Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus išdavimo, suinteresuotas asmuo V. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11.7. Mergaitės nuo mažens neturi motinos, todėl šeimą būtina išsaugoti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne) teisėtumo

14. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš jų atstovo pagal įstatymą.

15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo V. S. yra nepilnamečių K. S., gimusios (duomenys neskelbtini) ir M. S., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas. Vaikų motina V. S. mirė (duomenys neskelbtini) Iš 2020 m. rugsėjo 29 d. vaiko situacijos vertinimo anketų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nustatytas vaikų apsaugos poreikis. Konstatuota, jog kai tėvas girtauja, vaikų neprižiūri, maistą gaminasi vaikai, būna piktas, skriaudžia vaikus, vaikai jo bijo. K. galbūt patyrė tėvo smurtą. Vaikai apgyvendinti BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš tėvo V. S., tačiau pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino. Atskirajame skunde Skyrius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai atsisakė išduoti teismo leidimą dėl vaikų paėmimo iš jų atstovo pagal įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenis, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms. Motyvai, kurias grindžiama tokia išvada, bus nurodomi toliau nutartyje.

16. Pagal CK 3.254 straipsnį, vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) (1 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių (2 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (3 punktas). CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, esant CK 3.254 straipsnyje nustatytiems pagrindams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija VTAPĮ nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.

17. VTAPĮ numatyta, kad valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi vaiko apsaugos poreikį, jeigu: a) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos taikant vaiko laikinosios priežiūros priemones ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei, arba b) vaiko laikinosios priežiūros priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei, 1) gali paimti vaiką iš tėvų (VTAPĮ 36³ straipsnio 1 dalis, 36⁵ straipsnio 1 dalis); 2) inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą ir organizuoja mobiliosios komandos sudarymą (VTAPĮ 36³ straipsnio 3 dalis); 3) paėmusi vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje ir CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą (VTAPĮ 36⁵ straipsnio 7 dalis); 4) CK ir šio įstatymo nustatyta tvarka inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo organizavimą (VTAPĮ 42 straipsnio 3 dalis).

18. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs vaiko situacijos vertinimą ir nustatęs vaiko apsaugos poreikį, nedelsdamas imasi vieno iš šių veiksmų: užtikrina vaikui laikinąją priežiūrą pagal šio įstatymo 36⁴ straipsnio 1 dalį arba, jeigu nėra galimybių taikyti vaiko laikinąją priežiūrą pagal šio įstatymo 36⁴ straipsnio 1 dalį, paima vaiką iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą šio įstatymo 36⁵ straipsnyje nustatyta tvarka (VTAPĮ 36³ straipsnio 1 dalis).

19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą, vertindama vaiko situaciją turi nustatyti priežastis, dėl kurių vaikas yra nesaugioje aplinkoje, ir galimybes tas priežastis pašalinti. Visų pirma turi būti pasitelkiami tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą (VTAPĮ 35 straipsnio 4 dalis). Kai vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą dėl vienų ar kitų priežasčių yra nepajėgūs savarankiškai užtikrinti vaikui saugių gyvenimo ir vystymosi sąlygų, valstybės institucijos vertina pagalbos šeimai poreikį. Nepaisant galimų trumpalaikių ar net ilgalaikių socialinių ir kitų biologinės šeimos problemų, vaikas turi teisę augti savo biologinėje šeimoje – ten jam geriausia (VTAPĮ 33 straipsnio 4 dalis). Todėl valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos visų pirma padeda tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą tinkamai įgyvendinti vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali šios teisės visiškai įgyvendinti (VTAPĮ 13 straipsnis). Atsiradus vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniams bei rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko tėvais ir jų santykiais su vaiku, kai nėra pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, prioritetas taikomas vaiko išsaugojimui šeimoje, teikiant vaikui ir jo tėvams įstatymų nustatyta tvarka prevencinę ir (ar) kompleksinę pagalbą (VTAPĮ 33 straipsnio 5 dalis). Jei pagalbos teikti nėra galimybių, pavyzdžiui, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą yra nepajėgūs jos priimti ar atsisako ją priimti, arba ji neduoda teigiamų rezultatų, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba sprendžia, ar vaiko palikimas tokioje aplinkoje nesukelia realios tikimybės grėsmei vaikui kilti. Tik nepavykus prevencinėmis ir (ar) kompleksinės pagalbos paslaugomis ir priemonėmis išsaugoti vaiko jo biologinėje šeimoje, vaikas paimamas iš jos, nustatant jam laikinąją globą (rūpybą), o jeigu ir tai neperspektyvu, vaikui nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) arba jis įvaikinamas (VTAPĮ 33 straipsnio 6 dalis). Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra trauminė patirtis vaikui, todėl abiem atvejais valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi būti pakankamai tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo. Vaiko paėmimas nėra priemonė, skirta tėvams pagąsdinti, tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

20. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (Nr. 1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje, ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr., pvz., 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą, priimtą byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79 ir kt.).

21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismo nutartimi, kuria sprendžiamas klausimas dėl teismo leidimo paimti nepilnamečius vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą, patvirtinamas tik valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos atliktas veiksmas – vaiko paėmimas iš šeimos. Spręsdamas teismo leidimo paimti vaiką išdavimo klausimą, teismas turi įvertinti vaiko paėmimo iš šeimos organizavimo procesą, t. y. dėl kokių priežasčių buvo paimtas vaikas ir ar nebuvo galimybės užtikrinti vaikui saugią aplinką kitu būdu, pavyzdžiui, teikiant pagalbą šeimai, ar buvo išnaudotos galimybės sustiprinti šeimą ir palikti joje vaiką. Vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

22. Atskirajame skunde Skyrius akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis geriausiais vaikų interesais, turėjo labai atidžiai įvertinti galimą smurtą prieš vaikus K. ir M. S., ar tėvas tikrai taikė tinkamas auklėjimo priemones vaikams, ar aplinkybės, dėl kurių buvo iškilęs realus pavojus vaiko fiziniam, psichiniam saugumui, ir nustatyti rizikos veiksniai išnyko. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo argumentu, tačiau pažymi, jog pirmosios instancijos teismas šios pareigos nepažeidė ir, išanalizavęs bylos duomenis, išklausęs šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju byloje nėra pakankamai duomenų, kurie pagrįstų šeimos išskyrimą, kaip išimtinę ir kraštutinę priemonę.

23. Atskirajame skunde akcentuojama, kad teismas nepagrįstai neįvertino, jog abi mergaitės išreiškė aiškų nenorą grįžti tėvo namus. Taip pat pažymi, kad teismui pateiktoje medžiagoje buvo nurodyta, kad po tėvo apsilankymų nepilnametei K. S. sutrinka sveikata, mergaitė skundžiasi galvos skausmais, nebegali valgyti, bijo tamsos, pasidaro jautri, įsitempusi, o M. S. nevalingai šlapinasi į lovą.

24. Iš skundžiamos nutarties nustatyta, kad M. , apklausiama teismo posėdžio metu, nurodė, kad tėtis kartais išgeria, gyvendama su tėčiu jautėsi gerai, valgyti dažniausiai gamina tėtis, taip pat valgyti gamina ir K. . Pamokas padėdavo ruošti tėtis ir K. . Tėvas būna geras, linksmas, liūdnas, o kartais būna piktas. Pasiilgsta tėvo, norėtų grįžti namo. Apklausiama K. nurodė, kad tėvas kartais geria. Kai išgeria, būna linksmas, o kai negeria, būna ir geras, ir piktas. Gyvendama su tėvu buvo atsakinga už tvarką, turėdavo M. prižiūrėti. Šiuo metu jai geriau Šeimos ir vaiko gerovės centre. Jei tėvas pasikeistų (būtų geras, dažniau šypsotųsi, nepyktų), norėtų grįžti namo.

25. Šios nurodytos aplinkybės neleidžia Skyriaus argumentų, jog mergaičių nenoras sugrįžti į tėvo namus yra tvirtas ir nekinantis, vertinti kaip pagrįstų. Manytina, jog šis noras susijęs su tėvo elgesiu, t. y. mergaitės sutiktų ir norėtų grįžti į namus, jei tėvo elgesys ir nuotaika pasikeistų.

26. Atsakydamas į Skyriaus argumentą, jog po susitikimų su tėvu K. skundžiasi galvos skausmais, nebegali valgyti, bijo tamsos, pasidaro jautri, įsitempusi, o M. nevalingai šlapinasi į lovą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaikų paėmimas iš tėvo yra trauminė patirtis vaikams, todėl daryti kategorišką išvadą, jog mergaičių sveikata pablogėja ne dėl pačios susiklosčiusios situacijos, o tik dėl susitikimų su tėvu, negalima.

27. Skyrius taip pat akcentuoja, jog V. S. nepateikė jokių pagrindžiančių įrodymų, jog buvo sumuštas ar sužalotas ir dėl to negalėjo lankyti vaikų bei bendradarbiauti su Skyriaus specialistais bei Mobiliąja komanda. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog byloje nėra rašytinių įrodymų apie suinteresuoto asmens sužalojimus, tačiau taip pat atkreipia dėmesį į atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus paaiškinimus, t. y. iš teismo posėdžio metu K. teiktų paaiškinimų galima spręsti, jog, 2020 m. rugsėjo 28 d. į suintersuoto asmens namus atvykus socialinei darbuotojai su mergaitėmis, suinteresuotas asmuo buvo sužalotas.

28. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat detaliai paaiškina, kodėl Šeimos ir vaiko gerovės centre užfiksuota, kad pirmą kartą su mergaitėmis suinteresuotas asmuo susitiko tik 2020 m. spalio 25 d. Taip pat pastebėtina, jog 2020 m. lapkričio 10 d. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro rašte nurodyta, jog po 2020 m. spalio 25 d. V. S. apsilankymai Skyriuje tapo reguliarūs, dažniausiai tėvas apsilanko vakare, bendrauja su dukromis po 15 min. stebint darbuotojams. Taigi šiuo atveju nurodytų aplinkybių pakanka padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad, pagerėjus V. S. sveikatos būklei, jis aplankė savo dukras ir, kaip pastebėjo Centro direktorė, mergaites lanko nuolat.

29. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Skyriaus argumentu, jog aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo atsisakė registruotis Respublikiniame priklausomybių ligų centre, yra pakankama konstatuoti, jog suinteresuotas asmuo nededa maksimalių pastangų keisti savo elgesį. Kaip jau minėta šioje nutartyje, iš suinteresuoto asmens paaiškinimų matyti, jog jis neneigia, kad mergaičių paėmimo dieną vartojo alkoholį, tačiau nurodė nuo šiol alkoholio nevartosiantis visiškai, t. y. pripažįsta ir faktą ir supranta tokio poelgio neigiamą poveikį bei daromą žalą dukroms. Pažymėtina, kad Respublikinio priklausomybės ligų centro pažyma patvirtina, kad V. S. per 5 metų laikotarpį Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filiale nėra gydytas. Aplinkybių, jog suintersuotas asmuo girtauja, nenurodė ir byloje apklaustos liudytojos Ž. K. bei V. K.. Iš byloje esančios suinteresuoto asmens darbdavio charakteristikos matyti, jog V. S. apibūdinamas kaip veiklus, pareigingas ir nekonfliktiškas darbuotojas. Minėtoje charakteristikoje nėra minimos aplinkybės dėl galimų V. S. priklausomybių. Taigi visuma šių aplinkybių sudaro pagrindą suinteresuoto asmens paaiškinimus, jog alkoholio vartojimas buvo epizodinis, todėl pagalba siekiant atsikratyti žalingo įpročio (alkoholio vartojimo) jam nėra reikalinga, kadangi tam pakanka jo paties pastangų, vertinti kaip pagrįstus.

30. Iš 2020 m. lapkričio 5 d. Pagalbos plano nustatyta, kad atvejo nagrinėjimo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. S. paaiškino, jog mergaitėmis rūpinasi ir jas myli, stengiasi patenkinti visus jų poreikius. Nurodė, kad namuose visada yra maisto, mergaitės lanko mokyklą, jis dalyvauja mokyklos organizuojamuose tėvų susirinkimuose, bendrauja su vaikų auklėtojomis, mokyklos direktore. Visada palydi mergaites į mokyklą, nes rūpinasi jų saugumu. V. S. taip pat paaiškino, kad dabar dukras lanko kiekvieną vakarą, nuneša tai, ką jos mėgsta: dešrelių, šokolado, nuneša tai, ko jos paprašo. Nurodė, kad labai blogai jaučiasi, kad mergaičių nėra namuose, dėl jų jaudinasi. Papasakojo, kad vaikai turi augintinius: yra K. žiurkė ir akvariume auginamas vėžlys. Mergaitės turi dviračius, jais važinėdavosi po Palangą. Pasakojo, kad yra krikščionis, su vaikais dalyvavo ir lankė sekmadienines bažnytines pamaldas. Sutiko su siūloma psichologo pagalba ir konsultacijomis, sutiko ir su socialinių paslaugų teikimu.

31. Aplinkybes, jog V. S. palydi mergaites į mokyklą, patvirtina ir 2020 m. lapkričio 5 d. posėdžio metu apklausta VšĮ „Duomenys neskelbtini“ socialinė pedagogė K. G.. Ji nurodė, kad tėtis V. į pamokas ir iš pamokų kasdien lydėjo mergaites, jas pasitikdamas atnešdavo saldumynų, pabučiuodavo. Tačiau taip pat nurodė mananti, kad mergaitės buvo kontroliuojamos, V. S. dažnai su jomis kalbėdavo griežtu garsiu tonu, taip pat buvo kalbama ir su mokytojais.

32. Minėto posėdžio metu VšĮ „Duomenys neskelbtini“ direktorė D. G. paaiškino, kad V. S., kurį mokyklos bendruomenė pažįsta jau septinti metai, myli ir nori rūpintis dukterimis, tačiau stokoja bendrų socialinių bendravimo kompetencijų ir tėvystės įgūdžių. Kadangi pats neturi geros vaikystės patirties, yra našlys, jaučiasi labai nesaugus, visur mato grėsmes, dėl visko kaltina aplinkinius. Mano, kad šeimai reikalinga kompleksinė pagalba: socialinio darbuotojo, psichologo, šeimos specialisto.

33. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos šeimoms padalinio Darbo su šeimomis skyriaus socialinė darbuotoja darbui su šeimomis ir jų vaikais S. N. taip pat nurodė mananti, kad V. S. šeimai tikslinga teikti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugą.

34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog šeimos materialinės ir buitinės sąlygos keltų grėsmę vaikų sveikatai, gerovei, saugumui ar būtų netinkamos jiems gyventi šeimoje. Taip pat atkreipia dėmesį, jog M. susilaužius ranką V. S. ją kasdien po mokyklos vežiojo į reabilitacijos centrą, esantį Duomenys neskelbtini alėjoje, Klaipėdos mieste, t. y. rūpinasi mergaitės sveikata.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės yra pakankamos įsitikinti, kad V. S. nėra nusišalinęs nuo konstitucinės pareigos auginti savo vaikus, tačiau tikėtina, kad stokoja socialinių bendravimo kompetencijų ir tėvystės įgūdžių. Taigi, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamiems ir aprūpinamiems savo tėvų (šiuo atveju tėvo) šeimoje, nenustačius aplinkybių, kurios pateisintų nepilnamečių vaikų ir tėvo tolesnį išskyrimą, nagrinėjamu atveju išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš jų atstovo pagal įstatymą V. S. nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko teisių apsaugos institucijos pareiga visų pirma yra padėti tėvams įveikti iškilusius sunkumus. Vadovaujantis geriausių vaiko interesų principu vaikams turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jų gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą (VTAPĮ 4 straipsnio 1 punktas). Šiuo atveju šeimai teikiant intensyvias socialines paslaugas galima užtikrinti, kad vaikai ir tėvas gyventų kartu ir nebūtų pažeidžiamos vaikų teisės ir teisėti interesai.

36. Suinteresuotam asmeniui V. S. išaiškinama, jog jis ir toliau turi pareigą bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, vaiko teisių apsaugos institucijomis, aktyviai dalyvauti socialinių paslaugų programose, lankyti psichologo konsultacijas, rodyti pažangą realiais veiksmais formuojant tinkamo savo elgesio ir rūpinimosi vaikais įgūdžius.

37. Taip pat išaiškintina, kad pasikeitus situacijai ar esant nustatytoms naujoms aplinkybėms klausimai dėl vaikų paėmimo iš nesaugios aplinkos turi būti sprendžiami operatyviai atsižvelgiant išimtinai į vaikų interesus.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.