- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-03
- Bylos Nr.
- 2KT-59/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- K. B.
- Kategorijos
- 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo l. e. Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas Konstantinas Gurinas, susipažinęs su pareiškėjo K. B. pareiškimu dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-2334-154/2014 nagrinėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Kauno apygardos teismo perduotas spręsti pareiškėjo K. B. visiems Kauno apygardos teismo teisėjams pareikštas nušalinimas.
Pareiškėjo nuomone, civilinė byla Nr. 2A-2334-154/2014 Kauno apygardos teisme gali būti nagrinėjama neobjektyviai, galimai teismui turint išankstinį neigiamą nusistatymą pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apygardos teisme jau du kartus buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje pareiškėjas buvo kaltinamasis. Abu kartus teismas priėmė pareiškėjo atžvilgiu neteisėtas ir nepagrįstas nutartis, kurių vieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. sausio 31 d. nutartimi panaikino ir grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjant baudžiamąją bylą Kauno apygardos teisme buvo jaučiamas teisėjų neigiamas nusistatymas pareiškėjo atžvilgiu, bylą nagrinėjusiai kolegijai pareikštas nušalinimas tendencingai nebuvo patenkintas. Pareiškėjas, ilgą laiką dirbęs statybos teismo ekspertu, ne kartą turėjo konfliktus su Kauno apygardos teismu dėl ekspertizės išlaidų apmokėjimo, nepagrįstų raginimų atvykti į teismo posėdžius. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1487-343/2012 du kartus pareiškėjui nepagrįstai paskyrė baudas, kurias vėliau Lietuvos apeliacinis teismas panaikino. Pareiškėjui, kaip buvusiam namo, esančio A. Mickevičiaus g. 8, Kaune, savininkų bendrijos pirmininkui, teko ne kartą konfliktuoti su Kauno apygardos teismo administracija dėl automobilių statymo aištelėje prie A. Mickevičiaus g. 8, Kaune, kurioje automobilius stato patalpų savininkai ir teismo darbuotojai, teisėjai. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas mano, kad apie jį Kauno apygardos teisme galėjo susiformuoti neigiama nuomonė kaip apie konfliktišką asmenį, kurio paaiškinimais neverta tikėti.
Motyvuojamoji dalis
Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.
Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus visų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-234/2012).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).
Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.). Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie kiekvieno teisėjo galimą šališkumą, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.
Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas K. B. reiškia nušalinimą visiems Kauno apygardos teismo teisėjams remdamasis šio teismo anksčiau priimtais pareiškėjui nepalankiais teismo sprendimais baudžiamojoje ir civilinėje bylose bei buvusiais pareiškėjo konfliktais su Kauno apygardos teismo administracija.
Kaip minėta, sprendžiant byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, yra laikomasi pozicijos, jog aplinkybė, kad šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Nesutikdamas su teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos. Aplinkybė, kad teismo priimtas procesinis sprendimas buvo panaikintas aukštesnės instancijos teismo, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad tą procesinį sprendimą priėmęs teisėjas (teisėjų kolegija) buvo šališki ar suinteresuoti bylos baigtimi. Ši aplinkybė, juo labiau, nereiškia visų atitinkamo teismo teisėjų galimo šališkumo.
Pareiškėjo nurodyti teiginiai apie galimai susiformavusią Kauno apygardos teismo teisėjų neigiamą nuomonę pareiškėjo atžvilgiu dėl anksčiau buvusių konfliktų, vertintini kaip subjektyvia nuomone paremtos prielaidos, nesudarančios teisėjų nušalinimo pagrindo. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, nepateikė savo teiginius patvirtinančių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai abejoti visų Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumu pareiškėjo byloje. Teismas, priimdamas procesinius sprendimus, vadovaujasi tik įrodymais patvirtintais, o ne subjektyvia byloje dalyvaujančio asmens nuomone grindžiamais argumentais.
Atsižvelgiant į šiuos argumentus, yra pagrindas daryti išvadą, kad nušalinimo pareiškime pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kuriomis remiantis objektyviam stebėtojui galėtų kilti pagrįstų abejonių, jog visi Kauno apygardos teismo teisėjai yra šališki ir suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi. Taigi, dėl nušalinimo pareiškime nurodytų argumentų nėra pagrindo nušalinti visus Kauno apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. 2A-2334-154/2014 nagrinėjimo. Atmetus nušalinimo pareiškimą, nėra pagrindo spręsti dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.
Pareiškėjui išaiškinama, kad turėdamas konkrečių duomenų ir įrodymų dėl bylą nagrinėjančio apygardos teismo teisėjo (teisėjų) šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi, asmuo turi teisę pareikšti nušalinimą tokiam teisėjui (teisėjams) (CPK 68 str. 4 d.). Tokį nušalinimo pareiškimą nagrinėja atitinkamo bylą nagrinėjančio teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, arba jų paskirtas teisėjas (CPK 69 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
nutaria:
Netenkinti K. B. pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-2334-154/2014 nagrinėjimo.
L. e. Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas Konstantinas Gurinas