškovas sutiko, jog Gyvenamasis namas po santuokos nutraukimo būtų registruotas atsakovės vardu kaip jos asmeninė nuosavybė. Minėtą ieškovo prieštaravimą patvirtina iš šioje civilinėje byloje reiškiamas reikalavimas. Taigi aukščiau nurodytų aplinkybių visuma patvirtina tai, kad ieškovas įrodė, jog egzistuoja išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą spręsti Gyvenamojo namo, nepadalinto santuokos nutraukimo byloje, padalijimo klausimą šioje civilinėje byloje.

Dėl turto teisinio režimo ir/ar turto padalijimo

34. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų atžvilgiu yra taikomas įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.87–3.100 str.). Jo esmė yra ta, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, yra laikomas jų bendrąja jungtine nuosavybe ir išsaugo tokį statusą iki tol, kol nėra padalijamas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nesibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 1, 2 d.). Toks teisinis reglamentavimas skirtas prioritetiškai ginti įstatymo nustatyta tvarka sukūrusių šeimą asmenų lygiateisiškumą ir suteikti sutuoktiniams jų turtinių interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006). Vadovaujantis CK 6.100 straipsnio 4 punktu, vienas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų – tai santuokos nutraukimas.

35. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai) ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet, turto nepadalijus, buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiais, kurių bendrosios dalinės nuosavybės dalys nėra nustatytos; o jų turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, bet daiktinės teisės normos (CK 4.72–4.92 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015).

36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Gyvenamasis namas buvo pastatytas šalių santuokos metu, nutraukiant santuoką šalys nurodė, kad šis turtas joms priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, ginčo dėl turto teisinio režimo iki Gyvenamojo namo įregistravimo atsakovės vardu nebuvo. Gyvenamasis namas buvo pastatytas ant šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio po ½ dalį Žemės sklypo.

37. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad šalys Gyvenamąjį namą statė jų šeimai jame gyventi, ir šios aplinkybės atsakovė neginčijo. Tačiau atsakovė nurodė, jog Gyvenamasis namas buvo pastatytas ant jos tėvo padovanoto Žemės sklypo, ir jis buvo pastatytas iš jos tėvo piniginių lėšų ir jos asmeninių lėšų, t. y., atsakovė ginčija santuokos metu taikytą prezumpciją dėl turto, kuris buvo įgytas santuokos metu, teisinio režimo (CK 3.88 str.1 d. 1 p., 2 d.).

38. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovui Žemės sklypo ½ dalis buvo padovanota 2013 m., taigi iki Gyvenamojo namo statybos pradžios. CK 4.40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatyme ar sutartyje nenustatyta kitaip. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė būtų susitarę dėl kitokios, nei nustatyta CK 4.40 straipsnio 1 dalyje, jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančių nekilnojamųjų daiktų įgijimo nuosavybėn tvarkos, o tai, kad iki dovanojimo sutarties sudarymo Žemės sklypas nuosavybės teise priklausė atsakovės tėvui neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant po dovanojimo sandorio sudarymo pastatyto Gyvenamojo namo teisinio režimo klausimo.

39. Minėta, kad atsakovė teigia, jog Gyvenamasis namas buvo pastatytas iš jos asmeninių ir jos tėvų piniginių lėšų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. CK 3.89 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas priskiriamas prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės pagal kelis kriterijus: turto įsigijimo laiką, turto įgijimo pagrindą, turto pobūdį. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta bendroji taisyklė, kad visas iki santuokos sutuoktinių atskirai įgytas turtas yra asmeninė jų nuosavybė (bendrai iki santuokos įgytas turtas bus bendroji dalinė nuosavybė). Remiantis CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 17 punktas).

40. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-378/2019, 19 punktas; kt.).

41. Atsakovė šioje byloje teigia, kad ji Gyvenamojo namo statybai panaudojo 42000 Lt iki santuokos ieškovui pervestų asmeninių piniginių lėšų., taip pat po santuokos sudarymo buvo panaudota 12000 Lt jos asmeninių lėšų, t. y., dalis daikto sukurta už iki santuokos sudarymo turėtas pinigines lėšas ir santuokos metu turėtas asmeninės pinigines lėšas, ir jos tėvas A. D. 2014-02-10 (santuokos metu) pervedė ieškovui 38000 Lt už statybines medžiagas. Taigi atsakovė šioje byloje remiasi CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais.

42. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta teisės norma reikalauja, jog įgyjant turtą būtų aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo sutartyje yra sąlyga, kad turtą sutuoktinis perka asmeninėn nuosavybėn). Jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesutaria dėl nuosavybės teisių į turtą, reikia vadovautis CK 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 33 punktas).

44. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto aiškinimo ir taikymo, taip pat yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).

45. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimas tam tikrų sandorių pagrindu taip pat turi būti vertinamas sistemiškai, pasitelkiant ne vieną kurį nors įrodymą (pavyzdžiui, turto registraciją ar lėšas, panaudotas jam sukurti) kaip visa lemiantį, bet įrodymų visumą, leidžiančią nuosekliai įvertinti ginčo šalių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018, 42 punktas).

46. Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, kad visa 42000 Lt suma buvo panaudota Gyvenamojo namo statyboms (žr. sprendimo 21 p.). Iš atsakovės pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad 2011-01-18 ji pervedė ieškovui 30000 Lt, tačiau iš ieškovo pateikto banko išrašo matyti, kad atsakovė 2011-01-13 buvo skolinga ieškovui 20 821 Lt, todėl 2011-01-18 pervesdama ieškovui 30000 Lt tikėtina padengė 20 821 Lt įsiskolinimą ieškovui. Likusi 21 179 Lt ieškovui pervesta suma neįrodo, kad ji buvo panaudota Gyvenamojo namo projektui rengti, ar statybos leidimui gauti, ar statybinėms medžiagoms pirkti, ar Gyvenamojo namo statybos darbams atlikti, nes mokėjimų nurodymų paskirtyse nurodyta „sąskaitos papildymas“ arba „papildymas“, atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, kad minėtos piniginės lėšos buvo panaudotos namo projektui rengti ar statybos leidimui gauti (CPK 178 str.), kad iki santuokos sudarymo pirko Gyvenamajam namui blokelius ir stogo dangą, ir priešingai – ieškovas įrodė, kad atsakovės pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina statybinių medžiagų pirkimą kitiems statiniams statyti (žr. sprendimo 17-18 p.). Be to, byloje ieškovas įrodė, kad Gyvenamasis namas pradėtas statyti 2014 m. (žr. fotonuotraukos, ištraukos iš googlemaps ir kt.), todėl šalims nebuvo būtinybės pirkti statybines medžiagas 1-2 m. iki Gyvenamojo namo statybos. Dar daugiau byloje buvo nustatyta, kad atsakovės nurodytais mokėjimo nurodymais buvo pirktos statybinės medžiagos kitiems statiniams statyti (pirčiai, angarui, ūkiniam pastatui). Šalys Gyvenamąjį namą statė jų šeimai jame gyventi. Taigi atsakovė ne tik neįrodė, kad jos iki santuokos sudarymo ieškovui pervestos piniginės lėšos buvo panaudotos Gyvenamojo namo statybai, bet ir neįrodė, kad šiomis piniginėmis lėšomis ketino sukurti daiktą (Gyvenamąjį namą), kuris jai priklausyti asmenine nuosavybės teise, valios sukurti daiktą, kuris jai priklausytų asmeninės nuosavybės teise aiškiai neišreiškė.

47. Tiriant atsakovės nurodytas aplinkybes dėl Gyvenamojo namo statybos iš jos asmeninių lėšų po santuokos sudarymo, akcentuotina tai, kad atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti piniginių lėšų gavimo šaltinius. Atsakovė nurodė, kad šios piniginės lėšos buvo gautos iš ūkininkavimo, jos darbo užmokesčio bei vykdytos individualios veiklos. Visgi piniginėms lėšos, tiek gautoms iš sutuoktiniui asmenine nuosavybės teise priklausančio turto ar veiklos, tiek ir iš abiejų sutuoktinių vykdomos veiklos yra taikoma sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija (CK 3.88 str. 1 d. 2, 3, 4, 5 p.), o atsakovė šios prezumpcijos bylos nagrinėjimo metu nepaneigė. Dar daugiau, ieškovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad jis turėjo piniginių lėšų, kurias naudojo Gyvenamojo namo statybai, jis gavo darbo užmokestį (tai patvirtina šalių paaiškinimai, liudytojų parodymų bei ieškovo pateiktas banko sąskaitos išrašas – el. b. medž. 2 t., 92 l.), taip pat jis 2013 m. gavo tikslinę 49000 Lt paskolą statybinėms medžiagoms pirkti ir šiam tikslui ir panaudojo gautas pinigines lėšas. Šių aplinkybių atsakovė leistinais įrodymais nepaneigė. Taigi po santuokos sudarymo abi šalys piniginiais įnašais prisidėjo prie naujo daikto – Gyvenamojo namo – sukūrimo, jų įnašų dydis šioje byloje neturi lemiamos reikšmės sprendžiant daikto padalijimo klausimą, nes daiktas sukurtas iš šalims bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusių piniginių lėšų.

48. Galiausiai, atsakovė teigė, kad Gyvenamajam namui statyti buvo panaudota 38000 Lt suma, kurią jos tėvas 2014-02-10 pervedė ieškovui. Tačiau šio sprendimo 20 punkte nustatyta, kad iš nurodytos 38000 Lt sumos 30000 Lt suma buvo panaudota grąžinant paskolą kreditoriui, kad ieškovas pasiskolino iš kreditoriaus 30000 Lt sumą, kurią pervedė atsakovei. Taip pat buvo atmesti atsakovės argumentai, kad 38000 Lt suma buvo panaudota grąžinti ieškovo 2013 m. pasiskolintą 49000 Lt sumą. Tiriant 38000 Lt sumos perleidimo aplinkybes liudytojas A. D. nurodė, kad minėta piniginė suma buvo skirta abiems buvusiems sutuoktiniams, jų Gyvenamojo namo statybai. Taigi net jei laikyti, kad 38000 Lt sumą liudytojas dovanojo, dovanos tikslas buvo sukurti abiems šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį daiktą.

49. Byloje taip pat kilo ginčas dėl to, kad ieškovas galimai per mažai prisidėjo savo darbu sukuriant Gyvenamąjį namą. Visgi tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovui buvo pavesta atlikti veiksmus/darbus, susijusius su Gyvenamojo namo statyba, jis organizavo Gyvenamojo namo projekto rengimą, jam išduotas statybos leidimas. Šalys teismo posėdyje teigė, o liudytojai A. D. ir A. D. patvirtino, kad Gyvenamojo namo sienos mūrytos ir stogas dengtas kitų asmenų. Ši aplinkybė neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, t. y., kad ieškovas turėjo nuolatinį darbą, todėl prie Gyvenamojo namo statybos darbu galėjo prisidėti nebent po darbo valandų. Kad ieškovas atliko aplinkos tvarkymo darbus teismo posėdyje patvirtino liudytojas A. D. Taigi byloje nepaneigta, kad ieškovas prisidėjo darbu prie Gyvenamojo namo statybos.

50. Atsakovė teigė, kad Gyvenamajam namui statyti mediena buvo paimta iš jos tėvo 2 ha ploto miško. Atsakovės teiginį patvirtino liudytojai A. D. ir A. D. . Tačiau rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti miško kirtimo faktą, medienos kiekį, kad buvo išduotas leidimas kirsti mišką ir kad būtent iš atsakovės tėvo miško nukrista mediena buvo panaudota Gyvenamajam namui statyti, nepateikta (CPK 178 str.). Ieškovas šiam atsakovės teiginiui prieštaravo, nurodė, kad mediena pirkta iš miškų urėdijos, o atsakovės tėvo miško mediena panaudota kitiems statiniams. Tačiau vėlgi rašytiniai įrodymai nepateikti (CPK 178 str.). Kita vertus, pagal liudytojo A. D. parodymus, Gyvenamajam namui statyti buvo panaudota apie 10 m³ medienos. 2013-2014 m. nenukirsto miško kaina (pušis, eglė), jei mediena stambi, buvo 87-117 Lt/m³, jei mediena vidutinė – 61-82 Lt/m³ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 194 „Dėl stačiojo miško kainų (Dėl Nenukirsto valstybinio miško kainų)“ (Žin., 1998, Nr. 88-2449)). Taigi atitinkamai Gyvenamajam namui panaudotos medienos kaina galėjo būti 610-1170 Lt, kas įvertinus visą Gyvenamajam namui pastatyti panaudotą piniginių lėšų sumą (apie 90000 Lt) yra itin nereikšminga suma, nesudaranti pagrindo pripažinti Gyvenamojo namo atsakovės asmenine nuosavybe.

51. Galiausiai, sprendžiant klausimą dėl Gyvenamojo namo teisinio režimo reikšmingos aplinkybės yra tai, kad net ir nutraukus santuoką atsakovė kurį laiką Gyvenamąjį namą laikė bendrąja daline sutuoktinių nuosavybe – siūlė ieškovui pirkti ½ dalį Gyvenamojo namo, pateikė policijai pareiškimą, kuriame nurodė, kad ketina parduoti jai priklausančių Gyvenamojo namo dalį. O ieškovas Gyvenamąjį namą visuomet laikė bendrąją daline nuosavybe – įvedė Gyvenamajam namui elektrą, sužinojęs apie Gyvenamojo namo registraciją ėmėsi veiksmų ją panaikinti, inicijavo teisminius procesus dėl Gyvenamojo namo padalinimo. Taigi, atsižvelgiant į visų byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, kad atsakovė neįrodė, jog Gyvenamasis namas iki santuokos nutraukimo jai priklausė asmenine nuosavybės teise.

52. Minėta kad, nutraukus šalių santuoką, jų bendrosios nuosavybės teisė į santuokoje įgytą turtą pasibaigė (CK 3.100 str. 4 p.) ir turtas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, kurioje konkrečios bendraturčių dalys nenustatytos. Taigi šiuo atveju taikytinos ne šeimos, o daiktinės teisės normos, reglamentuojančios bendrąją dalinę nuosavybę. Pažymėtina, kad, remiantis CK 4.73 straipsnio 3 dalimi, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. Šiuo atveju byloje nepateikta įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad vieno iš sutuoktinių po santuokos nutraukimo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalis yra didesnė, todėl laikytina, jog prezumpcija, jog jų dalys bendrame turte yra lygios, nepaneigta. Tai reiškia, kad kiekvienam iš buvusių sutuoktinių priklauso po 1/2 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto. Todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 270 str.).

53. Dėl Gyvenamojo namo pagerinimo po santuokos nutraukimo (langų sudėjimo) ir išlaidų už šiuos pagerinimus atlyginimo paminėtina tai, kad minėti pagerinimai buvo atlikti neturint turto bendrasavininkio (ieškovo) sutikimo (CK 4.77 str. 2 d.). Visgi įvertinus tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.), esant atsakovės reikalavimui (šioje byloje atsakovė nereiškė tokio reikalavimo) ir kitiems teisės aktuose nustatytiems pagrindams, galimai būtų pagrindas reikšti reikalavimą dėl kompensacijos už pagerinimus priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

55. Šioje byloje atsakovei 2022-11-28 buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 1573 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 2238 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti išieškojimo. Byloje esantis 2023-05-12 patvarkymas dėl vykdomosios bylos nutraukimo Nr. S-23-98-24870 (el. b. medž. 2 t., 172-173 l.) patvirtina, kad šios bylinėjimosi išlaidos buvo iš ieškovo išieškotos atsakovei.

56. Pagal CPK 760 straipsnio 1 dalį jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). Šį klausimą teismas privalo išspręsti savo iniciatyva, gavęs iš naujo nagrinėti bylą, kurioje panaikintas sprendimas (CPK 761 str. 1 d.). Kadangi nagrinėjamu atveju buvo panaikintas Šiaulių apylinkės teismo sprendimas ir Šiaulių apygardos teismo nutartis, ir byla išnagrinėta iš naujo, atsakovė įpareigotina grąžinti ieškovui 1573 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 2238 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios buvo išieškotos iš ieškovo atsakovei (CPK 760 str. 1 d., 761 str. 1 d.).

57. Ieškovas šioje byloje sumokėjo 160 Eur žyminio mokesčio, patyrė 6050 Eur išlaidų advokato Virgilijaus Januškos pagalbai apmokėti (el. b. medž.1 t., 59-61, 3 t., 29-31 l.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, todėl žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės kaip pralaimėjusios bylą šalies (CPK 93 str. 1 d.). Be to, iš atsakovės ieškovui priteistina ir 6050 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) patvirtintų maksimalių dydžių, taip pat nėra per didelės atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teiktų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių trukmę.

58. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 18,10 Eur. Šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės kaip bylą pralaimėjusios šalies (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“. CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad G. B. , a. k. (duomenys neskelbtini), vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas - pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nebaigtas statyti; baigtumas – 48 proc.), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso T. B. , a. k. (duomenys neskelbtini), ir G. B. , a. k. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį kiekvienam.

Įpareigoti atsakovę G. B. , a. k. (duomenys neskelbtini), grąžinti ieškovui T. B. , a. k. (duomenys neskelbtini), 1573,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų ir 2238,00 Eur (du tūkstančius du šimtus trisdešimt aštuonis eurus) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės G. B. , a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui T. B. , a. k. (duomenys neskelbtini), 160,00 Eur (vieno šimto šešiasdešimties eurų) žyminį mokestį ir 6050,00 Eur (šešis tūkstančius penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės G. B. , a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 18,10 Eur (aštuoniolika eurų, 10 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą (įmokos kodas – 5662, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jurga Žulpė