Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Lietuvos apeliaciniam teismui perduota civiline byla Nr. 2S-1871-553/2012 ir joje pateiktu nušalinimo pareiškimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-1871-553/2012 pagal skolininkų Viktorijos Rudanovos ir Jurijaus Rudanovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6242-599/2012 pagal antstolio Valdo Čegliko prašymą dėl 126 542,98 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo, išieškotojas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Skolininkai V. Rudanova ir J. Rudanov pateikė nušalinimo pareiškimą visam Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriui. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas laikotarpyje nuo 1996 metų iki šių dienų pagal abiejų pareiškėjų arba vieno iš jų pareiškimus, ieškinius ar skundus nagrinėjo kelias dešimtis civilinių bylų ir praktiškai visais atvejais priimti procesiniai sprendimai pareiškėjams buvo nepalankūs. Taip pat nurodo, kad teisėjai gali būti neobjektyvūs dėl to, kad yra susiję šeimos ir/ar giminystės ryšiais su prokuratūroje dirbančiais asmenimis, kurie atliko ar kontroliavo ikiteisminius tyrimus su pareiškėjais susijusiose bylose. Teisėjas A. Barkauskas yra prokuroro V. Barkausko sūnus, šią bylą ngrinėjanti teisėja A. Tilindienė – prokuroro R. Tilindžio sutuoktinė. Be to, ne vienas teisėjas yra dalyvavęs priimant procesinius sprendimus pareiškėjų atžvilgiu pirmosios instancijos teismuose, o vėliau – apeliacinės instancijos teisme. Pavyzdžiui, teisėjas A. Ignotas anksčiau dirbo Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme ir nagrinėjo pareiškėjų skundą, o po to pradėjo dirbti Vilniaus apygardos teisme, kuriame taip pat nagrinėja pareiškėjų skundus apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus nagrinėdamas civilines bylas Nr. 2SA-191-661/2012 ir Nr. 2-6242-599/2012 rašytinio proceso tvarka, prieš tai nepateikęs atsakymų į pareiškėjų prašymus nagrinėti bylas žodinio proceso tvarka. Nors nepalankių teismo procesinių sprendimų priėmimas nėra pakankamas pagrindas nušalinti teisėjus nuo nagrinėjamos bylos, tačiau šiuo atveju, pareiškėjų nuomone, turi būti įvertintas tokių procesinių sprendimų kiekis. Pareiškėjai abejoja visų Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu, reiškia jiems nušalinimą ir prašo perduoti bylą nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Visų apygardos teismo teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas.

Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. Castillo Algar v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, § 45). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

Nagrinėjamu atveju reiškiamas nušalinimas visiems Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjams ir prašoma perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Pareiškėjų nuomone, Vilniaus apygardos teismo teisėjai negalės šios civilinės bylos objektyviai išnagrinėti, nes jie jau yra išnagrinėję neapibrėžtą skaičių civilinių bylų, kuriose dalyvavo pareiškėjai ir priėmė pareiškėjams nepalankius procesinius sprendimus. Pareiškėjai nenurodo konkrečių argumentų ir nepateikia juos pagrindžiančių įrodymų dėl visų Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų galimo šališkumo. Pareiškėjų teiginiai apie kai kurių Vilniaus apygardos teismo teisėjų galimą šališkumą dėl jų šeimos ar giminystės ryšių su prokurorais, dalyvavusiais atliekant tyrimus kitose su pareiškėjais susijusiose bylose, laikomi subjektyvia pareiškėjų nuomone ir vertinami kaip nepagrįsti, kad jais remiantis būtų pagrindas nušalinti visus Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjus nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo. Nepalankių teismo procesinių sprendimų kiekis pareiškėjų atžvilgiu neturi reikšmės sprendžiant dėl visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumo.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad, sprendžiant pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, spręsdamas dėl teisėjų nušalinimo, neturi įgaliojimų tikrinti ir (ar) vertinti teisėjo (teisėjų) priimtų konkrečių procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos.

Pažymima, kad pagal CPK 322 straipsnį byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Byloje dalyvaujančio asmens motyvuotas prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Teismas neturi pareigos atskiru procesiniu dokumentu spręsti tokį byloje dalyvaujančio asmens prašymą ir apie sprendimą informuoti prašymą pateikusį asmenį. Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka pranešimai byloje dalyvaujantiems asmenims nesiunčiami, o informacija apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame internet tinklapyje (CPK 133 str. 3 d.). Taigi, pareiškėjų argumentas dėl lygiateisiškumo ir rungimosi principų pažeidimo nagrinėjant civilines bylas Nr. 2SA-191-661/2012 ir Nr. 2-6242-599/2012 taip pat nepagrįstas.

Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo; teisėjai vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų; jiems negali būti daromas joks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams. Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais.

Atsižvelgiant į aukščiaus nurodytus argumentus, konstatuojama, kad nušalinimo pareiškimas yra nepagrįstas, nenurodyti konkretūs faktai, nepateikti įrodymai, patvirtinantys visų Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų šališkumą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad šio teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi.

Esant tokioms aplinkybėms, V. Rudanovos ir J. Rudanovo pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1871-553/2012 nagrinėjimo netenkinamas. Netenkinus nušalinimo pareiškimo, nėra pagrindo spręsti dėl bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui.

Pareiškėjams išaiškinama, kad pagal CPK 68 straipsnio 4 dalį nušalinimas, nurodant konkrečias aplinkybes ir pateikiant teisėjo šališkumą patvirtinančius faktus, gali būti pareiškiamas konkrečiam bylą nagrinėjančiam teisėjui ar konkretiems teisėjams. Taigi, manydami, kad bylą nagrinėti paskirtas konkretus teisėjas suinteresuotas bylos baigtimi, ar kad yra kitų aplinkybių, keliančių abejonių šio teisėjo nešališkumu, pareiškėjai turi teisę pareikšti motyvuotą nušalinimą šiam teisėjui, kuris turi būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme (CPK 69 str. 1 d.).

Atkreipiamas dėmesys, kad teismas byloje dalyvaujančių asmenų sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą gali pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Nepagrįstų nušalinimo pareiškimų teikimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu nušalinimo procesine teise. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmė – galima bauda iki dvidešimties tūkstančių litų (CPK 69 str. 5 d., 95 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas

nutaria:

netenkinti pareiškėjų Viktorijos Rudanovos ir Jurijaus Rudanovo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjams pareikšto nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1871-553/2012 nagrinėjimo.