- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-176-430/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03433-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Skaineda logistics“, VšĮ „Ledo pankai“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui A. V. dėl žalos priteisimo, tretieji asmenys UAB „Skaineda logistics“, VšĮ „Ledo pankai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui A. V. (toliau – atsakovas) dėl žalos priteisimo, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo ieškovui 12 420 Eur skolos, 335 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio ir ar pas trečiuosius asmenis esančio nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, turtinių teisių, o taip pat piniginių lėšų areštą, esančių atsiskaitomose sąskaitose, 12 420 Eur sumai.
3. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas A. V. eina UAB „Skaineda logistics“ direktoriaus pareigas nuo 2021 m. rugsėjo 10 d., įsiskolinimas kreditoriui, kurio reikalavimo teises perėmė ieškovas, susidarė nuo 2022 m. sausio 31 d. iki 2022 m. kovo 17 d. Nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 1 d. iš įmonei priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos buvo išgryninta 107 340 Eur, nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki 2023 m. balandžio 21 d. UAB „Skaineda logistics“, vadovaujama A. V., skyrė 34 000 Eur finansavimą VšĮ „Ledo pankai“. Ieškovo įsitikinimu, nurodytos faktinės aplinkybės ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad įmonės direktorius ir akcininkas (atsakovas) savo nesąžiningas, civilinės atsakomybės aspektu neteisėtais ir kaltais veiksmais padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui.
Šalies argumentai
4. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas pažymi, jog prašoma priteisti suma yra didelė, nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas piktybiškai vengia mokėti skolą – paslaugos įvykdymo ir skolos atsiradimo data nuo 2022 m. sausio 31 d. iki 2022 m. kovo 17 d., tačiau su ieškovu tyčia neatsiskaityta. Ieškovo įsitikinimu, reikalavimas prima facie yra pagrįstas, yra būtinybė imtis neatidėliotinų poveikio priemonių prieš atsakovą ir nustatyti jam suvaržymus, nes yra reali tikimybė, kad jis neatsiskaitys ir nesugebės toliau įvykdyti savo įsipareigojimų ieškovui. Nurodo, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas, kuriuo ieškovo reikalavimai bus patenkinti, negalės būti įvykdytas, kadangi atsakovas gali neturėti pakankamai turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Pažymi, jog atsakovas veikia nesąžiningai ir sąmoningai nevykdo sutartinių įsipareigojimų, todėl yra pagrindas manyti, kad ir teismo proceso metu atsakovas veiks nesąžiningai, nesąžiningumas gali pasireikšti nenukreipiant gautinų lėšų atsiskaitymui su ieškovu arba siekiant išparduoti ar kitaip perleisti turimą turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. spalio 7 d. nutartimi prašymą tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones –areštavo 12 420 Eur skolos sumai atsakovui A. V. priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, o nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto nesant ar esant nepakankamai – atsakovui priklausančias pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovui disponuoti ar naudotis nurodytu turtu, paliekant jam teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (-as) ir leidžiant jam atsiskaityti su ieškovu.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys preliminariai yra pagrįstas, kadangi ieškovas kartu su ieškiniu pateikė rašytinius įrodymus, jog atsakovas yra UAB „Skaineda logistics“ direktorius bei vienintelis akcininkas, taip pat rašytinius įrodymus, pagrindžiančius reikalavimą 12 420 Eur įsiskolinimo sumai.
7. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad 12 420 Eur piniginio pobūdžio reikalavimas atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, vertintinas pakankamai dideliu, todėl grėsmė teismo sprendimo įvykdymui jo tenkinimo atveju preziumuojama. Pažymėjo, kad UAB „Skaineda logistics“, kurios direktoriumi ir vieninteliu akcininku yra atsakovas, jau ilgą laiką delsia tinkamai įvykdyti savo piniginę prievolę, šios prievolės įvykdymas nėra niekuo iš anksto užtikrintas, atsakovas su ieškovu dėl ginčo prievolės vykdymo nebendradarbiauja, vengia grąžinti skolą bei susitarti su ieškovu dėl ginčo išsprendimo taikiai. Šių aplinkybių visuma teismo vertinimu, duoda pagrindą spręsti, jog, netaikant laikinų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali žymiai pasunkėti ar tapti negalimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:.
8.1. Atsakovas nedirba įmonėje nuo 2024 m. birželio 1 d. Ieškiniu neginčijami įmonės sudaryti sandoriai, jų neprašoma pripažinti negaliojančiais ar niekiniais.
8.2. Atsakovas nėra atsakingas už įmonės lėšas ir nėra byloje tai pagrindžiančių įrodymų. Įmonės turtas yra atskiras nuo buvusio vadovo turto, vadovas nėra atsakingas savo lėšomis už įmonės prievoles. Akivaizdu, kad ieškinys nepagrįstas.
8.3. Įmonės kreditorius yra sankcionuotų asmenų dėl karo sąraše ir šių prievolių vykdymas įmonei nebuvo galimas. Įmonė negali prievolių vykdyti ir naujam galimam kreditoriui, kadangi taip yra apeinamos taikytos tarptautinės sankcijos. Buvęs vadovas nėra atsakingas už įmonės prievoles ir jam taikyti atsakomybės nėra jokio pagrindo.
8.4. Laikinosios apsaugos priemonės priimtos fizinio asmens, kuris nėra vadovas, atžvilgiu naikintinos.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Priešingai nei teigia apeliantas, pagal VĮ Registrų centras 2024 m. lapkričio 20 d. Lietuvos respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija UAB „Skaineda logistics“ vadovas/direktorius yra A. V..
9.2. Atsakovo pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimas dėl UAB „Skaineda logistics“ apdraustojo socialinio draudimo pabaigos, yra be detalių metaduomenų, todėl negalima nustatyti dokumento datos ar numerio ir ar tikrai toks ir tokio turinio dokumentas buvo priimtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus.
9.3. Iš į bylą pateiktos medžiagos, o būtent susirašinėjimo su atsakovu A. V. matyti, kad atsakovas 2024 m. rugpjūčio 14 d. ragino ieškovą atsiųsti taikos sutarties projektą, o 2024 m. rugpjūčio 19 d. patvirtino, kad sutartį gavo ir persiuntė teisininkui patikrinimui. Toks atsakovo elgesys tik patvirtina jo nesąžiningumą ir siekį klaidinti ieškovą dėl faktinių aplinkybių. Atsakovo teiginys, kad nuo 2024 m. birželio 1 d. jis buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, reiškia, jog atsakovas nebuvo teisėtas subjektas taikos sutarties pasirašymui. Ši aplinkybė ne tik rodo atsakovo veiksmų neatitikimą teisės normoms, bet ir patvirtina atsakovo vadovavimo įmonei tiek de jure, tiek de facto, nepaisant jo teiginių apie pasitraukimą iš vadovo pareigų. Toks elgesys atskleidžia, kad atsakovas faktiškai ir toliau dalyvavo įmonės valdyme, vykdydamas finansines operacijas, kurios prieštarauja jo argumentams apie negalėjimą vykdyti prievolių dėl taikomų sankcijų.
9.4. Atsakovas nurodo, kad nėra atsakingas už įmonės lėšas, įmonės turtas yra atskiras nuo buvusio vadovo turto, vadovas nėra atsakingas savo lėšomis už įmonės prievoles. Toks atsakovo teiginys patvirtina, kad jis, eidamas UAB „Skaineda logistics“ vadovo pareigas, nesielgė tinkamai, nesilaikė atidumo ir rūpestingumo pareigų, kaip to reikalauja įstatymai ir gero vadovo standartai. Vadovas nesirūpino įmonės lėšomis, jų panaudojimu įmonės veiklai, dėl ko lėšos buvo neefektyviai panaudotos arba iššvaistytos. Pagal CK 2.87 straipsnį, juridinio asmens valdymo organų nariai privalo veikti išimtinai juridinio asmens interesais, elgtis atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Nesilaikant šių reikalavimų ir pažeidžiant įmonės interesus, atsiranda asmeninė vadovo atsakomybė. Jei dėl tokių veiksmų įmonei kyla nuostolių arba įmonė tampa nepajėgi vykdyti prievolių kreditoriams, atsakomybė gali būti taikoma vadovo asmeniniu turtu.
9.5. Priešingai nei teigia atsakovas pirminiam kreditoriui Baltarusijos privačiai transporto unitarinei įmonei "EVROREJS" nėra ir nebuvo taikomos atsakovo minėtos sankcijos, taip pat atsakovas nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Skolininkas Skaineda logistics, UAB, turi atsiskaitomąją sąskaitą Lenkijos Respublikoje banke, kuris leidžia atlikti pavedimus į Baltarusiškus bankus. Taigi, atsakovo teiginys, kad jis negalėjo įvykdyti prievolės dėl sankcijų, yra nepagrįstas. Remiantis pateiktais banko išrašais matyti, kad atsakovas 2022 m. kovo mėnesį atliko mokėjimą pirminiam kreditoriui "EVROREJS", taip pat buvo įvykdyti bankiniai pavedimai kitoms Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos įmonėms.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir . absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui priklausančio turto areštas 12 420 Eur sumai.
Dėl atsakovo rašytinių paaiškinimų
13. Apeliantas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose teikiami atsikirtimai į ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiama ieškinys.
14. Pažymėtina, kad bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 43 punktas).
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pateikti paaiškinimai apie atsakovo kaip UAB „Skaineda“ vadovo atliktus veiksmus yra susiję su ginčo esme, tačiau neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl skundžiamos nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės pagrįstumo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas apelianto pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisako priimti.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
16. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirąjį skundą iš esmės motyvuodamas tuo, kad ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, kadangi ieškiniu neginčijami įmonės sudaryti sandoriai, tačiau jų neprašoma pripažinti negaliojančiais, be to atsakovas nėra atsakingas už įmonės lėšas, kadangi vadovo turtas yra atskiras nuo buvusio vadovo turto.
17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią atsirasti aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir kartu užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.
Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo
18. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų, iš pirmo žvilgsnio) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Lietuvos apeliacinio teismų praktikoje jau yra suformuota taisyklė, kad teismas, spręsdamas dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, nes pakanka tik įsitikinti, ar ieškinys atitinka teisės aktuose jo turiniui ir formai nustatytus reikalavimus ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019; 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-41-464/2021).
19. Ieškovo reikalavimas laikomas akivaizdžiai nepagrįstu tik tada, kai ieškovas pasirenka neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba tada, kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kitaip tariant, tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo tikrai negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018; 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1283-464/2018; 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1763-516/2020).
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Ieškovas įstatymų nustatyta tvarka pateikė ieškinį, suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai šios išvados nepaneigia. Apelianto išdėstyti argumentai apie tai, kad jis šiuo metu nėra įmonės vadovas, apie vadovo ir įmonės turto atskirumą bei kitas aplinkybes apie priežastis apie prievolės nevykdymą, nėra pagrindas laikyti ieškinį preliminariai nepagrįstu. Pažymėtina, kad šios aplinkybės vertintinos ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procese, o ginčą sprendžiant iš esmės.
21. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas nėra skirtas bylai (ginčui) iš esmės išspręsti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šiuo aspektu nuosekliai pasisakoma, kad ieškinio pripažinimas preliminariai pagrįstu pagal prima facie doktriną negali būti suprantamas kaip teismo pareiga jau šioje bylos proceso stadijoje, t. y. sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo galimybės, nuodugniai įvertinti kiekvieną šalies argumentą ar įrodymą, turintį teisinės reikšmės ieškinio reikalavimų patenkinimui ar nepatenkinimui, t. y. tokios sąlygos (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) įvertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų, pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020).
22. Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl šios privalomos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlygos pirmosios instancijos teismas sprendė teisingai.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui
23. Antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką.
24. Pažymėtina, jog vertindamas, ar yra antroji būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovui, įvykdymui, teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-916-881/2023).
25. Nagrinėjamu atveju ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį grindė tuo, jog prašoma priteisti suma yra didelė. Pirmosios instancijos teismas taip pat sutiko su tokiu ieškovo argumentu ir konstatavo, kad reikalavimas atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, sumokėti (priteisti) 12 420 Eur sumą, vertintinas pakankamai dideliu, todėl grėsmė teismo sprendimo įvykdymui jo tenkinimo atveju preziumuojama. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija neturi pagrindo sutikti. Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad yra grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020 18 punktas). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinio sumos dydis yra pagrindas taikyti atsakovui ribojimus disponuoti turtu. Kita vertus atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį nevertino, todėl išvada ar 12 420 Eur suma atsakovui yra didelė nepagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
26. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas grindė ir tuo, kad atsakovas piktybiškai vengia mokėti skolą, todėl yra reali tikimybė, kad jis neatsiskaitys ir nesugebės toliau įvykdyti savo įsipareigojimų ieškovui, kadangi atsakovas gali neturėti pakankamai turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Pirmosios instancijos teismas iš esmės sutiko ir su šiais ieškovo argumentais ir skundžiama nutartimi konstatavo, kad UAB „Skaineda logistics“, kurios direktoriumi ir vieninteliu akcininku yra atsakovas, jau ilgą laiką delsia tinkamai įvykdyti savo piniginę prievolę, šios prievolės įvykdymas nėra niekuo iš anksto užtikrintas, atsakovas su ieškovu dėl ginčo prievolės vykdymo nebendradarbiauja, vengia grąžinti skolą, todėl netaikant laikinų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali žymiai pasunkėti ar tapti negalimu.
27. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus (atliekamus) veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-916-881/2023). Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovo galimas nesąžiningas elgesys santykiuose, dėl kurių tarp šalių nagrinėjamas teisminis ginčas, o atliekami ar realiai ketinami atlikti atsakovo veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį tokiu būdu (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti), kad būtų apsunkintas ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-916-881/2023).
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nepateikė įrodymų ar argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti apie galimą atsakovo nesąžiningumą. T. y. nepateikti įrodymai apie realiai atliekamus ar ketinamus atlikti atsakovo veiksmus, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį tokiu būdu, kad būtų apsunkintas ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek ieškovas, tiek pirmosios instancijos teismas akcentavo UAB „Skaineda logistics“ vengimą sumokėti skolą. Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia ieškinį ne dėl minėtos skolos iš UAB „Skaineda logistics“ priteisimo, o dėl žalos atlyginimo iš atsakovo, kaip minėtos įmonės vadovo, neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, ieškovo nurodomas UAB „Skaineda logistics“ vengimas sumokėti skolą neturi teisinės reikšmės, vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui poreikį ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui.
29. Esant nurodytų aplinkybių visumai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo nuosekliai šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, nepagrįstai sprendė, kad ieškovas įrodė antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą.
30. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia skundžiama nutartis naikinama, o ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo J. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui A. V. atmesti.