Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. I. U. patikslintą ieškinį atsakovams A. S., D. S., tretiesiems asmenims E. J., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, J. M., V. A. dėl pažeistų teisių gynimo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovų argumentai

III. Trečiųjų asmenų pozicija

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys atmetamas.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Byloje esančiais duomenimis bei iš teismo išreikalautų namo archyvinių bylų nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini)priklausė E. Z., kuri 1964 m. rugpjūčio 25 d. dovanojimo sutartimi ½ dalį pastato, kurio unikalus (duomenys neskelbtini)padovanojo R. Z.. Pagal 1966 m. rugpjūčio 15 d. paveldėjimo teisės liudijimą, reg. Nr. 1-6639 ½ dalis pastato atiteko S. Z., kuris šią dalį 1968 m. liepos 23 d. dovanojimo sutartimi padovanojo E. Z.. Pagal 1967 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 1-6405a ¼ dalis pastato atiteko M. I. U. (ieškovei) ir ¼ dalis – V. A. (trečiajam asmeniui). Pagal 1971 m. spalio 27 d. Paveldėjimo teisės liudijimą, reg. Nr. 1-4366, ½ dalis pastato vėl atiteko S. Z., kuris šią dalį 1974 m. rugpjūčio 28 d. dovanojimo sutartimi, reg. Nr. 4-3722, padovanojo O. Z.. Pagal 1977 m. balandžio 13 d. sutartį O. Z. ½ dalį pastato pardavė J. A.. V. A. ir M. I. U. 1977 m. lapkričio 5 d. raštu Kauno miesto Lenino rajono Architektui pateikė notariškai patvirtintą sutikimą, kad J. A. bendrame žemės sklype (duomenys neskelbtini)pasistatytų mūrinį garažą ir padarytų rekonstrukciją gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini).

22. 1980 m. vasario 16 d. J. A., V. A. ir M. I. U. sudarė sutartį (reg. Nr., 3-2170), kuria susitarė, jog ryšium su gyvenamojo namo rekonstrukcija, keičiasi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalys. Pasirašius šią sutartį bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviams gyvenamasis namas priklauso tokiomis dalimis: J. A. priklauso 0,47 dalys, ieškovei M. I. U. – 0,32 dalys, trečiajam asmeniui V. A. – 0,21 dalis. Ta pačia sutartimi nustatyta kuris savininkas naudosis kuriomis konkrečiomis patalpomis. 1980 m. vasario 20 d. sutartimi (reg. Nr. 7-53) J. A. savo 0,47 dalis gyvenamojo pastato pardavė S. G..

23. 1980 m. gruodžio 22 d. Kauno m. Tarybos vykdomojo komiteto pažyma Nr. 324C patvirtina, jog S. G. leidžiama įsirengti dvi „apšiltintas patalpas“, kad namo bendras plotas neturi viršyti 130 kv. m., bei nurodyta, kad minėtiems darbams projektinės dokumentacijos ruošti nereikalinga. 1985 m. rugsėjo 6 d. Kauno m. vykdomojo komiteto sprendimu ieškovei M. I. U. leidžiama įsirengti pastogę, padidinant bendrą plotą iki 130 kv.m.

24. 1989 m. gegužės 31 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimo pagrindu, namo adresu (duomenys neskelbtini) 0,47 dalis atiteko H. J..

25. 1989 m. balandžio 18 d. Kauno m. Lenino rajono Liaudies teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1017-1989, iškeltoje pagal ieškovės M. I. U. ir V. A. ieškinį atsakovui H. J., buvo nustatyta, kad ieškovės prašo, o atsakovas sutinka atidalyti ieškovių gyvenamąjį namą nuo atsakovo gyvenamojo namo. Teismas nustatė, kad šalys gyvena (duomenys neskelbtini). Šalia ieškovių (M. I. U. ir V. A.) namo pastatytas kitas namas, kuris sublokuotas su jų namu. Tą namą statė A., vėliau pirko St. G. S. G. (duomenys neskelbtini)mirė, jo namą perėmė valdyti atsakovas, kuris kreipėsi į notarinę kontorą dėl paveldėjimo. Tačiau galutinai atsakovas dokumentų nesutvarkė. Namų valdai, priklausančiai S. G., suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad tai visiškai atskiri namai, tik sublokuoti. Todėl ieškovių prašymas atidalyti namus yra pagrįstas. Dėl to padidėja ieškovėms priklausanti namo dalis: V. A. – 0,31 idealinė dalis, o M. I. U. – 0,69 idealinė dalis. Šiuo teismo sprendimu buvo atidalinti gyvenamieji namai: namas, priklausantis ieškovei M. I. U. (0,69 dalis) bei V. A. (0,31 dalis) ((duomenys neskelbtini)); S. G. (jo teisių perėmėjui H. J.) paskirtas gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini)

26. Po H. J. mirties namą, esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo trečiasis asmuo E. J., kuris 2019 m. vasario 12 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. S-19-69-3317 namą perleido J. M., o pastarasis 2020 m. balandžio 1 d. pirkimo pardavimo sutartimi namą pardavė atsakovams D. S. ir A. S..

27. Ieškovė 2012 rugpjūčio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui pateikė prašymą dėl sutikimo statyti/rekonstruoti, kuriame nurodė, kad reikalingas stogo remontas, nes negalima pakeisti latakų be remonto, o sienos drėksta. Ieškovė 2018 m. spalio 9 d. kreipėsi su skundu į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, kuriame nurodė, kad trečiasis asmuo E. J. prie jos gyvenamojo namo savavališkai virš savo garažo pastatė verandą, išmūrijo priblokuodamas mūrinę sieną, iškeldamas ją virš ieškovės namo nutekamųjų vamzdžių, todėl lyjant vanduo skverbiasi į ieškovės gyvenamąsias patalpas. Ieškovė prašo sieną nugriauti. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2018 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 2D-17303 informavo, kad nustačius, jog verandos statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 10 metų, galimai 2004 m., jos statybos teisėtumo nenagrinėja.

28. Žalos nustatymo faktui nustatyti ieškovė kreipėsi į UAB „Skena“, kuri 2019 m. rugsėjo 2 d. pateikė eksperto išvadą 19-09/02 dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atitvarų pažeidimų nustatymo. Išvadoje teigiama, kad ”Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), priblokuotas netinkamai, nes priblokavimo zonoje prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), žiemą susidaro sniego ir ledo sankaupos, kurios tirpstant arba vasarą, esant liūčiai šlapina gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo karnizą ir atitvaras, todėl šios konstrukcijos veikiamos drėgmės sutrešo, yra paveiktos puvinio, o lubų tinkas atšoko, dalis ji nukrito. Priblokuoto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), garažo su antstatu stogą būtina nustatyta tvarka rekonstruoti, kad būtų pašalinta priežastis, dėl kurios gadinamos gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), konstrukcijos”. Taip pat UAB „Skena“ surašė 2019 m. lapkričio 27 d. padarytos žalos nustatymo aktą Nr. 19-11/05, kuriame nurodė, kad remiantis vizualinės apžiūros ir patalpų plano duomenimis bei vadovaujantis STR 1.04.04:2017:Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė patvirtintais statinių statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais, 2019 m. spalio 1 d. kainų lygiu, paskaičiuota, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pažeistų atitvarinių konstrukcijų suremontavimui reikia 2 622,87 eurų.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

30. Atsakovai prašė taikyti ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 ir 9 dalyse ir šiuo pagrindu ieškovės ieškinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos, taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

31. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2005; 2007 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007, ir kt.). Taigi, subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

33. Ieškovė nurodo, kad žalą jai sukėlė atsakovų atlikti veiksmai, kadangi buvęs savininkas E. J. nepašalino žalą padariusių ir toliau darančių savo statybos padarinių, bet ir perleido pastatą kitiems asmenims, o atsakovai, įsigydami gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), perėmė buvusio savininko teises ir pareigas. Įsigijimo metu jie turėjo galimybę apžiūrėti perkamą daiktą ir įvertinti ar jo faktinė būklė atitinka įregistruotus kadastro duomenis. Įsigydami turtą atsakovai perėmė ir atsakomybę už netinkamas įsigyto gyvenamojo namo konstrukcijas. Ieškovės atstovė nurodė, jog nagrinėjamu atveju senaties terminas dėl reikalavimo atlyginti žalą negali būti taikomas, kadangi tai yra tęstinis pažeidimas, kuris tęsiasi ilga laiką, žala tęsiasi kiekvieną dieną, todėl kiekvieną dieną senaties termino skaičiavimas prasideda iš naujo.

35. Taip pat atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškovės reikalavimams išardyti ant garažo, esančio atsakovams priklausančiame name užstatytą patalpą, nurodydami, kad ieškovė praleido bendrąjį ieškinio senaties terminą.

36. Trečiojo asmens E. J. į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina aplinkybę, kad tokia patalpos, esančios virš atsakovams priklausančio garažo padėtis, kokia yra šiuo metu, realiai buvo mažiausiai nuo 2002 metų. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir UAB „Latmas“ 2009 m. lapkričio 17 d. sudarytoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje esančios fotonuotraukos, taip pat 2013 metais atlikto UAB „Verslavita“ turto vertinime metu darytos fotonuotraukos kuriose matyti, kad ir 2009 m., ir 2013 m. ginčui aktuali besiribojanti su ieškovės nuosavybe pastato-gyvenamojo namo dalis buvo lygiai tokia pati, t. y. virš garažo buvo sumūrytos sienos, uždengtas stogas. Be to, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atlikusi tyrimą pagal ieškovės skundą, 2018 m. lapkričio 30 d. raštu taip pat nustatė, jog verandos statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 10 metų, galimai 2004 m. Taigi, namo esančio (duomenys neskelbtini) konstrukciniai sprendimai, su kuriais ieškovė sieja savo pažeistas teises, buvo įgyvendinti ne vėliau nei 2002 metais, todėl akivaizdu, kad ieškinys pateiktas (2021 m. lapkričio 23 d.) praleidus bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė iš esmės nenurodė jokių senaties termino praleidimo priežasčių, teismo vertinimu, pagrindo spręsti dėl termino dėl abiejų reikalavimų atnaujinimo nėra teisinio pagrindo.

37. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo ir dėl ieškovės valdymo teisių suvaržymo pašalinimo pareikšti ir tai yra savarankiškas pagrindas ieškovės reikalavimus atmesti.

38. Nors teismas nustatė, kad ieškovė praleido net kelis įstatymo nustatytus ieškinio senaties terminus, tačiau siekdamas priimti objektyvų, pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, teismas žemiau pasisako ir dėl ginčo esmės.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

39. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, pats savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo faktinį ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei faktinio ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais ir įrodymais, kurių šalys teismui nenurodė), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008).

41. Pagal CK 6.245 straipsnio nuostatą, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

42. Civilinė deliktinė atsakomybė atsiranda, kai yra nustatomos visos CK 6.246–6.249 straipsniuose nustatytos sąlygos. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022, 32 punktas).

43. Nagrinėjamu atveju, siekdama nustatyti ieškovės turtui padarytą žalos dydį, ieškovė kreipėsi į UAB „Skena“, kuri surašė 2019 m. lapkričio 27 d. padarytos žalos nustatymo aktą Nr. 19-11/05, kuriame nurodė, kad remiantis vizualinės apžiūros ir patalpų plano duomenimis bei vadovaujantis STR 1.04.04:2017:Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė patvirtintais statinių statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais, 2019 m. spalio 1 d. kainų lygiu, paskaičiuota, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pažeistų atitvarinių konstrukcijų suremontavimui reikia 2 622,87 eurų. Ginčo dėl ieškovės patirtos žalos dydžio byloje nėra.

44. Ieškovė nurodo, kad priestatas ant atsakovams priklausančio garažo, dėl kurio ieškovė ir patyrė turtinę žalą, yra pastatytas neteisėtai, neturint ieškovės sutikimo ir kitų reikalingų leidimų. Atsakovai įsigydami gyvenamąjį namą, perėmė buvusio savininko teises ir pareigas. Įsigijimo metu jie turėjo galimybę apžiūrėti perkamą daiktą ir įvertinti ar jo faktinė būklė atitinka įregistruotus kadastro duomenis. Įsigydami turtą atsakovai perėmė ir atsakomybę už netinkamas įsigyto gyvenamojo namo konstrukcijas, todėl ieškovė mano, kad D. S. ir A. S. yra tinkami atsakovai šioje byloje.

45. Civilinėje teisėje veiksmų neteisėtumas yra suprantamas labai plačiai. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą – atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnyje – specialiojoje deliktinės atsakomybės normoje – įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

46. Taigi, veiksmų neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas asmens ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016, 29 punktas; 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-781/2022, 62 punktas).

47. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad namą esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus kodas Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravo J. A. apie 1977- 1979 metus. Ieškovė M. I. U. dar 1977 m. lapkričio 5 d. raštu pareiškė sutikimą, kad J. A. bendrame žemės sklype (duomenys neskelbtini)pasistatytų mūrinį garažą ir padarytų rekonstrukciją gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), ko pasekoje namas buvo padalintas į du atskirtus turtinius vienetus, suteikiant jiems atskirus unikalius numerius ir atskirus adresus. Būtent vykdant šią rekonstrukciją J. A. pasistatė ginčo statinį, o ieškovė M. I. U. įsirengė pastogę, taip padidindama bendrąjį plotą iki 130 kv. m. Todėl galima daryti išvadą, jog rekonstruojamas buvo ne tik (duomenys neskelbtini) namas, bet ir (duomenys neskelbtini)namas t. y. jam buvo pakeltas stogas. Iš byloje pateikto J. A. gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto matyti, jog ant šiuo metu atsakovams priklausančio garažo konstrukcijos atitinka 1978 metų projekte numatytas konstrukcijas, jos nėra pakitusios iki šiol, t. y. virš garažo numatyta patalpa (terasa) su išorinėmis sienomis ir stogu. 1978 metų projekte matyti, jog ieškovės namą ir garažą skiria siena - pertvara, t. y. kokia yra ir dabar. Iš to paties projekto matyti, jog virš garažo yra numatyta terasa su stogu. 1980 m. gruodžio 22 d. Kauno m. Tarybos vykdomojo komiteto pažyma Nr. 324C patvirtina, jog S. G., kuris įsigijo J. A. priklausiusį turtą, leidžiama įsirengti dvi apšiltintas patalpas, kad namo bendras plotas neturi viršyti 130 kv. m., bei kad minėtiems darbams projektinės dokumentacijos ruošti nereikia. Šie dokumentai taip pat patvirtina faktą, jog ginčo patalpos nepastatė nei vienas iš asmenų, kuriems reikalavimus pareiškė ieškovė, t.y. nei atsakovai, nei trečiasis asmuo E. J., nei jo tėvas byloje aptariamų konstrukcijų nestatė.

48. Prie 2009 m. gruodžio 21 d. UAB „Latmas“ turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. 12-09-644, parengtos R. J. užsakymu, yra pridėtos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad vertinimo metu ginčo patalpa buvo su sienomis, langais ir stogu (1 pav.), t. y. lygiai tokia pati, kaip ir šiuo metu. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas UAB „Verslavita“ namų valdos ekspertizės aktas Nr. EKN-18-052, kuriame 2018 m. lapkričio 30 d, atlikta namų valdos fotofiksacija ir pateiktas gyvenamojo namo fasado fragmentas, kuriame ginčo patalpa yra analogiška, kaip ir UAB „Latmas“ turto vertės nustatymo ataskaitoje.

49. Pažymėtina, kad visi rekonstrukcijos darbai buvo atliekami turint visus reikiamus leidimus ir sutikimus. Kaip jau minėta, ieškovė yra davusi sutikimą dėl rekonstrukcijos, buvęs pastato savininkas S. G. prieš rekonstrukciją taip pat buvo gavęs visus būtinus leidimus ir sutikimus, 1980 m. gruodžio 22 d. Kauno m. Tarybos vykdomojo komiteto pažyma Nr. 324C patvirtina, kad patalpų įsirengimui nereikėjo jokios projektinės dokumentacijos, nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog atlikta rekonstrukcija (statyba) pagal rekonstrukcijos metu galiojusius teisės aktus buvo neteisėta.

50. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (LR CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra - pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 176/2010). Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 878/2002; ir kt.). Kaip minėta, nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 189/2010).

51. Įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovai, ar iki jo buvę turto savininkai, neteisėtai savarankiškai atliko aukščiau nurodytus statybos darbus ir pažeidė Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalį. Taigi, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė privalomosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, todėl ieškovės ieškinys negali būti tenkinamas.

52. Kadangi patirtą žalą ieškovė kildina iš atsakovų veiksmų, todėl jų veiksmai ne tik turėtų būti neteisėti, tačiau ir susiję priežastiniu ryšiu su patirta žala. Kaip jau buvo nustatyta, atsakovai apskritai neatliko jokių statybos, rekonstrukcijos, remonto veiksmų – nei teisėtų, nei neteisėtų. Namą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovai įsigijo tik 2020 m. balandžio 1 d. Ieškovė nurodo, kad atsakovai, įsigydami gyvenamąjį namą, perėmė buvusio savininko teises ir pareigas bei atsakomybę už netinkamas įsigyto gyvenamojo namo konstrukcijas, tačiau pažymėtina, kad priestatas virš garažo yra pastatytas daugiau nei prieš 40 metų, per tą laiką pasikeitė ne vienas namo savininkas, tačiau ieškovė nei vienam jų nereiškė pretenzijų dėl ginčo statinio. Be to, pati ieškovė nurodė kitą galimą žalos priežastį, t. y. 2012 rugpjūčio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui pateiktame prašyme dėl sutikimo statyti/rekonstruoti, ji nurodė, kad namo sienos drėksta, nes reikalingas stogo remontas, be jo negalima pakeisti lietaus latakų. Kartu su eksperto išvada Nr. 19-09/02 į bylą pateikta ir nuotrauka (Nr. 2), kurioje nurodyta ir pažymėta (duomenys neskelbtini), namo stogo dalis susiliečianti su (duomenys neskelbtini), sienos dalimi, iš kurios matyti, jog drėkimo problema yra sąlygota konstrukcinių sprendimų, kurie buvo atlikti -1980 metais, t. y. ieškovės namo stogas remiasi į atsakovų sieną. Todėl darytina išvada, kad vandens sankaupų priežastis yra ieškovės stogo ir atsakovų sienos sandūroje, kaip ir parodyta nuotraukoje Nr. 2, be to, teismas sutinka su atsakovų argumentu, kad šią problemą galima pašalinti ieškovei tinkamai susimontavus ir prižiūrint lietaus nuotekų vamzdžius. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ieškovei atsiradusi žala yra sąlygota jos pačios neveikimo, ir nepakankamo rūpestingumo, o ne atsakovų veiksmų, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė ir antrosios būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų bei kilusios žalos.

53. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, kaltės bei priežastinio ryšio, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė visų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, dėl to ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl pažeistų teisių gynimo

54. Siekdama apginti savo pažeistas teises, ieškovė reiškia negatorinį ieškinį CK 4.89 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. ieškovė prašo įpareigoti atsakovus A. S. ir D. S. per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį - išardyti ant garažo, esančio atsakovams priklausančiame name užstatytą patalpą ir sutvarkyti statybvietę taip, kad ieškovės turtui nebūtų daroma žala, o atsakovams nevykdant teismo įpareigojimo atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, priteisti ieškovei iš atsakovų 50 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti įpareigojimą dieną.

55. Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2018 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-403/2018; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018).

56. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

57. Negatorinis ieškinys yra skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016).

58. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad atsakovai apskritai neatliko jokių statybos, rekonstrukcijos, remonto veiksmų – nei teisėtų, nei neteisėtų. Atsakovai 2020 m. balandžio 1 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 19KU-1439 pagrindu iš J. M. įsigijo nekilnojamąjį turtą - namą esantį adresu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti, pirkimo - pardavimo sutartyje niekur nebuvo nurodyta, jog atsakovams yra ar galėjo būti žinomos ieškovės pretenzijos dėl turto, taigi atsakovų elgesys atitiko teisės aktų reikalavimus. Teismas visiškai sutinka su atsakovų argumentu, kad net jeigu ieškovės teisės ir buvo suvaržytos, tai atsakovai elgėsi teisėtai, įstatymai, šiuo atveju nenumato galimybių taikyti atsakomybę asmenims, kurie elgėsi teisėtai. Teismo vertinimu, vien dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą, kuriuo ieškovė siekia įpareigoti atsakovus, savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti terasą, pastatytą ant garažo.

59. Nagrinėjamoje byloje ieškovė privalėjo įrodyti, kad jos teisės buvo pažeistos, tačiau teismas nustatė, kad ieškovės teisių nepažeidė nei viena byloje dalyvaujanti šalis, o atsiradusi žala yra sąlygota jos pačios neveikimo, ir nepakankamo rūpestingumo laiku nepasirūpinant lietaus nuotekų vamzdžių įrengimu ant ieškovės namui priklausančio stogo.

60. Pažymėtina ir tai, jog šiuo atveju nėra įrodymų, kad statinys (garažas su terasa) pastatytas pažeidžiant imperatyvius statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, be to statant sublokuotą garažą su terasa buvo gautas ieškovės sutikimas, todėl darytina išvada, kad statytojas buvo sąžiningas, o ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi duodama sutikimą, kuris vėliau ieškovei potencialiai būtų žalingas, todėl įpareigojimas nugriauti garažo antstatą - terasą, nebūtų proporcinga priemonė ir jos taikymas pažeistų teisingumo principą, kadangi nebūtų išlaikytas teisingas balansas, reikalaujantis užtikrinti maksimalią ne ieškovės, bet ir sąžiningo statytojo ir tame tarpe atsakovų teisių apsaugą (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020).

61. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės nurodyti pažeidimai neatitinka esminės sąlygos, jog daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019). Nagrinėjamu atveju ieškovė nesudėtingai gali išspręsti sienų drėkimo problemą susitvarkydama ir tinkamai prižiūrėdama lietaus vandens latakus bei susitvarkydama ieškovei priklausantį namo stogą. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog namų sublokavimo konstrukciniai sprendimai, atlikti name esančiame (duomenys neskelbtini), iš esmės neužkerta ir nesuvaržo galimybės ieškovei naudotis jos nuosavybe pagal paskirtį. Be to, galimas pačios ieškovės neracionalus elgesys negali būti vertinamas kaip veiksnys trukdantis ieškovei naudotis jos nuosavybe pagal paskirtį.

62. Teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, byloje surinktus rašytinius įrodymus, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo principais, sprendžia, jog ieškovė pareiškė atsakovams nepagrįstą negatorinį reikalavimą, kuris taip pat atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

63. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

64. Ieškovės patikslintą ieškinį atmetus, trečiajam asmeniui E. J. bei atsakovams D. S. ir A. S. priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės.

65. Atsakovų D. S. ir A. S. bylinėjimosi išlaidas sudaro 500,00 Eur, kuriuos 2021 m. gruodžio 22 d. advokatui Mariui Kuzminovui už atsiliepimo į ieškinį surašymą sumokėjo atsakovas A. S.. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl ieškovės patikslintą ieškinį atmetus, jos iš ieškovės priteisiamos atsakovui A. S..

66. Trečiojo asmens E. J. bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 790,80 Eur už teisinę pagalbą. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą, priimtą byloje S. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41510/98; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktą; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą; ir kt.).

67. Trečiąjį asmenį E. J. atstovavimo sutarties pagrindu byloje atstovavo advokatė J. G., kuriai trečiasis asmuo pagal advokatės išrašytas sąskaitas už atsiliepimo į ieškinį parengimą 2021 m. gruodžio 21 d. pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr. 926787, sumokėjo 883,30 Eur, už pasirengimą bylos nagrinėjimui teismo posėdžiuose, atstovavimą teismo posėdžiuose 2022 m. sausio 25 d. pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr. 926793 sumokėjo 605,00 Eur bei 2022 m. kovo 25 d. pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr. 0996401, sumokėjo 302,50 Eur. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo E. J. ieškovės iniciatyva į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas atsakovu, todėl turėjo teisę gintis nuo jam pareikštų reikalavimų ir naudotis teisine pagalba, ir tik bylos nagrinėjimo eigoje jo procesinis statusas buvo pakeistas į trečiojo asmens.

68. Įvertinus byloje pateiktas 2022 m. sausio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą AJG Nr. 22087008, išrašytą E. J. dėl 605,00 Eur sumos bei 2022 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą AJG Nr. 2208705, dėl 302,50 Eur nustatyta, kad sąskaitose lakoniškai nurodyta, jog suteiktos paslaugos – „atstovavimas civilinėje byloje“. Pažymėtina, kad per visą bylos nagrinėjimą E. J. atstovė advokatė J. G. dalyvavo tik dviejuose teismo posėdžiuose – 2022 m. kovo 9 d. parengiamajame teismo posėdyje, kuris truko tik 16:37 min., bei 2022 m. kovo 31 d., teismo posėdyje, kuris truko 43:12 min. Daugiau jokiuose posėdžiuose trečiojo asmens atstovė nedalyvavo. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius trečiojo asmens E. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas, įvertinęs faktiškai suteiktų ir aptartų paslaugų apimtis, atstovavimo teismo posėdžiuose trukmę nurodytu laikotarpiu, bylos sudėtingumą ir apimtį, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, o jų pagrįstumą patvirtinantys duomenys – nekonkretūs. Teismo vertinimu 2022 m. sausio 12 d. PVM sąskaita faktūra AJG Nr. 22087008, bei 2022 m. kovo 25 d. PVM sąskaita faktūra AJG Nr. 2208705, išrašytos E. J. sumoje dėl 907,50 Eur, neatitinka realumo ir pagrįstumo kriterijaus. Pažymėtina, kad teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008),

69. Galiojančios redakcijos Rekomendacijų 7 p. nustatyta, kad rekomenduojami priteistini už-mokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis, 2021 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sudarė 1 598,10 https://www.tagidas.lt/savadai/9006/. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiojo asmens atstovė advokatė J. G. teismo posėdžiuose iš viso dalyvavo 59:49 min. Rekomendacijų 8.1 p. nustato, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, maksimalus priteistinas advokato užmokesčio dydis yra 0,1. Nagrinėjamu atveju maksimalus priteistinas advokato užmokesčio dydis sudarytų 159,81 Eur (1 598,10 x 0,1). Trečiojo asmens E. J. 883,30 Eur išlaidos už teisinę pagalbą dėl atsiliepimo į ieškinį surašymo neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl ieškovės patikslintą ieškinį atmetus, priteistinos trečiajam asmeniui iš ieškovės. Viso trečiajam asmeniui iš ieškovės priteisiama 1 043,11 Eur bylinėjimosi išlaidų.

70. Nustatyta, kad ieškovei Marijonai I. U. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATS-C-23-00563 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 proc. išlaidų. 2023 m. sausio 26 d. teisme gauta pareiškėjos atstovės pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, jog valstybei priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 591,93 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra atleista nuo 50 proc. teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo, jos ieškinį atmetus, likusi 50 proc. (295,97 Eur) suma turėtų būti priteista valstybei iš ieškovės.

71. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos esmė yra ta, kad dalis ar visos tokios pagalbos teikimo tam tikrų kategorijų asmenims išlaidos yra apmokamos iš specialiai tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu, išlaidų atlyginimo tvarka įtvirtinta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, t. y. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles.

72. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo iš ieškovės, atsižvelgiama į tai, kad ieškovė yra garbaus amžiaus (93 metų), jos gaunamas pajamas per mėnesį sudaro apie 494,00 Eur (322,71 Eur senatvės pensija, 34,89 Eur našlės pensija ir 136,58 Eur tikslinė kompensacija), šiuo sprendimu iš ieškovės atsakovų bei trečiojo asmens naudai yra priteisiamos 1 543,11 Eur, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš ieškovės labai apsunkintų jos finansinę padėtį. Įvertinus nurodytas aplinkybes bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 5, 7 dalys). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (295,97 Eur) padengtinos iš valstybės biudžeto lėšų.

73. Teismas šioje byloje patyrė 97,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, kurių 50 proc. turėtų būti priteista iš ieškovės. Atsižvelgiant į šio sprendimo 70 – 72 punktuose nustatytas aplinkybes, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos taip pat nepriteisiamos iš ieškovės (CPK 96-96¹ straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 ir 284 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės M. I. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės M. I. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 043,11 Eur (vieno tūkstančio keturiasdešimt trijų eurų 11 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sumokėti iš valstybės lėšų 295,97 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt penkių eurų 97 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.