- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-16
- Bylos Nr.
- 2KT-52/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- V. J.
- Kategorijos
- 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo l. e. Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas Konstantinas Gurinas, susipažinęs su pareiškėjo V. J. pareiškimu dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-2187-343/2014 nagrinėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo klausimas nuo civilinės bylos Nr. 2A-2187-343/2014 pagal atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-641-920/2014. Atsakovas mano, kad visi Kauno apygardos teismo teisėjai gali būti šališki jo atžvilgiu, todėl turi būti nušalinti nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo ir byla turi būti perduota kitam tos pačios pakopos teismui. Dėl atsakovo rašyto pareiškimo Kauno apygardos teismui, šio teismo pirmininko iniciatyva, atsakovo atžvilgiu buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, bei jam šiuo metu yra pareikšti kaltinimai dėl Kauno apygardos teismo teisėjų pažeminimo. Nors nukentėjusiaisiais byloje pripažinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai, atsižvelgiant į tai, kad jie yra kolegos su Civilines bylas nagrinėjančiais teisėjais, šie teisėjai gali būti iš anksto priešiškai nusistatę atsakovo atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo pirmininkas nušalinimo klauismą perdavė spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Motyvuojamoji dalis
Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus visų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).
Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-234/2012).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).
Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.). Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo (teisėjų kolegijos) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.
Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. J. reiškia nušalinimą visiems Kauno apygardos teismo teisėjams remdamasis tuo, kad Kauno apygardos teismo pirmininko iniciatyva pareiškėjo atžvilgiu pareikšti kaltinimai dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų pažeminimo, todėl visi civilines bylas nagrinėjantys teisėjai gali būti šališki nagrinėdami šią civilinę bylą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų nepriklausomumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Tai reiškia, jog nagrinėjamoje byloje taikytinos materialiosios ir proceso teisės normų turinį aiškina tą bylą nagrinėjantis teismas. Nei byloje dalyvaujantis asmuo, nei kiti teisėjai, tame tarpe ir teismo pirmininkas, neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir nurodyti bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui), kaip jis turi aiškinti byloje taikytinas materialiosios ir proceso teisės normas, taip pat kaip vertinti vieną ar kitą byloje esančią aplinkybę. Priešingu atveju būtų pažeistas nurodytasis teismo ir teisėjo nepriklausomumo principas. Remiantis šiais teisės principais, nėra pagrindo spręsti, kad pagrįstas yra nušalinimo pareiškimo argumentas, jog visi Civilinių bylų skyriaus teisėjai gali turėti išankstinę neigiamą nuomonę pareiškėjo atžvilgiu dėl jam pareikštų kaltinimų, susijusių su teisėjų įžeidimu. Pareiškėjo išsakytos abejonės vertintinos tik kaip nepagrįstos prielaidos, o teismas, priimdamas procesinius sprendimus, vadovaujasi tik įrodymais patvirtintais, o ne subjektyvia byloje dalyvaujančio asmens nuomone grindžiamais argumentais.
Kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie bylos nagrinėjimo negalimumą Kauno apygardos teisme, pareiškėjas nenurodė, todėl konstatuojama, kad teismo nešališkumo prezumpcija nepaneigta ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog visi Kauno apygardos teismo teisėjai yra šališki ir suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi. Dėl to nušalinimo pareiškimas netenkinamas, o atmetus nušalinimo pareiškimą, nėra pagrindo spręsti dėl civilinės bylos Nr. 2A-2187-343/2014 perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
nutaria:
Netenkinti pareiškėjo V. J. pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-2187-343/2014 nagrinėjimo.