Utenos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos - Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. J.,

žodinio proceso tvarka, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškininį pareiškimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo atsakovui G. R., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas G. R. gavęs ieškininį pareiškimą, jo priedus bei teismo pranešimą (procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, taip pat apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą atsakovui pranešta mobilaus ryšio telefonu) per teisės aktų nustatytą terminą atsiliepimo teismui nepateikė. Į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė. Susisiekus su atsakovu mobilaus ryšio telefonu, pastarasis nurodė, jog šiuo metu dirba Vilniuje, tačiau suderinus su atsakovu kitą teismo posėdžio datą ir laiką, pastarasis į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė.

Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius gavusi ieškininį pareiškimą, jo priedus bei teismo pranešimą, pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, jog atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, ieškininis pareiškimas turi būti tenkintinas.

Išvadoje nurodyta, jog Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis , iki 2018-06-30 šeima nebuvo įtraukta į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos SADM socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2021-08-08 fiksuotas vaikų teisių pažeidimas (į tinkamas gyvenimo sąlygas), nustatytas pagalbos poreikis. Nuo 2021-08-12 iki 2022-04-01, šeimai buvo taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės paslaugos.

Nustatyta, jog atsakovas G. R. gyvena atskirai nuo ieškovės su vaikais, su juo Tarnybos specialistams susisiekti nepavyko, todėl nepavyko išsiaiškinti jo nuomonės dėl ieškinio reikalavimų. SPIS duomenimis G. R. turi dar vieną sūnų N. R., gimusį 2013-01-03.

Išklausius vaikų nuomones, pastarieji nurodė, jog tėvas (atsakovas) juos lanko retai, kartais paskambina telefonu ar pasikviečia pasivaikščioti į miestą. Tačiau per gimtadienius nepasveikina. Nurodė, jog tėvui gyvenant atskirai namuose ramu, nes tėtis mėgdavo vartoti alkoholinius gėrimus. Tarnybos nuomone nepilnamečių Urtės ir Pijaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su jų motina jos gyvenamojoje vietoje, dėl to vaikų interesai nebus pažeisti. Taip pat Tarnybai nėra žinomi duomenys, kurie šiuo metu galėtų sudaryti pagrindą riboti atsakovo bendravimą su nepilnamečiais vaikais.

Patenkinus ieškininį būtų užtikrinti būtiniausi vaikų poreikiai bei atitiktų vaikų interesus ir augančius poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo liudijime (įrašo Nr. 72) užfiksuota, jog U. R., gimusios (duomenys neskelbtini)., tėvai yra G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (I t., el.b.l. 13), (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo liudijime (įrašo Nr. 131) užfiksuota, jog U. R., gimusios (duomenys neskelbtini) P. R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (I t., el.b.l. 14),

Remiantis UAB „Intersurgical“ 2022 m. lapkričio 9 d. pažyma Nr. PZ22-1147 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, užfiksuota, jog I. G. darbo užmokestis yra vidutiniškai 430 Eur per mėnesį (I t., el.b.l. 10), remiantis 2007 m. sausio 19 d. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 26 61, I. G. nuomojasi butą adresu (duomenys neskelbtini) (I t., el.b.l. 11-12) ir moka komunalinius mokesčius (I t., el.b.l. 16-18). I. G. nekilnojamojo turto savo nuosavybėje neturi (I t., el.b.l. 19).

Remiantis Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvena (deklaruota gyvenamoji vieta) adresu (duomenys neskelbtini) (I t. el.b.l. 32), išraše apie asmens darbovietę, užfiksuota, jog G. R. laikotarpyje nuo 2021-07-09 iki 2022-04-07 dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2022-07-09 iki 2023-04-08 gauna socialinio draudimo išmoką, kurios dydis yra 315,74 Eur (I t., el.b.l. 31, 71-74), nekilnojamojo turto ir transporto priemonių G. R. vardu nėra registruota (I t., el.b.l. 75,76).

2022 m. gruodžio 9 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nutartimi, tenkinant ieškovės prašymą, atsakovui pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė ir priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams U. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 210 € (du šimtus dešimt eurų) kiekvienam per mėnesį (bendrai 420 € per mėnesį) iki priimamo šioje byloje teismo sprendimo įsiteisėjimo (I t., el.b.l. 20-21).

Vadovaujantis 2022 m. lapkrčio 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2022-05195, ieškovei I. G. paskirtas atstovas advokatas, atleidžiant ieškovę 100 procentų žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (I t., el.b.l. 6, 7-8,9). Remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymomis (2023-01-31 Nr, APD-2023-01963, 2023-02-03 Nr. APD-2023-02204) „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų“ antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 357,46 Eur suma (It., el.b.l. 83, 84-86, 95-96,101).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Taigi tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

20Kasacinis teismas yra pateikęs CK 3.192 straipsnio analizę, kurioje išaiškinta, kad proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau sprendžiant dėl konkretaus išlaikymo dydžio atsižvelgiama ir į papildomus kriterijus, numatytus tiek įstatymuose, pavyzdžiui, CK 1.5, 3.3 straipsniai, bei suformuluotus teismų praktikoje, kurių vienas – protingų vaiko poreikių kriterijus. Protingi vaiko poreikiai suprantami kaip vaiko poreikiai, kuriuos lemia nepilnamečio individualūs gabumai, polinkiai, taip pat amžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, vaiko išlaikymo dydis turi atitikti, pirma, protingus vaiko poreikius ir, antra, tėvų turtinę padėtį, t. y. būtina analizuoti įstatyme įtvirtintą tėvų turtinės padėties kriterijų (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys) bei vieną iš teismų praktikoje suformuluotų aplinkybių – protingus vaiko poreikius.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaikų išlaikymui kas mėnesį reikalinga skirti 820 Eur. Suma, prašo priteisti iš atsakovo po 210 Eur. periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį kiekvienam vaikui, tai yra viso 420 Eur sumą.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

Plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Vertinant tėvų turtinę padėtį, nustatyta, kad ieškovės gaunamos pajamos yra darbo užmokestis (apie 1000 Eur per mėnesį), taip pat socialinė išmoka skirta vaikams po 82,50 Eur ( viso 165 Eur per mėnesį). Ieškovė kartu su vaikais gyvena nuomojamame socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini), nei ieškovė, nei atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas G. R. moka išlaikymą kitam savo nepilnamečiam sūnui N. R., gimusiam (duomenys neskelbtini). Remiantis turimais duomenimis atsakovo pajamas sudaro socialinė išmoka 315,74 Eur sumai. Duomenų apie savo pajamas atsakovas nepateikė. Taip pat byloje nėra duomenų, susijusių su atsakovo geranorišku rūpinimusi savo vaikais, aktyviu dalyvavimu jų ugdymo bei mokymosi procese, laisvalaikio ir atostogų praleidimu kartu, kas taip pat sudarytų pagrindą spręsti klausimą dėl išlaikymo dydžio nustatymo konkrečiu atveju. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas šiuo metu turėtų sveikatos problemų ar būtų kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų jo darbingumą ar galimybes uždirbti pinigines lėšas, reikalingas vaiko išlaikymui. Taip pat pažymėtina, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Šioje byloje aktualus CK 3.198 straipsnio 1 dalies reglamentavimas, numatantis, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo, amžiaus bei kitų. Taigi CK 3.198 straipsnyje įtvirtintas vaikų lygybės principas nereiškia, jog visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Konkretus išlaikymo dydis nustatomas kiekvienam vaikui ir priklauso nuo kiekvieno vaiko individualių poreikių ir jo tėvų galimybių teikti išlaikymą.

Taip pat pastebėtina, jog išmoka vaikui, mokama valstybės, yra skirta vaiko poreikiams ir iš esmės turėtų būti atimama iš bendros nustatytos vaiko poreikiams reikalingos sumos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba vaiką auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei teismo posėdžio metu išklausęs ieškovės bei jos atstovo paaiškinimų, atsižvelgdamas į vaikų poreikius, pateiktus duomenis apie šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, išlaikytinių skaičių, į bendrą pragyvenimo, infliacijos lygį bei tai, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, konstatuoja, jog atsakovas būdamas sveikas ir darbingas ne tik gali, bet ir privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, sprendžia, jog ieškovės nurodytos išlaidos (viso 820 Eur), būtinos vaikų poreikiams tenkinti, yra objektyviai pagrįstos, tačiau, atsižvelgus į ieškovės gaunamą 82,50 Eur ( viso 165 Eur per mėnesį), išmoką mokamą nepilnamečiams vaikams valstybės, ginčo šalims tenkantis vaikų išlaikymo dydis mažinamas iki 655 Eur (820 Eur – 165 Eur = 655 Eur).

Byloje nustatyta, jog ieškovė viena rūpinasi kartu su ja gyvenančiais vaikais, byloje nėra duomenų, kad: a) atsakovas šiuo metu turėtų sveikatos problemų ar būtų kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų jo darbingumą ar galimybes uždirbti pinigines lėšas, reikalingas vaikų išlaikymui; b) taip pat, kad geranoriškai rūpintųsi savo vaikais, aktyviai dalyvautų jų ugdymo bei mokymosi procese, laisvalaikį ir atostogas praleistų kartu, kas taip pat sudarytų pagrindą spręsti klausimą dėl išlaikymo dydžio nustatymo konkrečiu atveju, atsižvelgusi į tai, teismas sprendžia, kad atsakovas turi didesnę finansinę pareigą prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo, todėl iš atsakovo G. R. priteistina nepilnamečių vaikų U. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui periodinėmis išmokomis po 170 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos 2022 m. gruodžio 8 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.201 straipsniai).

Kartu pažymėtina, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis), pagal kurį nepilnametis gali būti nuosavybės teisinių santykių subjektas, turto savininkas. Dėl to teismas priteisia išlaikymą vaikui, o ne jo įstatyminiam atstovui (CK 3.157 str., 3.272 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimu dėl išlaikymo priteisimo teismas turi paskirti tėvą (motiną), tvarkysiantį vaikui išlaikyti skirtas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54). Tėvas (motina) priteistą išlaikymą vaikui tvarko uzufrukto teise (Civilinio kodekso 3.185 str. 1 d.).

Išlaikymas kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Ieškovė I. G. paskirtina uzufrukto teise tvarkyti U. R. ir P. R. išlaikymui priteistas lėšas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis.).

Pažymėtina, jog vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams, o ne visos šeimos poreikių tenkinimui.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Byloje nustatyta, kad nepilnamečiai U. R. ir P. R. gyvena su motina I. G., tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas nuomonės šiuo klausimu nepareiškė. Byloje nėra duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnamečių U. R. ir P. R. gyvenamoji vieta nustatytina su motina I. G..

Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio3 dalis). Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-04-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė I. G. nurodė, jog atsakovas vaikų nelanko, su jais nebendrauja, tačiau suprasdama, tiek atsakovo, tiek vaikų poreikį bendrauti, prašo atsakovui nustatyti neribotą bendravimą su vaikais, susitikimų laiką ir vietą kaskart suderinant žodiniu tėvų susitarimu, atsižvelgiant į vaikų norą ir interesus. Atsakovas šiuo klausimu savo nuomonės nepateikė. Kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl ieškiniu siūlomos nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nuomone, ši bendravimo tvarka geriausiai atitinka vaikų interesus (Tarnybai nėra žinomi duomenys, kurie šiuo metu sudarytų pagrindą riboti atsakovo bendravimą su nepilnamečiais vaikais), jų teisę nuolat bendrauti su tėvais, šis ieškininis reikalavimas tenkintinas ir nustatytina kad skyrium gyvenantis tėvas G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dalyvaus vaikų U. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) auklėjime ir bendraus su jais neribotai, susitikimų laiką ir vietą kaskart suderinant žodiniu tėvų susitarimu, atsižvelgiant į vaikų norą ir interesus.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 ir 3 d.).

2022 m. gruodžio 9 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nutartimi, tenkinant ieškovės prašymą, atsakovui pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė ir priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams U. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 210 € (du šimtus dešimt eurų) kiekvienam per mėnesį (bendrai 420 € per mėnesį) iki priimamo šioje byloje teismo sprendimo įsiteisėjimo (I t., el.b.l. 20-21).

Laikinoji apsaugos priemonė, taikyta vykdant 2022 m. gruodžio 9 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, naikintina. Į išlaikymo dydį įskaitytinos piniginės lėšos, gautos vykdant 2022 m. gruodžio 9 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Bylinėjimosi išlaidos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo G. R. (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškinio dėl išlaikymo priteisimo suma, kai išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (Civilinio proceso kodekso 85 str. 1 d. 3 p.). Šioje byloje iš atsakovo į valstybės biudžetą turi būti priteista 92 Eur dydžio žyminis mokestis ir 19,92 Eur pašto išlaidų.

Vadovaujantis 2022 m. lapkričio 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2022-05195, ieškovei I. G. paskirtas atstovas advokatas, atleidžiant ieškovę 100 procentų žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (I t., el.b.l. 6, 7-8,9).

Nustatydamas priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos).

Analizuojant bylos medžiagą nustatyta, jog 2023 m. vasario 3 d. advokato padėjėjo O. J. prašyme, adresuotame Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui nurodyta, jog viso antrinės pagalbos išlaidos sudaro 430,13 Eur (I t., el.b.l. 95-96). Remiantis teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus patikslinta 2023 m. vasario 3 d. pažyma Nr. APD-2023-02204 (į kurioje nurodytą sumą yra įskaičiuotos ankstesnėse pažymose nurodytos valstybės naudai priteistinos sumos ir kuri suformuota jau atsižvelgus į minėtą 2023 m. vasario 3 d. advokato padėjėjo O. J. prašymą), konstatuota, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma - 357,46 Eur (I t., el.b.l. 101).

Patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus, pripažinus jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos ir jų suma neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 357,46 Eur antrinės teisės pagalbos išlaidų suma(CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis, 259 - 270 straipsniai, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti atsakovo G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko U. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis 170 Eur (vieno šimto septyniasdešimties eurų 00 ct) periodinėmis išmokomis pradedant mokėti nuo 2022 m. gruodžio 8 d. iki U. pilnametystės, mokamą išlaikymą mokant už einamąjį mėnesį iki mėnesio 25 dienos, pinigus pervedant į I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke Swedbank, AB. Išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti atsakovo G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis 170 Eur (vieno šimto septyniasdešimties eurų 00 ct) periodinėmis išmokomis pradedant mokėti nuo 2022 m. gruodžio 8 d. iki P. pilnametystės, mokamą išlaikymą mokant už einamąjį mėnesį iki mėnesio 25 dienos, pinigus pervedant į I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke Swedbank, AB. Išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų U. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti nepilnamečių vaikų U. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad atsakovas G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dalyvauja vaikų U. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) auklėjime ir bendrauja su jais neribotai, susitikimų laiką ir vietą kaskart suderinus žodiniu tėvų susitarimu, atsižvelgus į vaikų norą ir interesus.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas vykdant 2022 m. gruodžio 9 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, panaikinti. Į išlaikymo dydį įskaityti pinigines lėšas, gautas vykdant 2022 m. gruodžio 9 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Priteisti iš atsakovo G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą Eur 357,46 Eur (tris šimtus penkiasdešimt septynis eurus 46 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 92 Eur (devyniasdešimt du eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį - išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.