- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-08
- Bylos Nr.
- 2SA-96-115/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius (pran.)
- Atsakovas
- M. P.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities viršininko administracija, E. S., V. M., M. S.
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2SA-96-115/2011
129.; 122.5.;
2011 m. birželio 8 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Almos Urbanavičienės, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nutarties, kuria prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintas civilinėje byloje Nr. 2-135-734/2007 pagal pareiškėjos atsakovės M. P. teisių perėmėjos V. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei M. P. (teisių perėmėja V. R.) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys Vilniaus apskrities viršininko administracija, E. S., V. M. (teisių perėmėjas G. P. M.), M. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos patikslintu ieškiniu (I t.,b. l. 66-67) prašė: 1) įpareigoti atsakovę per teismo nustatytą terminą pertvarkyti statinį, esantį (duomenys neskelbtini), taip, kad šis atitiktų statybos normatyvinius techninius dokumentus bei užtikrintų esminius statinio reikalavimus, 2) įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos aptverti statybvietę, esančią (duomenys neskelbtini), 3) per teismo nustatytą terminą atsakovei neįvykdžius teismo sprendime nurodytų reikalavimų (nepertvarkius statinio, kad šis atitiktų statybos normatyvinius techninius dokumentus bei užtikrintų esminius statinio reikalavimus ir neaptvėrus statybvietės) įpareigoti atsakovę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos nugriauti aplinkai keliantį grėsmę statinį, esantį (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino, įpareigojo atsakovę M. P. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos aptverti statybvietę, esančią (duomenys neskelbtini); per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti aplinkai keliantį grėsmę statinį, esantį (duomenys neskelbtini); nustatė, kad atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę nugriauti statinį, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovės lėšomis ir atidėjo sprendimo įvykdymą dalyje dėl statinio nugriovimo šešiems mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, leido atsakovei per šį laikotarpį pertvarkyti statinį, kad šis atitiktų statybos normatyvinius techninius doklumentus bei užtikrintų esminius statinio reikalavimus(I t.,b.l.121-124).
Atsakovės M. P. teisių perėmėja V. R. 2009-06-17 padavė 2009-06-15 surašytą prašymą dėl proceso atnaujinimo (I t.,b.l. 134-139), prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-135-734/2007, į bylą trečiaisiais asmenimis traukti Lietuvos mokslų akademiją (LMA), Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kooperatyvo GNSK 171 narį J. R., ir ieškinį atmesti. Prašymą grindė CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatyto pagrindo proceso atnaujinimui buvimu. Nurodė, kad nagrinėjant bylą buvo padarytas grubus CPK 246 str. 2 d. pažeidimas, atsakovei nebuvo įteiktas teismo šaukimas į 2007-01-03 vykusį teismo posėdį. CPK 329 str. 3 d. 1 p. nurodomas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas – kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriems nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Teigė, kad M. P. šioje byloje apskritai nėra tinkama atsakove, į bylą turėjo būti įtraukti LMA ir Vilniaus miesto savivaldybė, nes jie atsakingi už namo (duomenys neskelbtini), statybą, priežiūrą ir perdavimą jo savininkui teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėja dėsto, kad siekiant pagerinti savo būsto sąlygas susikūrė iniciatyvinė grupė iš 8 narių, tarp jų buvo J. R., kurie kreipėsi į LMA prezidiumą su prašymu pritarti iniciatyvinės grupės sudėčiai ir įsteigti gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą prie Lietuvos mokslų akademijos. Prašymui buvo pritarta. Vadovaujantis Butų kodekso 109-117 str., 1983-02-28 TSR Ministrų tarybos nutarimu Nr. 75, 1991-03-21 buvo priimtas Vilniaus miesto valdybos potvarkis Nr. 406V, kurio 3 punkte prie LMA buvo įsteigtas 171-asis gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas, įregistruoti jo įstatai. Vadovaujantis įstatais, J. R. tapo kooperatyvo nariu, tai patvirtina narių susirinkimų, vykusių 1991-03-25, 1991-05-10, protokolai. 171-o GNSK įstatų 9 punktas numatė, kad užsakovo funkcijas projektuojant ir statant kooperatyvo gyvenamąjį namą (namus) vykdo atitinkamas Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto skyrius (valdyba), įmonė, įstaiga, organizacija, kolūkis, prie kurių steigiamas kooperatyvas. Pareiškėja nurodo, kad remiantis tuo LMA tapo kooperatyvo gyvenamojo namo projektavimo ir statybos užsakovu, iš Vilniaus miesto valdybos priimto administracinio akto jai atsirado prievolė kooperatyvo nariams, tarp jų J. R., organizuoti gyvenamųjų namų projektavimo bei kapitalinės statybos darbus. 1991-04-30 J. R. kaip kooperatyvo narys už savo namo statybą (duomenys neskelbtini), sumokėjo 250000 rub., o 1991-1992 m. 3559697 rub., ši suma viršijo visų 9 gyvenamųjų namų sąmatinę vertę. 1990-10-16 įstatymo Nr. I-1680 „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ 1 straipsnis numatė, kad gyvenamųjų namų kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų už butą (gyvenamąją patalpą), tampa buto (gyvenamosios patalpos) savininku ir nustoja būti kooperatyvo nariu. Tačiau statybų užsakovas LMA iki šiol namo statybų nebaigė, neatsiskaitė už J. R. įneštų lėšų netikslinį panaudojimą. Pagal Butų kodekso 113 str., 171-osios GNSB įstatų 49 p., kooperatyvo veiklą privalėjo prižiūrėti Vilniaus m. valdyba. Gyvenamojo namo statybos užsakovas LMA savo kaip statytojo ir užsakovo funkcijų neįvykdė, namo nepastatė, nepridavė, neužregistravo, tinkamai neužkonservavo ir neperdavė naudojimui teisėtam savininkui, Vilniaus miesto valdyba neatliko jai priskirtos kontrolės funkcijos. M. P. mirė 2008-05-10, nebaigtą statyti namą ir pilnai sumokėtus įnašus už žemės sklypus senelė testamentu paliko pareiškėjai, jos palikimą priėmė pagal antstolio surašytą apyrašą. Nurodė, kad 2008-11-16 jos tėvai pastebėjo, kad pagal testamentą priklausantis nebaigtas statyti sublokuotas namas yra griaunamas. 2008-11-21 jiems pavyko išsiaiškinti, kad tai daroma pagal teismo sprendimą civ. byloje Nr. 2-135-734/07. Ėmėsi tvarkyti paveldėjimo dokumentus ir kreipėsi dėl teisinės pagalbos, atstovaujantis advokatas 2009-03-18 susipažino su civiline byla Nr. 2-135-734/07 ir informavo, kad nagrinėjant bylą padaryta teisės taikymo klaidų. Teigė, kad CPK 368 str. numatyto prašymo padavimo termino nepraleido.
Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-135-734/2007 (II t.,b.l.15-16), nurodė, kad apie teismo posėdį atsakovei pranešta per antstolį, kas, vadovaujantis CPK 117 str. 1 d., laikoma tinkamu procesinių dokumentų įteikimu. Nebaigto statyti statinio (duomenys neskelbtini)naudotojai M. P., kuriai nuosavybės teise priklausė statinys, pagal ginčo metu galiojusio Statybos įstatymo 40 str. 5 p.ir 41 str. 6 d. kilo pareiga aptverti statybvietę, pertvarkyti ir nugriauti statinį, kas buvo civilinės bylos dalykas, prašyme pateikiami argumentai, kad M. P. nebuvo tinkama atsakovė, nepagrįsti.
Tretieji asmenys E. S. ir M. S. nurodė, kad byla buvo išnagrinėta išsamiai, visapusiškai ir objektyviai, o priimtas sprendimas pagrįstas (II t., b.l.27-28).
Atsiliepimas
Trečiojo asmens V. M. teisių perėmėjas G. P. M. prašė 2009-06-15 prašymą atnaujinti procesą civ. byloje Nr. 2-135-734/2007 atmesti, iš pareiškėjos priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l.82-86). Nurodė, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007-01-03 sprendimas yra įvykdytas, ginčo statinys nugriautas. 2009-06-19 prašyme nėra nurodyta, kaip įsiteisėjęs ir įvykdytas teismo sprendimas gali pažeisti atsakovės teisių perėmėjos teises, jei paveldimo turto apyrašas buvo sudarytas 2009-02-25, o gyvenamasis namas visiškai nugriautas 2009-01-05. Trečiojo asmens nuomone, pareiškėja be pagrindo prašymo padavimo terminą skaičiuoja nuo 2009-03-18. Pareiškėja yra atsakovės teisių perėmėja, visi pirminės atsakovės atlikti procesiniai veiksmai yra privalomi teisių perėmėjai, o visos pirminės atsakovės procesinio neveikimo pasekmės tenka taip pat jos teisių perėmėjai. Teismo sprendimo M. P. nevykdė gera valia, ginčo statinys nugriautas valstybės lėšomis, buvo pradėta vykdomoji byla, nėra jokių įrodymų, kad atsakovei ar jos teisių perėmėjai nebuvo žinoma apie teismo sprendimą ir jo vykdymą. Atsakovė, žinodama apie teismo sprendimą dar 2007 m., turėjo ir galėjo suvokti apie galimą savo procesinių teisių pažeidimą būtent nuo sužinojimo apie teismo sprendimą ar jo vykdymą. Ši aplinkybė, pareiškėjos teigimu, jai tapo žinoma dar 2008 m. lapkričio mėn. Terminas kreiptis į teismą akivaizdžiai pažeistas. Apie 2006-12-20 teismo posėdį atsakovei buvo pranešta per antstolį. Tokia įteikimo tvarka numatyta CPK 124 str., Antstolių įstatymo 21 str. 2 d. 2 p., 24 str., todėl teigti apie absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą negalima. Pagal CPK 366 str. 1 d. 7 p. prašyti atnaujinti procesą gali tik į bylą neįtraukti asmenys (2010-02-08 LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-42/2010, 2009-03-16 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-108/2009). Nei LMA, nei Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nei J. R. nesikreipė patys į teismą dėl proceso atnaujinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d nutartimi pareiškėjos V. R. 2009-06-15 prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-135-734/2007 atmetė, atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-135-734/2007 (III t., b.l.13-18).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos argumentai, jog teismo sprendime padarytas CPK 246 str. 2 d. pažeidimas, nes byla išnagrinėta apie teismo posėdį nepranešus atsakovei, nepagrįsti. Civilinė byla buvo išnagrinėta 2006-12-20 14 val. teismo posėdyje, vadovaujantis CPK 133 str. 1 d. CPK 117 str. 1 d., 124 str. 2 d. Antstolio V. Čegliko 2006-12-18 raštas ir teismo šaukimo šaknelė (I t.,b.l.106) patvirtina aplinkybes, kad teismo šaukimas į minėtą teismo posėdį atsakovei buvo įteikiamas per antstolį, antstolis išaiškino atsakovei, kad ji kviečiama į teismo posėdį, paskirtą 2006-12-20 14 val., atsakovė teismo šaukimą priėmė, tačiau nurodė, kad į teismo posėdį nevyks ir atsisakė pasirašyti teismo šaukimo įteikimo pažymoje. Atsakovei teismo šaukimas buvo įteiktas ir teisme nebuvo gautas joks atsakovės prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, todėl teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės, CPK 246 str. 2 d. taikė tinkamai ir šios normos pažeidimų nepadarė. Teismui pateiktas išrašas iš M. P. medicininių dokumentų nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas padarė proceso teisės normų pažeidimą, nes atsakovė iki teismo posėdžio pradžios prašymo atidėti teismo posėdį dėl sveikatos būklės nepateikė ir bylą išnagrinėjęs teismas jokios informacijos apie atsakovės sveikatos būklę neturėjo. Medicininių dokumentų išrašas nepatvirtina, kad 2006-12-20 atsakovė negalėjo atvykti į teismo posėdį. Iš antstolio V. Čegliko 2006-12-18 rašto matyti, kad atsakovei buvo išaiškinta apie teismo posėdį, tačiau ji sąmoningai atsisakė jame dalyvauti. Atsakovė nuolat atsisakydavo priimti procesinius dokumentus – antstolis 2006-11-17 atvyko atsakovei įteikti teismo šaukimą, ieškinio nuorašą su priedais, patikslintą ieškinio nuorašą, paaiškino jai, kad ji kviečiama į teismą, tačiau ji kategoriškai atsisakė priimti šaukimą ir kitus dokumentus, atsisakė pasirašyti teismo šaukimo įteikimo pažymoje. Teismas sprendė, kad atsakovė sąmoningai nusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas ir ta aplinkybe, kad M. P. negalėjo būti laikoma tinkama atsakove, nes už namo (duomenys neskelbtini), statybą, priežiūrą ir perdavimą jo savininkui teisės aktų nustatyta tvarka atsakingi Lietuvos mokslų akademija ir Vilniaus miesto savivaldybė. Teismo sprendime buvo taikytas galiojusio Statybos įstatymo 40 str. 5 p. ir 41 str. 6 d. Pareiškėja neginčija teismo nustatytų aplinkybių, kad pastatas (duomenys neskelbtini)buvo nebaigtas statyti, apleistas, statybvietė neaptverta, statinio būklė buvo avarinė, kėlė pavojų ne tik aplinkai, bet ir žmonėms, tiesiogiai kenkė sublokuotam greta esančiam namui Žirgo g. 10, Vilniuje. Teismas, taikydamas minėtas teisės normas konstatavo, kad atsakovei, kaip statinio savininkei, tenka pareiga tinkamai prižiūrėti statinį, kad jis nekeltų grėsmės žmonėms ir aplinkai. Kad būtent atsakovė, o ne pareiškėjos nurodomi asmenys Lietuvos mokslų akademija ar Vilniaus miesto savivaldybė, buvo nebaigtos statybos namo (duomenys neskelbtini), savininkė (taigi ir naudotoja Statybos įstatymo2 str. 73 d prasme), patvirtino nekilnojamojo turto registro duomenys, pagal kuriuos nuo 1995-06-05 įregistruota M. P. nuosavybės teisė į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu ir šiuo metu nėra nuginčyti M. P. nuosavybės teisės įregistravimo pagrindai – 1995-05-30 dovanojimo sutartis, kuria buvęs savininkas J. R. padovanojo minėtą namą M. P., ir 1992-10-08 dovanojimo sutartis, pagal kurią J. R. įgijo nuosavybės teisę į namą, negalima teigti, kad nekilnojamojo turto registro duomenys buvo neteisingi ir kad M. P. byloje buvo netinkama atsakove. Pareiškėjos argumentai, kuriais ginčijama, kad M. P. buvo nebaigto statinio savininke, prieštarauja minėtiems sandoriams (dovanojimo sutartims), taip pat M. P. ir netgi pačios pareiškėjos vienašaliams sandoriams, t.y. M. P. sudarytam testamentui, kuriuo nebaigtas statyti namas paliktas pareiškėjai, pareiškėjos veiksmams, kuriais ji priėmė palikimą. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento pateiktų duomenų apie minėto gyvenamojo namo statybą 2006-06-06 rašte, 2010-04-30 rašte, išreikalautų statybos leidimų originalų, Vilniaus miesto valdybos 1992-05-14 potvarkio Nr. 882V, teismas nustatė, kad asmeniu, kuris realizavo statybos teisę (statytoju), nuo 1992 m. gegužės mėn. tapo J. R. mokslinės gamybinės prekybos firmos „Variantas“ darbuotojas V. R., kuris dovanojimo sutarties pagrindu perleido nuosavybės teisę į nebaigtą statinį J. R.. Nei V. R., nei J. R. ar M. P. neginčijo statybos leidimo ar dovanojimo sutarčių, pagal kurias įgijo nuosavybės teisę į nebaigtą statyti statinį, teisėtumo. M. P. nuo 1995 m., kada įgijo nuosavybės teisę į nebaigtą statinį, neginčijo nei nuosavybės teisės, nei nekilnojamojo turto registro duomenų, priešingai, dėl nebaigtos statybos sudarė minėtą sandorį (testamentą). Teismas sprendė, kad nėra jokio faktinio pagrindo teigti, kad teismo sprendime netinkamai nustatytas statinio savininkas (naudotojas) ir kad padaryta aiški Statybos įstatymo 40 str. 5 p. ir 41 str. 6 d. taikymo klaida. Pareiškėja nepateikė argumentų, kad teismo sprendime netinkamai nustatyta pastato keliama grėsmė, būtinybė šalinti šią grėsmę, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjos prašyme nurodyti argumentai įtakos galutiniam teisiniam rezultatui neturi. Atsakovė nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame išnagrinėta byla ir paskelbtas teismo sprendimas, Pagal CPK 275 str., teismo sprendimas atsakovei buvo išsiųstas 2007-01-12, tačiau neįteiktas, nes adresatas nerastas. Atsakovei teismo sprendimas buvo siunčiamas pakartotinai 2007-02-02, teisme duomenų, kad teismo sprendimo nuorašas grįžo atsakovei neįteiktas nėra. Pagal CPK 48 str. 2 d. teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas. Todėl nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo prašyme nurodytu pagrindu turėjo būti paduodamas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo 2007-02-02, kada buvo atsakovei išsiųstas teismo sprendimas, t. y. ne vėliau kaip iki 2007-05-02. Pareiškėja apie teismo sprendimą teigia sužinojusi iš tėvų, kai jie 2008-11-21 išsiaiškino, kad namas griaunamas pagal 2007-01-03 teismo sprendimą, 2008-12-17 buvo priimta teismo nutartis dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą, tačiau pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė tik 2009-06-17, praėjus daugiau kaip 6 mėn. nuo sužinojimo apie teismo sprendimą. Teismas sprendė, kad pareiškėjos prašymas nepagrįstas proceso atnaujinimo pagrindais, bei paduotas praleidus nustatytą terminą. Pareiškėja neprašė atnaujinti praleistą terminą, todėl termino praleidimo priežasčių teismas nevertino ir procesą atnaujinti atsisakė (CPK 370 str. 3 d.).
Šalies argumentai
Apeliantė (pareiškėja) V. R. pateikė atskirąjį skundą (III t.,b.l.67-72), kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; atnaujinti procesą, į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti J. R.; nustatyti, kad ieškinį pareiškęs asmuo neturėjo reikalavimo teisės ir netinkamą ieškovą Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos pakeisti tinkamu ieškovu –VAVA. Nurodo, jog 200.8-11-16 pareiškėjos sesuo D. R. pranešė, kad griaunamas nebaigtas statyti namas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvui, kuris buvo įmokėjęs įmoką už šį namą apie griovimo darbus nebuvo pranešta. 2008-11-17 ji ir jos giminės kreipėsi dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo (sudaryti palikimo apyrašui).Teisinė pagalba buvo suteikta tik 2009-03-06. Mano, jog CPK 368 str. 1 d. įtvirtintas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nebuvo praleistas, nes pareiškėja iš karto kreipėsi dėl teisinės pagalbos, kai tik sužinojo apie minėto statinio griovimo darbus. Jokio neveikimo jos veiksmuose nėra. Susipažinti su civilinės bylos Nr. 2-135-734/2007 medžiaga pareiškėja galėjo tik tapusi M. P. teisių perėmėja. Pažymi, jog ji ir jos tėvai yra rusakalbiai, todėl buvo sunku tinkamai išsiaiškinti visas aplinkybes. Data, nuo kurios skaičiuotinas 3 mėnesių senaties terminas, yra 2009-03-19, kai pareiškėjai buvo suteikta Valstybės garantuojama teisinė pagalba. Dėl procesinių dokumentų įteikimo M. P., pažymi, kad M. P. buvo garbaus amžiaus, negalinti tinkamai pasirūpinti savimi, bendraujanti tik rusų kalba; be to byloje nėra duomenų, ar antstolis paprašė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Dokumentą įteikiantis asmuo neatsižvelgė į šias aplinkybes. M. P. turėjo rimtų sveikatos sutrikimų, tai patvirtina med. dokumentai, dėl amžiaus ir sveikatos sutrikimų (involiucinio paranoido) ji negalėjo suprasti ir įvertinti antstolio informacijos. Mano, jog teismas M. P. adresuotus procesinius dokumentus turėjo įteikti jos įgaliotam atstovui J. R. (sūnui). Mano, jog antstolis V. Čeglikas nuslėpė nuo teismo M. P. socialinę padėtį, sveikatos būseną, neraštingumą, to, kad ji negali savarankiškai ginti savo teisių teisme. Teigia, kad byloje yra netinkamas atsakovas, byloje turėtų būti įtraukti Lietuvos mokslų akademija ir Vilniaus miesto savivaldybė. Teismas nurodė, kad pagal VĮ Registrų centras duomenis M. P. buvo nurodyta namo savininke, todėl ji kaip statinio naudotoja yra atsakinga už statinio būklę. Tačiau apeliantės teigimu, statinio savininkas ir statinio naudotojas nėra apati sąvoka. Namas nebuvo baigtas, todėl atsakinga už jo būklę yra savivaldybė, kuri priima baigtą statybą. Teismas pripažino, kad namas nebuvo baigtas statyti, todėl negalėjo konstatuoti, kad M. P. yra namo savininkė (naudotoja). Ieškinys turėjo būti pateiktas tinkamam atsakovui – statytojui užsakovui Lietuvos mokslų akademijai ir statybos vykdytojui gen.rangovui VSĮ „Kupolas“ (UAB „Kupolas“). Ieškovas turėjo būti pakeistas tinkamu, nes netinkama šalis procese neturi reikalavimo teisės. Ieškovas šioje byloje, apeliantės manymu, turėjo būti VAVA. J. R. turėtų būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nes jis suinteresuotas bylos baigtimi. Pažymi, jog namui Žirgo g. 8, Vilniuje, buvo išduoti du netikri statybos leidimai, šie dokumentai buvo nesąžiningai panaudoti nagrinėjant civilinę bylą, todėl buvo priimtas neteisingas sprendimas.
Tretysis asmuo G. P. M.atsiliepimu į atskirąjį skundą (III t., b.l.77-81) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog atskirojo skundo reikalavimai prieštarauja vienas kitam – vienu prašo perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitu – atnaujinti procesą. Taip pat apeliantė prašo į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti J. R., tačiau civilinėje byloje Nr. 2-135-734/2007 sprendimai yra įsiteisėję ir jokie prašymai joje negalimi, toks prašymas būtų galimas tik atnaujinus bylos nagrinėjimą. Prašymas pakeisti netinkamas šalis, taip pat galimas tik atnaujinus bylos nagrinėjimą. Be to VAVA yra panaikinta nuo 2010-07-01, todėl ieškovu būti byloje negali. Mano, jog nepagrįsti skundo argumentai dėl CPK 368 str. nustatyto 3 mėn. termino, nes visi pirminės atsakovės atlikti procesiniai veiksmai yra privalomi teisių perėmėjai. Be to pačios apeliantės teigimu, apie 2007-01-03 Vilniaus m.1 apylinkės teismo sprendimą jai tapo žinoma dar 2008m. lapkričio mėn. Mano, jog skunde nėra argumentuojama dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo, bet pateikiami nauji argumentai ir motyvai, kurių pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės analizuoti.
Tretysis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą (III t., b.l.83-85) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog teismas pagrįstai nustatė, kad nepagrįstu laikytinas pareiškėjos teiginys dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo M. P., nes pagal CPK 117 str. 1 d. yra galimas procesinių dokumentų įteikimas per antstolius, jei nepavyksta kitaip. Nepagrįstas atskirojo skundo teiginys, kad M. P. neturėjo civilinio procesinio veiksnumo. Byloje nėra duomenų, kad M. P. dėl sveikatos būklės negalėjo savarankiškai ginti savo pažeistų teisių. Teismas pagrįstai iš byloje esančių dokumentų nustatė, kad M. P. buvo nebaigti statinio savininkė, todėl jai buvo pareiga juo rūpintis. Pažymi, kad visi pirminės atsakovės atlikti procesiniai veiksmai yra privalomi teisių perėmėjai.
Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą (III t., b.l.87-88) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog praliestas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nes visi pirminės atsakovės atlikti procesiniai veiksmai yra privalomi teisių perėmėjai. Atsakovei M. P. apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, CPK 117 str. 1 d. tvarka. Atsakovė M. P. buvo tinkama atsakovė, nes jai nuosavybės teise priklausė statinys (duomenys neskelbtini), ir ji turėjo juo rūpintis. Pažymi, kad VAVA yra likviduota, o jos teise ir pareigas perėmė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, todėl atskirojo skundo argumentai dėl ieškovo tinkamumo neturi teisinės reikšmės.
Apelianto (pareiškėjos) V. R. atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjos V. R. 2009-06-15 prašymą dėl proceso atnaujinimo (III t., b.l.13-18).
Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 str. 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Brumarescu v. Romania, no. 28342/95, judgement of 28 October 1999; Sovtransavto Holding v. Ukraine, no. 48553/99; judgement of 25 July 2002; kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-21 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3-K3-121/2011; kt.).
Taigi, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 str. 1 d.); be to tik konkrečiais įstatyme nurodytais pagrindais (CPK 366 str. 1 d. 1-9 p.).
Nagrinėjamu atveju kreipdamasis į teismą pareiškėja prašė atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu – jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą pakeisti ar panaikinti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad civilinė byla buvo išnagrinėta 2006-12-20 14 val. teismo posėdyje. Apie teismo posėdį atsakovei M. P. buvo pranešta tinkamai, CPK 117 str. 1 d. tvarka. Antstolio V. Čegliko 2006-12-18 raštas ir teismo šaukimo šaknelė (I t., t.,b.l.106) patvirtina aplinkybes, kad teismo šaukimas į minėtą teismo posėdį atsakovei buvo įteikiamas per antstolį, antstolis išaiškino atsakovei, kad ji kviečiama į teismo posėdį, paskirtą 2006-12-20 14 val., atsakovė teismo šaukimą priėmė, tačiau nurodė, kad į teismo posėdį nevyks ir atsisakė pasirašyti teismo šaukimo įteikimo pažymoje. Pagal CPK 124 str. 2 d., atsisakymas pasirašyti apie teismo šaukimo gavimą pažymoje prilyginamas jo įteikimui. Kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, jog atsakovė iki teismo posėdžio pradžios pateikė prašymą atidėti teismo posėdį dėl sveikatos būklės, taigi bylą išnagrinėjęs teismas jokios informacijos apie atsakovės sveikatos būklę neturėjo. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai argumentavo, kad atsakovei teismo šaukimas buvo įteiktas ir teisme nebuvo gautas joks atsakovės prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, todėl CPK 246 str. 2 d. taikyta tinkamai ir teismas, išnagrinėjęs bylą 2006-12-20 teismo posėdyje, šios normos pažeidimų nepadarė.
Apeliantė atskirąjį skundą grindžia ir ta aplinkybe, kad teismas netinkamai įteikė M. P. adresuotus procesinius dokumentus, kuriuos turėjo įteikti jos įgaliotam atstovui J. R. (sūnui). M. P. dėl sveikatos būsenos, neraštingumo negalėjo savarankiškai ginti savo teisių teisme.
Pažymėtina, jog pilnamečio (emancipuoto nepilnamečio) fizinio asmens veiksnumas taip pat priklauso ir nuo asmens psichikos būklės, t.y. nuo gebėjimo ir galėjimo suvokti savo veiksmų esmę ir reikšmę ir juos valdyti (CK 2.5 str.). Fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu tik teismo ir tik CK 2.10 – 2.12 straipsniuose numatyta tvarka ir pagrindais. Byloje nėra duomenų, kad M. P. būtų teismo pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia (CPK 178 str.), todėl kolegija atmeta apeliantės argumentą, kad M. P. dėl sveikatos būsenos, neraštingumo negalėjo savarankiškai ginti savo teisių teisme ir teismas apie posėdį privalėjo informuoti jos įgaliotą asmenį – J. R..
Apeliantė atskirąjį skundą motyvuoja taip pat ir argumentais, kad byloje yra netinkamas tiek ieškovas, tiek atsakovas; netinkamas ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turėtų būti pakeistas tinkamu ieškovu –VAVA. Be to ieškinys turėjo būti pateiktas tinkamam atsakovui – statytojui užsakovui Lietuvos mokslų akademijai ir statybos vykdytojui gen.rangovui VSĮ „Kupolas“ (UAB „Kupolas“).
Motyvuojamoji dalis
Kolegija pažymi, kad VAVA yra likviduota, o jos teises ir pareigas perėmė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (ieškovas), todėl atskirojo skundo argumentai dėl ieškovo tinkamumo neturi teisinės reikšmės.
Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad būtent atsakovė, o ne pareiškėjos nurodomi asmenys Lietuvos mokslų akademija ar Vilniaus miesto savivaldybė, buvo nebaigtos statybos namo (duomenys neskelbtini), savininkė (taigi ir naudotoja Statybos įstatymo prasme), nes šią aplinkybę patvirtina nekilnojamojo turto registro duomenys (I t., b. l. 20), iš kurių matyti, jog nuo 1995-06-05 įregistruota M. P. nuosavybės teisė į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). CK 4.262 str. numatyta, jog įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Kolegija pažymi, jog byloje nėra įrodymų, jog būtų nuginčyti M. P. nuosavybės teisės įregistravimo pagrindai – 1995-05-30 dovanojimo sutartis, kuria buvęs savininkas J. R. padovanojo minėtą namą M. P., ir 1992-10-08 dovanojimo sutartis, pagal kurią J. R. įgijo nuosavybės teisę į namą. Todėl, kolegijos vertinimu, atskirojo skundo argumentai dėl atsakovės M. P. tinkamumo atmestini.
Apeliantė atskirąjį skundą grindžia ta aplinkybe, kad J. R. turėtų būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nes jis suinteresuotas bylos baigtimi, tačiau pažymėtina, kad CPK 366 str. 7 p. numatyta klasikinis proceso atnaujinimo pagrindas (procesas gali būti atnaujintas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų), aiškintinas ir taikytinas kartu su CPK 365 str. 1 d., kurioje į bylą neįtrauktiems asmenims suteikiama teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą. Kolegija pažymi, kad paduoti prašymą CPK 365 str. 1 d. ir 366 str. 7 p. numatytais pagrindais gali tik pats asmuo, kuris mano, jog nepagrįstai nebuvo įtrauktas į procesą ir taip buvo pažeistos jo teisės, tačiau kiti asmenys, negali paduoti prašymo dėl proceso atnaujinimo, motyvuodami prašymą tuo, kad kitas asmuo nebuvo įtrauktas į procesą. Tik pats asmuo gali ginti savo teises, jei jis nėra pripažintas neveiksniu. Todėl atmestinas ir apeliantės argumentas dėl J. R. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu.
Apeliantės teigimu, 2008-11-16 pareiškėja sužinojo, kad griaunamas nebaigtas statyti namas (duomenys neskelbtini) ir kreipėsi dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo (sudaryti palikimo apyrašui), kuri buvo suteikta tik 2009-03-06, taigi CPK 368 str. 1 d. įtvirtintas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nebuvo praleistas. Susipažinti su civilinės bylos Nr. 2-135-734/2007 medžiaga pareiškėja galėjo tik tapusi M. P. teisių perėmėja.
Siekiant užtikrinti civilinių santykių stabilumą, įstatyme nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti paduodamas neterminuotai. Tai, kad pareiškėja 2008-11-16 sužinojusi apie galimai jos pažeistas teises, 2008-11-16 kreipėsi dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo (sudaryti palikimo aprašui), tačiau tik 2009-03-06 jai buvo suteikta Valstybės garantuojamos teisinė pagalba, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nebuvo praleistas. Pareiškėja galėjo kreiptis į teismą su prašymu palikimo apyrašui sudaryti per tris mėnesius nuo sužinojimo apie galimai pažeistas jos teises ir prašyme teismui nurodyti, kad yra kreipusis dėl teisinės pagalbos suteikimo, tačiau to nepadarė. Kita vertus, pareiškėja galėjo prašyti atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, tačiau atnaujinti termino ji neprašė. Kolegija pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju, termino atnaujinimas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti neturėtų lemiamos įtakos, nes pagrindų atnaujinti procesą nenustatyta.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Iš apeliantės (pareiškėjos) V. R. valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos (III t.,b.l. 91) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 1 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-135-734/2007 palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės (pareiškėjos) V. R. valstybei 20,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.