Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. R. ir J. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei M. P. (teisių perėmėja V. R.) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys Vilniaus apskrities viršininko administracija, E. S., V. M. (teisių perėmėjas G. P. M.), M. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nekilnojamojo turto registro duomenimis, J. R. jau nuo 1995 m. gegužės 30 d. nebėra statinio, esančio Žirgo g. 8, Vilniuje, savininkas (t. 1, b.l. 20), tuo tarpu ieškinys teisme gautas jau 2006 m. rugpjūčio 10 d. (t. 1, b.l. 1). Vadinasi, J. R. bylos nagrinėjimo metu neturėjo jokių daiktinių teisių į statinį, esantį Žirgo g. 8, Vilniuje, todėl, sutinkamai su LR Statybos įstatymo 40-41 straipsnių normomis, jis minėtu laikotarpiu negalėjo turėti pareigų, susijusių su pastarojo statinio priežiūra. Tai gi, ir teismo sprendimas nebūtų sukūręs pareiškėjui jokių teisių ar pareigų, todėl jo traukti į bylą suinteresuotu asmeniu nebuvo pagrindo.

4) dėl įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų žinomai melagingų šalies ar trečiojo asmenų paaiškinimų, liudytojo parodymų, žinomai melagingos eksperto išvados, žinomai neteisingo vertimo, dokumentų ar daiktinių įrodymų suklastojimo, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, nenurodė įsiteisėjusių teismo nuosprendžių ar sprendimų, kurias būtų nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas sprendimas prašomoje atnaujinti byloje. Taip pat, byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą apie galimą įrodymų klastojimą. Nesant tokių duomenų, teismas sprendė, kad leidimai Nr. J.N.-92-143 ir Nr. JN-92-149 yra parengti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Tuo tarpu tariamai suklastotų įrodymų faktas nelaikytinas naujai paaiškėjusia aplinkybe, galinčia turėti įtakos teismo sprendimo pagrįstumui.

5) dėl atsakovės M. P. neveiksnumo ir jos neatstovavimo pagal įstatymą bylos nagrinėjimo metu.

Teismas pabrėžė, kad pagal pareiškėjos 2009 m. birželio 17 d. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-135-734/2007 (t. 1, b.l 134-139) 2011 m. birželio 8 d. nutartimi yra nustatytos aplinkybės, kad „teismui pateiktas išrašas iš M. P. medicininių dokumentų nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas padarė proceso teisės normų pažeidimą, nes, kaip minėta, atsakovė iki teismo posėdžio pradžios prašymo atidėti teismo posėdį dėl sveikatos būklės nepateikė ir bylą išnagrinėjęs teismas jokios informacijos apie atsakovės sveikatos būklę neturėjo. Be to, medicininių dokumentų išrašas patvirtina, kad ieškovei 2006-12-27 konstatuotas lėt. bronchito paūmėjimas, taigi išrašas nepatvirtina, kad 2006-12-20 atsakovė negalėjo atvykti į teismo posėdį. Iš antstolio V. Čegliko 2006-12-18 rašto matyti, kad atsakovei buvo išaiškinta apie teismo posėdį, tačiau ji sąmoningai atsisakė jame dalyvauti. Atsakovė nuolat atsisakydavo priimti procesinius dokumentus (t. 3, b. l. 13-18). Minėta nutartis įsiteisėjo 2011 m. birželio 8 d., peržiūrėjus ją apeliacine tvarka (t. 3, b.l. 93-101)“. Naujai paaiškėjusių aplinkybių ar įrodymų apie atsakovės sveikatos būklę bylos nagrinėjimo metu pareiškėja į bylą nepateikė. Tokiu atveju teismas laikė, kad atsakovės M. P. psichinė būklė ar jos neatstovavimas pagal įstatymą negali būti proceso atnaujinimo pagrindas.

6) dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjai savo motyvą abstrakčiai grindžia LR Statybos įstatymo Nr. I-1240 normomis, tačiau pastariesiems konkrečiai neįvardinus teisės normos, teismui nėra aišku kokiu tiksliai teisiniu pagrindu ieškovas šioje byloje imperatyviai turėjo būti būtent Vilniaus apskrities viršininko administracija. Nesant duomenų apie netinkamo ieškovo byloje faktą, nėra ir pagrindo teigti, kad teismo sprendime buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civ. b. Nr. 2-135-734/2007. Nurodo, kad procesas šioje byloje turi būti atnaujintas vadovaujantis LR CPK 366 str. 1 d. 6 p. „jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą“ - M. P. buvo 1918 m. gimimo. Ji buvo visiškai neraštinga ir nemokėjo lietuviškai, todėl ji vykstančio civilinio proceso nesuprato ir negalėjo suprasti. Teismas turėjo įsitikinti, ar atsakovė, kuriai yra 88 metai, yra veiksni, teisingai suvokia situaciją ir gali tinkamai atstovauti pati save. Be to, teismas apribojo M. P. teises į teisminę gynybą - tiek dėl dokumentų neįteikimo, tiek dėl atsakovo nekvietimo dalyvauti byloje, tiek priimant sprendimą be atsakovo pozicijos ginčo klausimu, be atsakovo atstovo dalyvavimo. Taip pat kadangi atsakovas buvo neinformuotas apie vykstantį teismo procesą, jam nebuvo išaiškintos jo teisės ir pareigos kaip proceso dalyvio, asmuo neturėjo teisės ir apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Apeliantai taip pat teigia, kad pagal ginčo metu galiojusio LR Statybos įstatymo normas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos neturėjo teisės kreiptis į teismą. Dėl nurodytos priežasties laikytina, kad teismas negalėjo priimti ieškovės ieškinio, todėl traktuotina, kad nagrinėjant netinkamo ieškovo reikalavimą, buvo padaryta esminė teisės taikymo klaida.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašo skundą atmesti bei pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog negalima sutikti su pareiškėjų argumentu, jog duomenys apie atsakovės M. P. galimą neveiksnumą laikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Bylos medžiaga ir paties atskirojo skundo teiginiai patvirtina, kad pareiškėjai apie jas žinojo vėliausiai nagrinėjant V. R. (teismo posėdžiuose dalyvavo J. R.) 2009-06-17 prašymą atnaujinti procesą. Dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos (netinkamo ieškovo) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nurodo, jog šiuo klausimu pasisakė ir Vilniaus apygardos teismas 2011-06-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2SA-96-115/2011. Teismas nurodė, kad kadangi Vilniaus apskrities viršininko administracija yra likviduota, o jos teises ir pareigas perėmė Inspekcija, todėl atskirojo skundo argumentai dėl ieškovo (Inspekcijos) tinkamumo neturi teisinės reikšmės. Be to, proceso atnaujinimo klausimas šiuo pagrindu jau yra išspręstas ir pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Taip pat atskirajame skunde nenurodyta aplinkybių, kurios pagrįstų pareiškėjų poziciją kad į bylą turėjo būti įtrauktas J. R..

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 p.).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai ir pažymėta, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. P. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-380/2007; 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, L. B., D. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-183/2010; kt.). Šio proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis nebūtų priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“, UAB „Deklitas“, J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, L. B., D. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-183/2010; kt.)

Dėl proceso atnaujinimo instituto reikšmės ir paskirties išsamiai, remiantis formuojama Lietuvos Respublikos teismų praktika bei Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais, pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. K. v. V. I., bylos Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir UAB „Energetinės statybos projektai“, bylos Nr. 3K-3-121/2011; balandžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. S., A. L. v. G. S., bylos Nr. 3K-3-183/2011. Taigi, nagrinėjamoje byloje dėl proceso atnaujinimo instituto reikšmės ir paskirties plačiau nepasisakoma.

Apeliantai atskirajame skunde teigia, kad procesas šioje byloje turi būti atnaujintas vadovaujantis LR CPK 366 str. 1 d. 6 p. „jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą“ - M. P. buvo 1918 m. gimimo. Ji buvo visiškai neraštinga ir nemokėjo lietuviškai, todėl ji vykstančio civilinio proceso nesuprato ir negalėjo suprasti. Teismas turėjo įsitikinti, ar atsakovė, kuriai yra 88 metai, yra veiksni, teisingai suvokia situaciją ir gali tinkamai atstovauti pati save.

Apeliacinės instancijos teismas su šiais aukščiau išdėstytais argumentais nesutinka bei nurodo, jog CPK 366 str. 1 d. 6 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą. Neveiksnumas nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka (t. y. teismo tvarka). Teismas, išnagrinėjęs bylą kurioje pareiškėjai siekia atnaujinti procesą, neturėjo jokių duomenų dėl atsakovės neveiksnumo. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi pozicijos, kad duomenys apie asmens sveikatos būklę, nepateikiant teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu, negali būti laikomi pakankamais procesui atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-22 Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai). Taip pat negalima sutikti su pareiškėjų argumentu, jog duomenys apie atsakovės M. P. galimą neveiksnumą laikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Bylos medžiaga ir paties atskirojo skundo teiginiai patvirtina, kad pareiškėjai apie jas žinojo vėliausiai nagrinėjant V. R. (teismo posėdžiuose dalyvavo J. R.) 2009-06-17 prašymą atnaujinti procesą (kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas - dar anksčiau).

Apeliantai taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nusprendė dėl neįtraukto į bylą J. R. materialiųjų teisių ar pareigų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo argumentu bei pažymi, jog atskirajame skunde nėra nurodyta aplinkybių, kurios pagrįstų pareiškėjų poziciją, kad į bylą turėjo būti įtrauktas J. R.. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas nekilnojamojo turto registro duomenimis, J. R. jau nuo 1995 m. gegužės 30 d. nebėra statinio, esančio Žirgo g. 8, Vilniuje, savininkas (t. 1, b.l. 20), tuo tarpu ieškinys teisme gautas 2006 m. rugpjūčio 10 d. (t. 1, b.l. 1). Vadinasi, J. R. bylos nagrinėjimo metu neturėjo jokių daiktinių teisių į statinį, esantį Žirgo g. 8, Vilniuje, todėl, sutinkamai su LR Statybos įstatymo 40-41 straipsnių normomis, jis minėtu laikotarpiu negalėjo turėti pareigų, susijusių su pastarojo statinio priežiūra. Tai gi, ir teismo sprendimas nebūtų sukūręs pareiškėjui jokių teisių ar pareigų, todėl jo traukti į bylą suinteresuotu asmeniu nebuvo pagrindo.

Kiti apeliantų argumentai dėl M. P. neraštingumo, valstybinės kalbos nemokėjimo, procesinių dokumentų neįteikimo (netinkamo įteikimo), atsakovės neinformavimo apie bylos nagrinėjimą iš esmės bei dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos (netinkamo ieškovo) taip pat atmestini, kadangi CPK 374 str. pažymima, jog pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu negalimas. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 8 d. nutartimi, atmetęs V. R. atskirąjį skundą dėl proceso atnaujinimo, aukščiau paminėtus apeliantų argumentus išsamiai analizavo, todėl proceso atnaujinimas aukščiau nurodytais klausimais jau yra išspręstas ir pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tais pačiais pagrindais yra negalimas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Apeliantai taip pat išreiškė pageidavimą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 str. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pats pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apeliantų, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl atskirojo skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Šiuo konkrečiu atveju atskirajam skundui išspręsti pakanka civilinėje byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apeliantų prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.