Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-299-798/2018

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-05-25
Bylos Nr.: e2A-299-798/2018
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Goda Ambrasaitė-Balynienė, Rasa Gudžiūnienė, Antanas Rudzinskas
Atsakovas: akcinės bendrovės „NAUJOJI RŪTA“
Ieškovas: akcinės bendrovės Maskvos

Kategorijos

2.7.1.4Kiti klausimai, kylantys iš autorių ir gretutinių teisių

Civilinė byla Nr. e2A-299-798/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02320-2016-1 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.7.1.4.;3.3.1.18.1LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rasos Gudžiūnienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „NAUJOJI RŪTA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės Maskvos konditerijos fabriko ,,Krasnyj Oktiabr“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „NAUJOJI RŪTA“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos ieškovės teisės ir atsirasti žala.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Bylos esmė

Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) Maskvos konditerijos fabrikas ,,Krasnyj Oktiabr“ pareikštu prevenciniu ieškiniu prašė uždrausti atsakovei AB „NAUJOJI RŪTA“ žymėti gaminamą produkciją – šokoladinius saldainius žymeniu, kuris yra klaidinančiai panašus į ieškovės prekių ženklą „MICHKA KOSSOLAPY“, įskaitant, bet neapsiribojant, naudoti saldainių „MICHKA KOSSOLAPY“ pakuotę ir išleisti į rinką taip pažymėtas prekes.Nurodė, jog ieškovė yra vienas seniausių ir didžiausių Rusijos Federacijoje veikiančių konditerijos gamintojų. Ieškovo vardu yra registruota eilė prekių ženklų, taip pat ir nuo 1995 m. vasario 10 d. registruotas tarptautinis kombinuotas prekių ženklas „MICHKA KOSSOLAPY, KONFETY.“, Reg. Nr. 638113. Prekių ženklas registruotas 1995 m. vasario 20 d. šioms 30 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją žymėti: pyragas ir konditerijos gaminiai, saldainiai padengti šokoladu arba užšaldyti šokolade. Ieškovės prekių ženklo galiojimas Lietuvoje išplėstas nuo 2008 m. birželio 26 d., o Vokietijoje – nuo 1995 m. vasario 2 d. Ieškovė gamina ir parduoda saldainius „MICHKA KOSSOLAPY“ (kirilica „????? ?????????“). Atsakovė AB „NAUJOJI RŪTA“ Vokietijos bendrovės „DOVGAN“ GmbH užsakymu, pagal 2010 m. sausio 29 d. sutartį, gamina saldainius „Mishka kosolapy“ (kirilica „????? k????????“), kuriuos parduoda Vokietijos rinkoje. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2016 m. spalio 17 d. raštu nurodė, jog atsakovė gamina saldainius „MICHKA KOSSOLAPY“ pagal Vokietijos įmonės „DOVGAN“ GmnH užsakymą, receptūrą, dizainą, ženklinimo informaciją ir pakuotės tipą. Ieškovė teigia, kad atsakovė Lietuvoje gamina šokoladinius saldainius ir juos žymi klaidinančiai panašiu žymeniu į ieškovės prekių ženklą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino – uždraudė atsakovei naudoti žymenį „MICHKA KOSSOLAPY“ gaminamai produkcijai žymėti ir išleisti į rinką; priteisė ieškovei iš atsakovės 5 481,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. ir 2017 m. vasario 6 d. nutartimis. Teismas konstatavo, jog ieškovės tarptautinio kombinuoto prekių ženklo MICHKA KOSSOLAPY, KONFETY registracija nuo 2008 m. birželio 26 d. išplėsta į Lietuvos Respubliką, todėl nuo šios datos ieškovės prekių ženklas yra saugomas Lietuvos Respublikos teritorijos lygmeniu.Atsakovės teiginį, kad ji veikia pagal 2010 m. sausio 29 d. sutartį, todėl nėra atsakinga už ginčo žymens naudojimą, teismas vertino kaip nepagrįstą. Prekės ir pakuotės žymėjimas yra savarankiškas žymens naudojimo veiksmas. Atsakovė gamino produkciją (saldainius) ir jai žymėti naudojo ginčo žymenį. Tai patvirtina ir atsakovės nurodyta 2010 m. sausio 29 d. sutartis, sudaryta tarp atsakovės ir Vokietijos bendrovės „DOVGAN“ bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. spalio 17 d. raštas. Kadangi atsakovė yra ginčo žymens naudotoja, todėl jai, kaip ginčo žymens naudotojai, gali būti reiškiamas materialinis subjektinis reikalavimas dėl uždraudimo naudoti ginčo žymenį gaminamai produkcijai žymėti. Dėl to teismas sprendė, jog ieškinys pareikštas tinkamai atsakovei. Aplinkybė, jog atsakovė veikia (veikė), t. y. gamina (gamino) ir žymi (žymėjo) produkciją, pagal 2010 m. sausio 29 d. sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir trečiojo asmens (Vokietijos bendrovės „DOVGAN“), nesudarė teismui pagrindo kitokiai išvadai daryti (dėl atsakovės tinkamumo). Produkcijos užsakovės patvirtinimas, jog jis turi teisę naudoti ginčo žymenį, sudaręs atsakovei, kaip ji nurodo, pagrindą manyti, kad ji teisėtai naudoja ginčo žymenį, neeliminuoja atsakovės atsakomybės už galimai neteisėtą ginčo žymens naudojimą.Teismas vertino, jog lyginamieji žymenys (sprendimo 11, 12, 18 ir 19 punktai) nėra vizualiai tapatūs, tačiau elementų visumos kontekste jie yra neryškūs ir neturi reikšmingos įtakos bendram regimajam įspūdžiui apie žymenis formuotis. Stiprusis ieškovės prekių ženklo elementas „MICHKA KOSSOLAPY“. Žodis „KONFETY“ yra aprašomojo pobūdžio žymuo, apibūdinantis prekes, kurioms žymėti yra naudojamas ieškovės prekių ženklas (šis žodis, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia „saldainiai“). Be to, šis žymuo (ženklo kompozicijoje) yra atskirtas nuo žodžių „MICHKA KOSSOLAPY“ ir atvaizduotas kitoje, negu yra įkomponuoti žodžiai „MICHKA KOSSOLAPY“, vaizdinio elemento pusėje. Todėl aptariamas žymuo, kitaip negu nurodo atsakovė, nesukuria ieškovės prekių ženklui, kaip elementų visumai, išskirtinumo ir nėra elementu, kuris, žvelgiant iš trečiojo asmens – vartotojo, kuriam yra skirtos prekės, perspektyvos, sudarytų pagrindą lyginamiesiems žymenims atskirti. Teismas atmetė atsakovės teiginius, jog ginčo žymenį, be kitų elementų, sudaro žodis „Mischka“, užrašytas lotyniškais rašmenimis, kurio nėra ieškovės prekių ženkle, todėl šis skirtumas sudaro pagrindą žymenims atskirti, kaip nepagrįstus. Žymuo yra įkomponuotas į saldainio pakuotę, tačiau yra atvaizduotas kitoje, negu yra pagrindinė ginčo žymens kompozicija, pusėje. Teismo vertinimu, vartotojas, kuriam yra skirtos prekės, žymimos lyginamaisiais žymenimis, pirmiausia atkreipia, skiria ir koncentruoja dėmesį į pakuotės priekinę dalį, kurioje būtent ir yra pagrindinė ginčo žymens kompozicija. Dėl to atsakovės nurodomas žymuo nėra išskirtinis elementas ir neturi reikšmingos įtakos bendram regimajam įspūdžiui apie ginčo žymenį, kaip elementų visumą, formuotis. Ginčo žymens ryškiausias (stipriausias) elementas – žodinis elementas, susidedantis iš žodžių „MICHKA KOSOLAPY“. Nepaisant tam tikrų nežymių skirtumų, kurie jau buvo nurodyti aukščiau, egzistuoja lyginamųjų žymenų stipriųjų elementų ir kartu pačių žymenų vizualinis panašumas. Teismo vertinimu, yra panašūs ir žymenų vaizdiniai elementai ir šių elementų panašumas taip pat daro įtaką bendram regimajam įspūdžiui apie žymenis formuotis. Kaip nustatyta, paveikslo „Rytas pušyne“ fragmentai yra atvaizduoti (stilizuoti) ir įkomponuoti šiek tiek skirtingai. Tačiau, nepaisant šių skirtumų, yra gana akivaizdus pagrindinio paveikslo motyvo (keturių meškų (meškos ir trijų meškiukų), esančių miške) atvaizdavimo panašumas, kuris tik padidina lyginamųjų žymenų vizualinio panašumo laipsnį. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, teismas konstatavo, jog egzistuoja lyginamųjų žymenų vizualinis panašumas. Teismas atsakovės argumentus dėl žymenų fonetinio nepanašumo vertino kaip nepagrįstus. Žodis „Mischka“ užrašytas kitais – lotyniškais – rašmenimis, tačiau yra tariamas taip pat, kaip yra tariamas rusų kalbos žodis „MICHKA“, kuris sudaro stiprųjį ieškovės prekių ženklo elementą. Vadinasi, yra galimas nebent atvirkštinis šio žodžio efektas (vertinant lyginamųjų žymenų fonetinį panašumą), negu nurodo atsakovė. Žymuo „WAFFELGEBÄCK“ (lietuvių k. vaflinis kepinys) yra aprašomojo pobūdžio, apibūdinantis prekes, kurioms žymėti yra naudojamas ginčo žymuo. Todėl šis žymuo nėra išskirtinis ginčo žymens elementas ir neturi reikšmingos įtakos, vertinant lyginamųjų žymenų panašumą. Šioje byloje yra iškeltas klausimas dėl ginčo žymens, kuriuo yra žymimos konkrečių (vienos rūšies) saldainių pakuotės, galimo klaidinančio panašumo į ieškovės prekių ženklą. Būtent šiam klausimui išspręsti ir yra atliekamas ieškovės prekių ženklo ir ginčo žymens (o ne žymenų, kuriais yra žymimos saldainių rinkinio, platinamo Vokietijos Federacinėje Respublikoje, pakuotės) panašumo vertinimas. Be to, atsakovės nurodomas žymuo, kuriuo, be kitų elementų, yra pažymėta saldainių rinkinio pakuotė „Mischka-Mix Konfekt-Mix mit Waffel-&Mandel-Nuss-Fullung“ (lietuvių k. saldainių rinkinys su vaflių–migdolų riešutų įdaru) yra aprašomojo pobūdžio žymuo, apibūdinantis pačias prekes, kurioms žymėti yra naudojamas šis žymuo, ir šių prekių savybes. Todėl ir toks žymuo neturėtų lemiamos įtakos, vertinant ieškovės prekių ženklo ir ginčo žymens panašumą, jeigu ir būtų pagrindas „pasitelkti“ šį elementą tokiam vertinimui atlikti. Žodžių junginys „MICHKA KOSOLAPY“ yra tariamas ir skamba vienodai. Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenys patvirtina, jog didžioji Lietuvos gyventojų dalis moka rusų kalbą. Todėl, teismas konstatavo, jog egzistuoja ir fonetinis lyginamųjų žymenų žodinių elementų panašumas. Žodžiai „MICHKA KOSOLAPY“, kurių junginys laikytinas abiejų žymenų stipriuoju elementu, išvertus iš rusų kalbos, reiškia „Meškiukas šleivakojis“. Teismas nesutiko su atsakovės atsikirtimu, jog nėra semantinio ryšio tarp ieškovės prekių ženklo žodinio elemento ir ženklo vizualizacijos. Ieškovės prekių ženklo vaizdinį elementą sudaro savaip stilizuotas paveikslo „Rytas pušyne“ fragmentas. Pagrindinis ieškovės prekių ženklo vaizdinio elemento motyvas – keturios meškos (viena meška ir trys meškiukai), esančios miške. Todėl egzistuoja santykinės semantinės ieškovės prekių ženklo žodinio ir vaizdinio elementų asociacijos. Be to, kad ir kaip bebūtų, tokių asociacijų (ne) buvimo aplinkybė neturi reikšmės, vertinant lyginamųjų žymenų semantinį (prasminį) panašumą. Kaip minėta, abiejų žymenų žodiniai elementai, esantys stipriaisiais elementais, yra semantiškai tapatūs. Vadinasi, egzistuoja pačių žymenų semantinis panašumas. Teismas padarė išvadą, jog ginčo žymuo yra kompleksiškai (vizualiai, fonetiškai ir semantiškai) panašus į ieškovės prekių ženklą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė naudoja ginčo žymenį toms pačioms prekėms, kurioms žymėti yra naudojamas ieškovės prekių ženklas, žymėti. Teismo vertinimu ieškovė pagrįstai nurodė, jog gali būti skirtingi vienos prekės gamintojai, bet sutapti prekių kilmės šaltinis. Todėl klausimų formuluotės „<...> gamina tas pats gamintojas ar atskiri gamintojai“ ir atitinkamai atsakymai į klausimus, kuriems parengti yra panaudotos tokios formuluotės, nėra tinkami visuomenės suklaidinimo galimybei dėl žymenų panašumo įvertinti. Be to, atsakymams į klausimus suformuluoti buvo pateiktos kortelės, kuriose atvaizduoti ieškovės prekių ženklas bei ginčo žymuo, ir patys saldainiai, kurių pakuotės pažymėtos lyginamaisiais žymenimis, taip sudarant apklaustiems asmenims realią galimybę palyginti du žymenis. Respondentams nebuvo pateikti klausimai, kuriais jie galėtų aiškiai išreikšti savo nuomonę dėl žymenų vizualinio, fonetinio ir semantinio panašumų. Todėl teismas konstatavo, jog atsakovės pateikti gyventojų apklausos duomenys nėra pakankami pripažinti atsikirtimą dėl visuomenės suklaidinimo galimybės neegzistavimo pagrįstu. Be to, atsakovės iniciatyva atliktos apklausos rezultatai rodo reikšmingą (maždaug 35 proc.) suklaidinimo galimybę.Teismo vertinimu, ieškovės prekių ženklo ir ginčo žymens panašumo laipsnis yra itin didelis. Abu žymenys yra naudojami tapačioms prekėms žymėti. Žvelgiant iš vidutiniškai informuoto vartotojo, kuriam yra skirtos prekės, žymimos lyginamaisiais žymenimis, perspektyvos, egzistuoja didelė tikimybė suklysti, siekiant atskirti prekes, kurioms žymėti yra naudojamas ginčo žymuo, nuo prekių, kurioms žymėti yra naudojamas ieškovės prekių ženklas. Vadinasi, egzistuoja ginčo žymens klaidinantis panašumas į ieškovės prekių ženklą. Atsakovė naudojo ginčo žymenį, kuris yra klaidinančiai panašus į ieškovės prekių ženklą, produkcijai, gaminamai pagal 2010 m. sausio 29 d. sutartį, žymėti ir nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog sutartį nutraukė ar kitaip pasibaigė šalių, produkcijos užsakovės ir atsakovės, sutartiniai teisiniai santykiai. Todėl, atsižvelgiant ir į ankstesnę šios sutarties vykdymo praktiką, egzistuoja pakankamai didelė tikimybė, jog atsakovė gali ir toliau vykdyti veiklą, numatytą 2010 m. sausio 29 d. sutartimi, bei atlikti veiksmus, kurie pažeistų ieškovės teises į prekių ženklą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė AB „NAUJOJI RŪTA“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti 1 097,62 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, todėl pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatą ir šalių lygiateisiškumo principą. Ieškovė prevenciniu ieškiniu prašė uždrausti atsakovei žymėti produkciją (šokoladinius saldainius), kuri yra klaidinamai panaši į ieškovės prekių ženklą „MICHKA KOSOLAPY“, įskaitant ir saldainių „MICHKA KOSOLAPY“ pakuotę bei išleisti į rinką taip pažymėtas prekes. Pirmosios instancijos teismas uždraudė naudoti lotyniškomis raidėmis užrašytą žodinį žymenį „MICHKA KOSOLAPY“. Esant tokiai skundžiamojo sprendimo rezoliucinei daliai atsakovė negali naudoti žymens „MICHKA KOSOLAPY“, nepriklausomai, ar jis yra klaidinančiai panašus į ieškovės prekių ženklą. Teismas netinkamai ištyrė ir pasisakė ne dėl visų byloje surinktų įrodymų, taip pat pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl padarė priešingas išvadas byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Ieškovė privalėjo įrodyti, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja šių žemiau nurodytų aplinkybių visetas: atsakovės neteisėti veiksmai, potenciali žalos atsiradimo grėsmė ateityje ir siekis žalos grėsmę pašalinti. Apeliantės nuomone, neegzistuoja atsakovės veiksmų neteisėtumas ir nėra potencialios žalos atsiradimo grėsmės ateityje. Pirma, pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo lyginamųjų žymenų klaidinamą panašumą ir tai, kad yra visuomenės suklaidinimo galimybė. Mano, jog būtina įvertinti žodinio elemento kartu su kitų vaizdinių elementų sukuriamą bendrą įspūdį. Šiuo atveju ginčijamas žymuo ir saldainių pakuotė dėl juose esančių grafinių, spalvinių bei papildomų žodinių elementų vidutiniam vartotojui sukuria kitokį bendrą įspūdį nei ieškovės prekių ženklas. Antra, didžioji dalis respondentų (60,7 proc.) nurodė, kad ieškovės prekių ženklu ir ginčijamu žymeniu ženklinamą produkciją gamina skirtingi gamintojai. Tai patvirtina aplinkybę, kad vartotojai neklysta dėl šiais ženklais žymimos produkcijos gamintojų; didelė dalis respondentų (atitinkamai 94,0 proc. ir 94,6 proc.) nežino konkretaus gamintojo, gaminančio produkciją, paženklintą ieškovės ir DOVGAN. Šie apklausos rezultatai patvirtina, kad ieškovės prekių ženklas yra silpnas prekių ženklas ir tai, kad vartotojai, įsigydami saldainius, pažymėtus ginčijamu žymeniu, nesuklystų dėl šių saldainių gamintojo, atsižvelgiant į tai, kad vidutinis vartotojas, kuris yra gerai informuotas, protingas ir atidus, apskritai nesugebėtų įvardinti konkretaus gamintojo. Trečia, iš į bylą pateiktų ieškovės saldainių matyti, jog žodinis elementas „MICHKA KOSOLAPY“, kuriuo iš esmės teismas vien tik ir rėmėsi konstatuodamas ieškovės teisių pažeidimą, yra įkomponuotas ne ant priekinės saldainių popierėlio pusės, tačiau šoninėje jo dalyje. Todėl vartotojų sunkiai pastebimas dėl jo kompozicijos saldainių pakuotėje bei mažo ir niekuo neišsiskiriančio šrifto, todėl jis teismo turėjo būti pripažintas nesvarbiu elementu. Ketvirta, ginčijamame žymenyje ir ieškovės prekių ženkle yra skirtingi elementai, spalvos, šriftai, fonai, kompozicijų visuma, kuri vidutiniam vartotojui sukuria skirtingą bendrą regimąjį įspūdį. Penkta, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovės prekių ženkle esantis paveikslėlis yra I.Šiškino paveikslo „Rytas pušyne“, fragmentas. Ieškovės prekių ženkle naudojamas paveiksliukas nėra ir negali būti laikomas minėto garsaus rusų tapytojo paveikslo fragmentu. Ieškovės ženkle naudojamas paveikslėlis bei jame esantys grafiniai elementai (meškos, medžiai) pavaizduoti kitaip ir ne taip profesionaliai kaip paveiksle „Rytas pušyne“; spalvų derinys ženkliai skiriasi ir nesutampa su paveiksle esančiomis spalvomis (blankesnės nei paveiksle). Dėl to ieškovės prekių ženkle naudojamas paveikslėlis yra netiksli minėto paveikslo kopija, o ne originalus minėto paveikslo fragmentas. Vokietijos įmonės DOVGAN saldainių pakuotėje esančiame saldainių popierėlyje yra naudojamas originalus paveikslo „Rytas pušyne“ atvaizdas. Šešta, teismas visiškai nevertino, kaip ženklus suvoktų vidutinis lietuviškai kalbantis vartotojas, todėl toks skundžiamame sprendime pateiktas aiškinimas ir vertinimas neatitinka Lietuvos ir ES teismų suformuotos praktikos. Septinta, nesutinka su skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog kirilica užrašytas žodžių junginys „????? ?????????“ lietuviškai kalbančio vartotojo yra lengvai perskaitomas ir aiškiai suvokiama jo reikšmė, nes 63 proc. Lietuvos gyventojų moka rusų kalbą. Teigia, jog duomenys apie rusų kalbos mokėjimą, kuriais teismas rėmėsi yra pasenę, todėl teismas turėjo juos kritiškai vertinti. Aštunta, nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad prasminiu (reikšminiu) požiūriu žymens vizualizacija yra tiesiogiai susijusi su žodiniu prekių ženklo elementu („Michka kosolapy“), kuris išvertus iš rusų kalbos reiškia „meškiukas šleivakojis“. Ieškovės ženkle ir Vokietijos įmonės DOVGAN pateiktame ženkle naudojami paveikslėliai, kuriuose pavaizduotos kelios meškos ir meškiukai prie medžio miške, tačiau šie paveikslėliai tiesiogiai neturi nieko bendro su žodiniu ieškovės prekių ženklo elementu „Meškiukiu šleivakoju“ („Michka kosolapy“), todėl tarp ženklo vizualizacijos ir ženklo žodinio elemento nėra jokios semantinės prasmės. Devinta, pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino į bylą pateiktą reprezentatyvią gyventojų apklausą. Teismo subjektyvus įrodymų ir faktų vertinimas neatitinka formuojamos vieningos teismų praktikos.Dėl potencialios žalos atsiradimo grėsmės nebuvimo. Vokietijos bendrovė „DOVGAN“ GmbH pažeidžia ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės, veiksmus, nes prekiauja ieškovės produkcija, tačiau į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio šį faktą. Ieškovė taip pat neįrodė ir byloje nėra nustatyta, jog Vokietijoje prekiaujama produkcija, pažymėta ginčijamu žymeniu, būtų kaip nors realizuojama ar siekiama realizuoti Lietuvoje, kurioje ieškovė faktiškai prekiauja produkcija, pažymėta jos prekių ženklu. Teismas neįvertino dalies į bylą pateiktų įrodymų. Didžioji dalis respondentų (net 61,5 proc.) nurodė, kad saldainius, pažymėtus ginčijamu ženklu ir ieškovės prekių ženklu gamina skirtingi gamintojai. Ginčo žymeniu pažymėti saldainiai yra visiškai kitokios formos, popierėlis pagamintas iš blizgaus ir slidaus popieriaus. Skiriasi saldainių popierėlio fonas (ieškovės iš šviesiai mėlynos spalvos, DOVGAN – iš tamsiai mėlynos). Skiriasi spalvų kombinacija (ieškovės šviesiai mėlyna spalva ir raudona, o DOVGAN – tamsiai mėlyna). Skiriasi vaizdinis elementas (piešinys). Taip pat pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino atsakovės kartu su tripliku į bylą pateikto įrodymo – išrašo iš prekių ženklų duomenų bazės, t. y. ORKLA CONFECTIONERY & SNACKS LATVIJA, SIA Latvijoje yra įregistravusi prekių ženklą „Laima Lācītis Ķepainītis“, reg. Nr. M 69 721. Taigi, tokio prekių ženklo naudojimas kitų įmonių (gamintojų) komercinėje veikloje nepažeidžia ieškovės, kaip ankstesnio prekių ženklo savininkės, teisių. Taip pat teismas nevertino ir nepasisakė dėl sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir Vokietijos įmonės „DOVGAN“. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė savavališkai nenaudoja ženklo, kuris būtų klaidinamai panašus į ieškovės prekių ženklą. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB Maskvos konditerijos fabrikas ,,Krasnyj Oktiabr“ prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:Dėl išėjimo už ieškinio ribų nurodo, jog vien ta aplinkybė, kad skundžiamojo sprendimo rezoliucinės dalies formuluotė pažodžiui neatitinka ieškinio dalyko formuluotės savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų ir nėra pagrindas iš esmės teisingam sprendimui panaikinti. Jeigu apeliantei kyla klausimų dėl sprendimo rezoliucinės dalies, ji turi galimybę pasinaudoti CPK 278 straipsniu įtvirtintu sprendimo išaiškinimo institutu.Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo bei pirmosios instancijos teismo išvadų konstatuojant lyginamų žymenų klaidinamą panašumą teigia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės prekių ženklą ir apeliantės žymens panašumą konstatavo ne tik remdamasis sutampančiu stipriuoju elementu, bet ir lyginamų žymenų visų elementų visumos kontekste, atsižvelgdamas ir į kitus žymenyse esančius žodinius elementus, panaudotus šriftus, raidžių dydžius ir spalvas, vaizdinių elementų įkomponavimą bei stilizavimą, panaudotą foną ir kt. Aplinkybė, kurios prekių ženklo dalys būtų matomos jį sulanksčius kaip specifinės rūšies saldainio popierėlį, nėra reikšminga ir pirmosios instancijos teismas jai pagrįstai neskyrė dėmesio. Apeliantė nepateikė pagrindžiančių argumentų, jog žodinis elementas „WAFFELGEBACK“, „Mischka –Mix. Konfekt-Mix mit Waffel - & Mandel-Nuss-Fullung“ įgyja stiprų skiriamąjį požymį vien dėl to, kad jo gali nesuprasti dalis vartotojų. Todėl remiantis apelianto logika, asmenys gali naudoti kitiems subjektams priklausančius prekių ženklus greta jų „prirašydami“ keletą nesuprantamų žodžių ir teigdami, kad tai yra dominuojantys besiskiriantys elementai, pateisinantys neleistiną kitam subjektui priklausančio prekių ženklo naudojimą. Dėl reprezentatyvios gyventojų apklausos nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimo vartotojų klaidinimo ir jį pagrindžiančių įrodymų, skundžiamojo sprendimo 26 punktu pagrįstai rėmėsi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika. Ieškovės nuomone, ginčo prekių ženklas ir žymuo yra panašūs (panašumo laipsnis aukštas); jais žymimos tapačios prekės, kurios skirtos realizuoti mažmeninėje prekyboje; dėl prekių pobūdžio ir kainos jas įsigyjančio vartotojo atidumo laipsnis nėra didelis (šokoladiniai/ vafliniai saldainiai nėra prabangos, ilgalaikio vartojimo ar specifinėmis techninėmis savybėmis pasižyminti prekė). Taigi, skirtingai nei teigia apeliantė, išvada dėl visuomenės suklaidinimo tikimybės byloje padaryta ne remiantis subjektyviais ieškovės samprotavimais ir ne tik vieninteliu žymenų panašumo faktu. Vykdant apklausą vartotojams buvo pateiktas ieškovės prekių ženklas ir atsakovės naudojamos pakuotės vaizdas lyginimui viena greta kitos esančiose kortelėse. Vartotojai realybėje tokios sulyginimo galimybės neturės ir nelygins žymenų sudėdami juos vieną greta kito. Be to, net ir turėdami galimybę sulyginti vieną greta kito pateiktus žymenis, net 35,4–35,5 proc., t. y. daugiau nei trečdalis, apklaustųjų atsakė, kad žymenis naudoja ir saldainius gamina tas pats gamintojas.Dėl žalos atsiradimo grėsmės (arba dėl apeliantės argumento, kad ji netiekia savo gaminamų ginčo saldainių Lietuvos rinkai (saldainiai realizuojami Vokietijoje), o ieškovė netiekia savo gaminamų ginčo saldainių Vokietijos rinkai), nurodo, jog: 1) apeliantė neginčija, kad gamino saldainius ir juos žymėjo žymeniu „MICHKA KOSSOLAPY“, o prekių gaminimą ir ženklinimą nutraukė tik dėl to, kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Dėl to apeliantė disponuoja prekėmis ir gali nuspręsti jas išleisti arba neišleisti į rinką bet kurioje šalyje, t. y. objektyviai egzistuoja grėsmė, kad tokiu prekių išleidimu ieškovei, kaip registruoto prekių ženklo savininkei, bus padaryta žala. 2) Pagal apeliantės ir Vokietijos įmonės „DOVGAN“ GmbH sutarties duomenis negalima spręsti, kad apeliantė saldainius Vokietijos įmonės užsakymu gamino išskirtinai tik jų realizacijai Vokietijoje, o ne kitose Europos Sąjungos šalyse. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog tarp „DOVGAN“ GmbH ir apeliantės pasibaigė sutartiniai teisiniai santykiai. Dėl į bylą pateiktų įrodymų (saldainių ir duomenų apie nesusijusių trečiųjų asmenų registruotus prekių ženklus) (ne) vertinimo pažymi, kad kiekvienas prekės ženklas yra saugomas toks, koks yra įregistruotas. Todėl aplinkybė, kurios prekių ženklo dalys būtų matomos jį sulanksčius kaip specifinės rūšies saldainio popierėlį ar supylus pilną maišą saldainių, taip pat „sulankstytų ar į maišą supiltų“ žymenų lyginimas nėra prasmingas ir pirmosios instancijos teismas jam pagrįstai neskyrė dėmesio. Dėl į bylą pateiktos sutarties, sudarytos apeliantės su Vokietijos įmone „DOVGAN“ GmbH vertinimo nurodo, kad aplinkybė dėl sutarties, turėjimo nedaro apeliantės veiksmų teisėtais. Apeliantė, kaip apdairi ir protinga verslininkė, turėjo įsitikinti žymenų naudojimo teisėtumu arba paprašyti tinkamų įrodymų iš Vokietijos bendrovės „DOVGAN“ GmbH.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl nagrinėjamos bylos ribų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

Dėl apeliacinio skundo atmetimo

Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punktu nustatyta, kad įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu. Turi būti vertinama visuomenės suklaidinimo galimybė, bet ne faktinis suklaidinimas (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2000; kt.).Ginčo žymenys turi būti lyginami laikantis šių pagrindinių taisyklių: suklaidinimo galimybė turi būti vertinama žymenų vizualinio, fonetinio ir semantinio panašumo aspektais, atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius žymenų komponentus, siekiant nustatyti bendrą jų sukuriamą įspūdį vidutiniam vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-969/2016; 2016 m. sausio 6 d. nutartos civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-611/2016). Lyginant prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, reikia vertinti kiekvieno iš jų visumą (ESTT 2007 m. birželio 12 d. sprendimas byloje Limoncello, C-334/05). Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje yra vartojami terminai, tokie kaip „silpnas prekių ženklas“, „silpnas prekių ženklo elementas“, „stiprus prekių ženklas“, „stiprus prekių ženklo elementas“ (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1997 m. lapkričio 11 d. prejudicinį sprendimą byloje Sabel BV v. Puma AG, Rudolf Dassler Sport, byla C-251/95, rink. 1997, p. I-6191); 1999 m. birželio 22 d. prejudicinį sprendimą byloje Lloyd Schuhfabrik Meyer and Co. GmbH v. Klijsen Handel BV, byla C-342/97, rink. 1999, p. I-3819); 1998 m. rugsėjo 29 d. prejudicinį sprendimą byloje Canon Kabushiki Kaisha v. Metro-Goldwyn-Mayer Inc., byla C-39/97, rink. 1998, p. I-5507); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2003; Valstybinio patentų biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintus metodinius nurodymus ,,Dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo“; kt.). Kai sprendžiama dėl ženklo (ar atitinkamo ženklo elemento) apsaugos apimties, inter alia, dėl kito ženklo klaidinamo panašumo, būtent ženklo (ženklo elemento) „stiprumas“ ar „silpnumas“ ir yra lemianti aplinkybė, sąlygojanti išimtinių teisių į prekių ženklą ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2012; kt.). Ieškovės žymens vaizdas (A) Apeliantės žymens vaizdas (B)

Ieškovei priklauso kombinuotas prekių ženklas „MICHKA KOSSOLAPY, KONFETY.“. Iš paveikslėlio A (žr. šios nutarties 19 p.) matyti, kad ieškovės gaminamų šokoladinių saldainių kombinuotą vaizdavimą sudaro: kirilica užrašytas žodžių junginys „??????? ????? ?????????“ (toliau – ir žodinis elementas) bei I. Šiškino paveikslo „Rytas pušyne“ stilizuotas siužetas – miške žaidžiantys trys meškiukai ir meška (toliau – ir vaizdinis elementas). Vaizdinis elementas yra įkomponuotas į stačiakampio formą, apvestą tamsia spalva, aplink elementą yra šviesiai mėlynos spalvos rombo formos fonas, kuris pereina į dar šviesesnės mėlynos spalvos foną su nedidelėmis rombo figūromis, kuriose yra šviesiai mėlynos spalvos stilizuotos eglutės. Žodinis elementas užrašytas kirilica, raidės didžiosios, užrašytos tamsia spalva. Iš paveikslėlio B (žr. šios nutarties 19 p.) matyti, kad apeliantės gaminamų saldainių žymenį taip pat sudaro: kirilica užrašytas žodžių junginys „????? ????????? ????????? ???????“ ir I. Šiškino paveikslo „Rytas pušyne“ stilizuotas siužetas. Vaizdinis elementas yra įkomponuotas į ovalo formą, apvestą šviesia spalva, aplink elementą yra ryškios mėlynos spalvos fonas. Žodinis elementas užrašytas kirilica viršuje ir šoninėje dalyje, raidės mažosios, užrašytos šviesia spalva. Įvertinus nustatytą konstatuotina, jog lyginamųjų žymėjimų stilistika skirtinga (nesutampa figūriniai išdėstymai, formos, spalvos, raidžių dydžiai, šriftai), tačiau žodinis „????? ?????????“ /„????? ?????????“ ir vaizdinis I. Šiškino paveikslo „Rytas pušyne“ stilizuotas siužetas elementai sutampa. Kadangi suklaidinimo galimybė turi būti vertinama žymenų vizualinio, fonetinio ir semantinio panašumo aspektais, toliau pasisakytina dėl skiriamųjų ir dominuojančių žymenų komponentų.Bendriniai žodžiai: „KONFETY“ / „???????“ (saldainiai), „?????????“ (vaflinis) / „WAFFELGEBÄCK“ (vaflinis kepinys, valinis sausainis), apibūdinantys prekes, kurioms žymėti yra naudojamas ginčo žymuo, gali būti naudojami žymenyse ir prekių ženkluose ir šie žymenys negali būti laikomi stipriaisiais lyginamųjų žymenų elementais. Todėl minėti žymenys yra silpni prekių ženklo ir / arba žymėjimo elementai.Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog lotynų kalba užrašytas žodžių junginys „MICHKA KOSSOLAPY“ (rusų kalba rašomas „????? ?????????“ / „????? ?????????“) lietuvių kalboje reiškia „meškutis šleivakojis“. Taigi, kirilica (rusų k.) ir lotynų kalba užrašytų aptariamų žodinių elementų reikšmė sutampa, jų tartis vienoda. Žodinis elementas „????? ?????????“ / „????? ?????????“ yra ieškovės bei apeliantės gaminamų šokoladinių saldainių pavadinimas. Todėl žodinis elementas „MICHKA KOSSOLAPY“ yra stiprusis ieškovės prekės ženklo ir atsakovės žymens elementas. Dėl žodinio elemento „MICHKA KOSSOLAPY“ prasmės ir tarties vienodumo egzistuoja ieškovės prekių ženklo ir apeliantės žymens semantinis ir fonetinis tapatumas. Apžiūrėjus paveikslėlius A ir B (žr. šios nutarties 19 p.) bei į bylą pateiktus saldainius nustatyta, jog ieškovės prekių ženklą ir apeliantės žymenį sudaro piešinio epizodas – I. Šiškino paveikslo „Rytas pušyne“ stilizuoto siužeto su miške žaidžiančiais trimis meškiukais ir meška, kurį minėtame paveiksle nutapė dailininkas K. S. (http://www.istidom.lt/2016/10/kas-nutape-ryta-pusyne.html). Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovės prekių ženklą sudarantis vaizdinis elementas nėra originalaus I. Šiškino paveikslo „Rytas pušyne“ siužeto atkartojimas, tačiau akcentuoja, jog nagrinėjamojoje byloje ieškovė nereiškia reikalavimo apriboti galimybes apeliantei žymėti gaminamą produkciją I. Šiškino paveikslo „Rytas pušyne“ siužetu. Šiuo atveju lyginamieji vaizdiniai elementai nelaikytini stipriuoju prekių, kurioms žymėti registruotas ieškovės prekių ženklas, elementu, nes tai asociacija su viešai žinoma paveikslo siužeto reprodukcija. Kita vertus, ieškovės prekių ženklo vaizdinis elementas sustiprina (sufleruoja) stipraus žymens „MICHKA“ (lietuvių k. meškutis) reikšmę. Teisėjų kolegija, vizualiai įvertinusi lyginamuosius vaizdinius elementus sprendžia, jog šie elementai yra ne identiški (tapatūs), o yra panašūs (miško fone vaizduojami du meškučiai ant pasvirusios (nulūžusios) medžio kamieno dalies, ant žemės stovi dar vienas meškutis ant dviejų letenų ir galvą kilstelėjusi riaumojanti meška), nepaisant naudojamos stilistikos skirtumų (tamsiai apvestame stačiakampyje ir šviesiai apvestame ovale). Atsakovės gaminamų saldainių pakuotė yra žymima žodiniais elementais „Mischka-Mix. Konfekt-Mix mit Waffel & Manel-NussFullung“, „?????-ACCOPT?“. Žymuo „MICHKA“ sudaro stipraus ieškovės prekių ženklo elemento dalį. Žymuo „WAFFELGEBÄCK“ yra silpnas lyginamųjų prekių ženklų elementas (žr. šios nutarties 24 p.). Žymuo „Mischka-Mix Konfekt-Mix mit Waffel-&Mandel-Nuss-Fullung“ prasideda stipriąją ieškovės prekių ženklo elemento dalimi, likusi žymens dalis yra silpnieji lyginamųjų prekių ženklų elementai, kadangi apibūdina prekes (saldainius) ir jų rūšis: su vaflių–migdolų–riešutų įdaru, kurioms žymėti yra naudojamas. Šiuo atveju apeliantės gaminamų saldainių ir pakuotės žymėjime yra pasinaudota transliteracija (lot. k. trans- „per, pro” + litera „raidė”). Tai reiškia, kad viena abėcėlė pakeista kita, jog nesuprantantys kalbos galėtų perskaityti žodį ar tekstą arba dėl kitų tikslų. Atsižvelgus į tai, kad apeliantės gaminami saldainiai skirti Vokietijos rinkos vartotojams, pasinaudojimas transliteracija atrodo logiškas, tačiau įvertinus aplinkybę, jog apeliantės žymuo turi fonetinio ir semantinio tapatumo bei vizualinio panašumo į ieškovės prekės ženklą, kuris Vokietijoje saugomas nuo 1995 m. vasario 2 d., todėl toks vienos abėcėlės pakeitimas kita gali būti traktuojamas kaip prekių ženklo savininko teisių pažeidimas.Visuomenės suklaidinimo galimybė expressis verbis nurodyta Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Visuomenės klaidinimo galimybė yra fakto klausimas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vienas iš įrodymų aplinkybei, kokį įspūdį palyginamieji ženklai sukuria vartotojams, pagrįsti yra visuomenės nuomonės apklausa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2004; kt.). Reprezentatyvios imties gyventojų nuomonės apklausos rezultatai gali atskleisti, kokį bendrą suvokimo įspūdį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, ar vartotojai ūkinėje veikloje gali ženklus supainioti. Tokie duomenys turi būti vertinami ir jų įrodomoji reikšmė nustatoma visų byloje esančių įrodymų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-219/2016). Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) jurisprudencijoje pažymėta, kad dalies visuomenės suklaidinimo galimybė turi būti įvertinama globaliai (bendrai), atsižvelgiant į veiksnius, reikšmingus konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio (konceptualaus) konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, konkrečiai – jų skiriamaisiais ir dominuojančiais (svarbiausiais) elementais. Tai, kaip ženklus suvokia konkrečių prekių ar paslaugų vidutinis pirkėjas, turi lemiamą vaidmenį globaliai (bendrai) sprendžiant dėl suklaidinimo galimybės. Vidutinis vartotojas paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja jo atskirų detalių. Dėl šių priežasčių globaliai (bendrai) vertinant, vidutinis vartotojas turi būti laikomas protingai gerai informuotu, atidžiu ir apdairiu. Tačiau dėmesys turi būti atkreiptas į tai, kad vidutinis vartotojas tik retais atvejais turi galimybę tiesiogiai palyginti du skirtingus ženklus ir turi patikėti (remtis) nepilnais (netobulais, angl. imperfect) jų (ženklų) atvaizdais, kuriuos jis išlaikė savo atmintyje. Taip pat reikia turėti omenyje tai, kad vidutinio vartotojo dėmesio laipsnis yra skirtingas priklausomai nuo konkrečių prekių ar paslaugų kategorijos (žr. pvz., ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimą byloje Sabel BV v. Puma AG, Rudolf Dassler Sport, bylos Nr. C-251/95 (Rink. 1997, p. I-6191), 1998 m. rugsėjo 29 d. sprendimą byloje Canon Kabushiki Kaisha v. Metro-Goldwyn-Mayer Inc., bylos Nr. C-39/97 (Rink. 1998, p. I-5507), 1999 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Lloyd Schuhfabrik Meyer & Co. GmbH v. Klijsen Handel BV, bylos Nr. C-342/97, (Rink. 1999, p. I-3819), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2003; 2005 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2005). Globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, turint galvoje, konkrečiai – jų skiriamuosius ir dominuojančius (svarbiausius) elementus (ESTT 1999 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Lloyd Schuhfabrik Meyer & Co. GmbH v. Klijsen Handel BV, bylos Nr. C-342/97, (ECR, 1999, I-3819).Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimo centro VILMORUS atliktos 2017 m. balandžio 1–9 d. reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos rezultatų duomenimis, respondentams buvo pateiktos A ir B kortelės, t. y. ieškovės (A kortelė) prekės ženklo ir apeliantės (B kortelė) žymens pavyzdžiai ir užduotas klausimas: ar produktus, paženklintus nurodytais ženklais gamina gamintojas ar atskiri gamintojai? 60,7 proc. respondentų nurodė, kad ieškovės prekių ženklu ir apeliantės žymeniu ženklinamą produkciją gamina skirtingi gamintojai, 35,4 proc. nurodė, jog gamina tas pats gamintojas, o 3,9 proc. nežinojo / neatsakė. Respondentams nebuvo užduotas klausimas, susijęs su ieškovės ir atsakovės gaminamų saldainių atvaizdais, tačiau respondentams buvo parodyti ieškovės ir apeliantės gaminami saldainiai bei užduotas klausimas: ar, jūsų nuomone, saldainius gamina tas pats gamintojas ar atskiri gamintojai? 61,5 proc. respondentų nurodė, kad saldainius gamina atskiri gamintojai, 35,5 proc. nurodė, jog gamina tas pats gamintojas, o 3,0 proc. nežinojo / neatsakė. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-469/2015, kurioje buvo pripažinta, kad ieškovo nurodomas respondentų skaičius (31,4 proc.) nėra pakankamas pagrindas teigti, kad ieškovo prašomas įregistruoti spalvų derinys yra prekių ženklas, įgijęs išskirtinumo kriterijų. Todėl teismas, padarydamas išvadą, jog apklausos rezultatai neva rodo reikšmingą (maždaug 35 proc.) suklaidinimo galimybę, ignoravo aplinkybę, jog beveik dvigubai daugiau respondentų (60,7 proc.) nurodė, jog lyginamieji ženklai nesudaro suklaidinimo galimybės ir tai neatitinka formuojamos teismų praktikos. Su šiuo teiginiu teisėjų kolegija nesutinka. Pirma, civilinėje byloje Nr. 3K3-240-469/2015 buvo sprendžiamas prekių ženklo atsisakymo registruoti dėl skiriamojo požymio neturėjimo klausimas, todėl nagrinėjamos bylos ir apeliantės nurodytos kasacinio teismo bylos faktinės aplinkybės skirtingos. Antra, bendras vartotojų suklaidinimo galimybės įvertinimas turėjo priklausyti nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panašumo, paremto bendru respondentų susikurtu įspūdžiu apie lyginamųjų žymenų skiriamuosius ir svarbiausius elementus. Šiuo atveju respondentai nevertino vizualinio, fonetinio ir semantinio ginčo šokoladinių saldainių žymėjimų skirtumų ir panašumų, o tiesiog pasirinko vieną iš jiems pateiktų atsakymų variantų į klausimus dėl gamintojo – tas pats ar atskiras. Atsakymų į klausimą pateikimas vertinamas kaip menamo klausimo uždavimas. Be to, iš į bylą pateiktų saldainių pavyzdžių matyti, jog ieškovės saldainio pakuotėje raudoname fone nurodytas gamintojo pavadinimas ,,Krasnyj Oktiabr“. Apeliantės gaminamo saldainio pakuotėje nėra duomenų apie gamintoją AB „NAUJOJI RŪTA“. Taigi, saldainius apžiūrėjusių ir rusų kalbą suprantančių respondentų atsakymus dėl skirtingų saldainių gamintojų galėjo lemti gauta informacija, t. y. jie galėjo perskaityti, jog vieną saldainį gamina ,,Krasnyj Oktiabr“, o kitas gamintojas apie save duomenų neskelbia. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovės pateiktos apklausos rezultatai nėra pakankami pripažinti visuomenės suklaidinimo galimybės neegzistavimą. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Nagrinėjamu dėl nustatytų lyginamųjų žymenų prasminio ir fonetinio tapatumų bei sukuriamo bendro vaizdinio įspūdžio panašumo padaryta išvada, kad ženklai yra klaidinamai panašūs. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).Dėl apeliantės teiginio, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti 2011 m. Statistikos departamento duomenys apie rusų kalbos žinias yra seni ir nefiksuoja kalbos mokėjimo lygio šiai dienai, pažymėtina, jog remiantis contra spoliatorem prezumpcija šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). Šiuo atveju apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių 2011 m. viešai paskelbtų Statistikos departamento duomenis, kad 63 proc. (didžioji dalis) Lietuvos gyventojų moka rusų kalbą, atitinkamai geba perskaityti kirilica (rusų k.) užrašytus žodžius. Dėl to deklaratyvūs teiginiai, kad 2011 m. vieši statistiniai duomenys apie Lietuvos gyventojų rusų kalbos žinias šiai dienai yra kitokie, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nevertino kartu su tripliku pateikto įrodymo, jog ieškovė nėra vienintelė prekių ženklo, kuriame vaizduojamas piešinys su keturiomis meškomis, savininkė. Viešai skelbiamais duomenimis, Latvijos saldainių gamintoja „Laima“ (dabar Norvegijos kompanija Orkla Confectionery & Snacks Latvija) yra prekės ženklo „Lācītis ķepainītis“ (liet. k. „meškutis šleivakojis“) savininkė. Įsiteisėjusiu teismų sprendimu ieškovės prekės ženklas MICHKA KOSSOLAPY Latvijoje negalioja dėl jo klaidinančio panašumo į Latvijos prekių ženklą „Lācītis Ķepainītis“ (https://ru.sputniknewslv.com/Latvia/20161123/3271751/mishka-kosolapyj-latvija-laima-krasnyj-oktjabr-sud.html). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos ir Latvijos Respublikoje išnagrinėtos bylos faktinės aplinkybės skirtingos. AB „NAUJOJI RŪTA“ ir Vokietijos įmonė „DOVGAN“ GmnH Lietuvoje nėra įregistravusios prekės ženklo „Meškutis šleivakojis“ ir Lietuvoje nėra platinami panašūs į ieškovės gaminamus saldainiai „Meškutis šleivakojis“. Atitinkamai nagrinėjamos bylos dalykas nėra prekių ženklų „MICHKA KOSSOLAPY“ ir „Meškutis šleivakojis“ klaidinantis panašumas. Šiuo atveju ieškovė pagrįstai gina savo teises Lietuvoje, kaip prekių ženklo, „MICHKA KOSSOLAPY“ savininkė, kurios prekių ženklo galiojimas mūsų šalyje išplėstas nuo 2008 m. birželio 26 d.Apeliantės nurodyti argumentai, kad Vokietijos įmonė sutartimi patvirtino, jog jai pateikti prekių ženklo pavyzdžiai yra naudojami teisėtai ir sutarties vykdymo metu neinformavo, jog žymens naudojimas gali pažeisti kitų asmenų teises ir interesus, nepagrįsti. Pirma, apeliantė žinojo arba turėjo žinoti, kad naudoja žymenį, kurio nėra įregistravusi nei ji, nei užsakovė. Antra, žymenį naudoja nuo 2010 m. sausio 29 d. (pagal sutartį pradėjusi gaminti užsakovei saldainius), t. y. pakankami ilgą laiką, kurio pakako, jog įsitikinti, ar žymenį naudoja teisėtai (duomenys apie ieškovės kombinuoto prekių ženklų registravimą yra vieši, taip pat viešai galima apžiūrėti ieškovės gaminamų saldainių vizualų atvaizdą). Trečia, saldainių užsakovės patvirtinimas, jog turi teisę naudoti ginčo žymenį nepanaikina atsakovės atsakomybės už neteisėtą (savavališką) ieškovės ginčo žymens naudojimą.Apeliantės nurodyti argumentai, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, jog patiria turtinę žalą dėl jos gaminamų ir Vokietijos rinkoje prekiaujamų saldainių, yra nereikšmingi. Aplinkybės, kad neteisėtais veiksmais padaryta žala nėra įrodyta, nereiškia, kad prevencinio ieškinio iš viso negalima reikšti. Prevenciniam ieškiniui reikšti užtenka realios grėsmės, kad ji gali būti padaryta, nustatymo. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2012; 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2009). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad egzistuoja grėsmė, jog ateityje ieškovės teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti, kadangi: a) apeliantės gaminamai produkcijai žymėti yra naudojamas žymuo, kuris yra klaidinančiai panašus į ieškovės prekių ženklą (neteisėti veiksmai), b) tokia produkcija (saldainiai) gaminama pagal 2010 m. sausio 29 d. sutartį, sudarytą su Vokietijos įmone ir byloje nėra duomenų apie apeliantės ir užsakovės sutartinių teisinių santykių nutraukimą (realus pavojus dėl sutartinių teisinių santykių tęsimo ateityje). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis teismo išvadomis. Įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo motyvus dėl egzistuojančios grėsmės, kad apeliantė ir užsakovė sutartinius teisinius santykius tęs ateityje, apeliacinės instancijos teismui nepateikta (CPK 178 str.).Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, nes ieškovė prašė uždrausti atsakovei žymėti gaminamą produkciją – šokoladinius saldainius ir išleisti į rinką taip pažymėtas prekes, o pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucine dalimi uždraudė AB „NAUJOJI RŪTA“ naudoti lotyniškomis raidėmis užrašytą žodinį žymenį MICHKA KOSOLAPY. CPK 265 straipsnio 2 dalies reglamentavimas, pagal kurį sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus. Ši norma taip pat reiškia, jog dalyvaujantys byloje asmenys, disponuodami procesinėmis teisėmis, pareikštais ieškiniais, priešieškiniais apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, kurių teismas savo iniciatyva negali peržengti, išskyrus atvejus, kai tokią teismo teisę tiesiogiai numato įstatymas. Teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais ieškovas nesirėmė teikdamas reikalavimą, ir išplėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau nei ieškovas prašė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015). Apeliacinis teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, yra saistomas pirmiau aptartų proceso normų, reglamentuojančių ieškinio pagrindą ir dalyką bei draudimą peržengti ieškinio ribas, taikant ieškovo pažeistų teisių gynybą didesne apimtimi negu nustatyta ieškinyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, nes bylą teismas nagrinėjo remdamasis faktiniais ieškinio (patikslinto ieškinio) pagrindais, kuriuos teisiškai kvalifikavo. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas ir kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009; kt.). Tokia teismo veikla nelaikoma ieškinio ribų peržengimu, todėl apeliantės teiginiai dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimo atmetami. Tačiau, atsižvelgusi į tai, jog nagrinėjamojoje byloje taikytina ieškovės pažeistų teisių gynyba ieškiniu pareikštų reikalavimų apimtimi, teisėjų kolegija sprendžia patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo rezoliucinės dalies antrąją pastraipą, ją išdėstant taip:

„Uždrausti atsakovei AB „NAUJOJI RŪTA“ žymėti gaminamą produkciją – šokoladinius saldainius žymeniu, kuris klaidinamai panašus į ieškovės AB Maskvos konditerijos fabrikas ,,Krasnyj Oktiabr“ prekių ženklą MICHKA KOSSOLAPY, įskaitant, bet neapsiribojant, naudoti saldainių MICHKA KOSSOLAPY pakuotę ir išleisti į rinką taip pažymėtas prekes“.

Dėl bylos procesinės baigties

Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 str.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Pagal Europos Žmogaus Teisingumo Teismo praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr., pvz., Ruiz Torija v. Spain, No. 18390/91, 9 December 1994, par. 29–30). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus: 2017 m. rugpjūčio 26 d. sąskaitą Nr. IP0177 ir AB „Swedbank“ 2017 m. rugsėjo 1 d. tarptautinio pavedimo mokėjimo nurodymą dėl 1 920,00 Eur sumokėjimo (pagal dvi sąskaitas: Nr. IP 0178, 0177). Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalimis įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). Nuo 2015 m. kovo 20 d. galioja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2017-04-01–2017-06-30) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 822,80 Eur, todėl preliminari maksimali atlygintina advokato išlaidų suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 1 069,64 Eur (822,80 Eur ×1,3 Rekomendacijų 8.11 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Rekomendacijomis bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia priteisti ieškovei iš apeliantės 900,00 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas (CPK 93, 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo rezoliucinės dalies antrąją pastraipą, ją išdėstant taip:

„Uždrausti atsakovei akcinei bendrovei „NAUJOJI RŪTA“, juridinio asmens kodas 144788770, žymėti gaminamą produkciją – šokoladinius saldainius žymeniu, kuris klaidinamai panašus į ieškovės akcinės bendrovės Maskvos konditerijos fabriko ,,Krasnyj Oktiabr“, juridinio asmens kodas 1027700247618, prekių ženklą MICHKA KOSSOLAPY, įskaitant, bet neapsiribojant, naudoti saldainių MICHKA KOSSOLAPY pakuotę ir išleisti į rinką taip pažymėtas prekes“.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei Maskvos konditerijos fabrikui „Krasnyj Oktiabr“, juridinio asmens kodas 1027700247618, iš atsakovės akcinės bendrovės „NAUJOJI RŪTA“, juridinio asmens kodas 144788770, 900,00 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-BalynienėRasa GudžiūnienėAntanas Rudzinskas