Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-158-932/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-19
Bylos Nr.: 1A-158-932/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-55142-2017-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
Nuteistasis: M. J., M. M., A. V.
Advokatai: Kristina Smaidžiūnaitė-Lankevičienė, Petras Prijalgauskas, Vičeslav Jevmenov

Kategorijos

1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-158-932/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55142-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2.; 2.1.15.1.; 2.1.15.3.3.; 2.4.6.4.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Daliai Kanopienei,dalyvaujant prokurorui Gediminui Vilučiui,

nuteistojo M. J. gynėjai advokatei Kristinai Smaidžiūnaitei-Lankevičienei

nuteistojo M. M. gynėjui advokatui Vičeslavui Jevmenovui (Vičeslav Jevmenov),nuteistojo A. V. gynėjui advokatui Petrui Prijalgauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. J., M. M. ir A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirtas laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; 3) 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nebendrauti su A. V. ir M. M.

M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams 2 mėnesiams bausme, prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir M. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, M. M. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) nebendrauti su A. V. ir M. J.; 3) 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neišeiti iš namų nuo 22.00 val. vakaro iki 07.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.

A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta arešto bausmė 40 (keturiasdešimčiai) parų.

A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta arešto bausmė 50 (penkiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir A. V. paskirta subendrinta bausmė – areštas 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu skirta bausme, prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant nuosprendžiu paskirtą bausmę – 90 parų arešto, šią bausmę pakeičiant laisvės atėmimo bausme, ir A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 11 mėnesių.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. V. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) nebendrauti su M. M. ir M. J.; 3) 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neišeiti iš namų nuo 22.00 val. vakaro iki 07.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.

Nuosprendžiu iš A. V. priteista A. B. 1 501,62 Eur nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti.

Nuosprendžiu iš A. V. priteista I. B. 1 000 Eur nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti.

Nuosprendžiu solidariai iš A. V., M. M. ir M. J. priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6 910 Eur nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti

Nuosprendžiu solidariai iš A. V., M. M. ir M. J. priteista A. K. 470 Eur nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti.

Nuosprendžiu solidariai iš A. V., M. M. ir M. J. priteista A. K. 1 918 Eur nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, jog įsibrovė į saugomą teritoriją ir saugyklą bei pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2017 m. spalio mėn., laikotarpiu nuo spalio 21 iki spalio 23 dienos, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytu automobiliu atvyko į A. B. individualiai įmonei priklausančią autodetalių parduotuvę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kur išardęs tvorą pateko į saugomą teritoriją ir pagrobė kieme stovėjusią I. B. priklausančią priekabą „Brenderup“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur, vertės, po ko, nupjovęs teritorijoje esančio garažo spyną, įsibrovė į garažo vidų ir iš garažo pagrobė A. B. individualiai įmonei priklausančiai autodetalių parduotuvę priklausančias 20 vnt. žieminių padangų, kurių bendra vertė 701,62 Eur, ir 1 000 kg automobilių akumuliatorių, kurių vertė 800 Eur, tokiu būdu įsibrovęs į saugomą teritoriją ir saugyklą, A. V. pagrobė svetimo turto už 2 501,62 Eur. Šie A. V. veiksmai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį

2. A. V., M. M. ir M. J. pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti kaltais dėl to, jog, veikdami bendrininkų grupe, įsibrovė į saugomą teritoriją ir saugyklą, bei pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2018 m. sausio mėn., laikotarpiu nuo sausio 19 iki sausio 22 dienos, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, turėdami tikslą padaryti vagystę, veikdami bendrininkų grupe, A. V. priklausančiu „BMW“ automobiliu, kurio valstybiniai numeriai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, ir M. J. priklausančiu automobiliu „Audi“, kurio valstybiniai numeriai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu (duomenys neskelbtini), priklausančią saugomą teritoriją, kur patekę per tvoroje esančią skylę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią saugomą teritoriją, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugojamų automobilių pagrobė 50 akumuliatorių, kurių 1 vnt. vertė – 50 Eur, viso 2 500 Eur sumai, nuo automobilio „BMW“ 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė keturis vienetus ratų, galinius žibintus, galinio tilto reduktorių, variklį, vairą, sėdynes, priekinį prietaisų skydelį, kurių bendra vertė 420 Eur, nuo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė galinius žibintus ir reduktorių, kurių bendra vertė 390 Eur, nuo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė bagažinės dangtį, kurio vertė 400 Eur, nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esančio A. K. priklausančio automobilio „Mercedes-Benz“ S320 pagrobė keturis vienetus ratų, priekinius ir galinius žibintus, kurių bendra vertė 2 090 Eur, įsibrovę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esančio pastato vidų iš pastato pagrobė motociklą „Honda VER750“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 600 Eur vertės, motociklą „Suzuki“, 500 Eur vertės, motociklą „Yamaha 670AC“, 500 Eur vertės, motociklą „Jawa“ 350, 500 Eur vertės, keturratį, 300 Eur vertės, vibroplokštę AVP1850 Honda su kilimėliu Nr. 52. V.I, 800 Eur vertės, iš pastato vidaus pagrobė A. K. priklausančio kilnojamojo namelio-priekabos prieangį – 600 Eur vertės, dujinę viryklę – 100 Eur vertės, mašininį šaldytuvą – 50 Eur vertės, katerio benzininį baką – 60 Eur vertės, katerio gėlinį akumuliatorių – 350 Eur vertės. Tokiu būdu A. V., M. J. ir M. M. įsibrovę į saugomą teritoriją ir saugyklą, veikdami bendrininkų grupe, kartu pagrobė svetimo turto iš viso už 10 160 Eur, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 6 910 Eur sumai, A. K. – 2 090 Eur sumai ir A. K. – 1 160 Eur sumai. Šie A. V., M. M. ir M. J. veiksmai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

3. Nesutikdami su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu, nuteistieji A. V., M. M. ir M. J. pateikė apeliacinį skundą. Viena skundo dalis yra skirta paneigti skundžiamo nuosprendžio išvadas dėl A. V. nuteisimo pagrobus svetimą, A. B. ir I. B. priklausantį, turtą, tai yra prašoma panaikinti atitinkamą nuosprendžio dalį ir A. V. išteisinti, o civilinių ieškovų A. B. ir I. B. civilinius ieškinius atmesti; teismui nenustačius pagrindo A. V. išteisinti dėl A. ir I. B. turto vagystės, prašoma sumažinti A. B. priteistą civilinį ieškinį, įvertinus tai, kad pastarajam buvo grąžintos 4 vnt. padangų, o sprendžiant I. B. civilinį ieškinį atsižvelgti į tai, kad nukentėjusiosios ieškinys nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Kita apeliacinio skundo dalimi yra skundžiama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria A. V., M. J. ir M. M. nuteisus pagal BK 178 straipsnio 2 dalį iš pastarųjų solidariai priteisti civiliniai ieškiniai, tai yra prašoma: 1) A. K. civilinį ieškinį atmesti, nes ji nėra tinkama civilinė ieškovė; nesant pagrindo civilinį ieškinį atmesti, solidariai iš nuteistųjų priteistą sumą sumažinti iki 500 eurų; 2) A. K. pareikštą civilinį ieškinį sumažinti iki 580 Eur; 3) sprendžiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį, vertinti tai, ar įmonei, kuri nėra pagrobto turto savininkė, galėjo atsirasti turtinė žala; tuo atveju, jeigu būtų pritarta išvadoms dėl turtinės žalos padarymo, prašo civilinį ieškinį sumažinti iki 2 385 Eur.

3.1. Apeliaciniame skunde pirmiausia yra dėstomi motyvai, kuriais prašoma A. V. išteisinti dėl A. ir I. B. priklausančio turto vagystės. Skunde nemažas dėmesys skiriamas A. V. bei liudytojų parodymų analizei ir palyginimui.

3.1.1. Nuteistasis pažymi, kad grįsdamas jo kaltę teismas rėmėsi liudytojo V. B. parodymais. Nuosprendžio 7 psl. teismas nurodo, kad minėtas liudytojas parodė įvykio dieną (ryte) matęs važiuojantį pilkšvos spalvos automobilį „BMW“ su priekaba. Tuo tarpu to paties nuosprendžio 5 psl. jau rašoma, kad V. B. matė du jam nepažįstamus automobilius „BMW“, vieną baltą universalą (su apie 3 m ilgio priekaba) ir iš paskos jam važiavusį melsvą automobilį. Apeliantas daro išvadą, kad teismas klaidingai aprašė liudytojo V. B. parodymus ir juos iškraipė. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad be nurodytų požymių nebuvo įvardinti jokie kiti išskirtiniai automobilių požymiai, nenurodyti automobilius vairavę asmenys.

3.1.2. Toliau atkreipiamas dėmesys, kad A. V. kaltės įrodymu buvo pripažintos šalikelėje rastos pirštinės. Teismas nevertino to, kad pirštinės buvo rastos maždaug 25 km nuo vagystės vietos. Be to, nuo rastų pirštinių iki apleistų fermų, kur buvo rastos keturios padangos ir prie kurių liudytojas D. R. matė stovinčius du „BMW“ automobilius (vieną jų pilkšvos spalvos su priekaba, kitą žalsvos spalvos, daugiau identifikuojančių bruožų neįvardo, automobilius vairavusių asmenų nematė) taip pat yra nemažas atstumas – apie 5 km. Byloje nėra įrodymų, kad būtent su minėtomis pirštinėmis buvo padaryta nusikalstama veika. Skunde akcentuojama, kad tuo keliu, kuriame buvo rastos pirštinės, A. V. yra ne kartą važiavęs (susitikti su draugais, pažvejoti), ne kartą sustojęs šalikelėje pasikalbėti, todėl kažkuriuo iš šių nurodytų atvejų galėjo pamesti pirštines, kurių automobilio durelėse turi ne vieną. Be to, apelianto teigimu, prieš nurodytą vagystės laiką, maždaug toje vietoje, kurioje rastos pirštinės, jis (A. V.), mūvėdamas pirštines, remontavo automobilį, galimai jas tada ir išmetė. Taip pat nesutinkama, kad buvo rasta būtent I. B. priekabos tento dalis. Ji buvo rasta 25 km nuo vagystės vietos, neturi jokių išskirtinių požymių, išskyrus bendrinę spalvą (mėlyną), todėl nėra pagrindo išvadai, kad tai yra I. B. automobilio priekabos tento dalis.

3.1.3. Toliau skunde skiriamas dėmesys versijai, kad įvykio metu A. V. šventė gimtadienį ir niekur nebuvo išvykęs. Čia pažymima, kad liudytoja R. K. teigė iš gimtadienio išvažiavusi 2017 m. spalio 22 d., apie 05.00 val. – 06.00 val., namuose pasiliko Živilė, pastarosios brolis J. P. ir A. V.. Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai kritiškai vertino liudytojos R. K., o taip pat liudytojo J. P. parodymus, kuriuose liudytojai patvirtino, kad jis (A. V.) visą gimtadienio šventimo laiką niekur nebuvo išvykęs. Tuo pačiu skunde pažymima, kad nebuvo apklausti gimtadienyje dalyvavę A. V. tėvai ir sesuo, žmonos tėvai.

3.1.4. Apelianto manymu, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai remtasi liudytojo R. V., kuris, akcentuojama, yra nukentėjusiųjų sūnus, padarytomis prielaidomis, jog vagystę esą įvykdė jis (A. V.) kartu su M. M., tai pat liudytojo parodymais apie tai neva jis (apeliantas) prisipažino padaręs nusikaltimą. Tokias prielaidas teismas laikė neginčytinu įrodymu. Iš tiesų A. V. susitikimo su R. V. metu savo kaltės nepripažino, netgi rodė pastarajam savo automobilį, aiškino neturintis kablio, todėl atitinkamai neturi ir galimybės prikabinti priekabą. Pabrėžiama, kad A. V. tiek susitikimo su R. V. metu, tiek vėliau buvo spaudžiamas pripažinti savo kaltę.

3.1.5. Atkreipiamas dėmesys, kad apleistuose pastatuose buvo rastos keturios padangos – trys su užrašu „Sunfull“ ir viena su užrašu „Outside“. Nukentėjusiojo pateiktame pavogtų padangų sąraše padangos su užrašu „Outside“ nėra. Vadinasi, yra pagrindas abejoti, ar rastos padangos priklauso būtent A. B.

3.1.6. Toliau pasisakoma dėl A. B. ir I. B. pareikštų civilinių ieškinių. Skunde nurodoma, kad teismas, pilnai tenkindamas A. B. ieškinį, neatsižvelgė į tai, kad po civilinio ieškinio pareiškimo pastarasis atsiėmė 4 vnt. padangų, tačiau šioje dalyje ieškiniu reikalaujamos sumos nesumažino. Taip pat skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė I. B. 1 000 Eur žalai atlyginti, nors toks žalos dydis nepatvirtintas jokiais įrodymais.

3.2. Kitoje apeliacinio skundo dalyje yra dėstomi argumentai dėl nuosprendžio dalies, kuria, pripažinus A. V., M. J. ir M. M. kaltais pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, išspręsti civilinių ieškinių klausimai,

3.2.1. Apeliantai pirmiausia nesutinka su teismo sprendimu solidariai iš visų trijų nuteistųjų priteisti A. K. 1 918 Eur nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti. Nurodoma, kad teismas nuosprendyje rėmėsi A. V. individualios įmonės pateikta vertinimo ataskaita. Automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės skaičiavimui ekspertas pasitelkė 3 transporto priemones pagal paduotus skelbimus, dvi iš jų – su galiojančia technine apžiūra, nedaužtos, tuo tarpu „Mercedes-Benz“ jau įsigijimo metu buvo daužtas, nuo 2005 m. neturi techninės apžiūros, neeksploatuojamas, Lietuvoje neregistruotas. Dėl to nustatyta automobilio vertė (4 467 Eur) apeliantams kelia dideles abejones, pastarieji atliktą vertinimą vertina kritiškai. Juolab, kad nuosprendyje teismas neatsižvelgė į VšĮ „Emprekis“ pažymą, kurioje nurodoma, kad vidutinė tokio automobilio rinkos vertė yra 2 090 eurų.

3.2.2. Tuo pačiu pažymima, kad vertintojo vertinimo ataskaitoje yra pateikta išvada, kad atstatomoji transporto priemonės vertė, įvertinus dalių nusidėvėjimą, yra 1 718 Eur, šią vertę sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų detalių vertė, dažymo (eksploatacinių) medžiagų vertė. Pridėtose sąmatose yra detalizuojama, kokios įeina eksploatacinės medžiagos, detalės keitimui ir t.t. Į sąmatas įtraukti ir tokie darbai bei dalys, kurių nuteistieji vagystės metu neėmė ir neapgadino arba yra gražinę. Vertinimas buvo atliktas tik pagal A. K. pateiktus duomenis, vertintojui nežinant pateiktų kaltinimų, taip pat apie vertinimą nepranešus nuteistiesiems, todėl nustatyta atstatomoji transporto priemonės vertė (1 718Eur) nėra reali.

3.2.3. Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio klausimą (su paskaičiuotomis kainomis už detales ir su tuo susijusius darbus už nepaimtas arba grąžintas detales), nepagrįstai nevertino anksčiau nurodytų aplinkybių. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistieji pavogė 4 vnt. „Mercedes-Benz S320“ ratų ir priekinius bei galinius žibintus. Šiuos žibintus M. M. pateikė policijai (2018 m. gegužės 10 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolas). 2018 m. gegužės 18 d. pagal pakvitavimą žibintai buvo grąžinti A. K., pastarasis nurodė, kad pretenzijų neturi. A. K. buvo apklaustas 2018 m. birželio 7 d., apie jokius apgadinimus pastarasis neminėjo. 2019 m. vasario 1 d. apžiūros protokole nustatytas tik vieno žibinto pažeidimas, jis nustatytas praėjus 8 mėnesiams po žibintų grąžinimo A. K. Nuteistieji viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad žibintai jų pateikimo policijai metu buvo be defektų.

Atsiliepimas

3.2.4. Taip pat skunde yra pažymima, kad nuteistieji byloje yra pateikę atsiliepimą dėl A. K. pareikšto civilinio ieškinio, kuriame jie nurodė sutinkantys atlyginti 500 Eur už automobiliui „Mercedes Benz“ padarytą žalą, tačiau ši žala turėtų būti priteistina tinkamam civiliniam ieškovui. Pažymima, kad iš pateiktų byloje duomenų nematyti, jog aptariama transporto priemonė vagystės dieną priklausė būtent A. K. Apeliantų teigimu, automobilio registracija nėra juridinis faktas, sukuriantis nuosavybės teisę. Nuosavybės teisę į kilnojamąjį daiktą – automobilį – patvirtina automobilio įsigijimo dokumentai ir registravimo įstaigos duomenys.

3.2.5. Toliau skunde pateikiami argumentai dėl A. K. pareikšto civilinio ieškinio. Pirmosios instancijos teismas sumažino A. K. pareikšto civilinio ieškinio sumą iki 1 050 Eur, atsižvelgdamas į tai, kad M. M. sumokėjo pastarajam 580 Eur, todėl likusią 470 Eur sumą priteisė solidariai iš visų nuteistųjų. Apeliantai laikosi pozicijos, kad A. K. nepagrindė ieškinyje nurodytos pavogtų daiktų vertės. Nuteistųjų manymu, ji yra žymiai mažesnė nei nurodoma ieškinyje, be to, daiktai nebuvo nauji. Nuteistieji mano, kad M. M. sumokėjus 580 Eur, visa A. K. padaryta turtinė žala jau yra atlyginta.

Šalies argumentai

3.2.6. Toliau skunde pasisakoma dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio. Pirmosios instancijos teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir solidariai iš nuteistųjų priteisė 6 910 Eur turtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas netenkino civilinio ieškinio dalyje dėl tų daiktų, kurie nebuvo nurodyti kaltinime. Teismas nenurodė, iš ko susideda priteista 6 910 Eur suma, tačiau ši suma visiškai atitinka civilinio ieškovo atstovo nurodytas daiktų sumas. Tolesnėje dalyje dėstomi argumentai dėl konkrečių daiktų verčių.

3.2.7. Pirmosios instancijos teismas tenkino civilinio ieškovo atstovo prašymą priteisti 800 Eur sumą dėl mažos vibroplokštės AVP1850 HONDA su kilimėliu Nr. 52.V.I, nors atkreipiamas dėmesys, kad pats civilinio ieškovo atstovas teismui pateikė pirkimo dokumentą, iš kurio matyti, kad vibroplokštė pirkta už 300 Eur.

3.2.8. Dėl 50 vnt. akumuliatorių (1 vnt. po 50 Eur) ir nurodytos 2 500 Eur sumos nuteistieji pažymi, kad visi akumuliatoriai buvo ilgai nenaudojami, seni, netinkami naudoti pagal paskirtį, turintys tik metalo laužo vertę. Atsižvelgiant į tai, kad, anot A. K., nuo 2014 m. automobilių daugiau nebuvo atvežta, akumuliatoriai nebuvo eksploatuojami 4-17 metų, priteista atlyginti suma yra neadekvati. Byloje yra pateiktas dokumentas, pagrindžiantis tokio akumuliatoriaus vertę (2020 m. vasario 24 d. pirkimo-pardavimo aktas, serija RET Nr. 000585), iš kurio matyti, kad akumuliatoriaus vertė yra 4,80 Eur, tačiau šį įrodymą pirmosios instancijos teismas ignoravo. Nuteistieji sutinka už vieną akumuliatorių atlyginti po 10 Eur, tai yra žymiai daugiau negu įrodo pačių teismui pateiktas 2020 m. vasario 29 d. pirkimo-pardavimo aktas, iš kurio matyti, kad už priduotą akumuliatorių gauta 4,56 Eur suma.

Atsiliepimas

3.2.9. Dėl motociklo „Honda VFR 750“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), motociklo „Suzuki“ (juoda-raudona spalva), motociklo „Jawa“ (raudona), motociklo „Yamaha 670 AC“, keturračio (modelis neužfiksuotas) nesutinkama atsiliepime išdėstytais motyvais. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad teismas visiškai neįvertino šių transporto priemonių būklės ir dėl to nepagrįstai priteisė per dideles sumas, o civilinio ieškovo atstovas šių sumų nepagrindė jokiais įrodymais.

Šalies argumentai

3.2.10. Apeliantai nesutinka ir su sumomis, priteistomis už automobilio „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) detales. Nors buvo pavogtos tik atskiros automobilių detalės, tačiau priteistos sumos (420 Eur, 390 Eur ir 400 Eur) atitinka šių automobilių rinkos vertę (vidutinę rinkos vertę patvirtina byloje esantys įrodymai). Nuteistųjų vertinimu, nepagrįstas teismo sprendimas priteisti už pavogtas detales tokias sumas, kurios atitinka pilną automobilių rinkos vertę.

3.2.11. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys, kad visos nurodytos transporto priemonės buvo senos, ilgą laiką neeksploatuojamos, surūdijusios, praradusios savo vertę ir tinkamos tik kaip metalo laužas. Šį faktą patvirtina ir tai, kad ant vieno iš nurodytų automobilių („BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stogo buvo užkrautas kitas automobilis.

3.2.12. Galiausiai atkreipiamas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyti tik kelių transporto priemonių savininkai, o apie kitų transporto priemonių savininkus jokios informacijos nėra, dėl ko apeliantams kyla klausimas, ar dėl transporto priemonių, kurios neturi teisėto savininko, gali UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsirasti turtinė žala. Teismas šių aplinkybių visiškai nesiaiškino ir netyrė, nors jos pirmiausia yra svarbios tinkamai išspręsti civilinį ieškinį.

2. Teismo posėdžio metu nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

3. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti M. J., M. M. ir A. V. padavė bendrą apeliacinį skundą. Viena skundo dalis yra susijusi tik su nuteistuoju A. V., kuris prašo jį išteisinti dėl A. B. ir I. B. turto pagrobimo, kita apeliacine skundo dalimi visi trys nuteistieji išreiškia nesutikimą su nuosprendžiu išspręstais civilinio ieškinio klausimais. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrins tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl A. V. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (pagrobus A. B. ir I. B. priklausantį turtą)

4. Nuteistasis A. V. nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl jo nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – įsibrovimo į A. B. individualiai įmonei priklausančią saugomą teritoriją bei joje esantį garažą, iš kur pavogė A. B. ir I. B. priklausančio turto bendrai už 2 501,62 Eur. Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, atitinkamai pateikia savo išvadas, tuo pačiu pažymi aplinkybes, kurios nuosprendyje nebuvo aptartos, nors jos, nuteistojo įsitikinimu, yra svarbios sprendžiant kaltės klausimą.

5. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Žemesnės instancijos teismas

6. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. V. kaltu, įsibrovus į saugomą teritoriją ir saugyklą bei pagrobus A. B. ir I. B. priklausantį turtą, išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis priėmė apeliantui apkaltinamąjį nuosprendį. Galima pastebėti, kad teismo motyvai yra pakankamai glausti, tačiau visi esminiai įrodymai aptarti (nurodyta, kuriais vadovaujamasi, o kurie vertinami kritiškai ir atmetami), padarytos išvados iš esmės aiškios. Kritiškai įvertinęs paties A. V., o taip pat pastarojo giminaitės R. K. parodymus, teismas apelianto kaltę grindė liudytojų V. B., D. R., R. V. parodymais, taip pat įvykio vietos apžiūros protokolu bei specialisto išvada. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir dar kartą išanalizavusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl A. V. kaltės padarius aptariamą nusikalstamą veiką.

7. Apeliaciniame skunde yra akcentuojamos atskiros detalės ir aplinkybės, kurios vertinamos ne surinktų įrodymų visumoje, o selektyviai, kas nulemia nepagrįstus teiginius dėl netinkamai įvertintų įrodymų. Iš paties nuteistojo A. V. parodymų matyti, kad laikotarpiu, kada buvo padaryta vagystė iš autodetalių parduotuvės teritorijos ir garažo, apeliantas turėjo „BMW“ markės automobilį, 5 klasės, sidabrinės spalvos. Liudytojų V. B. ir D. R. parodymuose kaip tik minimas nurodytos markės automobilis. Antai, V. B. teigė anksti ryte (tą rytą, kai buvo aptikta vagystė) matęs nuo Semeliškių pusės dideliu greičiu pravažiuojančius „BMW“ markės automobilius, vienas iš jų buvo baltos spalvos, universalas (ikiteisminiame tyrime liudytojas nurodė ir galimą automobilio seriją, tai yra penktą) (1 t., b. l. 200; 5 t., b. l. 70-77). Liudytojas D. R. parodė, kad prie komplekso, kuriame buvo rastos keturios automobilio padangos, ryte matė du stovinčius „BMW“ markės automobilius, abu 5 klasės, universalai, vienas jų pilkšvos, kitas – žalsvos spalvos (5 t., b. l. 70-77). Tokie liudytojų parodymai apkaltinamajame nuosprendyje buvo įvertinti kaip patvirtinantys, kad tai nuteistasis važiavo nurodytu automobiliu, jo transporto priemonė kartu su kita stovėjo prie pastato, kuriame rastos pagrobtos padangos. Nors apeliantas skunde pažymi esą liudytojai kalbėjo apie kitos spalvos automobilį (baltos, pilkšvos), taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas klaidingai nurodo V. B. parodymuose minimą vieno iš automobilių spalvą (vietoje liudytojo įvardintos baltos spalvos, nuosprendyje nurodoma, kad pilkšva), tačiau tai neturi esminės įtakos padarytoms išvadoms. Kaip matyti, liudytojų V. B. ir D. R. nurodyta automobilio markė, serija, kėbulo tipas pilnai atitinka nuteistojo turėtą transporto priemonę. Aplinkybė dėl spalvos nėra kardinaliai skirtinga, liudytojų minimos balta, pilkšva spalvos iš esmės yra daugiau artimos sidabrinei spalvai, juo labiau, ankstų ženkliai įpusėjusio rudens rytą, kuomet matomumas dar nėra pilnas (V. B. teigimu, buvo tik prašvitę), tikslus spalvos įžiūrėjimas yra objektyviai apsunkintas, be to, dar priklausantis ir nuo individualių asmens savybių.

8. Liudytojo V. B. parodymai svarbūs ir dėl tolesnių pastarojo nurodytų aplinkybių. V. B. patvirtino matęs ne tik dideliu greičiu pravažiuojančius „BMW“ markės automobilius, tačiau ir tai, kad prie šviesiojo (baltos spalvos) automobilio buvo prikabinta priekaba su apie 3 m tentu; važiuojant per duobes, priekaba šokinėjo, tentas kilnojosi ir vienu momentu nukrito jo gabalas. Liudytojas tento gabalą paėmė ir vėliau (kai sužinojo apie įvykdytą vagystę) nuvežęs atidavė A. B. (5 t., b. l. 70-77). Bylos duomenimis nustatyta, kad iš saugomos teritorijos buvo pagrobta I. B. priklausanti priekaba su mėlynos spalvos tentu. Iš tolesnių byloje surinktų įrodymų (2017 m. spalio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo) matyti, kad mėlynos spalvos tentas buvo rastas gulintis pievoje, esančioje 10 m nuo kelio Bijūnai-Bagdanonys, ir, pabrėžtina, tentas buvo ne vientisas, trūko jo dalies. Ypač atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalia minimo tento (2 m atstumu) buvo rastos dvi baltos spalvos medžiaginės pirštinės (1 t., b. l. 157-158). Pateikus pirštines tyrimui, ant jų rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų nustatyti DNR. Specialisto išvadoje konstatuota, kad ant pirštinių rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su A. V. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. V. lokusų genotipui, tai yra atsitiktinio sutapimo tikimybė, ne didesnė kaip 0,0000000000000000000005 proc. (3 t., b. l. 86-95).

9. Tokie duomenys nuosprendyje pagrįstai pripažinti nuteistojo A. V. kaltės įrodymais. Nors apeliaciniame skunde siekiama sumenkinti šiuos įrodymus, išsakomos versijos dėl to, kaip šalia tento galėjo atsirasti nuteistojo pirštinės, akcentuojama, kad pastarosios rastos už maždaug 25 km nuo vagystės vietos, taip pat abejojama, ar rastas tentas yra nuo I. B. priekabos, tačiau tokie skundo teiginiai vertintini kritiškai, kaip nuteistojo pasirinktos gynybinės pozicijos dalis. Pagrindą spręsti, kad šalia nuteistojo pirštinių pievoje rastas tentas yra būtent nuo nukentėjusiajai I. B. priklausančios priekabos, leidžia aplinkybės dėl to, kad minėtas tentas buvo pažeistas, trūko jo dalies o, remiantis liudytojo V. B. parodymais, nustatyta, kad tokios pat spalvos tento dalis atplyšo nuo priekabos, prikabintos prie automobilio (pagal markę, seriją, kėbulo tipo ir iš esmės net spalvą atitinkantį apelianto automobilį), kuris tą rytą, kai paaiškėjo padaryta vagystė, dideliu greičiu važiavo keliu nuo Semeliškių pusės, pralėkė pro Bijūnus (toje vietovėje vėliau rastas tentas, be atplyšusios dalies). Apelianto akcentuojamas atstumas nuo pirštinių radimo vietos iki vagystės vietos nevertintinas kaip reikšmingas. Suprantama, kad pagrobti daiktai iš vagystės vietos buvo išgabenti, o tos aplinkybės, kur konkrečiai ir kokiu atstumu nuo vagystės vietos išvežti ir sudėti ar galimai dalį jų nedelsiant realizuojant, neturi reikšmės išvadoms dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ar nuteistojo kaltės, juo labiau, kad padangų radimo vieta nekelia abejonių, jog nuteistasis su transporto priemone nesunkiai galėjo šią vietą pasiekti. Tentas ir pirštinės rasti 5-6 km nuo pastato, kuriame buvo sukrautos padangos, tačiau aplinkybė dėl atstumo pati savaime vėlgi nėra nei informatyvi, nei atskirai vertintina. Tikslinga pažymėti, kad minėti daiktai surasti kelyje (šalia kelio esančioje pievoje), vedančiame link minėto pastato su sukrautomis padangomis, būtent šalia to pastato liudytojas D. R. matė stovinčius du „BMW“ automobilius (pagal nurodytus duomenis vienas atitinkantis apelianto automobilį), prie šviesesniojo buvo prikabinta priekaba su tentu.

10. Visų anksčiau aptartų aplinkybių kontekste detaliau neanalizuotinos skunde keliamos versijos dėl pirštinių atsiradimo. Pirštinės, ant kurių rastų biologinių pėdsakų genotipas sutapo su apelianto genotipu, be abejonės, yra itin reikšmingas įrodymas, todėl suprantamas nuteistojo siekis įrodyti kitokias pirštinių atsiradimo nurodytoje vietoje aplinkybes nei tos, kurios nustatytos skundžiamame nuosprendyje. Nors nuteistasis pažymi dažnai važinėjęsis keliu, šalimais kurio rastos pirštinės (už kelių kilometrų gyveno tuometinės draugės močiutė, be to, vykdavo prie ežero), tvirtina, kad panašioje vietoje teko remontuoti automobilį, ką darė mūvėdamas pirštines (atkreiptinas dėmesys, kad toks klausimas buvo užduotas pirmosios instancijos teismo posėdyje, į ką A. V. atsakė nepamenantis, nors skunde nurodo priešingai), taip pat panašioje vietoje galėjo išlipęs kalbėtis su draugais, sutiktais vykstančiais prie ežero, tačiau tokie teiginiai vertintini kaip subjektyvūs ir nepagrįsti bei, svarbiausia, prieštaraujantys anksčiau aptartiems įrodymams. Net jei nuteistasis tuo pačiu keliu anksčiau yra ne kartą važiavęs, netoliese nuo tento ir pirštinių radimo vietos remontavęs automobilį ar bendravęs su kažkokiais asmenimis, tai nesuteikia pagrindo kitaip vertinti liudytojų V. B., D. R. parodymus, specialisto išvadą bei įvykio vietos apžiūros protokolų duomenis, būtent kurių visuma leidžia daryti išvadą, kad tai A. V. padarė A B. ir I. B. turto vagystę (liudytojų parodymuose užsimenama ir apie dar vieną transporto priemonę, kas leistų spręsti apie kito asmens (asmenų) dalyvavimą darant nusikaltimą, tačiau tyrimo metu atitinkamų objektyvių duomenų surinkta nebuvo).

11. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas, rėmėsi ir liudytojo G. V., parodžiusio, kad susitikimo metu, be kita ko, A. V. prisipažino padaręs vagystę, derėjosi dėl žalos atlyginimo, parodymais (2 t., b. l. 8-10; 5 t., b. l. 10-14). Apeliantas, kategoriškai neigia tokias liudytojo nurodytas aplinkybes, be to, pabrėžia, kad pastarasis, būdamas A. B. ir I. B. sūnus, yra suinteresuotas. Atsakydama į tokį skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto akcentuotas liudytojo R. V. ryšys su nuo vagystės nukentėjusiais A. ir I. B. savaime nereiškia, kad liudytojas yra suinteresuotas ir siekia apkalbėti A. V. Didesnis dėmesys aplinkybei dėl minimų asmenų artimo tarpusavio ryšio galėtų būti skiriamas tokiu atveju, jei liudytojo R. V. parodymai būtų vienas pagrindinių įrodymų šaltinių, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje apeliantą apkaltinančias išvadas nulėmė anksčiau aptartų įrodymų visuma, o ne išskirtinai liudytojo R. V. parodymai.

12. Atitinkamai sutiktina su tuo, jog pirmosios instancijos teismas kaip nepagrįstą atmetė nuteistojo A. V. versiją esą jis vagystės negalėjo įvykdyti, kadangi visą naktį buvo namuose, kur šventė savo gimtadienį. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir apeliaciniame skunde, akcentuojant, kad tą patvirtina R. K. parodymai, kuriuos teismas nepagrįstai atmetė, taip pat ikiteisminiame tyrime duoti J. P. parodymai, analogiškas aplinkybes būtų patvirtinę ir apelianto tėvai, sesuo, taip pat draugės tėvai, tačiau nė vienas pastarųjų taip ir nebuvo apklaustas. Pastarieji apelianto nurodyti asmenys nagrinėjant bylą pirmosios instancijos išties nebuvo apklausiami, tačiau pabrėžtina, kad nei nuteistasis, nei jo gynėjas neteikė prašymo atlikti jų apklausas. Tuo tarpu teismas savo iniciatyva jų apklausti neturėjo pagrindo, kadangi nenustatyta, jog bent kuriam iš minimų asmenų buvo žinomos aplinkybės, susijusios su padaryta vagyste, o A. V. parodymai dėl to, kad jis nebuvo išvykęs iš namų, paneigti objektyvių įrodymų visuma. Skundžiamame nuosprendyje teisingai konstatuota, kad liudytoja R. K. parodė iš nuteistojo namų išvykusi anksti ryte, taigi, pastarajai nebuvo žinomi A. V. veiksmai jai išvykus. Kito liudytojo – J. P. – parodymai nuosprendyje atskirai neišdėstyti ir neaptarti, tačiau pažymėtina, kad liudytojas teisme nebuvo apklaustas, o jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Įvertinus nuosprendyje išdėstytus įrodymus, ypač liudytojų V. B. ir D. R. parodymus, įvykio vietos apžiūrų protokolus, specialisto išvadą, yra pagrindas išvadai, kad nuteistasis A. V. įsibrovė į saugomą A. B. individualios įmonės teritoriją, iš kur pagrobė kieme stovėjusią I. B. priklausančią priekabą, po ko įsibrovė į teritorijoje stovėjusį garažą (individualiai įmonei priklausančią autodetalių parduotuvę), iš kurio pagrobė žiemines padangas (20 vnt.) ir akumuliatorius (1 000 kg).

13. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas argumentus dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo nesant A. V. kaltę pagrindžiančių įrodymų bei netinkamo jų vertinimo atmeta kaip nepasitvirtinusius. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinio proceso tvarka, nenustatė, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias BPK normas (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o vien apeliantui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

Dėl A. B. ir I. B. pareikštų civilinių ieškinių

14. Apeliaciniu skundu yra ginčijama nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių išsprendimo. Pirmiausia nuteitasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pilnai tenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. B. civilinį ieškinį. Kaip matyti, apeliantas kelia abejones, ar visos apleistame pastate rastos padangos priklauso A. B. bei atkreipia dėmesį, kad iš ieškinio sumos nebuvo išminusuota padangų, kurios grąžintos nukentėjusiajam, suma. Su tokiais teiginiais sutiktina iš dalies.

15. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad rastos keturios padangos priklauso ne A. B. Galima matyti, jog nuteistasis nepagrįstai akcentuoja, kad viena iš keturių rastų padangų buvo pažymėta užrašu „Outside“, kas, anot A. V., rodo, kad tokio pavadinimo padangos nebuvo tarp nukentėjusiojo pateikto pastarojo turėtų padangų sąrašo, o tai, anot apelianto, reiškia, kad padanga priklauso ne nukentėjusiajam. Iš bylos medžiagos matyti, kad apleisto vieno aukšto mūrinio pastato viduje, kampe, buvo rastos viena ant kitos sukrautos keturios automobilio padangos, kurių trys buvo su užrašu „Sunfull“, ant vienos iš padangų užklijuota etiketė „185/65/R15“, o viena padanga su užrašu „Outside 185/65/R15“ (1 t., b. l. 164-169). Apeliantas užrašą „Outside“ neteisingai sieja su padangos gamintojo pavadinimu, nors pastarasis žymėjimas reiškia padangos montavimo kryptį (esamu atveju ženklina padangos išorę). Pabrėžtina, kad A. B. savo daiktus atpažino ir visos keturios rastos padangos jam buvo grąžintos (1 t., b. l. 18). Vis dėlto galima sutikti su apeliantu, kad iš civilinio ieškinio nepagrįstai nebuvo atimta suma, kurią sudaro rastos ir nukentėjusiajam sugrąžintos padangos. Pastarieji daiktai yra atgauti, nenustatyta, kad jie buvo sugadinti, nukentėjo jų vertė, dėl ko žala šioje dalyje nepatirta. Atsižvelgiant į tai, tikslinga mažinti civilinį ieškinį, iš ieškinyje nurodytos bendros padangų sumos atimant keturių sugrąžintų padangų sumą (nukentėjusiojo pateiktuose dokumentuose 3 vnt. padangų „Sunfull“, 185/65 R15, įvertintos bendra 72,90 Eur suma (su PVM 88,23 Eur), ketvirtoji padanga (iš pakvitavimo matyti, kad jos dydis (pagal plotį aukštį ir diametrą) 205/55 R16 91H) – 18,71 Eur (su PVM 22,63 Eur).

Žemesnės instancijos teismas

16. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. B. priteista žala, kadangi, kaip nurodoma, pastarosios civilinis ieškinys nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Byloje neginčytinai nustatyta, kad vagystės metu iš saugomos teritorijos buvo pagrobta I. B. priklausanti priekaba „Brenderup“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apklausiama nukentėjusioji nurodė priekabą vertinanti 1 000 Eur suma. Pareikštame civiliniame ieškinyje I. B. prašė atlyginti žalą dėl minėto daikto netekimo, nurodė, jog, įvertinus priekabos nusidėvėjimą, žala sudaro 1 000 Eur (1 t., b. l. 194). Pastebėtina, kad nei prie civilinio ieškinio, nei bet kuriuo kitu proceso metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti pagrobto daikto vertę, nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio klausimą, apsiribojo lakoniškais teiginiais, kad ieškinys pagrįstas ir įrodytas leistinais įrodymais, todėl pilnai tenkintinas, nors pačiame nuosprendyje nebuvo aptariami ir vertinami ieškinį pagrindžiantys įrodymai. Pagal byloje esančius duomenis galima matyti, kad pagrobta priekaba, pavadinimu „Brenderup 2270“, kurios didžiausia keliamoji galia 750 kg, pirmoji registracijos data Lietuvoje (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 184). Apklausiama nukentėjusioji I. B. nurodė, kad priekaba buvo nauja (galima suprasti, jog pirkta nauja), uždengta mėlynos spalvos tentu. Sprendžiant dėl nukentėjusiosios nurodytos priekabos vertės, atsižvelgtina į tai, kad minimas daiktas buvo naudotas (pagal registracijos datą metus ir kelis mėnesius), iš internete patalpintų skelbimų (puslapiuose www.avtovega.lt, www.autoline.lt, www.tradus.com) matyti, kad nurodytos markės keliamosios galios iki 750 kg priekabų (taip pat ir naudotų) kainos yra tiek nežymiai mažesnės, tiek nežymiai didesnės nei nukentėjusiosios įvardinta suma, dėl ko iš esmės nėra objektyvaus pagrindo nesutikti, kad kiek daugiau nei metus naudota ir nusikaltimo metu pagrobta priekaba galėjo kainuoti 1 000 Eur. Tai, kad nukentėjusioji nepateikė vertę pagrindžiančių dokumentų, nepaneigia to, kad pastaroji turi teisę į žalos atlyginimą. Faktas, kad nukentėjusioji turėjo ir prarado daiktą, nekelia abejonių, įvardinta priekabos vertė nelaikytina kaip iš esmės neatitinkanti realios tokios markės bei keliamosios galios priekabos vertės.

Dėl A. K., A. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinių ieškinių

17. Likusia apeliacinio skundo dalimi pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už svetimo turto pagrobimą, įsibrovus į saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)” teritoriją ir joje esantį pastatą, nuteisti M. J., M. M. ir A. V. neginčija faktinių bylos aplinkybių, nusikaltimo kvalifikavimo, sutinka su paskirtomis bausmėmis, klausimą kelia tik dalyje dėl civilinių ieškinių išsprendimo. Dėl minėto nusikaltimo buvo pareikšti trys civiliniai ieškiniai, skundžiamu nuosprendžiu dėl visų jų priimti atitinkami sprendimai, tačiau nė vienas jų netenkina apeliantų.

Dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. K. civilinio ieškinio

18. Pirmiausia nuteistieji išreiškia nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria solidariai iš visų apeliantų priteista A. K. 1 918 Eur nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti (1 718 Eur už automobilio atstatomąjį remontą bei 200 Eur už remonto vertės nustatymą). Nors skunde išreiškiamos abejonės dėl A. V. pateiktos vertinimo ataskaitos bei joje konstatuotos automobilio rinkos vertės (4 467 Eur), pagrindo abejoti tiek atskaitos patikimumu, tiek posėdyje duotais A. V. parodymais nėra. Ginčijant nustatytą rinkos vertę, yra akcentuojamos aplinkybės dėl to, kad minima transporto priemonė ilgą laiką neturėjo techninės apžiūros, buvo neeksplotuojama, Lietuvoje neregistruota, tačiau, kaip matyti iš pirmosios instancijos teisme duotų A. V. parodymų, į visas šias aplinkybes buvo atsižvelgta (5 t., b. l. 131-138). Priešingai nei teigia apeliantai, ne VšĮ „Emprekis”, o būtent A. V. ataskaitoje pateikta transporto priemonės rinkos verte vadovautinasi kaip objektyvesne, kadangi ji nustatyta apžiūrėjus automobilį individualiai. Teisėjų kolegijai abejonių nekelia ir atskaitoje nustatyta atstatomoji transporto priemonės vertė (1 718 Eur), kurią sudaro dažymo ir eksloatacinės medžiagos, detalės keitimui bei remonto (dažymas ir detalių keitimas) darbai, kas įvertinta bendra 1 718 Eur (įskaitant dalių nuvertėjimą) suma (4 t., b. l. 164-189). Apeliaciniame skunde nuteistieji tvirtina, kad į sąmatą įtrauktos dalys, kurių jie neėmė bei kurių atitinkamai nereikia remontuoti. Nors apeliantai yra nuteisti už tai, kad pagrobė automobilio „Mercedes Benz S 320” keturis ratus bei priekinius ir galinius žibintus, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad po vagystės automobilis buvo ne tik be ratų ir žibintų, tačiau ir apgadintas, tai yra aplankstytas priekinis dangtis, apardytos po šiuo dangčiu esančios detalės, nebuvo priekinio ženklo, kas užfikuota tarnybiniame pranešime, pareiškime, įvykio vietos apžiūros ir parodymų patikrinimo vietoje protokoluose (1 t., b. l. 16-19; 2 t., b. l. 37-75, 165-167). Atsižvelgiant į tokius duomenis, į automobilio atstatomąją vertę pagrįstai buvo skaičiuojamos ir išlaidos, susijusios ne tik su pagrobtomis, bet ir sugadintomis automobilio dalimis. Visgi su dalimi apeliantų argumentų sutiktina, o būtent: iš vertinimo ataskaitos turinio matyti, kad į atstomąją vertę buvo įskaičiuoti ir peleninės, radijo dangtelio bei radijo prietaisai (bendra vertė 180,17 Eur (93,57+6,60+80)). Atkreiptinas dėmesys, kad apklausiama A. K. pabrėžė, kad po vagystės apžiūrint automobilį jo viduje buvo betvarkė, tačiau nė vienu metu nenurodė, o ir bylos medžiagoje nėra užfiksuota, kad po vagystės buvo sugadintos nurodytos automobilio dalys. Taip pat apeliantai pagrįstai nurodo, kad apskaičiuojant nusikaltimu padarytą žalą nebuvo atsižvelgta į tai, kad pagrobti žibintai buvo sugrąžinti. Teisme apklausta nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. K. patvirtino, kad visi žibintai yra sugrąžinti, tinkami naudojimui, tik reikia nupirkti priedus (5 t., b. l. 131-138). Nors nukentėjusioji užsiminė, kad žibintai yra apgadinti, kas užfiksuota ir daiktų apžiūros protokole, tačiau, pabrėžtina, kad nustatyti ne visų, o tik dviejų žibintų defektai (kairės pusės priekinio žibinto laido apsaugos pažeidimas ir galinio dešinės pusės žibinto 4 cm ilgio stiklo įskilimas) (3 t., b. l. 21-34), visgi esminė aplinkybė yra ta, kad tuo metu, kai visi žibintai buvo sugrąžinti, jokie apgadinimai nefiksuoti, atsiimdamas šiuos daiktus A. K. (nukentėjusiosios sutuotinis) jokių pretenzijų neišreiškė (2 t., b. l. 109), nors, atsižvelgiant į tai, kad vėliau vienas žibintas nustatytas įskilęs, tokį sugadinimą iš esmės turėjo pastebėti. Atkreiptinas dėmesys, kad dviejų žibintų apgadinimai buvo užfiksuoti praėjus beveik devyniems mėnesiams po grąžinimo, todėl nepaneigtina nuteistųjų pozicija, kad tie apgadinimai atsirado vėliau, tuo tarpu žibintų grąžinimo metu nurodyti daiktai buvo be defektų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. K. priteistos sumos atimtina žibintų suma (vertinimo ataskaitoje žibintų dalys bendrai įvertintos 481,56 Eur, be remonto darbų), taip pat anksčiau nurodytos peleninės, radijo dangtelio bei radijo prietaiso detalės, kurių sugadinimas vagystės metu nepagrįstas objektyvais duomenimis.

19. Kaip nepagrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad A. K. nėra tinkamas civilinis ieškovas, tokią poziciją motyvuojant duomenų nepakankamumu, kad vagystės metu automobilis „Mercedez Benz” priklausė būtent pastarajai. Proceso metu apklausta A. K. parodė, kad nurodyta transporto priemonė priklausė jai, 2005 m. buvo pirkta jos vardu, atsigabenta iš Klaipėdos su tranzitiniais numeriais, važinėjosi trumpai (iki galiojo laikinieji tranzitiniai numeriai), vėliau automobilio neregistravo ir jo neeksplotavo, kadangi jis buvo per didelis, o pati naudojimui turėjo kitą transporto priemonę. Automobilį laikė įmonės teritorijoje, kuri yra šalimais jos gyvenamosios vietos (2 t., b. l. 153-153; 5 t., b. l. 70-72). Nukentėjusiosios sutuoktinis A. K. taip pat patvirtino, kad automobilis buvo pirktas jo žmonos vardu ir priklausė jai, realiai tuo automobiliu žmona nevažinėjo, jo neregistravo, transporto priemonė buvo pastatyta į aikštelę kaip antikvaras, A. K. nuomone, jo vertė einant laikui iš esmės nemažėjo (5 t., b. l. 70-72). Tai, kad automobilį „Mercedes Benz S320” įsigijo A. K., patvirtina ir jos pateikti dokumentai. Antai, 2005 m. kovo 30 d. pažymoje – sąskaitoje nurodyta, kad UAB „Mailama” pardavė A. K. nurodytą automobilį, dokumente užfiksuota pardavimo data, kaina, transporto priemonės, savininko duomenys, nurodyta ir tai, kad transporto priemonė buvo perduota, dokumentas patvirtintas atitinkamais parašais (1 t., b. l. 57). Kartu su šiuo pirkimo dokumentu A. K. pateikė ir automobilio sertifikatą, deklaraciją, be to, pradinį pirkimo – pardavimo dokumentą (tarp įmonės „Mainama” ir JAV įmonės „Robex Group LLC”) (1 t., b. l. 56, 58, 59). Tokie duomenys pilnai patvirtina A. K. nuosavybės teisę į nurodytą automobilį ir tokios teises nepaneigia tai, kad transporto priemonė nebuvo registruota jos vardu, juo labiau, kad automobilis buvo neeksplotuojamas ir nedalyvavo viešajame eisme.

Dėl nukentėjusiosiojo ir civilinio ieškovo A. K. civilinio ieškinio

20. Pirmosios instancijos teismas civilinio ieškovo A. K. ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš nuteistųjų atlyginti pastarųjų pagrobtus daiktus (išskyrus, grąžintą katerio baką ir automobilinį šaldytuvą), kurių bendra vertė 1 050 Eur. Įvertinus tai, kad M. M. atlygino A. K. 580 Eur, galutinė solidariai iš nuteistųjų priteistina suma nustatyta lygi 470 Eur. Apeliantai skunde nurodo, kad nukentėjusysis daiktus, kurie buvo naudoti, įvertino per brangiai ir mano, kad M. M. sumokėta suma yra pakankama atlyginti pavogtų daiktų vertę.

21. Kaip matyti, apeliantų nesutikimas yra išreikštas pastarųjų nuomonės išsakymu, jokie objektyvūs duomenys, paneigiantys nukentėjusiojo nurodytas daiktų vertes, nepateikti. Pirmosios instancijos teismui civilinio ieškovo įvardintos daiktų kainos abejonių nesukėlė, prašoma žala buvo priteista pilna apimtimi. Galima suprasti, kad teismas iš esmės vadovavosi A. K. parodymais, kaip teisingai pastebėta apeliaciniame skunde, dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti dėl daiktų vertės, pateikta nebuvo. Tokia situacija, kai civilinis ieškovas negali pateikti daiktų įsigijimo dokumentų ar kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie pagrobto turto vertę, vagysčių bylose nėra reta. Vadovaujantis teismų praktika, turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė (didmeninė, rinkos, komiso kaina) nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-697/2016). Paprastai kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir tik kilus abejonėms arba kaltininkui reiškiant prieštaravimus pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar net skiriama prekinė ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. nurodytas daiktų kainas pripažinti kaip kaip neprotingo dydžio, atitinkamai mažinant civilinį ieškinį. Internete patalpintuose pardavimų puslapiuose ir skelbimuose gelinių vandens įrenginių akumuliatorių kainos svyruoja nuo 76 Eur iki 543 Eur (www.juta.lt), dujinių viryklių kainos įvairios – naujų nuo 132 Eur (www.pigu.lt), naudotų nurodyto tipo viryklių kaina atitinkamai mažesnė – 60 Eur, 50 Eur (www.alio.lt, www.skelbiu.lt), yra ir mažesnių, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu dar ir tai, kad pagrobta viryklė buvo įmontuojama, pritaikyta pagal individualius kilnojamame namelyje esančus baldus. Kilnojamo namelio – priekabos prieangių (palapinių) pardavime atskirai (be namelių) nėra gausu, tačiau galima rasti skelbimų, kuriuose naudota palapinė parduodama už 450 Eur ((duomenys neskelbtini)), 300 Eur ((duomenys neskelbtini)), naujų palapinių kainos viršija 700 Eur ((duomenys neskelbtini)). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, civilinio ieškovo A. K. nurodytos kainos neprasilenkia su rinkos kaina, yra adekvačios, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintas pagrįstai, priteisiant solidariai iš visų trijų kaltininkų jį atlyginti.

Dėl civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)” civilinio ieškinio

22. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konstatuota, kad dėl vagystės įsibraunant į UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausančią saugomą teritoriją iš minėtos įmonės saugojamų automobilių buvo pagrobti 50 vnt. akumuliatorių, įvairios detalės nuo trijų automobilių (nuo automobilio „BMW“ 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keturi vienetai ratų, galiniai žibintai, galinio tilto reduktorius, variklis, vairas, sėdynės, priekinis prietaisų skydelis; nuo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – galiniai žibintai ir reduktorius; nuo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – bagažinės dangtis) bei, įsibrovus į toje pačioje teritorijoje esančio pastato vidų, pagrobti keturi motociklai ir vienas keturratis, taip pat vibroplokštė su kilimėliu. Ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama A. K., pareiškė civilinį ieškinį dėl 12 500 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 125). Skundžiamu nuosprendžiu šis civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir solidariai iš nuteistųjų priteista pilnai atlyginti žalą už kaltinime nurodytų daiktų pagrobimą pagal atstovo nurodytas daiktų vertes (iš viso 6 090 Eur). Kitoje dalyje, kuria buvo prašoma atlyginti žalą už daiktų, kurių pagrobimas nebuvo inkriminuotas kaltinime, civilinis ieškinys atmestas.

23. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Pareikštą ieškinį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, teismas visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-628/2013, 2K-59/2014, 2K-281-746/2016, 2K-7-68-222/2018, 2K-125-697/2018, 2K-159-696/2018). Taigi tenkinant civilinį ieškinį, turi būti nustatyta nurodytų sąlygų visuma; sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas.

24. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad nuteistieji M. J., M. M. ir A. V. padarė nuosprendyje konstatuotas nusikalstamus veiksmus ir, įsibraudami į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomą teritoriją, bei joje esančio pastato vidų pagrobė svetimą turtą. Dėl pagrobtų transporto priemonių bei jų detalių įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nurodė patyrusi žalą, įvardino tos žalos piniginę išraišką, pareiškė civilinį ieškinį ir 2018 m. gruodžio 29 d. nutarimu buvo pripažinta civiliniu ieškovu (2 t., b. l. 126). Kaip galima spręsti iš nuosprendžio, kuriuo ieškinys kaltinimo apimtyje buvo pilnai patenkintas, pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, kad įmonei buvo padaryta žala (pačiame nuosprendyje įrodymai, patvirtinantys žalos padarymą, iš esmės neanalizuoti). Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia išvada padaryta neanalizavus ir neįvertinus visų civilinio ieškinio išsprendimui reikšmingų aplinkybių.

25. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančio A. K. parodymų matyti, kad įmonė jai priklausančioje teritorijoje nuo 2003 m. iki 2014 m. teikė Elektrėnų savivaldybėje Elektrėnų policijos komisariato už įvairius pažeidimus sulaikytų, taip pat eismo įvykiuose dalyvavusių (patyrusių apgadinimus) transporto priemonių transportavimo ir saugojimo paslaugas. Sulaikytas transporto priemones saugojo iki kol asmeniui bus duotas leidimas atsiimti transporto priemonę arba iki teismo sprendimo. Tokias paslaugas, kaip minėta vykdė, iki 2014 m., vėliau tokios veiklos atsisakė (nenešė naudos), tačiau aikštelėje taip ir liko stovėti apie 170 transporto priemonių, kurių niekas neatsiėmė. Atstovas pažymėjo net ir nežinantis, kam konkrečiai jos priklauso (transporto priemonės įmonei buvo pristatytos pagal priverstinio nuvežimo aktus, kuriuose nenurodytas savininkas; kartais būdavo įrašytos kažkokios pavardės, tačiau neaišku, ar vairavusio asmens, ar savininko) (2 t., b. l. 86-90; 5 t., b. l. 70-77). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nurodytos transporto priemonės nuosavybės teise UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausė, įmonė nebuvo jų savininkė. Nors A. K. bandė teigti neva automobiliai įmonei priklausė tol, kol buvo laikomi jos teritorijoje, tačiau matyti, kad tokią savo poziciją atstovas grindė subjektyviais pasvarstymais ir apklausiamas teisme galiausiai pats pripažino, kad nė vienas iš saugojamų automobilių UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklauso. Pabrėžtina, kad nusikaltimo metu pagrobtos trijų „BMW“ markės automobilių detalės bei 50 vnt. akumuliatorių buvo būtent nuo minėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje saugojamų automobilių, be to, ir pagrobti keturi motociklai bei keturratis įmonėje buvo laikomi tuo pačiu pagrindu. Tai reiškia, kad visas vagystės metu pagrobtas turtas įmonei „(duomenys neskelbtini)“ buvo svetimas ir byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl transporto priemonių ir jų dalių pagrobimo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta žala. Iš A. K. parodymų, kurių pilnas turinys geriausiai atsispindi teismo posėdžio garso įraše (2020 m. vasario 27 d. teismo posėdžio garso įrašas, nuo 2.08 val. iki 2.58 val.), galima suprasti, kad pastarasis žalos padarymą sieja su tuo, kad įmonei gali tekti padengti išlaidas tuo atveju, jei būtų pareikalauta grąžinti vagystės metu pagrobtas ar apgadintas transporto priemones, tačiau akivaizdu, kad tokia aplinkybė nereiškia, kad šiai dienai nurodytais nuteistųjų nusikalstamais veiksmais įmonė patyrė žalą. Pažymėtina, kad apklausiamas A. K. nurodė, kad be nurodytų saugojamų transporto priemonių įmonės teritorijoje buvo ir pačios įmonės įsigyti automobiliai, tačiau jiems nuteistųjų veiksmais žala nebuvo padaryta ir civilinio ieškovo prašoma atlyginti turtinė žala nėra susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiomis transporto priemonėmis („tų mašinų aš neskaitau, dėl to pretenzijų jokių neturiu, jei ką ir pasiėmė, tai man vienodai, nulis sveikų, aš vis tiek į laužą pridavinėju“, posėdžio garso įrašas nuo 2:23:31 val.). Pirmosios instancijos teismo posėdyje A. K. nurodė ir tai, jog už neatsiimtų transporto priemonių saugojimą yra susidariusios skolos, kurių išieškojimą už atitinkamą procentą perleido kitai įmonei, tačiau aplinkybė dėl esamų saugojimo išlaidų nėra susijusi su nusikalstamais veiksmais padaryta žala. Pastebėtina, kad iš A. K. teisme duotų parodymų matyti, kad saugojimui atvežtos transporto priemonės įmonės aikštelėje yra laikomos ne mažiau nei nuo 2014 m., per tokį laiką jų niekas nepareikalavo grąžinti, atstovas pripažino, kad įmonė yra pareiškusi pretenzijas policijos įstaigai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (atstovo žodžiais, padavusi į teismą), kadangi transporto priemonės iki šiol tebesaugomos įmonės teritorijoje, niekas jų neatsiima, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ seniai tokios veiklos nebevykdo, už tai pinigų negauna, o įmonės teritorija iki šiol lieka apkrauta.

26. Taigi visos šios išdėstytos aplinkybės rodo, kad dėl transporto priemonių ir jų dalių vagystės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės žalos nepatyrė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė solidariai iš nuteistųjų atlyginti įmonei nusikaltimu padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys šioje dalyje atmestinas. Pabrėžtina, kad toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas neužkerta kelio įmonei ateityje civilinio proceso tvarka reikšti civilinį ieškinį (kylant kitam faktiniam pagrindui) tuo atveju, jeigu už kaltinime nurodytų automobilio dalių ar pačių transporto priemonių pagrobimą ji atlygintų turto savininkams, valdytojams ir kt. žalą, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuteistųjų veiksmų kiltų žala, būtent kurios šiuo metu nėra nustatyta.

27. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 27 – 28 pastraipose išdėstytus motyvus, sprendžia esant pagrindą patikslinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos, įvykdytos įsibraunant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią saugomą teritoriją bei joje esančio pastato vidų, aplinkybes dėl iš įmonėje saugojamų automobilių pagrobtų akumuliatorių, trijų „BMW“ markės automobilių detalių vagystės bei iš teritorijoje esančio pastato vidaus pagrobtų transportų priemonių vertės. Byloje nesant duomenų apie pagrobto turto savininkus, nežinant jų pozicijos dėl turto vertės, nėra pagrindo nuosprendžio aprašomojoje turto vertę nurodyti konkrečia pinigine išraiška. Toks nuosprendžio patikslinimas neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui bei nuteistųjų teisinei padėčiai, kadangi aptariamą nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis yra ne turto vertė, o įsibrovimas į saugomą teritoriją ir patalpą (saugyklą).

28. Be automobilių detalių ir penkių transporto priemonių (keturių motociklų ir keturračio) vagystės nusikaltimo metu buvo pagrobta ir vibroplokštė su kilimėliu. Iš A. K. parodymų matyti, kad ši vibroplokštė buvo įsigyta įmonės ir buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė. Tokius A. K. parodymus patvirtina ir byloje esanti PVM sąskaita-faktūra, kurioje užfiksuota, jog 2017 m. kovo 21 d. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „Vikstata“ įsigijo nurodytą prietaisą (1 t., b. l. 30). Tokios aplinkybės kartu su surinktais įrodymais, kad vibroplokštę pagrobė nuteistieji, reiškia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti turtinės žalos atlyginimo klausimą. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas už vibroplokštę su kilimėliu priteisė atlyginti 800 Eur, tai yra tiek, kiek prašė įmonės atstovas A. K. Apeliantai, neginčydami sprendimo atlyginti žalą, nesutinka su priteista suma ir atkreipia dėmesį į pirkimo dokumentą, kuriame įrenginio vertė įkainota 300 Eur suma. Tokia nuteistųjų pastaba yra teisinga. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, pažymėjęs, jog nustatant vibroplokštės kainą gynyba remiasi įsigijimo dokumentu, o civilinis ieškovas įrenginį vertina 800 Eur suma, taip ir neišdėstė jokių argumentų, pagrindžiančių teismo sprendimą dėl priteistos žalos dydžio, tai yra 800 Eur. Galima suprasti, kad teismas prioritetą suteikė civilinio ieškovo parodymams, tačiau tai neatleido teismo nuo pareigos įvertinti paties civilinio ieškovo pateiktą rašytinį dokumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta vibroplokštės su kilimėliu vertė yra didesnė. Nors civilinis ieškovas įrenginio kainą įvardino kone tris kartus didesnę, užsimindamas, kad buvo pašalintas plokštės defektas trukdęs įrenginiui veikti (iš to spręstina, kad daiktas nebuvo naujas), dėl ko daikto kaina pakilo (2 t., b. l. 86-90), tačiau viso proceso metu nepateikė nė vieno duomens, leidžiančio spręsti, kad vibroplokštė buvo remontuojama, pirktos detalės ir pan. Tad nesant objektyvaus pagrindo nesiremti PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta vibroplokštės verte, nusikaltimu padarytos žalos dydis nustatytinas vadovaujantis šiuo dokumentu. Atsižvelgiant į tai, solidariai iš nuteistųjų priteistas atlyginti žalos už vibroplokštės su kilimėliu pagrobimą dydis mažintinas iki 300 Eur.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

29. Apeliacinės instancijos teisme buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl priteistinų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – dėl nuteistojo M. J. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 147,06 Eur, dėl nuteistojo A. V. – 288 Eur, tuo tarpu dėl nuteistojo M. M. prašymas valstybės naudai priteisti išlaidas negautas.

30. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pagal Vilniaus apygardos teismo prašymą parinko nuteistiesiems advokatus, kurie Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartimi buvo parinkti nuteistųjų gynėjais, tai yra M. J. gynėja paskirta advokatė K. Smaidžiūnaitė-Lankevičienė, nuteistojo A. V. – advokatas P. Prijalgauskas (5 t., b. l. 187-188).

31. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistiesiems gynėjus numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-433-1020/2017, Nr. 1A-31-843/2017, Nr. 1A-508-468/2020, to paties teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-473-626/2020, 1A-458-988/2020). Taip pat ir Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą surašė patys nuteistieji, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka skundas didesne dalimi buvo tenkintas. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistųjų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistųjų M. M., A. V. ir M. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuteistojo A. V. nukentėjusiam ir civiliniam ieškovui A. B. priteistos nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį sumažinti iki 1 390,73 Eur.

Iš nuteistųjų M. J., M. M. ir A. V. solidariai nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. K. priteistos nusikalstama veika padarytos žalos dydį sumažinti iki 1 256,7 Eur.

Iš nuteistųjų M. J., M. M. ir A. V. solidariai priteistą UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo dalyje dėl vibroplokštės AVP1850 Honda sumažinti iki 300 Eur, kitoje dalyje (dėl akumuliatorių, transporto priemonių ir autodetalių pagrobimo) civilinį ieškinį atmesti.

Patikslinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (padarytos 2018 m. sausio mėn., laikotarpiu nuo sausio 19 iki sausio 22 dienos, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku), aplinkybes ir išdėstyti:

„< ... > A. V., M. M. ir M. J., veikdami bendrai < ... > iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugojamų automobilių pagrobė 50 akumuliatorių, turinčius materialinę vertę (konkreti piniginė išraiška nenustatyta), nuo automobilio „BMW“ 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė keturis vienetus ratų, galinius žibintus, galinio tilto reduktorių, variklį, vairą, sėdynes, priekinį prietaisų skydelį, turinčius materialinę vertę (konkreti piniginė išraiška nenustatyta), nuo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė galinius žibintus ir reduktorių, turinčius materialinę vertę (konkreti piniginė išraiška nenustatyta), nuo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė bagažinės dangtį, turintį materialinę vertę (konkreti piniginė išraiška nenustatyta) < ... > įsibrovę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esančio pastato vidų iš pastato pagrobė motociklą „Honda VER750“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), motociklą „Suzuki“, motociklą „Yamaha 670AC“, motociklą „Jawa“ 350, keturratį, kurių kiekvienas turi materialinę vertę (konkreti piniginė išraiška nenustatyta) < ... >“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistųjų nepriteisti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Julita Dabulskytė-RaizgienėRasa PaužaitėUgnius Trumpulis