Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant Rimai Čižauskienei, uždarame teismo posėdyje dalyvaujant pareiškėjo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. Š. (nuotoliniu būdu), suinteresuotam asmeniui V. S. (būnant fiziškai teismo salėje), jo atstovui advokatui L. Z. (būnant fiziškai teismo salėje),

apeliacine žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) prašymą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvo išdavimo, suinteresuotas asmuo V. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15. Byloje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas – leista paimti vaiką iš tėvo, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje vertina ir pasisako tik dėl aplinkybių, susijusių su K. S.

17. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) (1 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių (2 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (3 punktas). CPK 582 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

18. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (Nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Be to, pažymėtina, kad kiekviena laikinosios globos priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką; žinoma, šiame kontekste reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (žr., pvz., 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90, par. 78). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje, ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79). Tačiau EŽTT ne vienoje byloje taip pat yra nusprendęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus (žr. 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje Z. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 60092/12; 2012 m. kovo 13 d. sprendimo byloje Y. C. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4547/10, par. 133–135). Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fiziniu, tiek socialiniu požiūriu), kurioje jis galėtų būti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jo emociniams, saugumo, ugdymo poreikiams tenkinti. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš esminių tėvų pareigų. Taigi tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

19. Apelianto atstovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prašymą, nes jis yra pakartotinis. Pareiškėjo atstovė su šiuo argumentu nesutiko, nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos institucija atsižvelgdama į geriausius vaiko interesus gali ne kartą kreiptis į teismą dėl to paties vaiko paėmimo geriausiems jo interesams apsaugoti. Apelianto atstovo argumentai yra nepagrįsti. Teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties 25 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-969/2019).

20. Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra atsižvelgti į geriausius vaiko interesus, ką pagrįstai nurodė ir pareiškėjo atstovė. K. S. sužinojusi, kad (duomenys neskelbtini). K. S. (duomenys neskelbtini). Susiklosčius šiame punkte aptartai situacijai pareiškėjas priėmė sprendimą pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo paimti K. S. iš tėvo. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ir nagrinėjo pareiškėjo pakartotinį pareiškimą dėl K. S. paėmimo iš tėvo. Pareiškėjo pareiškimą palikti nenagrinėtu nebuvo teisinio pagrindo.

21.1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorės I. S. 2020 m. gruodžio 28 d. įgaliojimas atstovauti tarnybai, kuriuo įgaliojama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėją E. D. – K. 1.1 (...); 1.2 atstovauti Tarnybai bendrosios kompetencijos, specializuotuose teismuose ir ikiteisminio tyrimo institucijose, valstybės ir savivaldybės institucijose, ginant vaikų teises ir geriausių interesų apsaugą, su visomis teisėmis, suteiktomis ieškovui, atsakovui, pareiškėjui, trečiajam, suinteresuotam asmeniui ir nukentėjusiajam, su teise teikti pareiškimus, išvadas, kitus dokumentus, susipažinti su bylos, ikiteisminio tyrimo medžiaga, daryti ir gauti jos išrašus, kopijas, gauti teismo sprendimų, įsakymų, nutarčių ar nutarimų kopijas, visiškai ar iš dalies atsisakyti ieškinio ar pareiškimo reikalavimų, keisti ieškinio ar pareiškimo pagrindą apskųsti apeliacine ir kasacine tvarka visų teismų sprendimus, nutartis, nutarimus, sudaryti taikos sutartį, tvirtinti teikiamų dokumentų kopijas, pasirašyti teismui ir (ar) ikiteisminio tyrimo institucijai teikiamus procesinius dokumentus ir įgyvendinti kitas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme atstovui suteiktas teises; 1.3 gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nedelsiant imtis būtinų veiksmų, siekiant užtikrinti vaiko teises ir geriausius interesus bei vaiko saugumą, atlikti atstovaujamos Tarnybos vardu kitus būtinus veiksmus, susijusius su vaiko teisių apsauga. Minėtu įgaliojimu suteiktas įgaliojimas Teritorinio padalinio vedėjai perįgalioti vadovaujamo skyriaus valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartie atlikti įgaliojimą 1.1 - 1.3 papunkčiuose numatytus veiksmus. Įgaliojimas galioja dvejus kalendorinius metus.

21.2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos E. D. – K. 2020 m. gruodžio 31 d. įgaliojimas dėl A. Š. atstovavimo tarnybai, kuriuo skyriaus vedėja E. D. – K. įgalioja Tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiąją specialistę A. Š.: 1.1 (...); 1.2 atstovauti Tarnybai bendrosios kompetencijos, specializuotuose teismuose ir ikiteisminio tyrimo institucijose, valstybės ir savivaldybės institucijose, ginant vaikų teises ir geriausius interesus nagrinėjant bylas, susijusias su nepilnamečių vaikų teisių ir geriausių interesų apsauga, su visomis teisėmis, suteiktomis ieškovui, atsakovui, pareiškėjui, trečiajam, suinteresuotam asmeniui ir nukentėjusiajam, su teise teikti pareiškimus, išvadas, kitus dokumentus, susipažinti su bylos ikiteisminio tyrimo medžiaga, daryti ir gauti išrašus, kopijas, gauti teismo sprendimų, įsakymų, nutarčių ar nutarimų kopijas, tvirtinti teikiamų dokumentų kopijas, pasirašyti teismui ir (ar) ikiteisminio tyrimo institucijai teikiamus dokumentus; 1.3 gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nedelsiant imtis būtinų veiksmų, siekiant užtikrinti vaiko teises ir geriausius interesus bei vaiko saugumą, atlikti atstovaujamos Tarnybos vardu kitus būtinus veiksmus, susijusius su vaiko teisių apsauga. Įgaliojimas galioja iki 2022 m. gruodžio 28 d.

21.3. 2021 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė A. Š. pateikė teismui susipažinti diplomą, patvirtinantį, kad turi aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Apelianto atstovas patvirtino, kad jam žinoma, jog A. Š. turi aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, bet jis yra teisininkas, ir jei minėtas diplomas nepateiktas į bylą, turi apie tai rašyti. Teismas pažymi, kad atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta, jog aukštojo išsilavinimo diplomo kopija nėra pridedama teismui, nes ten nurodytas specialisto asmens kodas, kuris yra ypatingi asmens duomenys. Skyriaus praktikoje yra buvę nemažai atvejų, kai skyriaus darbuotojų dokumentai (įgaliojimai, diplomo kopijos) su asmens kodais atsidurdavo pas kalinčius asmenis, asmenis, kuriems ribojama tėvų valdžia ir pan. Esant nurodytoms aplinkybėms bei teismui įsitikinus, kad A. Š. turi aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, šios aplinkybės neneigiant ir apelianto atstovui, teismas konstatuoja, kad siekiant apsaugoti pareiškėjo atstovės ypatingus asmens duomenis, nėra pagrindo reikalauti, kad diplomas, patvirtinantis, jog A. Š. turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, būtų dar papildomai pateiktas į bylą.

22. Teismas, įvertinęs bylos esančius ir anksčiau nutartyje aptartus įgaliojimus, konstatuoja, kad prašymą teismui pateikė vyr. specialistė A. Š., kuri tokią teisę turėjo, pagrindo atsisakyti priimti pareiškimą, pirmosios instancijos teismas ir šiuo pagrindu neturėjo. Šie apelianto atstovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

23. Pagrįsti apelianto atstovo argumentai, kad pareiškėja nagrinėjamoje byloje yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ją nagrinėjamoje byloje atstovauja (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje. Tačiau aplinkybės, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“, taip pat pareiškime, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja nurodyta Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (o ne Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerija), pažymėtina, kad juridinio asmens kodas nurodytas teisingas, yra formalaus pobūdžio pažeidimas, kuris neturi esminės įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, nes kaip jau buvo nurodyta anksčiau, prašymą (taip pat atsiliepimą į atskirąjį skundą) teismui pateikė ir atstovavo teisme pareiškėją vyr. specialistė A. Š., kuri tokią teisę turėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms pakoreguotini bylos duomenys Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, nurodant, kad pareiškėja nagrinėjamoje byloje yra Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ją nagrinėjamoje byloje atstovauja (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi patenkino apelianto prašymą, bylą paskyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinėje instancijoje. Patenkino pareiškėjo prašymą, apklausti liudytoją, socialinę darbuotoją R. Š. – A., dirbančią BĮ (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos vaikams padalinyje. Pasiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti turimus papildomus įrodymus ir paaiškinimus. Papildomi įrodymai, paaiškinimai teismui nepateikti.

25. Pareiškėjas prašė iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-1) išreikalauti ir pridėti prie bylos K. S. apklausos protokolą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kad papildomai neapklausinėti K. S. ir nebesukelti jai nemalonių išgyvenimų bei streso. Apeliacinės instancijos teismas minėtą apklausos protokolą išreikalavo ir pridėjo prie bylos. Minėtoje apklausoje K. S. gan išsamiai atskleidė savo požiūrį ir santykį į tėvą, be to, byloje esant duomenų (duomenys neskelbtini), siekdamas maksimaliai apsaugoti nepilnametės K. S. interesus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagrindo papildomai apklausinėti K. S. byloje nėra.

26. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti.

27. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra susiklosčiusios ne palankios aplinkybės vaikui būti šeimoje. Teigia, kad K. S. fiziniam ir psichiniam saugumui pavojus kyla Šeimos ir vaiko gerovės centre. Iš esmės šias aplinkybes grindžia savo paaiškinimais ir samprotavimais, kodėl K. (duomenys neskelbtini). Su šiais apelianto argumentais sutikti negalima dėl šių priežasčių:

27.1. Visų pirma, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso (duomenys neskelbtini) prieš apeliantą dėl (duomenys neskelbtini) yra tęsiamas, apeliantui pritaikytos kardomosios priemonės, t. y. (duomenys neskelbtini).

27.2. Antra, nuo (duomenys neskelbtini). K. S. atsisako bendrauti ir nebendrauja su tėvu, atsisako grįžti pas tėvą gyventi.

27.3. Trečia, byloje pareiškėjo pateikta rašytinė medžiaga, patvirtina, kad apeliantas pagalbą priima labai sunkiai ir teigiamų pokyčių nėra.

27.4. Ketvirta, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos faktinės aplinkybės nėra pakankamos daryti priešingą išvadą, nes kaip jau buvo nurodyta anksčiau nutartyje teismo atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo. Juolab, kad teismas negali apsiriboti vien tik formaliųjų požymių (procedūrinių aspektų, susijusių su grėsmės lygio nustatymu) patikrinimu, bet turi iš esmės patikrinti ir įvertinti taip pat ir faktines konkrečiu atveju susiklosčiusias aplinkybes – t. y. faktinę situaciją tiek vaiko paėmimo iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą momentu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties 33 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-969/2019).

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų, liudytojos paaiškinimus, pateiktus posėdžio metu, K. S. apklausos protokolą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, t. y. visumą byloje esančių įrodymų, konstatuoja, jog leidimas paimti K. S. iš tėvo V. S. duotas pagrįstai (CPK 178, 185 straipsniai).

29. Dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų argumentų, susijusių su vaiko (ne)paėmimu iš tėvo, teismas atskirai nepasisako, nes, įvertinus anksčiau teismo nutartyje padarytas išvadas, tai yra teisiškai nereikšminga nagrinėjamoje byloje.

30. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias vaiko paėmimo procedūrą ir pagrindus, ir pagrįstai davė leidimą paimti vaiką iš tėvo. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, atitinkanti vaiko interesus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo tėvo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies punktu, teismas

nutaria:

pakoreguoti bylos duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, nurodant, kad pareiškėja nagrinėjamoje byloje yra Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ją nagrinėjamoje byloje atstovauja (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini) savivaldybėje.

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.