- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- e2-7781-251/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03182-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gema Janušienė
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- T. B.
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas, Virgilijus Januška
dalyvaujant ieškovei G. B., ieškovės atstovams advokatui Ramūnui Mikulskui, advokato padėjėjai J. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui T. B. dėl kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė G. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovo T. B. 30 206,78 Eur skolą (kompensaciją), 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė G. B. ir atsakovas T. B. netrukus po santuokos sudarymo (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini)) nusprendė kartu verstis žemės ūkio veikla. Šiuo tikslu šalys sudarė 2012-08-09 jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kuria susitarė žemės ūkio veiklai naudoti vieną ūkininko ūkį. Šalims vykdant jungtinę veiklą, ieškovė iš savo asmeninio turto apmokėjo dalį bendrų išlaidų, t. y. sumokėjo už trąšas, atliko įmokas pagal paskolų sutartis, iš viso sumokėjo 60 413,55 Eur sumą iš asmeninių lėšų, todėl pagal jungtinės veiklos sutarties 3 p. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.975 str. 3 d., 6.9 str. 1 d., įgijo teisę reikalauti atlyginti šių išlaidų/prievolių ½ dalį, t. y. 30 206,78 Eur sumą, kurią prašo iš atsakovo priteisti. Nesutinka su atsakovo pozicija, jog visi tarpusavio turtiniai santykiai buvo išspręsti šalims nutraukiant santuoką bendru sutarimu ir nebegali būti reiškiami. Pirma, jungtinės veiklos sutartis santuokos nutraukimo metu nutraukta nebuvo. Antra, ūkiniai – komerciniai santykiai ir jų pagrindu atsiradusios prievolės bei jų vykdymas nėra susiję su santuokos nutraukimo pasekmėmis (CK 3.53 str. 3 d.). Trečia, santuokos nutraukimo metu atsakovo prievolė ieškovei nebuvo privalomai vykdytina, kadangi ieškovė nebuvo pareiškusi atsakovui reikalavimo ją įvykdyti.
Bylą nagrinėjant teisme ieškovė, jos atstovas advokatas Ramūnas Mikulskas prašė ieškinį tenkinti, remdamiesi iš esmės tapačiais ieškinyje nurodytiems motyvais. Papildomai ieškovė paaiškino, kad 2012-08-09 ieškovė ir atsakovas sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį su tikslu išlaidas, nuostolius, pelną iš žemės ūkio veiklos dalintis po lygiai. Jungtinei veiklai buvo naudojamas visas ieškovės ūkis. Jungtinės veiklos sutarties šalys nenutraukė. Kai atsakovas įsteigė savo ūkininko ūkį, atsakovas vykdė veiklą tiek savo ūkyje, tiek ieškovės ūkyje. Nutraukdami santuoką, dalinosi turtą, kurį įgijo bendrai. Šioje byloje ieškovė reikalauja kompensacijos už savo asmeninį turtą, kurį turėjo iki santuokos. Ji tą iki santuokos sudarymo turėtą turtą pardavė ir dengė bendrus savo ir atsakovo įsipareigojimus iš savo asmeninių lėšų. 2016-02-15 ir 2016-03-01 sudarė paskolos sutartis su kredito unija „Žemės ūkio gerovė“. Pagal 2016-02-15 sutartį refinansavo ankstesnę paskolą, kurią gavo pirkti traktorių, taip pat gavo apyvartinių lėšų. Pagal 2016-03-01 sutartį gavo lėšų įsigyti žemės sklypus. 2017 m. ieškovė pardavė asmeninį turtą ir lėšas panaudojo iš dalies dengti įsiskolinimus pagal minėtas paskolos sutartis. Nutraukdami santuoką, ieškovė ir atsakovas dalinosi žemę, kurią nusipirko iš lėšų, gautų pagal 2016-03-01 paskolos sutartį. Nutraukdami santuoką, dalinosi ieškovės ūkininko ūkiui priskirtą turtą.
Atsiliepimas
Atsakovas T. B. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad šalių santuoka nutraukta bendru šalių susitarimu Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019 ir pavirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas. Kasacinėje jurisprudencijoje išaiškinta, jog šalių santuokoje įregistruotas ūkininko ūkis pripažintinas jų bendrąja jungtine nuosavybe. Santuokos nutraukimo pasekmių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas. Teisės į kompensaciją klausimas turi būti išspręstas nutraukiant santuoką. Ieškovei santuokos nutraukimo metu puikiai buvo žinomos ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės dėl minėtų paskolos sutarčių sudarymo ir jų grąžinimo. Nutraukdamos santuoką, šalys pasidalijo santuokos metu įgytą tiek kilnojamą, tiek nekilnojamą turtą bei ūkininko ūkiuose naudojamą techniką bei prievoles kreditoriams, taip išsprendė tarpusavio turtinius klausimus, todėl ieškovės reiškiami reikalavimai yra nepagrįsti. Taip pat nurodo, kad 2012-08-09 jungtinės veiklos sutartis nuo 2015-12-14 nebegalioja. Ūkininkės G. B. ūkyje T. B. buvo įregistruotas partneriu nuo 2012-08-09 iki 2015-12-14, o nuo (duomenys neskelbtini) T. B. įregistravo atskirą ūkininko ūkį.
Bylą nagrinėjant teisme atsakovas ir jo atstovas advokatas Virgilijus Januška prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad po santuokos sudarymo šalys sudarė jungtinės veiklos sutartį, kad atsakovas galėtų dirbti ieškovės ūkyje be darbo sutarties, kaip sutuoktinis. Nutraukiant santuoką buvo padalintas visas santuokoje įgytas turtas, įskaitant ūkininko ūkiuose naudojamą turtą ir prievoles. Neginčija, kad ieškovė pardavė asmenine nuosavybės teise priklausančius sklypus ir lėšas panaudojo iš dalies padengiant byloje aptariamus kreditus. 2015 m. gruodį nutraukė, išregistravo jungtinės veiklos sutartį. Atsakovas tuo metu dokumentaliai įkūrė savo ūkį, siekė dalyvauti jaunojo ūkininko programoje, todėl nebegalėjo būti partneris ieškovės ūkyje. 2017 m. gavo lėšas pagal jaunojo ūkininko programą. Nuo 2017 m. vykdė ūkininko veiklą savo ūkyje, iki tol ūkininkavo su ieškove kaip sutuoktiniai iš bendrų pinigų. Nutraukdami santuoką dalinosi turtą, ieškovė nereiškė pretenzijų dėl asmeninių lėšų, panaudotų padengiant kreditus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė G. B. (duomenys neskelbtini) įregistravo ūkininko ūkį, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Ieškovė G. B. ir atsakovas T. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Šalys 2012-08-09 sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kuria susitarė žemės ūkio veiklai naudoti vieną ūkininko ūkį, žemės sklypus, kurių kadastriniai adresai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dalintis lygiomis dalimis išlaidas, galimus nuostolius, tiesiogines išmokas ir pelną. Iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2020-07-03 pažymos matyti, kad Ūkininkų ūkių registre ūkininkės G. B. ūkyje, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), T. B. buvo įregistruotas partneriu nuo 2012-08-09 iki 2015-12-14. Iš ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad atsakovas T. B. (duomenys neskelbtini) įregistravo ūkininko ūkį, identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas teisme nurodė, kad 2015-12-14 išregistravus jį kaip partnerį ieškovės ūkyje, šalys faktiškai ir toliau vykdė bendrą ūkininkavimo veiklą kaip sutuoktiniai, įskaitant 2016-02-15 ir 2016-03-01 paskolų gavimo laikotarpiu. Iš 2016-02-15 sutarties Nr. 16-00002, 2016-03-01 sutarties Nr. 16-00009, kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ sąskaitų pagal minėtas sutartis išrašų matyti, kad KU „Žemdirbio gerovė“ ieškovei 2016-02-15 ir 2016-03-01 suteikė atitinkamai 20 000 Eur ir 26 100 Eur paskolas, įsiskolinimas pagal minėtas paskolų sutartis galutinai padengtas 2017-12-27. 2017-12-19 pirkimo-pardavimo sutartimi šalys už 77 500 Eur pardavė du žemės sklypus pirkėjai L. V.. Sutartyje nurodoma, kad už 17 500 Eur parduodamas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantis G. B., už 60 000 Eur parduodamas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 37024/121194 dalis priklauso T. B. ir G. B., 42085/60597 dalis priklauso G. B.. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019 nutraukta G. B. ir T. B. santuoka bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl ieškovės teisės po santuokos nutraukimo reikalauti kompensacijos dėl asmeninių lėšų panaudojimo santuokos metu vykdant bendrą žemės ūkio veiklą, dengiant paskolas.
CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ūkininko ūkis, kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, laikytinas turtiniu vienetu (tam tikra verslo forma, kuriai nereikia įsteigti įmonės ir kuri neturi savarankiško ūkio subjekto statuso), galinčiu būti nuosavybės teisės objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011, 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-687).
CK 3.53 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas.
Teismų praktikoje priimta, kad bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Dalinio teismo sprendimo (CPK 261 straipsnis) ar reikalavimų padalyti bendrą turtą išskyrimas į atskirą bylą (CPK 136 straipsnis) taikomas tik išimtiniais atvejais siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-192/2007, 3K-P-186/2010, e3K-3-223-915/2018 ir kt.). Nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis). Šią sutartį teismas, prieš tai patikrinęs jos sąlygų teisėtumą, patvirtina sprendimu, kuriuo nutraukia santuoką, sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį - jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje nustatyta iš teismo sprendimo res judicata taisyklės išimtis, todėl ji neturėtų būti aiškinama plečiamai. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tik tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-243/2008, 3K-3-474/2006, 3K-3-576/2008 ir kt.).
Pažymėtina, kad šalių tarpusavio susitarimai negali būti pagrindu nutraukiant santuoką nespręsti ar nepilnai išspręsti su sutuoktinių turto padalinimu susijusius klausimus, nes reikalavimas šiuos klausimus išspręsti yra imperatyvus, nustatytas siekiant apsaugoti tiek pačių sutuoktinių, tiek kitų asmenų interesus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad, nutraukiant santuoką, vienoje byloje turi būti išsprendžiami visi su sutuoktinių turtu ir jo režimu susiję klausimai. Taip yra siekiama apsaugoti siekiančių nutraukti santuoką sutuoktinių, jų vaikų bei kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011).
Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
CK 3.98 straipsnio 1-2 dalyse numatyta, kad jeigu prijungus turtą, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė, tai sutuoktinis, dėl kurio asmenine nuosavybe esančio turto padidėjo turto vertė, turi teisę gauti kompensaciją iš bendro turto. Sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad ieškovė 2017 m. gruodžio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė, be kita ko, asmenine nuosavybės teise jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Iš gautų lėšų ieškovė dengė šalių įsiskolinimus pagal 2016-02-15 ir 2016-03-01 paskolų sutartis, taip pat naudojo šias asmenines lėšas ūkininkavimo veiklai. Paminėtina ir tai, kad 2016-02-15 ir 2016-03-01 paskolų sutartimis pasiskolintos lėšos buvo panaudotos įsigyjant bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe žemės sklypus, taip pat ūkininkavimo tikslams (gautos apyvartinės lėšos, refinansuota traktoriaus įsigijimo paskola). Šalys neginčija, kad ieškovės vardu registruotas ūkis, kurį vystė santuokos metu, laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe, tokią aplinkybę ieškovė pažymi ir 2020-04-15 pretenzijoje atsakovui. Taigi ieškovė panaudojo asmeninį turtą (2017 m. gruodžio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartimi gautas asmenines lėšas) vykdydama sutuoktinių bendras prievoles, kurdama (didindama) bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę.
Kaip minėta, remiantis galiojančiu reglamentavimu, teismų praktika, visi sutuoktinių bendro turto padalinimo klausimai turi būti išspręsti būtent santuokos nutraukimo byloje. Be kita ko, nutraukiant santuoką, sprendžiama ir dėl sutuoktinio teisės į kompensaciją, kai bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė buvo įsigyta (padidinta jos vertė) panaudojant sutuoktinio asmenines lėšas (CK 3.98 str.). Nagrinėjamu atveju būtent santuokos nutraukimo byloje galėjo būti sprendžiama dėl ieškovės teisės į kompensaciją iš bendro turto. Nepagrįstais laikytini ieškovės, jos atstovo advokato argumentai, kad ieškovė, nepasinaudojusi galimybe reikalauti kompensacijos iš bendro turto santuokos nutraukimo byloje, turi teisę jos reikalauti po santuokos nutraukimo, remdamasi CK 6.9 straipsnio, 6.974-6.975 straipsnių nuostatomis ir šalių sudaryta 2012-08-09 jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi. Jungtinės veiklos sutartis nėra pagrindas nesilaikyti imperatyvių šeimos teisės normų. Priešingas teisės normų aiškinimas paneigtų CK 3 knygoje įtvirtintų taisyklių, kad nutraukiant santuoką turi būti išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimai, esmę, neatitiktų teisėtų lūkesčių principo, sudarytų sąlygas pažeisti tiek pačių sutuoktinių, tiek kitų asmenų – kreditorių, nepilnamečių vaikų interesus.
Iš Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019 matyti, kad teismo patvirtintoje šalių sudarytoje 2019-01-03 santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje buvo padalintas visas santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, santuokos metu įgytas kilnojamasis registruotinas turtas bei prievolės kreditoriams. Sutarties 2.3.1 punkte nurodoma, kad po santuokos nutraukimo T. B. atitenka didesnė turto dalis ir visas turtas, skirtas ūkininkavimui, todėl kreditoriniai įsiskolinimai iš pareiškėjų ūkininkavimo veiklos po santuokos nutraukimo tampa asmenine T. B. prievole. Sutarties 2.4-2.5 punktuose šalys nurodė, kad jokio kito turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, neturi, taip pat nei kartu, nei kiekvienas atskirai neturi jokių kitų kreditorių. Iš išdėstyto matyti, kad nutraukiant santuoką padalytas visas bendras šalių turtas ir prievolės, įskaitant susijusius su ūkininkavimo veika. Be kita ko, ieškovė teisme nurodė, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi išsprendė klausimą ir dėl žemės sklypų, kuriuos šalys įsigijo už 2016-03-01 paskolos lėšas, pasidalijimo. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019 patvirtintoje sutartyje nutraukimo pasekmių sutartyje nenurodoma, kad T. B. turi mokėti kompensaciją G. B.. Atvirkščiai, sutarties 2.5 punkte nurodoma, kad jokių kreditorių, išskyrus išvardytus sutartyje, nei viena šalis neturi. Su tokia sutarties nuostata nutraukiant santuoką G. B. sutiko pasirašydama sutartį. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019 yra įsiteisėjęs ir turi res judicata galią.
Įvertinęs šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir šalių pateiktus įrodymus, teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad priteisti ieškovės prašomą kompensaciją (skolą) iš atsakovo nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškinys atmestinas (CPK 270 str.).
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys atmestas, o atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 800,00 Eur išlaidos už advokato Virgilijaus Januškos atsakovui suteiktas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad visos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) patvirtintų maksimalių dydžių ir atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teiktų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių trukmę, iš ieškovės atsakovui priteistinos 800,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.