- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- 2A-27-324/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00366-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- R. J.
- Ieškovas
- R. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1694-292/2019 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei R. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas teismo prašė pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 15 d. sprendimu nustatytą nepilnametės dukters S. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove, nustatant nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškovu; nutraukti Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-97-572/2008 iš ieškovo priteistą išlaikymą dukrai S. J. po 72,40 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
2. Nurodė, kad 2018 m. pavasarį atsakovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jai buvo taikyta kardomoji priemonė suėmimas. Apribojus atsakovei laisvę, nepilnametė dukra S. persikėlė gyventi pas savo pilnametę seserį K. J., lankė (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Pasibaigus mokslo metams, persikėlė gyventi pas ieškovą, kur iki šiol gyvena. 2018 m. rugpjūčio mėnesį atsakovei išėjusį laisvę, ji primygtinai pradėjo reikalauti, jog S. grįžtų gyventi kartu su ja. Kadangi nepilnametė dukra S. pageidauja gyventi su ieškovu, reikalinga pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 15 d. sprendimu nustatytą jos gyvenamąją vietą. Mergaitės gyvenimo sąlygos pas ieškovą yra geros, jai suteiktos visos sąlygos tinkamai augti, vystytis bei tobulėti. Ieškovas turi visas galimybes dukrą auklėti, rūpintis jos sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, spręsti visus su ja susijusius klausimus.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo visų trijų vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, ieškovas nenorėjo, kad bent vienas iš vaikų gyventų su juo. Vykstant vaikų lankymams, ieškovas atsakovę terorizavimo įvairiomis formomis (viešų sąmokslų sukėlimu, fiziniu smurtu), pradėjo savivaliauti – slapta paimdavo vaikus. Atsakovei paskyrus kardomąją priemonę suėmimą, dukrą S. prižiūrėjo sesuo K., kuri S. perdavė prižiūrėti ieškovui. Ieškovas be teismo sprendimo išregistravo dukrą iš jos gyvenamosios vietos, perėmė vaiko pinigų valdymą, dukters neatiduoda atsakovei, trukdo jai su dukra pasimatyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino. Nustatė S. J. gyvenamąją vietą su ieškovu pagal jo gyvenamąją vietą. Nutraukė išlaikymo, priteisto Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendimu iš R.J. S. J. išieškojimą. Priteisė valstybei iš atsakovės 23,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Nurodė, kad šalių dukters S. gyvenimas su tėvu yra apspręstas jos pačios pasirinkimo. Vaiko pageidavimas gyventi su tėvu grindžiamas noru gyventi saugioje, ramioje aplinkoje, puoselėjant bei nenutraukiant ryšių ir su motina. Byloje nenustatyta ir nėra duomenų, kad S. pasirinkimas gyventi su tėvu būtų nulemtas tėvo įtikinėjimų, įkalbinėjimų ar prievartos. Šalių dukrai nuo 2019 metų pavasario gyvenant su tėvu jo šeimoje sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis bei tobulėti ir gyventi saugioje ir ramioje aplinkoje. Ieškovas dukrą auklėja, rūpinasi jos sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. S. yra patenkinta gerais santykiais su tėvu, tėvo šeimos nariais, gerai mokosi, lanko futbolo treniruotes. Atsakovės šeimoje santykiai įtempti dėl atsakovės nuolatinių konfliktų su aplinkiniais, ikiteisminių tyrimų ir jai iškeltų baudžiamųjų bylų. Šeimoje tai sukuria nepalankią psichologinę būseną. Įvertinus kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti mergaitei tinkamas sąlygas augti ir vystytis, S. ir tėvo, S. ir motinos tarpusavio santykius, o svarbiausia – S. norą gyventi su tėvu, teismas pripažino, kad S. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriau atitiks jos interesus. Ieškovas nereikalauja išlaikymo iš atsakovės, prisiimdamas prievolę vienas išlaikyti S., tačiau prašo nutraukti iš jo priteistą išlaikymą dukrai S., kuri gyvena kartu su juo. Priteistą išlaikymą S. tėvas teikė ir iki jos apsigyvenimo pas jį. Pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai, ir vaikui gyvenant pas tą iš tėvų, kuris ir teikė išlaikymą, išlaikymas pagal teismo sprendimą negali būti teikiamas, todėl išlaikymo S. J. teikimas pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendimą nutrauktas.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimą, nes dėl pareikšto nepasitikėjimo atsakovė negalėjo duoti parodymų; bylą nagrinėti prašo žodinio proceso tvarka, kviečiant visas proceso šalis pateikti teisingus parodymus; atmesti galimai neteisėtą Alytaus apskrities VTAS specialistės R. K. suklastotą išvadą kaip neatitinkančią fakto, įpareigoti pateikti teisingą išvadą; nepakeisti teismo nustatytos dukters S. J. gyvenamosios vietos, paliekant gyvenamąją vietą su atsakove. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismo posėdžio metu atsakovė teisėjai D. K. ir visam Alytaus apylinkės teismui buvo pareiškusi nušalinimą dėl 15 metų bylų klastojimo. Buvo pareikštas nepasitikėjimas Alytaus apylinkės teismu ir Kauno apygardos teismu, kadangi šie teismai tyčiojasi iš atsakovės nurodytų faktinių aplinkybių, STT išvadų, generalinio prokuroro išvadų, Vilniaus miesto apylinkės teismo išvadų, kurios rodo, kad Alytaus apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme vyksta dalykai, galimai grįsti korupcija. Ieškovė galimai yra patekusi į nusikalstamų klanų pinkles. Esant šioms aplinkybėms, teismo posėdžio metu atsakovė paaiškinimų neteikė, todėl konkrečiu atveju priimtas teismo sprendimas yra vienašališkas, neatitinkantis fakto.
6.2. Ieškovas melagingai nurodo, kad jo ir dukters santykiai yra geri, kad jis teisingai vykdo teismo sprendimą. Priešingai, ieškovas vaikų neaugino nei santuokos metu, nei santuokai nutrūkus, mokėjo tik minimalius alimentus, nors pats yra UAB (duomenys neskelbtini) savininkas. Atsakovei besilaukiant trečio vaiko, t. y. dukters S., ji buvo ieškovo sunkiai sužalota. Ieškovas ir jo dabartinė sutuoktinė vaikų lankymo metu smurtavo prieš atsakovę ir vaikus. Ieškovas rengia viešus sąmokslus, susidorojimus, teismuose kurpia bylas, vagia turtą, atsakovę žlugdo, griauna gyvenimą, trikdo jai ir jos vaikams sveikatą. Ieškovas niekada nevykdė teismo sprendimo, susijusio su vaikų lankymu, pats prisipažįsta, kad dukrą S. paimdavo slapta nuo mamos. Šios aplinkybės patvirtina, kad Alytaus apylinkės teismo sprendimas, kaip ir Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės išvada, nėra teisingi, teisėja D. K. ir vaiko teisių specialistė R. K. motyvuotos, kad nebūtų vykdomas teismo sprendimas ir būtų pripažintas kaip teisingai vykdomas teismo sprendimas.
6.3. Ieškovas nori, kad būtų nutrauktas dukros S. J. išlaikymas, priimtas teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendimu, nors jis alimentų nemoka daugiau kaip metus laiko. Ieškovas savavaliaudamas, be teismo sprendimo persiveda sau valstybės skirtus dukters išlaikymo pinigus, juos naudoja savo reikmėms.
6.4. Atsakovei 2018 m. paskirta kardomoji priemonė buvo dėl sunkiai nusikalstamų asmenų sukurpto nusikaltimo. Ieškovas, tik sužinojęs apie atsakovės suėmimą, savavališkai pakeitė dukters S. gyvenamąją vietą, nepasitaręs su atsakove. Nuo dukters apgyvendinimo pas save ieškovas ėmėsi visų priemonių – psichologinio spaudimo, terorizavimo atsakovės šeimos atžvilgiu, pinigų įtakos visų trijų vaikų atžvilgiu. Visi trys vaikai yra nukreipti prieš atsakovę, nutrauktas psichologinis ryšys tarp atsakovės ir vaikų, nors ji viena užaugino ir išlaikė visus tris vaikus. Panaikinus kardomąją priemonę, atsakovė tą pačią dieną kreipėsi į Alytaus rajono apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, kad šeimai būtų suteikta pagalba. Atsakovė su dukra S. pas psichologą lankėsi daugiau nei pusę metų, Alytaus miesto psichologinės tarnybos psichologė D. ir vaiko teisių specialistė R. K. nesugebėjo atstatyti nutrūkusio psichologinio ryšio tarp atsakovės ir dukters.
6.5. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė neturi gyvenamosios vietos. Šiuo metu atsakovė turi savo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), gyvena Alytuje nuomojamame bute. Šiuo metu atsakovė nedirba, gauna periodines nedarbo išmokas po 290 Eur, gydosi dėl sveikatos sutrikdymų, todėl negali intensyviai dirbti. Atsakovė rengiasi įmonės atidarymui.
6.6. Ieškovas neteisingai nurodė savo pajamas. Jis yra vienintelis UAB (duomenys neskelbtini) savininkas, valdo didelės vertės turtą. Ieškovas šios civilinės bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad vaikų jis niekada neaugino, neatliko tėvo pareigų. Vadinasi, jis yra kaltas dėl santuokos iširimo, nors 2004 m. sprendime nurodyta, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
7. Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė su vienu iš tėvų nustatytą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2019 m. kovo 21 d. medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriui adresuotą 2018 m. balandžio mėn. raštą dėl duomenų pateikimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymą apie asmens valstybinį draudimą, pažymėjimą, informaciją iš socialinio tinklo „Facebook“, (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugsėjo 26 d. pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, elektroninį laišką, 2019 m. vasario 15 d. siųstą adresu (duomenys neskelbtini), Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-11-292/2012, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2018 m. gruodžio 18 d. pažymą apie asmens pensijų socialinio draudimo stažą, antstolio S. V. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato viešosios policijos antrosios miesto policijos nuovados tyrėjo T. B. 2005 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, Lietuvos teisės universiteto teismo medicinos instituto teismo medicinos specialisto išvadą Nr. 738, 2007 m. lapkričio 9 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Alytaus poskyrio specialisto išvadą Nr. G-884/05 (06), Alytaus rajono apylinkės prokuratūros 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimą atsisakyti patenkinti skundą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 11 d. raštą dėl pareiškimo patikrinimo, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2013 m. kovo 20 d. nutarimą atmesti skundą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. gegužės 24 d. raštą dėl tolimesnio tyrimo, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus prevencinio poskyrio nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės specialisto D. K. 2013 m. liepos 5 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 52-At-00950-13, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus prevencinio poskyrio tyrėjo A. T. 2014 m. balandžio 23 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 52-At-00477-14, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadą Nr. G595/15(06), Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus 2014 m. kovo 21/24 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, medžiagoje Nr. 0114000683718, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2015 m. liepos 3 d. nutarimą atsisakyti tenkinti skundą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo A. T. 2015 m. birželio 15 d./18 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 52-At-00925/15, K. J. prašymą, antstolio S. V. 2012 m. spalio 3 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. 5-1159, foto nuotraukas. Priimti šiuos dokumentus į bylą apeliantė neprašo, nuomonės dėl jų priėmimo ieškovas nepareiškė.
11. 2020 m. sausio 10 d. apeliantė pateikė prašymą priimti šiuos rašytinius įrodymus (atitinkamų dokumentų kopijas): 2019 m. rugsėjo 24 d. su ja sudarytą gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį; 2019 m. rugpjūčio 12 d. medicinos dokumentų išrašą siuntimą S. J. konsultuoti dėl raiščio plastikos; 2018 m. rugsėjo 11 d. pažymą apie S. J. deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); 2018 m. lapkričio 30 d., gruodžio 17 d., 2019 m. kovo 22 d. jos ir dukros susitarimus dėl susitikimų pas psichologę J. D.; 2018 m. gruodžio 28 d. apeliantės skundą elektroniniu paštu Alytaus vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl šių susitarimų vykdymo; 2019 m. spalio 4 d. darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini); A. V. m. rugsėjo 23 d. pranešimą apeliantei apie 156,13 Eur išsiuntimą; 2019 m. kovo 12 d. LR vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos raštą Nr. (6.1-2019-30)2-240 dėl R. J. kreipimosi; 2011 m. rugpjūčio 24 d. ir 2011 m. spalio 14 d. elektroniniu paštu apeliantės siųstą skundą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai; išrašą iš Swedbank, AB, atsakovės turimos sąskaitos, suformuotą naudojantis elektronine bankininkyste (rodo pirkinius 2017-03-01, 2017-10-23, 2017-02-15, 2016-11-15, 2016-11-15, 2017-02-21, 2017-02-21, 2017-02-15, 2016-12-27). Apeliantės teigimu, šie įrodymai pagrindžia, kad ieškovas savavališkai pakeitė jos įregistruotą dukters gyvenamąją vietą ir nutraukė išlaikymo mokėjimą, įrodo jos darbo vietos, išlaikymo ir gyvenamosios patalpos turėjimą, ieškovo nesirūpinimą dukters sveikata, psichologės įtaką vaiko pasirinkimui gyventi su tėvu ir galimai sutrikdytos S. sveikatos, nutraukto psichologinio ryšio „tarp dukros ir S.“, pinigų pragyvenimui turėjimą gyvenant Vilniuje.
12. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip pat vadovautinasi įrodymų ryšį su byla reglamentuojančiu CPK 180 straipsniu bei faktine aplinkybe, kad šalių dukra S. pas tėvą persikėlė 2018 m. vasarą, kai motinai buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Tai reiškia, jog atsakovės prie apeliacinio skundo pateikti ankstesnio laikotarpio duomenys (2002, 2005, 2007, 2009, 2012–2016 metų) pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniam įvertinimui nėra aktualūs. Sąsajų su nagrinėjama byla neturi ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriui adresuotas 2018 m. balandžio mėn. raštas dėl duomenų pateikimo (apeliantės ambulatorinio gydymosi 2002-2013 m. kovo 30 d. laikotarpiai), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2018 m. gruodžio 18 d. pažyma apie asmens pensijų socialinio draudimo stažą. Apeliantei siekiant pagrįsti, jog ginčo laikotarpiu ji dirbo, priimtina 2018 m. balandžio mėn. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma apie asmens valstybinį draudimą.
13. Dėl 2020 m. sausio 10 d. į bylą gautų naujų įrodymų priėmimo spręstina atsižvelgiant į tai, kad jie buvo pateikti likus trims dienoms iki teismo posėdžio. Siekiant užtikrinti šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų įgyvendinimą bei CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatytą ieškovo teisę pareikšti savo nuomonę dėl apeliantės prašymo, šio prašymo išsprendimui bylos nagrinėjimas turėjo būti atidėtas. Atsižvelgiant į tai, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme atsisakė teikti paaiškinimus, taip pat į tai, kad apeliacinės instancijos teismas taiso teismo, bet ne šalių padarytas klaidas, todėl bylos šalys turi siekti, kad visa reikiama medžiaga būtų pateikta nagrinėjant bylą žemesnės instancijos teisme, kuriame ir koncentruojamas procesas, į šiuo klausimu suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimo, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesu – jį vilkinti, bylinėtis naudojantis netikėtumu ar dalimis teikiant įrodymus, bet ne atviroje diskusijoje rungtyniškumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), 2020 m. sausio 10 d. pateiktus įrodymus priimti atsisakytina.
14. 2020 m. vasario 12 d. apeliantė pateikė prašymą, registracijos Nr. DOK -4785, priimti rašytinius įrodymus apie tai, jog dėl sveikatos būklės ji išėjo iš darbo (duomenys neskelbtini) pareigose, yra registruota Užimtumo tarnyboje, prie jos išlaikymo prisideda draugas. Pridėjo Lietuvos pašto kvito, perlaidos, registracijos kortelės Užimtumo tarnyboje, 2019 m. lapkričio 19 d. medicinos dokumentų išrašo siuntimo, savo ir dukters S. paso bei Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. lydraščio kopijas. Vadovaujantis priimamos nutarties 13 punkte nurodytais motyvais, nesvarstytinas prašymas, pateiktas po bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka, likus vienai dienai iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo. Nutarties 11 ir 14 punktuose išvardinti dokumentai apeliantei grąžintini.
Dėl žodinio apeliacinio proceso
15. Apeliantė bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliantė šį prašymą motyvuoja pageidavimu kviesti visas proceso šalis pateikti teisingus parodymus, o išvadą duodančią instituciją – pateikti teisingą išvadą.
16. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžiuose dalyvavo abi šalys, savo paaiškinimų atitikimą tiesai ieškovas patvirtino davęs byloje priesaiką (CPK 186 straipsnio 6 dalis), o atsakovė prisiekti atsisakė, kad institucijos išvada teismui nėra privaloma ir vertintina visų bylos aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, jog žodinis apeliacinis procesas nėra būtinas. Bylai reikšmingų aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytine tvarka.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo
17. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-320/2006, 2004 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004, 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, CK 3.174 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas.
18. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nurodytą vertinimą atliko tinkamai.
19. Atmestini apeliantės argumentai apie S. J. gyvenamosios vietos pakeitimo, ją nustatant su tėvu, netinkamumą dėl to, kad ieškovas nepagrįstai teigė apie gerus jo ir dukros santykius. Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad ieškovas rengia viešus sąmokslus, susidorojimus, teismuose kurpia bylas, vagia turtą, atsakovę žlugdo, griauna gyvenimą, trikdo jai ir jos vaikams sveikatą, nėra pagrįsti jokiais bylos duomenimis. Priešingai – destruktyvaus pobūdžio veiksmai šalių santykiuose būdingi apeliantei, kuri 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu yra nuteista pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad ieškovo namų valdoje jo sutuoktinę J. J. vadino necenzūriniais žodžiais, spyrė į pilvą, nagais apdraskė veidą, o Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu atsakovė nuteista pagal LR BK 232 straipsnį už tai, kad viešai pažemino Alytaus rajono apylinkės teismo teisėją, nagrinėjusią šalių santuokos nutraukimo bylą, išreiškė nepagarbą teismui.
20. Vertinant ieškovo ir šalių dukros S. santykius, svarbi pačios mergaitės nuomonė.
21. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Pagal Konvencijos 12 straipsnio 2 dalį, vaiko pažiūros jį liečiančiu klausimu gali būti išsiaiškintos teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai per atstovą ar atitinkamą instituciją nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. Konvencijos 12 straipsnio 1 dalyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti skiriama daug dėmesio.
22. S. J. nuomonė buvo išklausyta 2019 m. gegužės 20 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje. Ji paaiškino, jog gyvendama su tėvu jaučiasi saugi, o motina turi problemų su teisėsaugos institucijomis; nori gyventi su tėvu, su motina gyventi nenori, nes su gyvendama su ja niekada nebus laiminga. Atsižvelgiant į tuometinį jos amžių ((duomenys neskelbtini) metų), nurodytą santykių su tėvais pobūdį nėra pagrindo interpretuoti kitaip. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie netinkamą ieškovo elgesį S. ir kitų šalių vaikų atžvilgiu. Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atlikto ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-41777-18 duomenų matyti, jog aplinkybė, kad ieškovas po šalių santuokos nutraukimo su vaikais kartais bendraudavo slapta nuo atsakovės, yra susijusi su konfliktiniu jos būdu – atsakovė draudė vaikams bendrauti su tėvu. Šalių sūnus A. J., kai jam suėjo (duomenys neskelbtini) metų, pasirinko gyventi su tėvu. Nors šis ikiteisminis tyrimas 2019 m. balandžio 23 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų (nenustatytas nusikalstamų veiksmų sistemiškumas) apie įtariamosios R. J. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 163 straipsnyje (piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis), nurodomoje byloje šalių dukra K. J., kuriai apklausos metu buvo (duomenys neskelbtini) metai, liudijo apie tai, kad motina nuteikinėjo prieš tėvą, fiziškai ir psichologiškai smurtavo prieš vaikus. K. J. teigė norinti, jog motina paliktų ją ramybėje ir gydytųsi. Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atlikto ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 03-2-00110-8 atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, jog R. J. nuo 2015 m. lapkričio pabaigos iki 2018 m. kovo mėn. suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, tačiau jai diagnozuoti mišrūs ir kiti asmenybės bei adaptacijos sutrikimai.
23. Nustačius minėtus faktus, atmestini apeliantės teiginiai dėl nepagrįstos vaiko teisių apsaugos institucijos išvados apie S. J. noro gyventi su tėvu atitikimą šio vaiko interesams.
24. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad geriausių vaiko interesų įvertinimo aspekto analizė apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą. Kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė teikiama jo pareikšto noro svarbai, priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų (žr., pvz., EŽTT 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimo byloje Hokannen prieš Suomiją, peticijos Nr. 19823/92, par. 61; 2010 m. liepos 27 d. sprendimo byloje Gineitienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 20739/05, par. 38; 2016 m. sausio 19 d. sprendimo byloje G. B. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36137/13, par. 105). Pirmosios instancijos teismo posėdyje išreikštas S. J. pageidavimas gyventi su tėvu nekelia abejonių jos pasirinkimo tinkamumu – mergaitė nurodė, jog abi su mama lankosi (duomenys neskelbtini) pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, tačiau tai jų bendravimo problemų neišsprendžia. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kitaip, nei teigia S., vertinti jos pasirinkimo negalima dar ir dėl to, jog pas tėvą ji persikėlė motinai esant laisvės atėmimo vietoje dėl pritaikytos kardomosios priemonės ikiteisminio tyrimo metu, S. tuo metu prižiūrint vyresnei seseriai, be to, iki jos pilnametystės liko (duomenys neskelbtini) mėnesiai (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).
25. Nurodyti argumentai paneigia ir apeliantės teiginius apie pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą („neatitikimą fakto“). Vien tai, kad ji atsisakė teikti paaiškinimus, neatėmė galimybės ir neužkirto kelio pirmosios instancijos teismui nustatyti bei įvertinti faktines aplinkybes, pagal CK 3.174 straipsnio 4 dalį sudarančias pagrindą pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą.
26. Jos pareikšto nušalinimo netenkinimas savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka CPK 263 straipsnyje įtvirtintų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų.
27. Atsakovė nušalinimo pareiškime nurodė, kad Alytaus teismo sprendimuose apčiuopiamos korupcinės apraiškos tarp R. J. ir Alytaus apylinkės teismo teisėjų, vyrauja teisinės manipuliacijos, prekyba žmonėmis, bylose neapčiuopiamas loginis mąstymas, o kol Lietuvoje nebus įteisinti prisiekusiųjų teismai, išsiskyrusioms moterims negalima pasitikėti Alytaus apylinkės teismu.
28. Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko 2019 m. kovo 27 d. nutartyje, kuria buvo išspręstas nušalinimo klausimas, konstatuota, jog iš esmės nušalinimas grindžiamas tuo, kad atsakovės netenkina Alytaus apylinkės teismo teisėjų kitose bylose priimti procesiniai sprendimai. Pažymėjo, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti Alytaus apylinkės teismo teisėjų nešališkumu, nes jos yra susijusios su procesiniais teisėjų veiksmais, kurie pagal nuosekliai suformuotą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką negali būti vertinami kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.), taip pat reikšti procesinius prašymus persvarstyti atitinkamus procesinius klausimus. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo priimtais procesiniais sprendimais, nepritaria jų išvadoms ar tam tikrų aplinkybių vertinimui nesudaro pagrindo reikšti bylą nagrinėjančiam teisėjui nušalinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėse bylose Nr. 2KT-63-387/2018, Nr. 2KT-64-387/2016, Nr. 2KT-65-387/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-41-943/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-59/2014; 2012 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-140/2012;, 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje. Nr. 2KT-128/2012, ir kt.). Nušalinimo pareiškime atsakovės R. J. nurodytos aplinkybės yra deklaratyvios, grindžiamos subjektyvia pačios atsakovės nuomone. Tuo tarpu pagal suformuotą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, privalo vadovautis įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-61-943/2015, 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-74/2014, 2014 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-59/2014, 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-52/2014). Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo nušalinti Alytaus apylinkės teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. 2-1694-292/2019 nagrinėjimo (CPK 65, 66, 69 straipsniai).
29. Nurodyti motyvai paneigia apeliantės argumentus apie pirmosios instancijos teismo sprendimo „vienašališkumą“.
30. Kadangi šalių nepilnametė dukra nuo 2018 m. vasaros faktiškai gyvena su ieškovu, jis pagrįstai uzufrukto teise naudoja ir vaikui skirtus pinigus pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą.
31. Ieškinyje ieškovas nurodė, jog yra pajėgus išlaikyti dukrą ir nereikalauja išlaikymą priteisti iš ieškovės. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia ieškovo nuostata neatleidžia atsakovės nuo CK 3.192 ir 192¹ straipsniuose įtvirtintos pareigos visiems tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia. S. J. gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu, atsižvelgiant į apeliacijos objektą, nepasisakytina dėl apeliacinio skundo argumentų apie atsakovės gyvenamąją vietą, pajamas ir turtą, o jos teiginiai apie ieškovo kaltę dėl šalių santuokos nutraukimo ir neteisingai nurodytas jo pajamas neanalizuotini kaip neaktualūs šioje byloje. Vaiko gyvenamąją vietą nustatęs su ieškovu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nutraukti iš ieškovo priteisto išlaikymo dukrai S., kurį uzufrukto teise tvarkė atsakovė, išieškojimą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendimą (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
32. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.