Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorijos: 3.2.3.2; 3.3.4.2.9; 3.3.4.3.

2021 m. spalio 11 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. B. prašymą suinteresuotam asmeniui G. B. dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašymo atnaujinti procesą termino atstatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

6. 2021-08-31 pareiškėjas T. B. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskeltini) CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Dėl termino paduoti prašymui atnaujinti procesą

9. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis).

10. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet ir įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

11. Jeigu terminas yra praleistas nedaug, tai sprendžiant, ar asmuo prarado teisę kreiptis į teismą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti patį pažeidimo pobūdį šį pažeidimą lėmusių aplinkybių prasme, t. y., ar procesinio termino praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Todėl nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Kadangi įstatymo sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, teismas turi šį klausimą spręsti, atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę procesinio dokumento pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besikreipiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

12. Viena iš sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, jei asmuo dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą arba nuo to momento, kai sprendimas įteikiamas CPK 275 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba.

13. Prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. (duomenys neskeltini) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-01-23 priimtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2019-02-25. Byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje, apie kurį pareiškėjui buvo pranešta, todėl jis žinojo, kurią dieną byla bus išnagrinėta ir bus priimtas teismo sprendimas, taip pat privalėjo domėti bylos eiga. Taip pat pareiškėjui paštu 2019-01-25 buvo išsiųstas neįsiteisėjęs teismo sprendimas. Apie priimtą teismo sprendimą ir jo galimai pažeistas teises pareiškėjas sužinojo teismo sprendimo priėmimo dieną, o vėliausiai – teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas pateikė 2021-08-31, kuris priimtas 2021-09-08. Taigi, prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo pateiktas praėjus daugiau nei dviem su puse metų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo teismui pateikti dėl svarbių priežasčių, kadangi siekė apginti savo pažeistas teises kitais gynimo būdais, t. y. administracine tvarka apskundžiant G. B. išduotą 2020-10-05 pažymą apie statinio be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskeltini), ir tik nepavykus apginti savo teisių kitais būdais, kreipėsi su prašymu atnaujinti procesą.

15. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2019-01-23 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskeltini) tenkintas pareiškėjų G. B. ir T. B. patikslintas prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtinta pareiškėjų 2019-01-03 patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Po santuokos nutraukimo T. B., gim. (duomenys neskeltini), asmeninės nuosavybės teise atiteko šis turtas: 9582/9679 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), žemės sklypo plotas: 0.9679 ha, esančio, (duomenys neskeltini), vertė - 3150 Eur; 28856/28959 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), žemės sklypo plotas: 2.8959 ha, esančio (duomenys neskeltini), vertė - 9680 Eur; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), sklypo plotas: 1.9057 ha, esantis (duomenys neskeltini), vertė - 6420 Eur; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), sklypo plotas: 1.4987 ha, esantis (duomenys neskeltini), vertė - 4940 Eur; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), sklypo plotas: 0.3386 ha, esantis (duomenys neskeltini), vertė - 1160 Eur; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), sklypo plotas: 1.5227 ha, esantis (duomenys neskeltini), vertė - 5480 Eur; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), sklypo plotas: 3.1319 ha, esantis (duomenys neskeltini), vertė - 11500 Eur; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), sklypo plotas: 1.3536 ha, esantis (duomenys neskeltini), vertė - 5000 Eur; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), žemės sklypo plotas: 1.3323 ha, esantis (duomenys neskeltini), vertė - 4360 Eur; 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), žemės sklypo plotas: 0.4093 ha, esančio (duomenys neskeltini), vertė - 2550 Eur; traktoriaus priekaba (duomenys neskeltini), v/n (duomenys neskeltini), ID kodas- (duomenys neskeltini), vertė - 1500 Eur; traktoriaus priekaba (duomenys neskeltini), v/n (duomenys neskeltini), ID kodas- (duomenys neskeltini), vertė - 1500 Eur; traktoriaus priekaba (duomenys neskeltini), v/n (duomenys neskeltini), ID kodas- (duomenys neskeltini), vertė - 1500 Eur; javų kombainas (duomenys neskeltini), v/n (duomenys neskeltini), tapatumo Nr. (duomenys neskeltini), ID kodas - (duomenys neskeltini), vertė- 18000,00 Eur; traktoriaus priekaba (duomenys neskeltini), v/n (duomenys neskeltini), ID kodas- (duomenys neskeltini), vertė -1500 Eur; traktoriaus priekaba (duomenys neskeltini), v/n (duomenys neskeltini), ID kodas- (duomenys neskeltini), vertė – 1500 Eur; ratinis ekskavatorius JUMZ, (duomenys neskeltini), v/n (duomenys neskeltini), ID kodas- (duomenys neskeltini), vertė - 100 Eur; ratinis traktorius Valtra N124H, tapatumo Nr. (duomenys neskeltini) v/n (duomenys neskeltini), ID kodas- (duomenys neskeltini), vertė - 50000 Eur; diskinis skutikas (duomenys neskeltini), vertė - 1500 Eur; pakabinamas apverčiamas plūgas su automatiniu saugikliu (duomenys neskeltini), vertė – 3000 Eur; sėjamoji pakabinama (duomenys neskeltini), vertė - 3000 Eur; traktoriaus puspriekabė (duomenys neskeltini), v/n (duomenys neskeltini), ID kodas- (duomenys neskeltini), vertė – 1300 Eur.

16. Po santuokos nutraukimo G. B., gim. (duomenys neskeltini), asmeninės nuosavybės teise atiteko šis santuokoje įgytas turtas: butas su rūsiu 4,86 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), bendras plotas: 66,80 kv. m., adresu (duomenys neskeltini), Šiauliai, vertė – 43 000 Eur; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), žemės sklypo plotas: 1.2888 ha, esantis (duomenys neskeltini), vertė – 3 610 Eur; 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), žemės sklypo plotas: 0.4093 ha, esančio (duomenys neskeltini), Šiaulių kaimiškoji sen., vertė - 2550 Eur; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), žemės sklypo plotas: 0.8160 ha, esantis (duomenys neskeltini), Šiaulių kaimiškoji sen., vertė - 2680 Eur (duomenys neskeltini), v/n (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, pirmosios registracijos data: 2010-07-29, registruota G. B. vardu, vertė – 8000 Eur; lengvojo automobilio priekaba (duomenys neskeltini), v/n (duomenys neskeltini), pagaminimo metai: 1993, raudonos spalvos, registruota T. B. vardu, vertė - 250 Eur; srutvežis, savos gamybos, v/n (duomenys neskeltini), ID kodas - (duomenys neskeltini), vertė - 700 Eur. Šalys 2019-01-03 patikslintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.4. punkte pareiškė, kad daugiau jokio kito tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, neturi, o namų apyvokos daiktus pasidalino, kai pradėjo gyventi atskirai, ir dėl to jokių pretenzijų vienas kitam neturi ir ateityje neturės.

17. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2020-11-23 kreipėsi į teismą dėl ginčo nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-01-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskeltini) remiantis Šiaulių apygardos teismo 2021-01-06 nutartimi ieškovas, siekdamas padalinti nebaigtą statyti pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), įregistruotą nekilnojamojo turto registre pagal 2020-10-07 pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskeltini), privalėjo pasinaudoti proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje Nr. (duomenys neskeltini) institutu, todėl taikytas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, dėl ko ieškovui nustatytas terminas aukščiau paminėtiems trūkumams pašalinti. Tačiau pareiškėjas atsiėmė ieškinį, o su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi tik 2021-08-31, t. y. praėjus daugiau kaip pusei metų.

18. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog sprendžiant klausimą, ar termino praleidimo priežastis yra svarbios ar ne, būtina atsižvelgti ir į tai, kiek terminas yra praleistas. Jeigu terminas yra praleistas žymiai, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, tai pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams.

19. Pareiškėjo nuomone, naujai paaiškėjusios aplinkybės, jog 2019-01-23 sprendimu buvo pažeistos jo teisės, tapo žinomos tik 2020-11-14 iš VĮ Registrų centro išrašo apie ginčo nekilnojamojo turto įregistravimą G. B. vardu nekilnojamojo turto registre, todėl yra pagrindas atnaujinti sprendimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Suinteresuoto asmens atstovas su tuo nesutinka, nurodydamas, jog pareiškėjas nenurodo, nei kada sužinojo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, nei apskritai, kokios yra šio termino praleidimo priežastys.

20. Paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, jei asmuo dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą arba nuo to momento, kai sprendimas įteikiamas CPK 275 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka šaliai arba tretiesiems asmenims, neatvykusiems į posėdį, kuriame skelbiamas teismo sprendimas. Teismo nuomone, jau iš pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo matyti, kad pareiškėjui ginčo nekilnojamojo turto egzistavimo ir jo neįregistravimo nekilnojamojo turto registre faktas bei su tuo susijusios aplinkybės buvo žinomos dar bylos Nr. (duomenys neskeltini) nagrinėjimo metu. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjui T. B. sudarant patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, jos sudarymo metu jau buvo žinoma apie neįregistruotą gyvenamąjį namą, kuris nebuvo įtrauktas į sutartį tik dėl pareiškėjams žinomų priežasčių. Apie priimtą teismo sprendimą ir jo galimai pažeistas teises pareiškėjas sužinojo teismo sprendimo priėmimo dieną, o vėliausiai – teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną. Teismas mano, kad apie neva teismo padarytą aiškią teisės taikymo klaidą (galimai neteisingą turto padalijimą, ne viso bendro turto padalijimą) T. B. tapo žinoma vėliausiai 2019-02-25, t.y. sprendimo įsiteisėjimo dieną, todėl termino pradžia turi būti skaičiuojama vėliausiai nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o ne nuo 2020-11-14, kai jis gavo iš VĮ Registrų centro išrašą apie ginčo nekilnojamojo turto įregistravimą G. B. vardu nekilnojamojo turto registre. Trijų mėnesių terminą, skaičiuojant nuo 2019-02-25, šis terminą laikomas praleistu ir žymiai. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos svarbiomis priežastimis ir būtų pagrindas atnaujinti praleistą procesinį terminą, atsižvelgiant į tai, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti praleistas daug, o pareiškėjo nurodytos priežastys negali pateisinti tokio praleidimo laikotarpio, teismas konstatuoja, jog termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymo leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams.

21. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje (duomenys neskeltini) yra paduotas praleidus įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą ir pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo šį terminą atnaujinti, todėl šis terminas neatnaujintinas (CPK 78 straipsnis).

22. Nustačius, kad prašymas paduotas praleidus terminą, nustatytą CPK 368 straipsnio 1 dalyje, yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais (CPK 371 straipsnio 3 dalis), tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašymą grindžia teisės taikymo klaida, teismas nagrinėja ir šio pagrindo egzistavimą.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyto pagrindo atnaujinti procesą taikymo

24. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018 19 punktą). Taigi proceso atnaujinimas galimas tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.

25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, t. y. tuo, kad teismas, patvirtinęs šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, nes padalino ne visą bendrą turtą. Teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 2.2.1. ir 2.2.2. papunkčiais ieškovui T. B. ir atsakovei G. B. atiteko po ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskeltini), esančio (duomenys neskeltini), Šiaulių r. sav., tačiau nebuvo padalintas šiame sklype esantis nebaigtas statyti gyvenamasis namas, kuris nutraukiant santuoką nebuvo registruotas viešajame registre, nors faktiškai buvo pastatytas žemės sklype. Todėl tai vertintina kaip aiškią teisės normos taikymo klaidą. Suinteresuoto asmens atstovas su tuo nesutinka, nurodydamas, jog šalys minėto turto nesidalino, nes joms buvo aišku, kad tai asmeninė G. B. nuosavybė, todėl ir neįtraukė jos į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

26. Sutartims dėl santuokos nutraukimo pasekmių taikytinos bendrosios sutarčių teisės normos (CK 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.155 straipsnio 1 dalis), taip pat sutarčių aiškinimo taisyklės, išdėstytos CK 6.193-6.195 straipsniai. CK 6.193 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Šiuo atveju sutarties tikslas yra pasidalinti turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskeltini) šalys bendru sutarimu nusprendė, kad reikia nustatyti turto padalijimą. Toks turto pasidalijimas atitiko jų valią ir nebuvo ginčijamas, patikslinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis abiejų šalių pasirašyta 2019-01-03 ir patvirtinta teismo sprendimu 2019-01-23 (tomas 2, b. l. 7-10, 30-35). Pagal galiojančią bendrąją taisyklę toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Bendro turto (jo kiekio ir vertės) nurodymas ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nesant ginčo tarp sutuoktinių dėl dalijamo turto, teismas, konstatavęs, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, ją patvirtino. Bendro turto nurodymas ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sutuoktiniai laisva valia išsprendžia jų turto padalijimo klausimus.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, nes turto nurodymas, jo valdymą nuosavybės teise pagrindžiančių įrodymų pateikimas (išrašai iš turtą apskaitančių įstaigų ar turtines teises išviešinančių viešųjų registrų) ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga. Tokios pat sąlygos galioja ir tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-18 nutartis byloje Nr. 3K-3-384/2008). Šiuo atveju teismas patvirtino pačių šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o ne pats teismas byloje esančių įrodymų pagrindu padalijo tarp šalių santuokoje įgytą turtą ir padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Be to, šalys 2019-01-03 patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.4. punkte pareiškė, kad daugiau jokio kito - tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, neturi, o namų apyvokos daiktus pasidalino, kai pradėjo gyventi atskirai, ir dėl to jokių pretenzijų vienas kitam neturi ir ateityje neturės. Šiuo atveju abu pareiškėjai santuokos nutraukimo metu apie santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nepadalinto santuokoje nekilnojamojo turto egzistavimą žinojo, tačiau šio turto neįtraukė į dalintino turto mąstą. Todėl pareiškėjas T. B., kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo žinoti bei suprato, kad neregistruotas gyvenamasis namas nėra dalinamas nutraukiant šalių santuoką. Teismas 2019-01-23 sprendimu padalino visą egzistavusį šalių bendrą turtą, t. y. ne tik tą, kuris buvo registruotas viešuose registruose, tačiau ir visą neregistruotiną turtą, kurį nurodė pačios šalys, taip pat buvo padalintos ir turtinės prievolės. Teismas negalėjo patikrinti minėto turto nekilnojamojo turto registre, nes, kaip ir nurodo pats pareiškėjas, jis nebuvo registruotas, o šalys apie tai nutylėjo. Be to, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad teismas ne kartą siūlė šalims tikslinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jos netvirtino, nes ji neatitiko įstatymo reikalavimų ar pažeidė kreditorių teises bei teisėtus interesus, todėl, jeigu būtų žinojęs apie nepadalintą, bet esantį nekilnojamąjį turtą, būtų šalis įpareigojęs sutartį patikslinti ir šioje dalyje ir jos nebūtų tvirtinęs. Tačiau šalys nuo teismo nuslėpė minėtą faktą, nors galėjo dalinti ir neregistruotą turtą, o teismas apie tai nežinojo, nenumatė ir net negalėjo žinoti bei patikrinti minėto fakto, todėl ir negalėjo dalinti minėto turto, taigi, negalėjo ir padaryti aiškios normos taikymo klaidos. Pateikiant prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnio reikalavimus, buvo pareiškėjų pareiga (CPK 539 straipsnio 2 dalis). Nesant ginčo tarp sutuoktinių dėl dalijamo turto ir jo vertės, teismas, konstatavęs, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, ją patvirtino.

28. Teismas mano, kad atnaujinus procesą vien formaliais pagrindais būtų pažeistas civilinių teisinių santykių stabilumas ir reikštų betikslį ir nesibaigiantį civilinį procesą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. CPK 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus. Proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms, tai neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Pažymėtina, kad pareiškėjas nesielgė kaip apdairus, atsakingas ir protingas asmuo, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar pasirašant sutartį, prašant patvirtinti patikslintą sutartį su pakeitimais, nebus pažeisti jo interesai. Prieš pasirašydamas patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, tiek gavęs sprendimą, pareiškėjas, turėjo teisę pasikonsultuoti su teisininku dėl sprendimo pagrįstumo ir, jei manė, kad jo teisės yra pažeistos, nepasirašyti sutarties ar paduoti apeliacinį skundą dėl sprendimo panaikinimo. Taigi, teismo nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad tuo buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir įsiteisėjęs teismo sprendimas yra neteisėtas.

29. Teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas, nes nėra įstatyme nustatytų pagrindų proceso atnaujinimui (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl netenkintinas, ir byla pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį pakartotinai nenagrinėtina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Suinteresuoto asmens prašymas dėl 1028,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokato pagalbai apmokėti) priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais (2 tomas, b. l. 118, 127-131), advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius. Prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinus, iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui priteistinos 1028,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 365-370 straipsniais, teismas

nutaria:

Neatnaujinti pareiškėjui T. B. praleisto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir netenkinti jo prašymo suinteresuotam asmeniui G. B. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskeltini).

Priteisti suinteresuotam asmeniui G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1028,00 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas - išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.