- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-01
- Bylos Nr.
- e2S-734-357/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07400-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Pareiškėjas
- T. B.
- Suinteresuotas asmuo
- G. B.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. prašymą suinteresuotam asmeniui G. B. dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019 ir prašymo atnaujinti procesą termino atstatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas T. B. kreipėsi su prašymu į teismą, prašydamas atnaujinti trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo ir atnaujinti procesą civilėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019 pagal pareiškėjų T. B. ir G. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo. Procesą prašoma atnaujinti dalyje, kurioje patvirtinti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 2.2.1 ir 2.2.2 papunkčiai ir T. B. bei G. B. atiteko po ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir padalinti santuokos metu įgytą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigtą statyti gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priteisiant po ½ T. B. ir G. B. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigto statyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad gyvenamasis namas tarp sutuoktinių nebuvo padalintas, kadangi nebuvo įregistruotas viešajame registre, nors faktiškai buvo pastatytas žemės sklype. Teigia, kad teismas, nutraukdamas santuoką ir padalindamas po ½ dalį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nepadalino šiame sklype esančio nebaigto statyti gyvenamojo namo. Todėl buvo padaryta aiški teisės normų taikymo klaida. Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti prašymo pateikimo terminą, teigia, kad jis 2020-11-23 su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti, kad G. B. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – pastatas - gyvenamasis namas priklauso pareiškėjui ir G. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį kiekvienam. Tačiau vėliau pareiškėjas ieškinį atsiėmė. Pareiškėjui atsiėmus ieškinį savo pažeistas ir ginčijamas teises gynė kitomis įmanomomis priemonėmis, netaikant atnaujinimo instituto santuokos nutraukimo byloje, kaip išimtines priemones ginti savo pažeistas teises.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo G. B. prašė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo. Paaiškino, kad atnaujinti praleisto termino kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo ir atnaujinti proceso nėra pagrindo, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių šiam terminui atnaujinti. Pareiškėjas nenurodė, nei kada sužinojo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, nepaaiškino dėl kokių priežasčių pareiškėjas santuokos nutraukimo metu nepretendavo į ginčo namo dalybas ir net po santuokos nutraukimo niekada nekėlė jokių klausimų dėl disponavimo namu teisėtumo. Gyvenamasis namas į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo įtrauktas ir nutraukiant šalių santuoką nebuvo dalijamas dėl to, kad buvo pastatytas išimtinai tik už asmenines G. B. pinigines lėšas ir tarp šalių niekada nebuvo ginčo, kad šis turtas asmeninė jos nuosavybė. Teigia, kad nebaigto statyti namo teisinės registracijos nebuvimas santuokos nutraukimo metu teisės požiūriu nebūtų sudaręs absoliučiai jokių kliūčių padalinti šio turto vertę, jeigu tai iš tiesų tai būtų buvusi bendroji jungtinė nuosavybė. Pažymėjo, kad pareiškėjas žinojo dar santuokos nutraukimo metu apie gyvenamojo namo egzistavimą, apie gyvenamojo namo įregistravimą jos vardu pareiškėjas sužinojo beveik prieš vienerius metus, ir per tą laiką, užuot kreipęsis į teismą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjas savo tariamai pažeistas teises gynė kitais pasirinktais teisiniais būdais, nors jokių kliūčių ar objektyvių priežasčių, trukdžiusių kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, nebuvo, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo neturėtų būti tenkinamas. Pažymėjo, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2019-01-23 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019, kuriuo nutraukė šalių santuoką ir patvirtino 2019-01-03 patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nepadarė teisės taikymo klaidų. Nurodė, kad pareiškėjas 2019 m. liepos mėnesį sudarė naują santuoką, o įstatymas aiškiai numato, kad proceso atnaujinimas negalimas jeigu po santuokos nutraukimo šalis sudarė naują santuoką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. spalio 11 d. nutartimi neatnaujino pareiškėjui T. B. praleisto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir netenkino jo prašymo suinteresuotam asmeniui G. B. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019. Priteisė suinteresuotam asmeniui G. B. iš pareiškėjo T. B. 1028,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
8. Teismas nurodė, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo pateiktas praėjus daugiau nei dviem su puse metų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2020-11-23 kreipėsi į teismą dėl ginčo nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-01-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1210-907/2021, remiantis Šiaulių apygardos teismo 2021-01-06 nutartimi, ieškovas, siekdamas padalinti nebaigtą statyti pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą nekilnojamojo turto registre pagal 2020-10-07 pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini), privalėjo pasinaudoti proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje Nr. e2YT-510-641/2019 institutu, todėl taikytas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, dėl ko ieškovui nustatytas terminas aukščiau paminėtiems trūkumams pašalinti. Tačiau pareiškėjas atsiėmė ieškinį, o su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi tik 2021-08-31, t. y. praėjus daugiau kaip pusei metų. Teismo vertinimu, jau iš pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo matyti, kad pareiškėjui ginčo nekilnojamojo turto egzistavimo ir jo neįregistravimo nekilnojamojo turto registre faktas bei su tuo susijusios aplinkybės buvo žinomos dar bylos Nr. e2YT-510-641/2019 nagrinėjimo metu. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjui T. B. sudarant patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, jos sudarymo metu jau buvo žinoma apie neįregistruotą gyvenamąjį namą, kuris nebuvo įtrauktas į sutartį tik dėl pareiškėjams žinomų priežasčių. Apie priimtą teismo sprendimą ir jo galimai pažeistas teises pareiškėjas sužinojo teismo sprendimo priėmimo dieną, o vėliausiai – teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną. Teismas mano, kad apie neva teismo padarytą aiškią teisės taikymo klaidą (galimai neteisingą turto padalijimą, ne viso bendro turto padalijimą) T. B. tapo žinoma vėliausiai 2019-02-25, t. y. sprendimo įsiteisėjimo dieną, todėl termino pradžia turi būti skaičiuojama vėliausiai nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o ne nuo 2020-11-14, kai jis gavo iš VĮ Registrų centro išrašą apie ginčo nekilnojamojo turto įregistravimą G. B. vardu nekilnojamojo turto registre. Pažymėjo, jog trijų mėnesių terminas, skaičiuojant nuo 2019-02-25, laikomas praleistu ir žymiai. Darė išvadą, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos svarbiomis priežastimis ir būtų pagrindas atnaujinti praleistą procesinį terminą, atsižvelgiant į tai, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti praleistas daug, o pareiškėjo nurodytos priežastys negali pateisinti tokio praleidimo laikotarpio, teismas konstatavo, jog termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymo leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019 šalys bendru sutarimu nusprendė, kad reikia nustatyti turto padalijimą, toks turto pasidalijimas atitiko jų valią ir nebuvo ginčijamas, patikslinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis abiejų šalių pasirašyta 2019-01-03 ir patvirtinta teismo sprendimu 2019-01-23. Šalys 2019-01-03 patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.4. punkte pareiškė, kad daugiau jokio kito - tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, neturi, o namų apyvokos daiktus pasidalino, kai pradėjo gyventi atskirai, ir dėl to jokių pretenzijų vienas kitam neturi ir ateityje neturės. Šiuo atveju abu pareiškėjai santuokos nutraukimo metu apie santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nepadalinto santuokoje nekilnojamojo turto egzistavimą žinojo, tačiau šio turto neįtraukė į dalintino turto mąstą. Nurodė, kad pareiškėjas T. B., kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo žinoti bei suprato, kad neregistruotas gyvenamasis namas nėra dalinamas nutraukiant šalių santuoką. Teismas 2019-01-23 sprendimu padalino visą egzistavusį šalių bendrą turtą, t. y. ne tik tą, kuris buvo registruotas viešuose registruose, tačiau ir visą neregistruotiną turtą, kurį nurodė pačios šalys, taip pat buvo padalintos ir turtinės prievolės. Pažymėjo, kad teismas negalėjo patikrinti minėto turto nekilnojamojo turto registre, nes, kaip ir nurodo pats pareiškėjas, jis nebuvo registruotas, o šalys apie tai nutylėjo. Pažymėjo, kad šalys nuo teismo nuslėpė egzistuojančio neregistruoto turto faktą, nors galėjo dalinti ir neregistruotą turtą, o teismas apie tai nežinojo, nenumatė ir net negalėjo žinoti bei patikrinti minėto fakto, todėl ir negalėjo dalinti minėto turto, taigi, negalėjo ir padaryti aiškios normos taikymo klaidos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjas T. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 11 d. nutartį ir perduoti prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmiausia pareiškėjas T. B., siekdamas apginti savo pažeistas teises, kreipėsi administracine tvarka ir tik nepavykus apginti savo teisių nurodyta tvarka, nebeturėdamas kitos procesinės galimybės apginti savo pažeistų ir ginčijamų teisių ir interesų, pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje.
10.2. Nėra ginčo, kad tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo G. B. žinojo santuokos nutraukimo metu apie neregistruotą gyvenamąjį namą ir iki G. B. jį įregistruojant nekilnojamojo turto registre 2020-10-07, pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad šis nebaigtas statyti gyvenamais namas, kaip ir žemės sklypas, tiek pareiškėjui, tiek suinteresuotam asmeniui G. B. priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2, todėl nebuvo jokio pagrindo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje, ir tik įregistravus G. B. viešajame registre nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, pareiškėjas priverstas ginti savo pažeistas teises kreipdamasis į teismą.
10.3. Šiuo atveju trijų mėnesių terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2021 m. gegužės 10 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atsisakius atnaujinti terminą skundui dėl Pažymos paduoti. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas proceso atnaujinimui praleistas dėl svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjo T. B. valios. Aplinkybės, sudarančios proceso atnaujinimo pagrindą, pareiškėjui atsirado tik išnaudojus įmanomus teisių ir interesų gynimo būdus.
10.4. Pareiškėjas teikė prašymą, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 9 punktu, nes santuokos nutraukimo byloje nebuvo padalintas visas sutuoktinių turtas. Santuokos nutraukimo metu turi būti padalintas sutuoktinių visas turtas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimų į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo G. B. prašo skundą atmesti ir priteisti iš apelianto jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Šis turtas į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo įtrauktas ir nutraukiant šalių santuoką nebuvo dalijamas dėl to, kad buvo pastatytas išimtinai tik už asmenines suinteresuoto asmens G. B. pinigines lėšas ir tarp šalių niekada nebuvo ginčo, kad šis turtas asmeninė G. B. nuosavybė. Nebaigto statyti namo teisinės registracijos nebuvimas santuokos nutraukimo metu teisės požiūriu nebūtų sudaręs absoliučiai jokių kliūčių padalinti šio turto vertę, jeigu tai iš tiesų būtų buvusi bendroji jungtinė nuosavybė. Į ginčo gyvenamąjį namą pareiškėjas pradėjo pretenduoti tik po atliktos teisinės registracijos, kurią iš esmės pareiškėjas panaudoja tik kaip menkavertį pretekstą kreiptis į teismą.
11.2. Pareiškėjo savalaikis nesikreipimas į teismą dėl proceso atnaujinimo buvo nulemtas ne kokių nors objektyvių priežasčių, tačiau paties pareiškėjo valios tariamai pažeistas teises ginti kitokiais pasirinktais teisiniais būdais - subjektyvių aplinkybių, kurios ir šioje byloje negali būti laikomos svarbia termino atnaujinimo priežastimi.
11.3. Teismas padalino visą realiai egzistavusį šalių bendrą turtą, t. y. ne tik tą, kuris buvo registruotas viešuose registruose, tačiau ir visą neregistruotiną turtą, kurį detaliai nurodė pačios šalys, taip pat padalijo turtines prievoles. Toks turto pasidalijimas atitiko šalių valią ir nebuvo ginčijamas, patikslinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis abiejų šalių pasirašyta 2019-01-03 ir patvirtinta teismo sprendimu 2019-01-23. Pagal galiojančią bendrąją taisyklę, toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Bendro turto (jo kiekio ir vertės) nurodymas ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sutuoktiniai laisva valia išsprendžia jų turto padalijimo klausimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti pareiškėjui T. B. praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir netenkino jo prašymo suinteresuotam asmeniui G. B. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019.
14. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Faktinės bylos aplinkybės
15. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019 tenkintas pareiškėjų G. B. ir T. B. patikslintas prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtinta pareiškėjų 2019 m. sausio 3 d. patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalims atiteko po 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas: 0.4093 ha, esančio (duomenys neskelbtini). Šalys 2019 m. sausio 3 d. patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.4 punkte pareiškė, kad daugiau jokio kito - tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, neturi, o namų apyvokos daiktus pasidalino, kai pradėjo gyventi atskirai, ir dėl to jokių pretenzijų vienas kitam neturi ir ateityje neturės.
16. 2021 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjas T. B. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
Dėl trijų mėnesių termino prašymui atnaujinti procesą
17. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, jei asmuo dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą arba nuo to momento, kai sprendimas įteikiamas CPK 275 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
18. Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019, kurioje prašoma atnaujinti procesą, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 23 d. priimtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. vasario 25 d. Įvertinus tai, kad civilinė byla Nr. e2YT-510-641/2019 buvo nagrinėta rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje, apie kurį pareiškėjui buvo pranešta, kad pareiškėjui paštu 2019 m. sausio 25 d. buvo išsiųstas neįsiteisėjęs teismo sprendimas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apie priimtą teismo sprendimą ir jo galimai pažeistas teises pareiškėjas sužinojo teismo sprendimo priėmimo dieną, o vėliausiai – teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną. Tuo tarpu prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas pateikė tik 2021 m. rugpjūčio 31 d., kuris priimtas 2021 m. rugsėjo 8 d. Iš nurodytų datų matyti, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo pateiktas praėjus daugiau nei dviem su puse metų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
19. Pareiškėjas teigia, kad trijų mėnesių terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2021 m. gegužės 10 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atsisakius atnaujinti terminą skundui dėl G. B. išduotos 2020-10-05 pažymos apie statinio be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) paduoti. Mano, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas proceso atnaujinimui praleistas dėl svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjo T. B. valios. Pažymi, kad aplinkybės, sudarančios proceso atnaujinimo pagrindą, pareiškėjui atsirado tik išnaudojus įmanomus teisių ir interesų gynimo būdus.
20. Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į teismą dėl ginčo nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1210-907/2021, remiantis Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartimi, ieškovas, siekdamas padalinti nebaigtą statyti pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą nekilnojamojo turto registre pagal 2020-10-07 pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini), privalėjo pasinaudoti proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje Nr. e2YT-510-641/2019 institutu, todėl taikytas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, dėl ko ieškovui nustatytas terminas aukščiau paminėtiems trūkumams pašalinti. Pareiškėjas atsiėmė ieškinį, o su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi tik 2021 m. rugpjūčio 31 d.
21. Nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui ginčo nekilnojamojo turto egzistavimo ir jo neįregistravimo nekilnojamojo turto registre faktas bei su tuo susijusios aplinkybės buvo žinomos dar bylos Nr. e2YT-510-641/2019 nagrinėjimo metu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjui apie neva teismo padarytą aiškią teisės taikymo klaidą (galimai neteisingą turto padalijimą, ne viso bendro turto padalijimą) T. B. tapo žinoma vėliausiai 2019 m. vasario 25 d., t. y. sprendimo įsiteisėjimo dieną, todėl termino pradžia turi būti skaičiuojama vėliausiai nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi, trijų mėnesių terminas, skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 25 d., yra žymiai praleistas. Aplinkybės, kad pareiškėjas savo teises bandė ginti kitais būdais, nepateisina žymiai praleisto termino, tuo labiau, kad apie ginčo nekilnojamojo turto nepadalijimą jis žinojo jau civilinės bylos Nr. e2YT-510-641/2019 nagrinėjimo metu.
22. Pareiškėjo atskirojo skundai argumentai nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo išvados, kad prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje e2YT-510-641/2019 yra paduotas praleidus įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą ir pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo šį terminą atnaujinti, todėl šis terminas teismo pagrįstai neatnaujintinas (CPK 78 straipsnis).
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyto pagrindo atnaujinti procesą taikymo
23. Pareiškėjas nurodo, kad jis teikė prašymą, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 9 punktu, nes santuokos nutraukimo byloje nebuvo padalintas visas sutuoktinių turtas, o santuokos nutraukimo metu turi būti padalintas sutuoktinių visas turtas.
24. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė aktualią teismų praktiką šiai normai, todėl apeliacinės instancijos teismas, su ja sutikdamas, jos pakartotinai nebenurodo.
25. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktu, numatančiu, kad bendro turto (jo kiekio ir vertės) nurodymas ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga. Taigi, civilinėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019 šalys bendru sutarimu nusprendė, kad reikia nustatyti turto padalijimą, jų pasirinktas turto padalijimo būdas atitiko jų valią ir nebuvo ginčijamas, patikslinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis abiejų šalių pasirašyta 2019 m. sausio 3 d. ir patvirtinta teismo sprendimu 2019 m. sausio 23 d. Minėtas teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Taip pat nustatyta, kad šalys 2019 m. sausio 3 d. patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.4. punkte pareiškė, kad daugiau jokio kito - tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, neturi, o namų apyvokos daiktus pasidalino, kai pradėjo gyventi atskirai, ir dėl to jokių pretenzijų vienas kitam neturi ir ateityje neturės. Susiklostė tokia situacija, kai abi šalys santuokos nutraukimo metu apie santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nepadalinto nekilnojamojo turto egzistavimą žinojo, tačiau šio turto neįtraukė į dalintino turto mąstą. Teismas 2019 m. sausio 23 d. sprendimu padalino visą egzistavusį šalių bendrą turtą, todėl aplinkybė, jog šalys sąmoningai į dalintiną turtą neįtraukė nekilnojamąjį turtą, kuris šiuo metu įregistruotas G. B. vardu, nereiškia teismo padarytos klaidos.
26. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti apelianto atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Atmetus pareiškėjo T. B. atskirąjį skundą suinteresuoto asmens G. B. naudai iš pareiškėjo priteisiamos 605 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 605,00 Eur (šešių šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.