- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-15
- Bylos Nr.
- e2A-135-368/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03182-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Egidijus Mockevičius, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- T. B.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) G. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui T. B. dėl kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo T. B. 30 206,78 Eur skolą (kompensaciją), 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė G. B. ir atsakovas T. B. netrukus po santuokos sudarymo (santuoka sudaryta (data neskelbtina), nutraukta (data neskelbtina)) nusprendė kartu verstis žemės ūkio veikla. Šiuo tikslu šalys sudarė (data neskelbtina) jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kuria susitarė žemės ūkio veiklai naudoti vieną ūkininko ūkį. Šalims vykdant jungtinę veiklą, ieškovė iš savo asmeninio turto apmokėjo dalį bendrų išlaidų, t. y. sumokėjo už trąšas, atliko įmokas pagal paskolų sutartis, iš viso sumokėjo 60 413,55 Eur sumą iš asmeninių lėšų, todėl pagal jungtinės veiklos sutarties 3 p. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.975 str. 3 d., 6.9 str. 1 d., įgijo teisę reikalauti atlyginti šių išlaidų/prievolių ½ dalį, t. y. 30 206,78 Eur sumą, kurią prašo iš atsakovo priteisti. Nesutinka su atsakovo pozicija, jog visi tarpusavio turtiniai santykiai buvo išspręsti šalims nutraukiant santuoką bendru sutarimu ir nebegali būti reiškiami. Pirma, jungtinės veiklos sutartis santuokos nutraukimo metu nutraukta nebuvo. Antra, ūkiniai – komerciniai santykiai ir jų pagrindu atsiradusios prievolės bei jų vykdymas nėra susiję su santuokos nutraukimo pasekmėmis (CK 3.53 str. 3 d.). Trečia, santuokos nutraukimo metu atsakovo prievolė ieškovei nebuvo privalomai vykdytina, kadangi ieškovė nebuvo pareiškusi atsakovui reikalavimo ją įvykdyti.
Atsiliepimas
2. Atsakovas T. B. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad šalių santuoka nutraukta bendru šalių susitarimu Šiaulių apylinkės teismo (data neskelbtina) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019 ir pavirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas. Kasacinėje jurisprudencijoje išaiškinta, jog šalių santuokoje įregistruotas ūkininko ūkis pripažintinas jų bendrąja jungtine nuosavybe. Santuokos nutraukimo pasekmių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas. Teisės į kompensaciją klausimas turi būti išspręstas nutraukiant santuoką. Ieškovei santuokos nutraukimo metu puikiai buvo žinomos ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės dėl minėtų paskolos sutarčių sudarymo ir jų grąžinimo. Nutraukdamos santuoką, šalys pasidalijo santuokos metu įgytą tiek kilnojamą, tiek nekilnojamą turtą bei ūkininko ūkiuose naudojamą techniką bei prievoles kreditoriams, taip išsprendė tarpusavio turtinius klausimus, todėl ieškovės reiškiami reikalavimai yra nepagrįsti. Taip pat nurodo, kad (data neskelbtina) jungtinės veiklos sutartis nuo (data neskelbtina) nebegalioja. Ūkininkės G. B. ūkyje T. B. buvo įregistruotas partneriu nuo (data neskelbtina) iki (data neskelbtina), o nuo (data neskelbtina) T. B. įregistravo atskirą ūkininko ūkį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
4. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog ieškovė 2017 m. gruodžio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė, be kita ko, asmenine nuosavybės teise jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Iš gautų lėšų ieškovė dengė šalių įsiskolinimus pagal 2016-02-15 ir 2016-03-01 paskolų sutartis, taip pat naudojo šias asmenines lėšas ūkininkavimo veiklai, lėšos buvo panaudotos įsigyjant bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe žemės sklypus, taip pat ūkininkavimo tikslams. Teismas laikė, jog ieškovės vardu registruotas ūkis, kurį vystė santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, teismas pripažino, kad ieškovė panaudojo asmeninį turtą (2017 m. gruodžio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartimi gautas asmenines lėšas) vykdydama sutuoktinių bendras prievoles, kurdama (didindama) bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę.
5. Teismas pažymėjo, jog visi sutuoktinių bendro turto padalinimo klausimai turi būti išspręsti būtent santuokos nutraukimo byloje. Kadangi Šiaulių apylinkės teismo (data neskelbtina) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019 buvo padalintas visas šalių santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, kilnojamasis registruotinas turtas bei prievolės kreditoriams, taip pat visas bendras šalių turtas ir prievolės, įskaitant susijusius su ūkininkavimo veika, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodoma, kad jokių kreditorių, išskyrus išvardytus sutartyje, nei viena šalis neturi, sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019 yra įsiteisėjęs ir turi res judicata galią, teismas sprendė, kad priteisti ieškovės prašomą kompensaciją (skolą) iš atsakovo nėra pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliantė (ieškovė) G. B. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti į pirmą instanciją, priteisti ieškovei iš atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą formaliais pagrindais, neįsigilinęs į teisinius santykius, kurie buvo susiklostę tarp šalių. Atmetęs ieškinio reikalavimą teismas neatskleidė bylos esmės. Teismui pažeidus materialinės teisės normas, skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas (CPK 263 str. 1 d.) ir neteisingas.
6.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad santuokos nutraukimo metu neišspręsti sutuoktinių verslo (bendros jungtinės veiklos) santykiai negali būti sprendžiami po santuokos nutraukimo. Jungtinės veiklos teisinių santykių pradžia ir pabaiga nėra siejama su santuokos sudarymo ar nutraukimo juridiniais faktais, o besitęsiančio verslo (partnerystės) vykdymo ir tęstinumo klausimai nėra susiję su santuokos nutraukimo pasekmėmis. Jungtinės veiklos sutarties pabaigos atvejai numatyti CK 6.987 str., kuriame nėra įtvirtinta, kad partnerių ištuokos atveju pasibaigia jungtinės veiklos sutarties galiojimas. Šiuo atveju, šalių sudaryta jungtinės veiklos sutartis buvo neterminuota ir santuokos nutraukimo metu nebuvo nutraukta, po santuokos nutraukimo teisiškai buvo galiojanti. Todėl vien tai, kad santuokos nutraukimo metu nebuvo išspręstas su jungtine veikla susiję šalių prievoliniai klausimai, ši aplinkybė neužkirto ieškovei teisės reikšti reikalavimo dėl atsakovui tenkančių prievolių, kilusių iš šios veiklos, įvykdymo.
6.3. Nutraukiant santuoką buvo išspręsti tik tie su jungtine veikla susiję turtiniai klausimai, kurie tuo metu buvo vykdytini ir išspręsti tarp šalių, t. y. jungtinės veiklos partnerių. Santuokos nutraukimo metu atsakovo prievolė ieškovei nebuvo privalomai vykdytina, kadangi ieškovė nebuvo pareiškusi atsakovui, kaip partneriui, reikalavimo ją įvykdyti. Atsakovo prievolė pagal jungtinės veiklos sutartį prieš kitą partnerį - ieškovę, buvo individuali ir asmeninė, todėl ieškovės teisė regreso tvarka reikalauti šios prievolės įvykdymo, neprivalėjo būti išspręsta nutraukiant šalių santuoką.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliantės G. B. apeliacinį skundą, atsakovas T. B. prašo jį atmesti, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
7.1. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad santuokos nutraukimo metu nebuvo išspręsti su jungtine veikla susiję šalių prievoliniai klausimai ir ši aplinkybė neužkirto ieškovei teisės reikšti reikalavimo dėl atsakovui tenkančių prievolių, kilusių iš šios veiklos, įvykdymo. Šalių santuoka nutraukta bendru šalių susitarimu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 -01-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019 ir pavirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis. Pagal nurodytu teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.2 punktą, šalys pasidalijo santuokos metu įgytą turtą bei ūkininko ūkiuose naudojamą techniką, o 2.3.1 punkte aiškiai nurodė, kad visi kreditoriniai įsipareigojimai yra kilę iš bendros ūkininkavimo veiklos. Visai tai akivaizdžiai paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad nutraukiant santuoką nebuvo išspręsti iš šalių ūkininkavimo veiklos kilę turtiniai santykiai.
7.2. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nutraukiant santuoką buvo išspręsti tik tie su jungtine veikla susiję turtiniai klausimai, kurie tuo metu buvo vykdytini ir išspręsti tarp šalių, t. y. jungtinės veiklos partnerių. Nurodyti apeliantės argumentai prieštarauja, tiek teisniam reguliavimui, tiek kasacinio teismo praktikai. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad teismas savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas.
7.3. Tiek apeliaciniame skunde, tiek ieškinyje ieškovė akcentuoja, kad nutraukiant santuoką neturėjo būti išspręsti visi turtiniai klausimai, tačiau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė negalėjo nurodyti, dėl kokių priežasčių vieni turtiniai klausimai, susiję su šalių ūkininkavimo veikla nutraukiant šalių santuoką išspręsti minėtu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu, o kiti, ieškovės teigimu, esą nebuvo išspręsti, juo labiau, kad šalims (data neskelbtina) nutraukiant santuoką, šalys dar 2017 m. gruodžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi už 77 500 Eur pardavė du žemės sklypus, o iš gautų lėšų sumokėtos skolos pagal 2016-02-15 ir 2016-03-01 paskolų sutartis, taip pat šios lėšos panaudotos ūkininkavimo veiklai.
7.4. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos nepagrįstai visiškai sutapatina sutuoktinių turtinį teisinį režimą su jungtinės veiklos teisiniais santykiais, kurie yra grindžiami skirtingais principais. Minėtas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktika patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog visi sutuoktinių bendro turto padalinimo klausimai turi būti išspręsti būtent santuokos nutraukimo byloje. Kasacinio teismo praktika akivaizdžiai patvirtina, kad ūkininko ūkis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuris nutraukiant santuoką, vadovaujantis minėtomis CK ir CPK nuostatomis padalijamas tarp sutuoktinių. Šiuo atveju, kaip teigia apeliantė, netaikomos ir negali būti taikomos jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis ir ją reglamentuojančios CK nuostatos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl kompensacijos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Byloje nustatyta, kad ieškovė G. B. (data neskelbtina) įregistravo ūkininko ūkį, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Ieškovė G. B. ir atsakovas T. B. (data neskelbtina) sudarė santuoką. Šalys (data neskelbtina) sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kuria susitarė žemės ūkio veiklai naudoti vieną ūkininko ūkį, žemės sklypus, kurių kadastriniai adresai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dalintis lygiomis dalimis išlaidas, galimus nuostolius, tiesiogines išmokas ir pelną. Iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2020-07-03 pažymos matyti, kad Ūkininkų ūkių registre ūkininkės G. B. ūkyje, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), T. B. buvo įregistruotas partneriu nuo (data neskelbtina) iki (data neskelbtina). Iš ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo ŪP Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad atsakovas T. B. (data neskelbtina) įregistravo ūkininko ūkį, identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas teisme nurodė, kad (data neskelbtina) išregistravus jį kaip partnerį ieškovės ūkyje, šalys faktiškai ir toliau vykdė bendrą ūkininkavimo veiklą kaip sutuoktiniai, įskaitant 2016-02-15 ir 2016-03-01 paskolų gavimo laikotarpiu. Iš 2016-02-15 sutarties Nr. 16-00002, 2016-03-01 sutarties Nr. 16-00009, kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ sąskaitų pagal minėtas sutartis išrašų matyti, kad KU „Žemdirbio gerovė“ ieškovei 2016-02-15 ir 2016-03-01 suteikė atitinkamai 20 000 Eur ir 26 100 Eur paskolas, įsiskolinimas pagal minėtas paskolų sutartis galutinai padengtas 2017-12-27. 2017-12-19 pirkimo-pardavimo sutartimi šalys už 77 500 Eur pardavė du žemės sklypus pirkėjai L. V. Sutartyje nurodoma, kad už 17 500 Eur parduodamas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantis G. B., už 60 000 Eur parduodamas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio (duomenys neskelbtini) dalis priklauso T. B. ir G. B., (duomenys neskelbtini) dalis priklauso G. B. Šiaulių apylinkės teismo (data neskelbtina) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019 nutraukta G. B. ir T. B. santuoka bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
11. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad santuokos nutraukimo metu neišspręsti sutuoktinių verslo (bendros jungtinės veiklos) santykiai gali būti sprendžiami po santuokos nutraukimo. Apeliantės nuomone, jungtinės veiklos teisinių santykių pradžia ir pabaiga nėra siejama su santuokos sudarymo ar nutraukimo juridiniais faktais, o besitęsiančio verslo (partnerystės) vykdymo ir tęstinumo klausimai nėra susiję su santuokos nutraukimo pasekmėmis (CK 6.987 str.). Apeliantė nurodo, jog vien tai, kad santuokos nutraukimo metu nebuvo išspręsti su jungtine veikla susiję šalių prievoliniai klausimai, ši aplinkybė neužkirto ieškovei teisės reikšti reikalavimo dėl atsakovui tenkančių prievolių, kilusių iš šios veiklos, įvykdymo. Be to, pasak apeliantės, nutraukiant santuoką buvo išspręsti tik tie su jungtine veikla susiję turtiniai klausimai, kurie tuo metu buvo vykdytini ir išspręsti tarp šalių, t. y. jungtinės veiklos partnerių. Atsakovo prievolė pagal jungtinės veiklos sutartį prieš kitą partnerį - ieškovę, buvo individuali ir asmeninė, todėl ieškovės teisė regreso tvarka reikalauti šios prievolės įvykdymo, neprivalėjo būti išspręsta nutraukiant šalių santuoką.
12. Atsakant į šiuos apeliantės argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas.
13. Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Dalinio teismo sprendimo (CPK 261 straipsnis) ar reikalavimų padalyti bendrą turtą išskyrimas į atskirą bylą (CPK 136 straipsnis) taikomas tik išimtiniais atvejais siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-192/2007, 3K-P-186/2010, e3K-3-223-915/2018 ir kt.). Nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis). Šią sutartį teismas, prieš tai patikrinęs jos sąlygų teisėtumą, patvirtina sprendimu, kuriuo nutraukia santuoką, sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį - jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje nustatyta iš teismo sprendimo res judicata taisyklės išimtis, todėl ji neturėtų būti aiškinama plečiamai. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tik tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-243/2008, 3K-3-474/2006, 3K-3-576/2008 ir kt.).
14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šalių tarpusavio susitarimai negali būti pagrindu nutraukiant santuoką nespręsti ar nepilnai išspręsti su sutuoktinių turto padalinimu susijusius klausimus, nes reikalavimas šiuos klausimus išspręsti yra imperatyvus, nustatytas siekiant apsaugoti tiek pačių sutuoktinių, tiek kitų asmenų interesus. Santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad, nutraukiant santuoką, vienoje byloje turi būti išsprendžiami visi su sutuoktinių turtu ir jo režimu susiję klausimai. Taip yra siekiama apsaugoti siekiančių nutraukti santuoką sutuoktinių, jų vaikų bei kreditorių interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
15. CK 3.98 straipsnio 1-2 dalyse numatyta, kad jeigu prijungus turtą, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė, tai sutuoktinis, dėl kurio asmenine nuosavybe esančio turto padidėjo turto vertė, turi teisę gauti kompensaciją iš bendro turto. Sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos.
16. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama ir įmonė bei iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas. Pavyzdžiui, kasacinėje jurisprudencijoje išaiškinta, kad tikslinės išmokos žemės ūkio veiklai plėtoti, gautos vykdyti veiklą vieno sutuoktinio vardu įregistruotame ūkininkų ūkyje, nustačius, kad ūkininko ūkis priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kaip iš verslo gautos pajamos (žr., pvz., 2011 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011). Komanditinės ūkinės bendrijos, kurios nariai yra sutuoktiniai, turtas, įneštas sutuoktinių, taip pat pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas (2011 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2011), (žr., pvz., Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje apžvalgą Nr. AC-40-1). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ūkininko ūkis, kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, laikytinas turtiniu vienetu (tam tikra verslo forma, kuriai nereikia įsteigti įmonės ir kuri neturi savarankiško ūkio subjekto statuso), galinčiu būti nuosavybės teisės objektu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011, 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-687/2019).
17. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad ieškovė 2017 m. gruodžio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė, be kita ko, asmenine nuosavybės teise jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Iš gautų lėšų ieškovė dengė šalių įsiskolinimus pagal 2016-02-15 ir 2016-03-01 paskolų sutartis, taip pat naudojo šias asmenines lėšas ūkininkavimo veiklai. Reikšminga ir tai, kad 2016-02-15 ir 2016-03-01 paskolų sutartimis pasiskolintos lėšos buvo panaudotos įsigyjant bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe žemės sklypus, taip pat ūkininkavimo tikslams (gautos apyvartinės lėšos, refinansuota traktoriaus įsigijimo paskola). Šalys neginčija, kad ieškovės vardu registruotas ūkis, kurį vystė santuokos metu, laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe, tokią aplinkybę ieškovė pažymi ir 2020-04-15 pretenzijoje atsakovui. Taigi ieškovė panaudojo asmeninį turtą (2017 m. gruodžio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartimi gautas asmenines lėšas) vykdydama sutuoktinių bendras prievoles, kurdama (didindama) bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Byloje taip pat nėra ginčo, kad šalių santuoka nutraukta, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (data neskelbtina) sprendimu patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, joje aptarti santuokoje įgyto nekilnojamojo, kilnojamojo turto bei prievolių kreditoriams (kilusių iš ūkininkavimo veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 4 p.) klausimai, sprendimas įsiteisėjęs.
18. Minėta, jog visi sutuoktinių bendro turto padalinimo klausimai turi būti išspręsti būtent santuokos nutraukimo byloje. Be kita ko, nutraukiant santuoką, sprendžiama ir dėl sutuoktinio teisės į kompensaciją, kai bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė buvo įsigyta (padidinta jos vertė) panaudojant sutuoktinio asmenines lėšas (CK 3.98 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju būtent santuokos nutraukimo byloje galėjo būti sprendžiama dėl ieškovės teisės į kompensaciją iš bendro turto. Šiuo aspektu pritartina pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog nepagrįsti ieškovės argumentai, kad ieškovė, nepasinaudojusi galimybe reikalauti kompensacijos iš bendro turto santuokos nutraukimo byloje, turi teisę jos reikalauti po santuokos nutraukimo, remdamasi CK 6.9 straipsnio, 6.974-6.975 straipsnių nuostatomis ir šalių sudaryta 2012-08-09 jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog jungtinės veiklos sutartis nėra pagrindas nesilaikyti imperatyvių šeimos teisės normų. Priešingas teisės normų aiškinimas paneigtų CK 3 knygoje įtvirtintų taisyklių, kad nutraukiant santuoką turi būti išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimai, esmę, neatitiktų teisėtų lūkesčių principo, sudarytų sąlygas pažeisti tiek pačių sutuoktinių, tiek kitų asmenų – kreditorių, nepilnamečių vaikų interesus.
19. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi šalis siejusius teisinius santykius, aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą (šios nutarties 12-16 punktai), byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, daro išvadą, jog teismas vertino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (data neskelbtina) sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019 turinį, atsižvelgė į šalių sudarytos (data neskelbtina) santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas, kurioje aptarti visi santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto, kilnojamojo registruotino turto bei prievolių kreditoriams (kilusių iš ūkininkavimo (jungtinės) veiklos) klausimai ir nurodyta, kad šalys jokių kreditorių neturi, todėl pagrįstai sprendė, jog priteisti ieškovės prašomą kompensaciją (skolą) iš atsakovo nėra pagrindo. Ir vertinti padarytos išvados kitaip nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.
20. Apibendrinant konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas civilinę bylą išnagrinėjo tinkamai, remdamasis teismui pateiktais įrodymais, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo sprendimas negali būti keičiamas ar panaikinamas dėl to, kad ieškovei atrodo, jog po santuokos nutraukimo atsirado vykdytina prievolė ar dėl to, jog ieškovės nuomone, jungtinės veiklos teisinių santykių pradžia ir pabaiga nėra siejama su santuokos sudarymo ar nutraukimo juridiniais faktais.
21. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo T. B. patirtos 520,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš apeliantės G. B. (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš G. B. 520,00 Eur (penkis šimtus dvidešimt eurų 00 ct) T. B. teisinės pagalbos išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.