Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-527-440/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-23
Bylos Nr.: e2A-527-440/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-07219-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rasa Bartašienė, Birutė Simonaitienė, Vilija Valantienė
Ieškovas: T. B.
Atsakovas: G. B.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-527-440/2022 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07219-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.1; 2.3.2.6.1; 2.3.2.8; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1028-1003/2022 pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovei G. B. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas T. B. ieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovės G. B. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nebaigtas statyti; baigtumas – 48 proc.), esantis (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Gyvenamasis namas) priklauso T. B. ir G. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį kiekvienam; priteisti iš atsakovės G. B. ieškovo T. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Nurodė, kad šalims gyvenant santuokoje 2014 m. liepos 22 d. ieškovo vardu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas statyti pagal parengtą projektą vieno buto gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Šalims gyvenant santuokoje vyko gyvenamojo namo statybos darbai. Gyvenamojo namo statybai gavo paskolą, 2015 m. rugsėjo mėnesį uždengė stogą, 2016 m. birželio mėnesį išvedžiojo kanalizaciją, o liepą buvo padaryti paskutiniai darbai, nes nebeturėjo lėšų statybai užbaigti. Į Gyvenamąjį namą investavo apie 35 000 Eur. Atsakovės tėvas pervedė 38 000 Eur sumą, tačiau už gautus pinigus tą pačią dieną nupirko traktorių.

Žemesnės instancijos teismas

3. Šalių santuoka buvo nutraukta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 23 d. sprendimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria šalys po ½ dalį pasidalino ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame buvo šalių nebaigtas statyti gyvenamasis namas. Gyvenamojo namo nutraukdamos santuoką šalys nepasidalino, kadangi gyvenamasis namas nebuvo baigtas statyti, šalys nebuvo atlikusios nebaigto statyti gyvenamojo namo kadastrinių matavimų bei įregistravimo nekilnojamojo turto registre. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aiškiai nurodė, koks turtas yra asmeninis, o koks – bendras, įgytas santuokoje, tačiau apie nebaigtą statyti gyvenamąjį namą šalys nepasisakė. Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių rengė advokatas. Abi šalys žinojo apie namą, tačiau į sutartį jo neįtraukė. Po skyrybų namo būsena iš esmės nepakito nuo 2016 metų, atsakovė jame sudėjo langus.

4. Nutraukus santuoką ieškovas ūkininkavo žemės sklype, kuriame stovi Gyvenamasis namas, į nebaigtą statyti Gyvenamąjį namą įsivedė elektrą, įsidėjo garažo duris, garaže laikė įvairius ūkio daiktus, įrankius. Nutraukus santuoką atsakovė negavusi ieškovo, kaip bendrasavininko, sutikimo, 2020 m. spalio 5 d. įregistravo Nekilnojamojo turto registre nebaigtą statyti Gyvenamąjį namą kaip savo asmeninę nuosavybę. Tokiu būdu, atsakovė iš esmės įgijo nekilnojamąjį daiktą, jį pagamindama (pastatydama). Nebaigtas statyti gyvenamasis namas buvo sukurtas ieškovui ir atsakovei gyvenant santuokoje, nutraukiant santuoką nepadalintas, todėl šį nekilnojamasis daiktas pripažintinas bendrąja daline šalių nuosavybe.

Atsiliepimas

5. Atsakovė G. B. prašė ieškovo T. B. ieškinį palikti nenagrinėtą arba atmesti ir priteisti atsakovei G. B. iš ieškovo T. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalių turto padalinimo klausimas buvo galutinai išspręstas santuokos nutraukimo byloje, kurioje buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, padalintas visas santuokoje įgytas turtas, pasidalintos visos sutuoktinių turtinės prievolės. Nebaigtas statyti gyvenamasis namas dalijamas nebuvo dėl to, kad šis turtas buvo įgytas atsakovės asmeninėmis piniginėmis lėšomis ir yra asmeninė atsakovės nuosavybė. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.4 punkte šalys pareiškė, jog daugiau jokio dalintino turto neturi, o namų apyvokos daiktus pasidalino, kai pradėjo gyventi atskirai, ir dėl to jokių pretenzijų vienas kitam neturi ir ateityje neturės. Ieškovas siekė atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje, tačiau teismas nenustatė teisinių pagrindų atnaujinti procesą, todėl turto padalijimo klausimas atskiroje, ne santuokos nutraukimo byloje, negali būti sprendžiamas, nes toks klausimas iš esmės buvo išspręstas byloje dėl proceso atnaujinimo. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių ar išskirtinės susiklosčiusios situacijos, dėl kurių santuokos nutraukimo byloje buvo padalintas ne visas bendras sutuoktinių turtas. Gyvenamojo namo statybos buvo pradėtos 2015 metais už atsakovės asmenines lėšas, prie namo statybos pinigais prisidėjo atsakovės tėvai, tėvas jai pervedė 38 000 litų. Statybos reikalais rūpinosi ieškovas, o atsakovė finansavo namo statybos darbus. Šalys sąmoningai neįtraukė Gyvenamojo namo į dalintino turto sąrašą, kadangi jis buvo statomas iš atsakovės lėšų. Elektra namui buvo įvesta atsakovės lėšomis. Ieškovas nepateikė duomenų, kad paskola buvo suteikta namo statybai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 9 d. sprendimu teismas ieškinį atmetė; priteisė G. B. iš T. B. 2 238,50 Eur teisinių paslaugų išlaidas.

7. Teismas nustatė, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 23 d. sprendimu patvirtinta 2019 m. sausio 3 d. patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys pasidalino santuokoje įgytą nekilnojamąjį, kilnojamąjį registruotiną turtą, taip pat pasidalino žemės ūkio techniką, susitarė dėl prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo, nurodė turtą, kuris yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė. Šalys patikslintoje sutartyje nenurodė nebaigto statyti Gyvenamojo namo nei kaip santuokoje įgyto dalintino turto, nei kaip nedalintino vieno iš sutuoktinio asmeninio turto ir patikslintos sutarties 2.4 punkte šalys patvirtino, kad daugiau jokio kito tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, neturi ir dėl to jokių pretenzijų vienas kitam neturi ir ateityje neturės.

8. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, manydamas, jog santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, pasinaudojo proceso atnaujinimo institutu, tačiau teismai priėmė jam nepalankų sprendimą ir neatnaujino proceso santuokos nutraukimo byloje. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju teismas, siekdamas neapriboti ieškovo teisės į teisminę jo galimai pažeistų teisių gynybą, priėmė ieškinį su suformuluotu reikalavimu, susijusiu su buvusių sutuoktinių bendru turtu, nagrinėti atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje tam, kad nustatyti aplinkybes, ar šalių santuokos nutraukimo byloje ieškiniu prašomas padalyti turtas nebuvo tarp šalių padalytas dėl tokios išskirtinės situacijos, kuri sudarytų pagrindą taikyti bendrosios taisyklės išimtį. Teismas įvertinęs santuokos nutraukimo byloje pateiktus sutarčių dėl santuokos pasekmių variantus ir byloje duotus šalių paaiškinimus, sprendė, kad šalys neginčija, jog Gyvenamasis namas egzistavo santuokos nutraukimo metu.

9. Teismas ieškovo nurodytas aplinkybes, jog santuokos nutraukimo metu nebaigto statyti Gyvenamojo namo nepasidalino, kadangi daiktas nebuvo įregistruotas viešajame registre, nelaikė patvirtinančiomis išskirtinės situacijos, dėl kurios santuokos nutraukimo byloje buvo padalintas ne visas sutuoktinių bendras turtas. Teismas įvertinęs, kad ieškovas naudojosi advokatės paslaugomis, teikė teismui pradinę ir patikslintą sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriose kaip dalintiną santuokoje įgytą turtą nurodė nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, tačiau šis daiktas, kaip dalintinas, nebuvo įvardintas teismo sprendimu patvirtintoje 2019 m. sausio 3 d. patikslintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sprendė, kad ieškovo, jo atstovės santuokos nutraukimo byloje veiksmai (neveikimas) neatitiko protingo ir atidaus asmens standarto.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad viešo Nekilnojamojo turto registro ir atitinkamai sutuoktinių turto registracijos viešame registre paskirtis yra teisių išviešinimo, bet ne teisių nustatymo, o tai, kad nekilnojamasis daiktas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nepanaikina jo, kaip nuosavybės teisės objekto. Teismas vertino, kad ieškovas neįrodė išskirtinės situacijos, dėl kurios santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas sutuoktinių bendras turtas. Teismas įvertinęs, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 23 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019, nebuvo skųstas apeliacine tvarka, be to, šalys neskundė ir 2018 m. lapkričio 12 d., lapkričio 22 d. nutarčių, kuriomis teismas nustatė prašymo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumus, padarė išvadą, kad šalys sutiko su teismo priimtais procesiniais sprendimais, o sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių patikslinta sutartis atitiko tikrąją šalių valią. Byloje dėl proceso civilinėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019 atnaujinimo nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų atnaujinti procesą užbaigtoje santuokos nutrukimo byloje, kurioje priimtas 2019 m. sausio 23 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi res judicata galią.

11. Teismas ieškovo nurodytas aplinkybes, kurioms jis teikė didelę reikšmė, t. y. 2020 m. gegužės 26 d. pareiškimas dėl pranešimo apie pirmenybės teisę pirkti iš buvusios sutuoktinės ½ dalį žemės sklypo ir ½ dalį nebaigtos statybos Gyvenamojo namo už 18 000 Eur, taip pat pagal 2020 m. birželio 3 d. ieškovo ir UAB „Ignitis“ sudarytai Elektros energijos pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutarčiai, atliktam mokėjimui už elektros kabelio tiesimą bei policijos įstaigos pateiktai medžiagai dėl šalių konflikto, susijusio su nebaigtu statyti Gyvenamuoju namu nelaikė teisiškai reikšmingomis, kadangi ieškovas neįrodė išskirtinės situacijos, dėl kurios santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas sutuoktinių bendras turtas.

12. Teismas atkreipė dėmesį, kad Šiaulių apylinkės teismo rūmų 2021 m. liepos 26 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-7313-772-2021, pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui T. B. dėl asmens priverstinio iškeldinimo ir kitų savininko teisių gynimo, nurodė, kad šalys jau nebegali pakeisti patvirtintos sutarties ir sprendimo dalies dėl sutuoktinių turto padalijimo ir tokios pat pasekmės kyla ir dėl turto, kuris nebuvo nurodytas jo padalijimo metu.

13. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovas patvirtino, kad po santuokos nutraukimo nebaigto statyti Gyvenamojo namo būsena iš esmės nepakito nuo 2016 metų, atsakovė atliko pagerinimus, name sudėjo langus ir į bylą pateikė langų įsigijimą ir sumontavimą objekte patvirtinančius įrodymus, sprendė, kad nėra pagrindo taikyti daiktinės teisės normas, reglamentuojančias asmenų, kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčių, santykius, susijusius su turto atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovas T. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1028-1003/2022 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir pripažinti, kad atsakovės G. B. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nebaigtas statyti; baigtumas – 48 proc.), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso T. B. ir G. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį kiekvienam; priteisti iš atsakovės G. B. ieškovo T. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinė instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

14.1. Teismui civilinėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019 nustačius, kad nėra pagrindų atnaujinti procesą užbaigtoje santuokos nutrukimo byloje, kurioje priimtas 2019 m. sausio 23 d. sprendimas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad ginčui taikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios normos ir šis ginčas priskirtinas iš šeimos teisinių santykių kylantiems ginčams. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turi būti vadovaujamasi daiktinės teisės normomis.

14.2. Gyvenamasis namas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2020 m. spalio 5 d. pažymos apie statinio statyba be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažyma) pagrindu. Nagrinėjamu atveju Pažyma yra vienas iš pagrindų nuosavybei atsirasti.

14.3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.100 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką. Pagal sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 2.2.1 ir 2.2.2 papunkčius ieškovui T. B. ir atsakovei G. B. atiteko po ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), tuo tarpu nebaigtas statyti Gyvenamasis namas įregistruotas tik 2020 m. spalio 7 d. išduotos Pažymos pagrindu. Tai gi, šalims nutraukiant santuoką Gyvenamasis namas neegzistavo, todėl atsakovei nebaigtą statyti Gyvenamąjį namą įregistravus Nekilnojamojo turto registre, kaip asmeninę nuosavybę, ieškovas, vadovaujanti bendrosios dalinės nuosavybės nuostatomis su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe.

14.4. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog civilinėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019, kurioje priimtu sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka, pareiškėjai G. B. ir T. B. pateiktose teismui 2018 m. spalio 29 d. ir 2018 m. lapkričio 17 d. sutartyse dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodė duomenis apie santuokoje įgytą nebaigtą statyti ir neįregistruotą Gyvenamąjį namą, tačiau šalys pateikdamos 2019 m. sausio 3 d. patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, jos 2.2.1 ir 2.2.2 papunkčiuose nurodė, kad T. B. ir G. B. atitenka po ½ Žemės sklypo.

14.5. Nesutinka su teismo išvada, kad nėra nustatytas situacijos išskirtinumas, dėl kurios santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas sutuoktinių bendras turtas. Išskirtinę situaciją patvirtina šios aplinkybės. Pirma, kad santuokos nutraukimo byloje šalys naudojosi tos pačios advokatės paslaugomis. Antra, šalių pateiktose santuokos nutraukimo pasekmių sutartyse, šalys aiškiai buvo nurodžiusios apie nebaigtą statyti ginčo namą, kad jis įgytas santuokos metu, tačiau pateikiant galutinę redakciją santuokos nutraukimo pasekmių 2020 m. sausio 3 d. sutartyje nurodė, kad padalijamas po ½ šalims Žemės sklypas, tačiau ginčo nebaigtas statyti namas eliminuojamas, abiem šalims naudojantis ta pačia teisine pagalba. Be to, šalys 2018 m. rugpjūčio 28 d. kredito sutartimi įkeitė po ½ Žemės sklypo, nurodant, kad įkeičiamo turto vertė po 13 663,50 Eur. Trečia, atsakovė po santuokos nutraukimo, kai Žemės sklypas, kuriame yra nebaigtas statyti Gyvenamasis namas šalims priklauso po ½, ir kaip nurodoma Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. gruodžio 22 d. rašte, Pažymą atsakovė išsiėmė neteisėtai, t. y. be žemės sklypo bendrasavininko T. B. sutikimo, taip konstatuodama, kad 2020 m. spalio 5 d. po santuokos nutraukimo praėjus beveik 2 metams pasistatė nebaigtą statyti Gyvenamąjį namą, be to, atsakovės prie Prašymo pateiktame 2020 m. birželio 29 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projekte, nėra žemės sklypo bendrasavininkų parašų, projektas nepatvirtintas pas notarą ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

14.6. Minėtos aplinkybės patvirtina susidariusios situacijos išskirtinumą, jog santuokos metu įgytas nebaigtas statyti ginčo namas, po santuokos nutraukimo, abiem šalims po ½ priklausančiame žemės sklype, įregistruojamas viešajame registre atsakovė vardu, kaip daiktas, įgytas statybos būdu atsakovės asmeninės nuosavybės teise, nors šalys nutraukdamos santuoką aiškiai nurodė, kad žemės sklypas (ir ant jos esantys daiktai, kaip susiję su žemės sklypu), šalims priklauso po ½.

14.7. Teismo nurodytos aplinkybės, kad abi šalys buvo atstovaujamos tos pačios profesionalios teisininkės, ir abi šalys buvo pateikusios sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nutraukimo, kurioje nurodė, kad santuokoje įgytas nebaigtas statyti gyvenamasis namas šalims priklauso po 1/2, tačiau nesant įregistruoto nebaigto statyti gyvenamojo namo, šalys patikslintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nutraukimo atstovaujamos tos pačios profesionalios teisininkės pasidalino po ½ žemės sklypo, kuriame buvo pastatytas ginčo gyvenamasis namas, nesudaro pagrindo išvadai, kad Gyvenamasis namas po santuokos nutraukimo atiteko atsakovei.

14.8. Apeliantas 2020 m. gegužės 26 d. pareiškimu dėl pranešimo apie pirmenybės teisę pirkti, 2020 m. birželio 3 d. Elektros energijos pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartimi, atliktu mokėjimu už elektros kabelio tiesimą, policijos įstaigos pateiktai medžiaga, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad šalių valia pasidalinat po ½ Žemės sklypo, tuo pačiu ir šiame sklype esantis gyvenamasis namas šalims atiteko po 1/2 . Vien tai, kad atsakovė savo vardu įregistravo Nekilnojamojo turto registre nebaigtą statyti ginčo namą, minėtos pažymos pagrindu praėjus beveik dviem metams po santuokos nutraukimo, nesuteikia pagrindo teigti, kad nurodyta daiktą atsakovė įgijo pagamindama (statybos būdu) asmeninės nuosavybės teise.

Atsiliepimas

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė G. B. prašo ieškovo T. B. apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovo T. B. atsakovės G. B. naudai patirtas bylinėjimo išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

15.1. Apeliantas skunde remiasi nauju argumentu, kuris nebuvo teiktas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, jog Gyvenamasis namas buvo sukurtas ne šalims gyvenant santuokoje, o 2020 m. spalio 7 d. jo teisinės registracijos momentu, t. y. apeliantas pakeitė poziciją dėl nuosavybės teisės į namą atsiradimo momento.

15.2. Apelianto argumentas, jog namas, kaip daiktas, buvo sukurtas jau po santuokos nutraukimo, laikytinas nauju, neatitinka tikrovės. Kadangi ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisinė registracija yra tik įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai.

15.3. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovas nesirėmė argumentu, jog ginčo namas buvo sukurtas ne santuokos galiojimo laikotarpiu, o jau nutraukus santuoką, dėl ko atsakovė neturėjo galimybės atsikirsti į šį argumentą, o pirmosios instancijos teismas dėl jo nepasisakė. Minėto argumento apeliantui neteikus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas juo negali remtis apeliaciniame procese.

15.4. Nesutinka su apelianto argumentu, kad Gyvenamasis namas buvo suskurtas po santuokos nutraukimo ir ginčas nėra susijęs su šeimos santykiais. Pirmajame teismui pateiktame sutarties dėl santuokos nutraukimo variante, kuris teismo nebuvo patvirtintas, šalys aiškiai nurodė, jog ginčo namas po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka G. B., tai yra, pripažino, kad namas, kaip nekilnojamasis daiktas, yra egzistuojantis. Aplinkybė, jog pats apeliantas, prieš teikdamas ieškinį šioje byloje, kreipėsi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, ir teigė, jog ginčo namas turėjo būti padalintas santuokos nutraukimo byloje, kadangi tai yra santuokos laikotarpiu įgytas turtas, rodo, jog apeliantas puikiai supranta, jog ginčas yra likęs iš šeimos teisinių santykių. Apelianto pozicijos keitimas į jam patogią, nors prieštaraujančią teismų procesiniams sprendimams ankstesnėse tarp šalių nagrinėtose bylose, laikytinas akivaizdžiu piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

15.5. Apelianto siūlomas nuosavybės atsiradimo momento teisinis vertinimas, jog ginčo namas buvo sukurtas ne šalių santuokos laikotarpiu, o jau po santuokos nutraukimo, prieštarauja teisės normoms bei kasacinio teismo išaiškinimams. Nuosavybės teisės į naują statinį atsiradimo pagrindas yra ne jo įregistravimas, o daikto pagaminimas (CK 4.47 straipsnio 4 punktas), tad pastačius naują statinį nuosavybės teisė atsiranda ne nuo jo registracijos, o nuo naujo statinio pastatymo (sukūrimo) momento. Nuosavybės teisė į statinį atsiranda vos sukūrus, pastačius statinio pradinį elementą. Todėl nuo to momento, kai daiktą galima laikyti nekilnojamuoju turtu, yra įgyjama nuosavybės teisė į daiktą, kaip nekilnojamąjį turtą. Statybos užbaigtumas siejamas su galimybe naudoti statinį pagal paskirtį, perleisti nuosavybės teisę į statinį, o ne ją įgyti.

15.6. Priešingai nei teigia apeliantas, pažyma apie ypatingų ir neypatingų statinių statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių yra administracinis aktas, kurio pagrindu statinys gali būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o ne nuosavybės atsiradimo pagrindas. Nei Pažymos išdavimas, nei statinio įregistravimas Nekilnojamojo turto registre nesiejamas su nuosavybės teisės atsiradimu.

Šalies argumentai

15.7. Apelianto teiginiai, kad šalims nutraukiant santuoką Gyvenamasis namas neegzistavo prieštarauja faktiniams duomenims. Nutraukdamos santuoką abi šalys žinojo ir pripažino, jog santuokos nutraukimo metu ginčo namas jau egzistavo. Be to, šios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantas patvirtino, kad nebaigtas statyti Gyvenamasis namas buvo sukurtas iki santuokos nutraukimo, atsakovė šios aplinkybės neginčijo, todėl teismas sprendė, jog nėra šalių ginčo dėl šio daikto egzistavimo santuokos nutraukimo momentu.

15.8. Apeliantas klaidingai teigia, kad šalys nutraukdamos santuoką aiškiai nurodė kad žemės sklypas (ir ant jo esantys daiktai, kaip susiję su žemės sklypu) šalims priklauso po 1/2. Tokios formuluotės šalių pasirašytoje ir teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra – šalys 2020 m. sausio 3 d. sutartimi, kurią teismas patvirtino, po 1/2 pasidalijo Žemės sklypą, tačiau nenurodė, jog atitinkamomis dalimis dalijamas ir ant jo esantis statinys. Pradinėje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, į kurią buvo įtrauktas ginčo namas, nėra nurodoma, jog Gyvenamasis namas yra įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Šalys tik konstatavo, jog ginčo namas įgytas santuokos laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo namas buvo statytas iš atsakovės tėvo jai pervestų lėšų, apeliantas į šio namo nuosavybę niekada nepretendavo, abi šalys laikė, jog Gyvenamasis namas yra atsakovės asmeninė nuosavybė, darytina išvada, jog apeliantas nuosavybės teisės į namą neįgijo.

15.9. Apeliantui net nepasinaudojus proceso atnaujinimo institutu, jis nebeturėtų objektyvios galimybės tai padaryti, spręsti dėl santuokoje įgyto ir santuokos nutraukimo byloje nepadalinto turto padalijimo atskiroje byloje nėra galimybės dėl to, jog netenkinama antroji sąlyga – turtas tarp buvusių sutuoktinių nebuvo padalytas dėl išskirtinės susiklosčiusios situacijos. Apeliantas ne tik neįrodė, tačiau net nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių išskirtinės situacijos egzistavimą. Aplinkybės apie nebaigto statyti namo egzistavimą santuokos nutraukimo metu negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, kadangi buvo visą laiką žinomos šalims. Abiem šalims buvo žinoma, kad nebaigtas statyti namas buvo pastatytas iš atsakovės asmeninių lėšų. Santuokos nutraukimo metu apeliantui Gyvenamojo namo egzistavimo faktas buvo žinomas, todėl negalima teigti buvus išskirtinę situaciją, kuri pateisintų išimties taikymą. Namas buvo laikomas atsakovės asmenine nuosavybe, todėl, negali būti laikoma išskirtine situacija, sudarančia pagrindą perdalinti santuokos metu įgytą turtą atskiroje byloje.

15.10. Tai, kad abi šalys naudojosi tos pačios advokatės paslaugomis, tai nepaneigia aplinkybės, jog apeliantas turėjo galimybę konsultuotis su advokate dėl turto statuso, jo padalijimo galimybių ir iš to sekančių teisinių pasekmių. Šalims nutraukiant santuoką bendru sutarimu yra laikoma, jog šalių interesai nėra priešingi, todėl abiejų šalių konsultavimasis su tuo pačiu teisininku negali būti laikomas nepažeidžiančiu šalių interesus. Be to, advokatė buvo pasirinkta paties apelianto.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2014 m. liepos 22 d. išdavė T. B. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti vieno buto gyvenamąjį namą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojo V. P. Šepučio parengtą statinio projektą. Iš pastato statinio eksplikacijos matyti, kad Gyvenamojo namo projekto užsakovai T. B. ir G. B. Iš 2013 m. sausio 28 d. vartojimo kredito (paskolos) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kredito unija „Žemdirbio gerovė“ suteikė T. B. 49 000 litų paskolą statybinių medžiagų pirkimui, sutartį pasirašė paskolos gavėjas T. B., jo sutuoktinė G. B.

Žemesnės instancijos teismas

19. Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019 matyti, kad šiuo sprendimu nutraukta pareiškėjų G. B. ir T. B. santuoka, įregistruota 2012 m. birželio 9 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta 2019 m. sausio 3 d. patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys pasidalino santuokoje įgytą nekilnojamąjį, kilnojamąjį registruotiną turtą, įskaitant ir Žemės sklypą, taip pat pasidalino žemės ūkio techniką, susitarė dėl prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo, nurodė turtą, kuris yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė.

20. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. lapkričio 14 d. išrašo matyti, kad Žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį įregistruotas G. B. ir T. B. vardu, įregistravimo pagrindas: 2019 m. sausio 23 d. teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019; nebaigtas statyti Gyvenamasis namas (pradėtas statyti 2014 metais, baigtumas – 48 proc.), nuosavybės teise įregistruotas G. B. vardu, įregistravimo pagrindas: 2020 m. spalio 5 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini).

21. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 11 d. nutartimi, kurią Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi paliko nepakeistą, teismas neatnaujino pareiškėjui T. B. praleisto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir netenkino jo prašymo suinteresuotam asmeniui G. B. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019 pagal pareiškėjų T. B. ir G. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo.

Dėl ginčui taikytinų teisės normų

22. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčui taikytinos šeimos teisnius santykius reglamentuojančios normos, kadangi teismui neatnaujinus proceso užbaigtoje santuokos nutraukimo byloje, sprendžiant dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe turi būti taikomos daiktinės teisės normos. Apeliantas teigia, kad Gyvenamasis namas iki santuokos pabaigos neegzistavo, nes nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl nėra pagrindo ginčą dėl Gyvenamojo namo priskirti iš šeimos santykių kylantiems ginčams.

23. Nagrinėjamu atveju, svarbu įvertinti, ar Gyvenamasis namas, kaip nekilnojamojo turto objektas, egzistavo iki pasibaigiant šalių santuokai. Kad apeliantui apie Gyvenamąjį namą buvo žinoma nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą matyti, iš civilinėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019, kurioje priimtu sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka, pareiškėjų G. B. ir T. B. pateiktos teismui 2018 m. spalio 29 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2.1. punkto 3 papunktyje nurodė, jog santuokos metu buvo įgytas nebaigtas statyti mūrinis gyvenamasis namas, plotas – 243 kv. m, statybos metai – 2016, esantis (duomenys neskelbtini), o šios sutarties 2.2.1 punkto 3 papunktyje nurodė, kad po santuokos nutraukimo minimas nebaigtas statyti mūrinis gyvenamasis namas atitenka G. B. asmeninės nuosavybės teise. Teismui 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustačius procesinio dokumento trūkumus, pareiškėjai G. B. ir T. B. pateikė teismui 2018 m. lapkričio 17 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2.2.1. punkto 3 papunktyje, 2.2.2. punkto 10 papunktyje, nurodė, kad santuokoje įgytas nebaigtas statyti mūrinis gyvenamasis namas, plotas – 243 kv. m, statybos metai – 2016, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo po ½ dalį atitenka G. B. ir T. B. asmeninės nuosavybės teise.

24. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. lapkričio 14 d. išrašo matyti, kad Gyvenamasis namas pradėtas statyti 2014 metais ir 2020 m. spalio 5 d. jo baigtumas buvo 48 procentai; nuosavybės teisės įregistruotos G. B. vardu, įregistravimo pagrindas: 2020 m. spalio 5 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šios nutarties 23 punkte paminėtų 2018 m. spalio 29 d. ir 2018 m. lapkričio 17 d. sutarčių dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad Gyvenamasis namas egzistavo ir apie jį buvo žinoma tiek apeliantui, tiek atsakovei, tačiau šis nekilnojamasis turtas nebuvo išviešintas jį registruojant Nekilnojamojo turto registre. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad Gyvenamojo namo sukūrimas yra siejamas su 2020 m. spalio 7 d. išduota Pažyma, kurios pagrindu buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o ne nuo Gyvenamojo namo statybos pradžios prieštarauja teismų praktikai.

25. Kasacinis teismas plenarinės sesijos ir vėlesnėse nutartyse, aiškindamas CK 3.88 straipsnio 3 dalies normą dėl registracijos reikšmės registruoto turto statusui (bendroji jungtinė ar asmeninė ir pan.) sistemiškai su kitomis susijusiomis normomis, yra nurodęs, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2014 ir kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką, į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009). Tai, kad nekilnojamasis daiktas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nepanaikina jo, kaip nuosavybės teisės objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre turtas gali būti pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe ir padalytas (CK 4.47 straipsnio 4 punktas ), nebent būtų įrodyta savavališka statyba, kuri negali būti įteisinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009).

26. Teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės atsiradimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010).

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis). Nekilnojamojo turto registro paskirtis – teisinių duomenų apie nekilnojamuosius daiktus registravimas ir viešinimas. Kasacinio teismo praktikoje dėl nuosavybės įgijimo pagrindo ir teisinės registracijos santykio išaiškinta, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2018, 29 punktas). Kaip minėta nutarties 26 punkte, ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o atliekant teisinę registraciją yra tik įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai.

28. Nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek šalių procesiniai dokumentai patvirtina, kad šalys santuokos metu pradėjo statyti Gyvenamąjį namą, tačiau statybos nebuvo įregistravusios Nekilnojamojo turto registre, o nutraukus santuoką atsakovė Nekilnojamojo turto registre įregistravo Gyvenamąjį namą, kai jo baigtumas – 48 procentai. Vadovaujantis šios nutarties 25-27 punktuose nurodyta teismų praktika, namo statymas teisės aktų nustatyta tvarka yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, o ne jo teisinė registracija. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad Gyvenamasi namas kaip nuosavybės objektas tampa tik jį įregistravus registre.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas apeliaciniams skunde ginčija Pažymos teisėtumą, siekdamas paneigti ginčo nekilnojamojo turto teisinę registraciją, tokiu būdu pabrėždamas situacijos išskirtinumą, sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo byloje nepadalinto sutuoktinių turto, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas šia aplinkybe nesirėmė ir jos neįrodinėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), todėl šios aplinkybės laikytinos naujomis ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo šių aplinkybių vertinti ir spręsti dėl jų pagrįstumo.

30. Atsižvelgiant į šios nutarties 23–28 punkte nurodytas aplinkybes ir teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustačius, jog Gyvenamasis namas kaip turtas buvo sukurtas statybos būdu ir egzistavo šalims gyvenant santuokoje, nors jis kaip nekilnojamasis turtas Nekilnojamojo turto registre ir buvo įregistruotas pasibaigus šalių santuokai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad sprendžiant dėl Gyvenamojo namo nuosavybės yra taikytinos šeimos teisės normos.

Dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe

31. Apeliantas nurodė, kad šalių pateiktose santuokos nutraukimo pasekmių sutartyse, šalys aiškiai buvo nurodžiusios apie nebaigtą statyti ginčo namą, kad jis įgytas santuokos metu, tačiau pateikiant galutinę redakciją santuokos nutraukimo pasekmių 2019 m. sausio 3 d. sutartyje nurodė, kad padalijamas po ½ šalims Žemės sklypas, tačiau ginčo nebaigtas statyti namas eliminuojamas, abiem šalims naudojantis tos pačios advokatės paslaugomi; 2018 m. rugpjūčio 28 d. kredito sutartimi įkeitė po ½ Žemės sklypo, nurodant, kad įkeičiamo turto vertė po 13 663,50 Eur; atsakovė po santuokos nutraukimo Pažymą išsiėmė neteisėtai ir įregistravo Gyvenamąjį namą kaip savo asmeninę nuosavybę, nors šalys nutraukdamos santuoką aiškiai nurodė, kad Žemės sklypas ir ant jo esantys daiktai, susiję su šiuo Žemės sklypu, šalims priklauso po 1/2 dalį. Šios aplinkybės apelianto teigimu, turėtų būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą apeliantui reikšti reikalavimus dėl santuokos nutraukimo metu nepadalinto turto paskirstymo atskiroje byloje.

32. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nutraukiant santuoką, nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, privalo būti išspręstas bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimas. Tuo atveju, kai sutuoktiniai siekia nutraukti santuoką bendru sutarimu, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tikslas, inter alia (be kita ko), yra pasidalyti turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Paprastai šis tikslas pasiekiamas suderinta šalių valia surandant tokį turto padalijimo variantą, kuris geriausiai užtikrina šalių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-4-916/2019 16–17 punktai).

33. Nagrinėjamu atveju šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019, šiuo sprendimu buvo patvirtinta 2019 m. sausio 3 d. patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys pasidalino santuokoje įgytą nekilnojamąjį, kilnojamąjį registruotiną turtą, taip pat pasidalino žemės ūkio techniką, susitarė dėl prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo, nurodė turtą, kuris yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė. Patikslinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė, kad: po santuokos nutraukimo G. B. asmeninės nuosavybės teise atitenka santuokoje įgytas turtas, išvardintas patikslintos sutarties 2.2.1 punkte, įskaitant ir ½ dalį Žemės sklypo, viso turto už 59 515 Eur; po santuokos nutraukimo T. B. asmeninės nuosavybės teise atitenka santuokoje įgytas turtas, išvardintas patikslintos sutarties 2.2.2 punkte, įskaitant ir ½ dalį Žemės sklypo, viso turto už 137 365 Eur; po santuokos nutraukimo T. B. lieka vienasmeniškai atsakingas kreditoriams, viso skolų – 78 863,40 Eur; patikslintos sutarties 2.6 ir 2.6.1 punktuose šalys detalizavo turtą, kuris asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šalys patikslintoje sutartyje nenurodė nebaigto statyti Gyvenamojo namo, nei kaip santuokoje įgyto dalintino turto, nei kaip nedalintino vieno iš sutuoktinio asmeninio turto, ir patikslintos sutarties 2.4 punkte šalys patvirtino, kad daugiau jokio kito tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, neturi, o namų apyvokos daiktus pasidalino, kai pradėjo gyventi atskirai, ir dėl to jokių pretenzijų vienas kitam neturi ir ateityje neturės.

34. Kasacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad visi su sutuoktinių turtu ir jo teisiniu režimu susiję klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011). Tokia pozicija yra grindžiama tuo, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs, pavyzdžiui, išlaikymo vaikui priteisimas turtu gali turėti įtakos sprendžiant dėl turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad teismo sprendimas padalinti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia, jog sutuoktiniai nebeturi daugiau bendro turto, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalinimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Teismo sprendimas turto padalinimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, įsiteisėjus šalių santuokos nutraukimo byloje priimtam Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 23 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019, klausimas dėl šalių turėto bendro turto padalinimo yra laikomas visiškai išspręstu.

35. Kasacinio teismo nutartyse yra pripažįstama, kad praktikoje gali pasitaikyti situacijų, kai užbaigus santuokos nutraukimo bylą paaiškėja, jog šioje byloje buvo padalintas ne visas bendras buvusių sutuoktinių turtas. Tokiu atveju, pagal kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, buvęs sutuoktinis, manantis, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalintas ne visas bendras turtas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, nes proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018). Vis dėlto kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad ir šis institutas ne visais atvejais yra veiksmingas siekiant apginti buvusių sutuoktinių turtines teises ir užtikrinti jiems teisę į teisminę gynybą, kadangi, sutuoktinių, nutraukusių santuoką ir neišsprendusių visų su santuokiniu turtu susijusių klausimų, galimybė atnaujinti procesą yra apribota civilinio proceso atnaujinimui keliamų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).

36. Plėtodamas teismų praktiką šiuo klausimu, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai dėl išskirtinės susiklosčiusios situacijos santuokos nutraukimo byloje buvo padalintas ne visas bendras sutuoktinių turtas, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi galimybę šį (bendro turto dalybų) klausimą išspręsti santuokos nutraukimo byloje pasinaudodami proceso atnaujinimo institutu, o tuo atveju, jeigu dėl naikinamojo termino, per kurį galima paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, pabaigos nebėra objektyvios galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir dėl to gali būti pažeista asmens teisė į teisminę gynybą ir nuosavybės neliečiamumą, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi teisę pareikšti reikalavimą, susijusį su bendru turtu, atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018, 26 punktas).

37. Kasacinis teismas nustatė, kad sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo byloje nepadalinto turto, visų pirma, turi būti pasitelkiamas proceso atnaujinimo institutas, savo ruožtu galimybė reikšti tokius reikalavimus savarankiškoje byloje yra taikoma tik tada, jeigu asmuo negali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu dėl praleisto naikinamojo termino tokiam reikalavimui pareikšti. Nagrinėdamas tokią savarankišką bylą, teismas, pagal kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, turi įvertinti, ar konkrečiu atveju susiklostė išskirtinė situacija, dėl kurios santuokos nutraukimo byloje buvo padalintas ne visas sutuoktinių turtas ir, be kita ko, nustatyti, ar nutraukiant santuoką toks turtas egzistavo; ar sutuoktinis, prašantis šį turtą padalinti, žinojo (galėjo, turėjo žinoti) apie jo egzistavimo faktą; dėl kokių priežasčių nurodytas turtas santuokos nutraukimo byloje nebuvo įtrauktas į bendro dalintino turto sąrašą ir kt. Šias aplinkybes teismas turėtų vertinti nagrinėdamas bylą iš esmės, o tuo atveju, jeigu teismas jų nenustatytų, tai sudarytų savarankišką pagrindą atmesti ieškinį ((Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018 32, 34 punktai).

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad naikinamasis terminas, su kurio pasibaigimu įstatyme yra siejamas galimybės teikti prašymą dėl teismo proceso atnaujinimo pasibaigimas, yra apibrėžtas CPK 368 straipsnio 2 dalyje. Šioje nuostatoje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-510-641/2019) šalių santuokos nutraukimo byloje įsiteisėjo 2019 m. vasario 25 d. Iš civilinės bylos Nr. eA2-10619-907/2021 nustatyta, kad apeliantas santuokos nutraukimo byloje buvo pateikęs teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 9 punktu, t. y. teismui padarius aiškią teisės normos taikymo klaidą, nes santuokos nutraukimo byloje nebuvo padalintas visas sutuoktinių turtas – faktiškai žemės sklype pastatyto, tačiau viešajame registre neįregistruoto nebaigto statyti Gyvenamojo namo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-10619-907/2021, palikta galioti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi. Teismas T. B. prašymo netenkino ir neatnaujino praleisto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti bei netenkino prašymo dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, nutartyje konstatuojant, kad T. B. nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos svarbiomis priežastimis ir būtų pagrindas atnaujinti praleistą procesinį terminą, be to, teismas, nutraukdamas šalių santuoką, nepadarė aiškios teisės normų taikymo klaidos, nes patvirtino tokią patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kokią pateikė šalys, kadangi būtent sutarties šalims tenka pareiga pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnio reikalavimus, ir joje nurodyti visą dalintiną bendrą santuokoje įgytą turtą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantas manydamas, jog santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, pasinaudojo proceso atnaujinimo institutu.

39. Apeliantas kaip išskirtinę situaciją nurodė aplinkybę, kad santuokos metu įgytas nebaigtas statyti Gyvenamasis namas, po santuokos nutraukimo buvo įregistruotas viešajame registre atsakovės vardu, kaip daiktas, įgytas statybos būdu atsakovės asmeninės nuosavybės teise, nors šalys nutraukdamos santuoką aiškiai nurodė, kad Žemės sklypas (ir ant jos esantys daiktai, kaip susiję su Žemės sklypu), šalims priklauso po ½ dalį. Pirmosios instancijos teismas nepripažino šios situacijos išskirtinės, kadangi apeliantas naudojosi advokato teikiama teisine pagalbą, teikė pradinę ir patikslintas sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriose kaip dalintiną santuokoje įgytą turtą nurodė nebaigtą statyti Gyvenamąjį namą, tačiau šis daiktas nebuvo įvardintas teismo sprendimu patvirtintoje 2019 m. sausio 3 d. patikslintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

40. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į šios nutarties 25–27 punktuose nurodytą teismų praktiką ir šios nutarties 28 punkte padarytą išvadą, kad namo statymas teisės aktų nustatyta tvarka yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, o ne jo teisinė registracija, atmeta apelianto argumentus, kad Gyvenamojo namo neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre buvo priežastis šio nekilnojamojo turto galutiniame sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių variante nenurodyti kaip dalintino santuokoje įgyto turto.

41. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas apeliaciniame skunde nesilaiko nuoseklios pozicijos – vienu atveju nurodo, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys buvo sutarusios dėl Gyvenamojo namo padalijimo (apeliacinio skundo 21 punktas), kitu atveju įrodinėja priežastį (neįregistravimą nekilnojamojo turto registre), kodėl šis nekilnojamasis turtas galutiniame sutarties variante nebuvo įtrauktas į sutuoktinių turto balansą.

42. Apelianto nurodytą aplinkybę, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys nurodė, kad Žemės sklypas (ir ant jos esantys daiktai, kaip susiję su Žemės sklypu), šalims priklauso po ½ dalį, paneigia teismo sprendimu patvirtintas galutinis 2019 m. sausio 3 d. patikslintas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių variantas, kuriame nurodyta, kad šalims atiteko po 1/2 Žemės sklypo, šios sutarties 2.4. punkte pareiškė, kad daugiau jokio kito – tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, neturi, o namų apyvokos daiktus pasidalino, kai pradėjo gyventi atskirai, ir dėl to jokių pretenzijų vienas kitam neturi ir ateityje neturės.

43. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punkto, CPK 382 straipsnio 4 punkto reglamentavimą, sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje turi įstatymo jiems nustatytą pareigą nurodyti duomenis apie visą jiems priklausantį ir dalijamą bendrą turtą (kiekį ir vertę) (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju šalims buvo žinoma apie egzistuojantį santuokos metu nebaigtą statyti Gyvenamąjį namą, tačiau šalys šio turto neįtraukė į dalintino turto mąstą dėl subjektyvių priežasčių. Be to, šalims santuokos nutraukimo byloje teisinę pagalbą teikė advokatas, todėl aplinkybė, kad Gyvenamasis namas nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, negali būti pateisinama teisės aktų nežinojimu ar neteisingu suvokimu. Atsižvelgiant į tai, kad šalims sudarant teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo žinoma apie dalintiną santuokos metu įgytą turtą – nebaigtą statyti Gyvenamąjį namą. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino apelianto nurodytos aplinkybės – Gyvenamojo namo neįregistravimo nekilnojamojo turto registre išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą spręsti dėl santuokos nutraukimo byloje nepadalinto santuokoje įgyto turto, atskiroje byloje.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl nekilnojamojo turto padalijimo, o vertino, ar yra išskirtinė susiklosčiusi situacija, dėl kurios santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas sutuoktinių bendras turtas ir dėl kurios galėtų būti taikoma bendrosios taisyklės (santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami santuokos nutraukimo byloje) išimtis. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl iškirtinės situacijos buvimo vertino ne tik apelianto nurodytus argumentus, šalių pateiktus sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių variantus, atsižvelgė į tai, kad sutartis šalims rengė ir teisinę pagalbą teikė profesionalus teisininkas advokatas, vertino, ar šalims buvo žinoma apie gyvenamojo namo egzistavimą, atkreipė dėmesį, jog Šiaulių apylinkės teismo rūmų 2021 m. liepos 26 d. sprendimu, paliktu galioti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi, teismas nusprendė iškeldinti T. B. su jam priklausančiu turtu iš negyvenamųjų ir kitų patalpų, priklausančių G. B. asmeninės nuosavybės teise, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jam kitos negyvenamosios patalpos, be to, pirmosios instancijos teismas remdamasis viešo registro duomenimis nurodė, kad Gyvenamasis namas yra atsakovės asmeninė nuosavybė.

45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, tai, kad šalims santuokos nutraukimo byloje teisines paslaugas suteikė, sutartis dėl santuokos pasekmių rengė ta pati advokatė, nesudaro pagrindo pripažinti išskirtinę situaciją, kadangi įprastai santuoką nutraukiant sutuoktinių bendru sutarimu ginčas tarp šalių nekyla, šalių interesai nelaikomi priešingi, o šalių naudojimasis to paties advokato paslaugomis nelaikytinas pažeidžiančiu kažkurios iš šalių interesus.

46. Apeliantas teigia, kad šalių valią pasidalinti Žemės sklypą ir tuo pačiu šiame sklype esantį Gyvenamąjį namą, įrodo 2020 m. gegužės 26 d. pareiškimas dėl pranešimo apie pirmenybės teisę pirkti, kuriuo G. B. per notarą informavo T. B. apie jo teisę pirkti iš buvusios sutuoktinės ½ dalį žemės sklypo ir ½ dalį nebaigtos statybos pastato, esančių (duomenys neskelbtini), už 18 000 Eur, taip pat 2020 m. birželio 3 d. apelianto ir UAB „Ignitis“ sudarytai Elektros energijos pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis, atliktas mokėjimas už elektros kabelio tiesimą bei policijos įstaigos pateikta medžiaga dėl šalių konflikto, susijusio su nebaigtu statyti Gyvenamuoju namu. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šios apelianto nurodytos aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos nagrinėjamu atveju, kadangi apeliantas neįrodė išskirtinės situacijos, dėl kurios santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas sutuoktinių bendras turtas, taip pat dėl šios priežasties šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės, ar ginčo turtas sukurtas bendromis sutuoktinių lėšomis ar tik atsakovės asmeninėmis lėšomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių aplinkybių nevertino.

Dėl bylos procesinės baigties

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

48. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos.

49. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovė įgijo teisę, kad būtų atlygintos jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė įrodymus, kad už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 1 573 Eur išlaidas.

50. Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.11. punkte nustatyta, kad rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą yra 1,3, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, šiuo atveju apskaičiuojant didžiausias atsakovei galimas priteisti bylinėjimosi išlaidų sumas, taikytinas 2022 m. pirmąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 729,90 Eur, o didžiausia už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina suma sudaro 2 248,87 Eur (1 729,90 Eur x 1,3). Atsakovės prašomos priteisti 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija didžiausių Rekomendacijų pagrindu priteistinų sumų, ir įvertinus procesinio dokumento turinį, kitus kriterijus atitinka bylos sudėtingumą, todėl šios išlaidos priteistinos atsakovei G. B. iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 573 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjos Rasa BartašienėBirutė SimonaitienėVilija Valantienė