Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. S. (apelianto) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvo išdavimo, suinteresuotas asmuo V. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.

9. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamoje byloje apeliantas argumentus yra išdėstęs procesiniuose dokumentuose, šiuo atveju apeliantas nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

11. Remiantis bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta:

11.1. 2020 m. rugsėjo 25 d. suinteresuoto asmens V. S. dukterys K. S., gimusi (duomenys neskelbtini), ir M. S., gimusi (duomenys neskelbtini), buvo paimtos iš tėvo ir laikinai apgyvendintos BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“ patalpose, kadangi vaikų tėvas buvo neblaivus. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-10694-512/2020 netenkino Skyriaus prašymo ir neišdavė teismo leidimo paimti nepilnamečius vaikus K. S. ir M. S. iš tėvo V. S.. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-165-265/2021 Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį paliko nepakeistą. 2021 m. sausio 15 d. nepilnametė M. S. grįžo gyventi pas tėvą V. S., o nepilnametė K. S. grįžti gyventi pas tėvą griežtai atsisakė. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eS2-2101-838/2021 patenkino Skyriaus prašymą ir leido paimti nepilnametę K. S. iš tėvo V. S.. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-614-777/2021 Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartį paliko nepakeistą.

11.4. 2021 m. gegužės 3 d. surašytas Vaiko laikino apgyvendinimo aktas Nr. 5VLA-226, kuriuo Skyriaus specialistas, atsižvelgęs į tai, kad vaiko situacijos vertinimo metu kilo realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, nusprendė paimti vaiką M. S. iš jai nesaugios aplinkos ir nuo 2021 m. gegužės 3 d. laikinai apgyvendinti BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“ patalpose.

11.5. Nepilnametės M. S. situacija įvertinta remiantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803, ir 2021 m. gegužės 4 d. surašyta Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 5VSV-678, kurioje nustatyti Aprašo 30.4. papunktyje (vaiko atstovų pagal įstatymą elgesys vaiko atžvilgiu yra agresyvus ir (ar) smurtinis, ir (ar) keliantis arba galintis sukelti realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba galintis sukelti (keliantis) reikšmingą žalą vaiko sveikatai), 30.9. papunktyje (vaikas išreiškia pageidavimą būti paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą) nustatyti rizikos veiksniai, bei Aprašo 31.2. papunktyje (rizikos veiksnys (-iai) nustatomas (i) vienam iš vaiko atstovų pagal įstatymą, tačiau kitas vaiko atstovas pagal įstatymą negali užtriktini vaikui saugios aplinkos, jo teisių ir geriausių interesų – mama mirusi), 31.4. papunktyje (rizikos veiksnys (-iai) nustatomas (-i) ne pirmą kartą), 31.5. papunktyje (vaikas išreiškia norą būti paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą), 31.9. papunktyje (vaiko atstovų pagal įstatymą agresyvus elgesys su vaiku, keliantis realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai), 31.10. papunktyje (vienas iš vaiko atstovų pagal įstatymą agresyviai elgiasi su vaiku, keldamas realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, o kitas iš vaiko atstovų pagal įstatymą negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos – mama mirusi) padidintos rizikos veiksniai, apsaugos veiksniai nenustatyti, nustatytas vaiko apsaugos poreikis, priimtas sprendimas paimti vaiką iš jo atstovo pagal įstatymą ir inicijuoti vaiko laikinosios globos nustatymo procesą.

11.8. 2021 m. liepos 7 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros Nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-15998-21 nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, požymių. Taip pat, nutarta panaikinti V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Pažymėta, kad paminėtas nutarimas nėra įsiteisėjęs ir per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojui.

11.12. Susidariusių, prieš tai paminėtų aplinkybių pagrindu pareiškėjas 2021 m. gegužės 7 d. Klaipėdos apylinkės teismui pateikė prašymą, kuriuo teismo prašė išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką M. S. iš jos tėvo V. S..

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

13. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (Nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Be to, pažymėtina, kad kiekviena laikinosios globos priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką; žinoma, šiame kontekste reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90, par. 78). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje, ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79). Tačiau EŽTT ne vienoje byloje taip pat yra nusprendęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus (2014 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje Z. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 60092/12; 2012 m. kovo 13 d. sprendimo byloje Y. C. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4547/10, par. 133–135). Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fiziniu, tiek socialiniu požiūriu), kurioje jis galėtų būti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jo emociniams, saugumo, ugdymo poreikiams tenkinti. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš esminių tėvų pareigų. Taigi tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

14. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jo emociniams, ugdymo poreikiams tenkinti, nes tai sudaro motyvaciją veikti – pasirūpinti savimi ir šalia esančiu, mokytis, dirbti. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš esminių tėvų pareigų. Taigi tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti, ar tėvai buvo pakankamai įtraukti į sprendimų priėmimo procesą ir ar vaikas buvo išklausytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015; 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017 33 punktas).

15. Vaiką nusprendžiama paimti iš tėvų imantis skubių vaiko gelbėjimo veiksmų iš jam grėsmingos situacijos arba dėl to, kad jam teikiama pagalba neduoda laukiamų rezultatų ir pasibaigus įstatymo nustatytam pagalbos teikimo terminui vaiką nebus saugu palikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą priežiūrai. Aplinka, iš kurios paimamas vaikas, paėmimo metu gali būti nepavojinga vaikui, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje ji daro žalą vaikui dėl tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą piktnaudžiavimo tėvų valdžia, nepriežiūros, netinkamo ugdymo ir auklėjimo proceso organizavimo. Tačiau pažymėtina, jog vaiką paėmus iš šeimos tėvams ir toliau teikiama pagalba ir jie gali keisti savo elgesį ir požiūrį į vaiko auklėjimą nesant vaiko šalia. Teismo leidimas paimti vaiką nesukelia negrįžtamų padarinių, t. y. situacijai pasikeitus vaikas turi būti nedelsiant grąžinamas į šeimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

16. Apelianto atskirajame skunde nurodyta, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog apelianto elgesys kelia pavojų nepilnametės dukros psichiniam ir fiziniam saugumui. Pastarojo teigimu, šis žaisdamas su M. netyčia su pagalve jai sudavė, dėl ko kelias savaites dukrai skaudėjo nugarą. Kito pareiškėjo nurodomo smurto prieš dukrą atvejo suinteresuotas asmuo nė nepamena. Paminėtų psichologinio ir fizinio smurto prieš vaiką atvejų nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Dėl to, teismas paminėtą informaciją turėjo vertinti kaip nenustatytą ir nepasitvirtinusią. M. S. teiginiai apie tariamai jos atžvilgiu vykdomą psichologinį ir fizinį smurtą nepatvirtinti jokiais įrodymais, todėl tokių teiginių pagrindu priimta ginčijama teismo nutartis yra nepagrįsta. Ikiteisminio tyrimo metu suinteresuoto asmens atžvilgiu pritaikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir neieškoti ryšių bei nebendrauti su dukra M., neįrodo, kad dukros tėvas sukelia pavojų dukros psichiniam ir fiziniam saugumui, kadangi ikiteisminis tyrimas gali būti nutrauktas, o kardomosios priemonės panaikintos. Pareiškėjas su tokiais apelianto atskirajame skunde nurodytais teiginiais nesutinka, nurodo, kad visi byloje esantys įrodymai patvirtina suinteresuoto asmens netinkamą elgesį su nepilnamete dukra ir tai, kad mergaitei bent jau šiuo metu yra nesaugu gyventi su tėvu. Šias aplinkybes patvirtina ne tik šioje byloje esantys įrodymai, bet ir tai, kad kita V. S. dukra, teismo išduoto leidimo pagrindu yra paimta iš tėvo ir apgyvendinta BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“ patalpose, o taip pat, dėl V. S. vykdytos neteisėtos veikos prieš dukrą K. S. yra surašytas kaltinamasis aktas ir byla yra perduota nagrinėti teismui.

17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prieš tai nurodyti apelianto teiginiai yra nepagrįsti, nes juos paneigia byloje esantys įrodymai - 2021 m. balandžio 29 d. Skyriuje registruotas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 5VTP-946, nepilnametės ugdymo įstaigos VšĮ „Vaivorykštės tako“ pateiktas pranešimas, 2021 m. gegužės 3 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktas Nr. 5VLA-226, 2021 m. gegužės 4 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 5VSV-678, tai, jog vykusio ikiteisminio tyrimo metu, kuriame apeliantas užėmė įtariamojo poziciją, buvo nustatinėjamos aplinkybės dėl nepilnametei M. sukelto fizinio skausmo apeliantui prieš ją tyčia smurtaujant. Taip pat turėtini omenyje liudytojų R. Š. – A., I. D., kurios artimai ir nuolatos bendrauja su nepilnamete M., o taip pat ir pačios nepilnametės M. S. teismui duoti žodiniai paaiškinimai, kurie iš esmės patvirtina aplinkybę, kad nepilnametės M. S. tėvas V. S., nepilnametės dukros atžvilgiu nuolatos naudoja psichologinį smurtą - mergaitę užgaulioja, įžeidinėja, o tam tikrais atvejais - į mergaitę mėtydamas įvairius daiktus, mergaitei sukelia ir fizinį skausmą. Vien ta aplinkybė, kad 2021 m. liepos 7 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra nutarimu Nr. 01-1-15998-21 nutraukė ikiteisminį tyrimą, kuriame buvo nustatinėjamos tyčia smurtaujant nepilnametei M. sukelto fizinio skausmo aplinkybės, nepatvirtina, jog apeliantas su vaiku elgiasi tinkamai, vaiką prižiūri ir tinkamai juo rūpinasi, užtikrina geriausius vaiko interesus, tuo labiau, kai paminėtas nutarimas dar nėra įsiteisėjęs ir per nutarime nurodytą terminą gali būti apskųstas. Papildomai reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kita apelianto dukra - K. S. dėl mergaitės atžvilgiu naudoto psichologinio ir fizinio smurto, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eS2-2101-838/2021 pagrindu paimta iš apelianto ir apgyvendinta saugioje aplinkoje. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-751-972/2021, iškelta Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2021 m. birželio 30 d. kaltinamojo akto Nr. 01-1-45138-20 pagrindu, kuriuo V. S. kaltinamas nesunkiai sužalojęs mažametį savo šeimos narį - dukrą K. S. ir piktnaudžiavęs tėvų teisėmis bei pareigomis, o tai patvirtina apelianto polinkį savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu naudoti psichologinį, o tam tikrais atvejais ir fizinį smurtą. Tokie apelianto veiksmai nėra suderinami su tėvų pareigomis vaikams ir šių pareigų tinkamu įgyvendinimu, bei iš esmės pažeidžia nepilnamečių vaikų, o nagrinėjamu atveju būtent M. teises bei teisėtus interesus. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45138-20 metu nustatytos aplinkybės, kad M. sesuo K. nuolatos kentė tėvo V. S. psichologinį ir fizinį smurtą, kas mergaitei sukėlė atitinkamas neigiamas pasekmes, patvirtina, jog M., net ir nebūdama prieš Kotryną naudojamo ilgalaikio psichologinio ir fizinio smurto tiesiogine auka, buvo šio proceso liudytoja, todėl taip pat patyrė ilgalaikį psichologinį smurtą. N. M. ne kartą pasakodama apie situaciją šeimoje, tiek bylą nagrinėjant teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nurodydavo, kad bijo, jog tėvas jos atžvilgiu naudos fizinį smurtą, kadangi pastarasis taip nuolatos elgėsi su jos vyresniąja seserimi K. Dėl tokių V. S. veiksmų jo nepilnametė dukra M. nuolat jaučia psichologinę įtampą, nesaugumo ir nepasitikėjimo tėvu jausmą, nenorą gyventi šeimos namuose, kas iš esmės neatitinka geriausių nepilnamečio vaiko interesų ir pažeidžia vaiko teises į sveiką ir saugią aplinką, kurioje būtų užtikrinti pagrindiniai mergaitės poreikiai ir geriausi interesai.

18. Prieš tai nurodytos faktinės aplinkybės ir jas patvirtinantys aptarti įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu nepilnametei M. S. nėra galimybės išlikti jos tėvo globoje, nes suinteresuoto asmens V. S. elgesys kelia pavojų vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, ir tai būtų nesuderinama su jos geriausiais interesais dėl nesaugios jai aplinkos ir realios tikimybės grėsmei vaikui vėl kilti.

19. Apeliantas nurodo, kad dukros M. S. noras negyventi su tėvu yra skatinamas jos sesers K. S., gyvenančios BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“ patalpose, kuri stipriai įtakoja M. nuomonę, o taip pat ir tai, kad šiose patalpose mergaitės turi galimybę gyventi kartu be jokių papildomų rūpesčių.

20. CK 3.177 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje įtvirtinta nuostata, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017).

21. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą net keletą kartų apklausė nepilnametę M. S., kuri teismui duodama žodinius paaiškinimus, patvirtino, jog gyvendama su tėvu nuolatos jaučia psichologinę įtampą, tėvas dažnai supyksta ir nepilnametę dukrą vadina įvairiais įžeidžiančiais žodžiais, į dukrą mėto įvairius daiktus, kas mergaitei sukelia neigiamas emocijas, o tam tikrais atvejais ir fizinį skausmą. Vaikas nenorą gyventi su tėvu dėl esamo nesaugumo jausmo ir nuolatinių įžeidinėjimų, bei egzistuojančios grėsmės patirti fizinį smurtą, išreiškė ne tik bylos nagrinėjimo metu, tačiau ir V. S. atžvilgiu iškelto ikiteisminio tyrimo metu. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai - vykdytos nepilnametės mergaitės apklausos bei į bylą pateiktas 2021 m. liepos 7 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-15998-21. Paminėto ikiteisminio tyrimo metu liudytojų R. Š. – A., K. S. ir nepilnametės M. S. duoti žodiniai paaiškinimai patvirtina aplinkybę, jog nepilnametė M. S. negyvendama su tėvu jaučiasi saugesnė, ramesnė, pastaroji nebėra tokia įsitempusi, nejaučia jokios fizinio smurto grėsmės. Vykdyto tyrimo metu M. ne vieną kartą, niekieno neįtakojama ir neverčiama patvirtino, kad gyventi su tėvu nenori, kad su tėvu visiškai nebendrauja.

22. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes bei byloje surinktus įrodymus, turėdamas omenyje tai, kad V. S. savo dukros M. S. atžvilgiu ypač dažnai naudoja psichologinį smurtą, kad tam tikrais atvejais savo neapgalvotais ir nerūpestingais veiksmais (mėtydamas į dukrą daiktus) dukrai sukelia ir fizinį skausmą, kad nuo pat M. S. apgyvendinimo BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“ patalpose (2021 m. gegužės 3 d.) nepilnametė savo noru, laisva valia atsisako bendrauti ir nebendrauja su tėvu, atsisako grįžti pas tėvą gyventi, kad byloje pareiškėjo pateikta rašytinė medžiaga - 2021 m. gegužės 10 d. tarnybinis pranešimas Nr. 5TSD-957, bei 2021 m. gegužės 26 d. ataskaita Nr. 5TSD-1078 patvirtina, jog apeliantas pagalbą priima labai sunkiai, jos atsisako ir teigiamų pokyčių nėra, konstatuoja, jog leidimas paimti M. S. iš tėvo V. S. duotas pagrįstai (CPK 178, 185 straipsniai).

23. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas ir pagrįstai davė leidimą paimti vaiką iš tėvo. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

nutaria:

netenkinti apelianto V. S. prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.