- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- e2-41-464/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01241-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- Polins Sp
- Atsakovas
- M. J. M., T. A., T. S., Toleranceins Sp
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Polins Sp. Z. O. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-4039-432/2020 pagal ieškovo Polins Sp. Z. O. O. ieškinį atsakovams M. J. M., T. A., T. S. (T. S.) ir Toleranceins Sp. Z. O. O. dėl neteisėto komercinių paslapčių panaudojimo, nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo ir žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Polins Sp. Z. O. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:
1.1. uždrausti atsakovams M. J. M., T. A., T. S. ir Toleranceins Sp. Z. O. O. panaudoti, atskleisti ir perduoti ieškovui priklausančias komercines paslaptis, įskaitant, bet neapsiribojant Komercinės paslapties ir konfidencialios informacijos aprašo 5, 6 punktuose nurodytą informaciją;
1.2. priteisti solidariai iš visų atsakovų 500 000 Eur žalos atlyginimą;
1.3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas buvo įsteigtas 2016 metais, jis užsiima draudimo agento veikla, draudimo produkcijos platinimu Lenkijos teritorijoje, tačiau jo akcininkais yra Lietuvos Respublikos piliečiai, o buveinė – Vilniuje. Pasak ieškovo, atsakovas M. J. M. nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki 2020 m. birželio 22 d. buvo įmonės direktoriumi, atsakovas T. A. nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2020 m. liepos 16 d. – kainodaros aktuaru, atsakovas T. S. nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2020 m. liepos 16 d. – projektų vadovu. Su atsakovais buvo pasirašyti susitarimai dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Visi šie asmenys buvo atsakingi už derybų vedimą su draudimo bendrove Accredited, kurios produktus buvo ketinama platinti Lenkijos rinkoje, ir su kuria 2020 metų gegužės mėn. buvo suderintos sutarties sąlygos bei rengiamasi ją pasirašyti. Atsakovai 2020 metų birželio–liepos mėn. nutraukė su ieškovu sudarytas darbo sutartis nenurodydami svarbios priežasties. Bendrovė Accredited 2020 m. rugpjūčio 19 d. raštu informavo ieškovą, kad derybas dėl sutarties sudarymo nutraukia, kadangi iš įmonės veiklos pasitraukė pagrindiniai darbuotojai – atsakovai. Pasak ieškovo, taip jam tapo žinoma, kad atsakovai 2020 m. birželio 5 d. įsteigė naują įmonę – Toleranceins Sp. Z. O. O., kuri vedė derybas su Accredited dėl jos produktų platinimo.
3. Ieškovo teigimu, atsakovai, buvę jo darbuotojai, atskleidė, o atsakovas Toleranceins Sp. Z. O. O. neteisėtai pasinaudojo ir naudoja savo veikloje, įskaitant derybose su Accredited, jo konfidencialią informaciją, t. y. jo komercines paslaptis, informaciją apie verslo modelį, draudimo rizikos vertinimą, prisiėmimą bei valdymą, draudimo įmokas, draudimo techninius atidėjinius, žalų reguliavimą ir prevenciją, investavimą, sutarčių su klientais turinį ir kt. Atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmai pasireiškė ir verslo perkėlimu į jų naujai tam tikslui įsteigtą įmonę, siekiant vykdyti analogišką ieškovo vykdytai veiklą. Todėl prašo įpareigoti atsakovus nutraukti tokius nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir atlyginti dėl to patirtą žalą. Pasak ieškovo, vadovaujantis Accredited pateiktu verslo planu, jo planuotas pelnas pirmaisiais bendrovės veiklos metais turėjo siekti 1 098 000 Eur, ši prognozė buvo siejama ir su ankstesnių metų ieškovo veiklos rodikliais. Mano, kad tuo atveju, jei atsakovai nebūtų atlikę neteistų veiksmų, ieškovas būtų gavęs būtent tokį pelną, visgi prašo priteisti solidariai iš atsakovų, kurie veikė kartu, tik pusę šios sumos, t. y. 500 000 Eur.
4. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: (1) uždrausti visiems atsakovams naudoti, atskleisti ir perduoti ieškovui priklausančias komercines paslaptis, įskaitant, bet neapsiribojant, komercinės paslapties ir konfidencialios informacijos aprašo 5, 6 punktuose nurodytą informaciją; (2) areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nepakankant – areštuoti atsakovams priklausančius kilnojamuosius daiktus, vertybinius popierius, obligacijas, pinigines lėšas, turtines teises ir kitą turtą (įskaitant ir bendrą su kitais asmenimis), esančius pas atsakovus ir / ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, įkeisti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti.
5. Tvirtina, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jame nurodytos konkrečios faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai dėl atsakovų atliktų neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų. Mano, kad tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovai negalėtų bylos nagrinėjimo metu nesąžiningai naudotis ieškovo konfidencialia informacija, įskaitant komercines paslaptis, taip didindami ieškovo patiriamą žalą. Pažymi, kad, sužinojęs apie jo teises pažeidžiančius veiksmus, ieškovas nedelsdamas ėmėsi priemonių sustabdyti tokį atsakovų neteisėtą veikimą – kreipėsi į atsakovus, reikalaudamas susilaikyti nuo jo teises pažeidžiančių veiksmų, taip pat apie jo teisių pažeidimus informavo Lenkijos ir Maltos draudimo priežiūros institucijas. Teigia, kad atsakovai gali įkurti kitą įmonę ir į ją perkelti veiklą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 23 d. nutartimi ieškovo Polins Sp. Z. O. O. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
7. Teismas sprendė, kad neegzistuoja ir nėra įrodyta nė viena iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, t. y. nei ieškinio preliminarus pagrįstumas, nei rizika teismo sprendimo tinkamam įvykdymui.
8. Pasisakydamas dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, teismas nurodė, kad faktinis ieškinio pagrindas iš esmės sutampa su paties ieškovo ieškinyje, jo 20 punkte, nurodytomis ir teisės aktuose apibrėžiamomis komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąvokomis. Ieškovas nenurodė konkrečių duomenų, kuriuos, jo manymu, neteisėtai perdavė atsakovai fiziniai asmenys ir gavo bei panaudojo atsakovas Toleranceins Sp. Z. O. O., nenurodė, kokiuose šaltiniuose (taisyklėse, aprašuose, kataloguose, įsakymuose ar kitokiuose konkrečiuose vidaus dokumentuose, sutartyse su konkrečiais kontrahentais, laiškuose, elektroninio susirašinėjimo duomenyse, klientų sąrašuose, kurie laikomi tam tikrose duomenų kaupyklose ar pan.) buvo laikoma informacija, kuri yra šio ginčo dalykas, kokia konkreti informacija apie kokius konkrečius klientus ar objektus buvo perduota ir panaudota. Be to, ieškovo konfidenciali medžiaga atsakovą Toleranceins Sp. Z. O. O. galėjo pasiekti per buvusį ieškovo derybų partnerį, bendrovę Accredited, kadangi pats ieškovas nurodė, kad šiai bendrovei buvo pateikta konfidenciali ieškovo informacija.
9. Teismas padarė išvadą, kad ieškovui nenurodžius konkrečių atsakovų perduotos ir panaudotos medžiagos duomenų, nėra galimybės patikrinti ir ieškovo teiginių teisingumo bei įvertinti, ar atsakovų veiksmai prieštaravo ieškinyje nurodytiems ieškovo vidaus teisės aktams ir konkurenciją reglamentuojančioms teisės normoms. Ieškovui ieškinyje nurodžius aplinkybes, kad jis pats yra perdavęs konfidencialią informaciją buvusiam derybų partneriui, bendrovei Accredited, atsakovų fizinių asmenų veiksmai nėra vienintelis konfidencialios informacijos perdavimo atsakovui Toleranceins Sp. Z. O. O. šaltinis. Dėl to, teismo nuomone, šioje bylos proceso stadijoje darytina išvada, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės apie atsakovų veiksmus, ieškovo manymu, pažeidusius jo vidaus teisės aktus ir konkurenciją reglamentuojančias teisės normas, nesudaro pagrindo ieškinyje pareikštiems reikalavimams patenkinti, t. y. ieškinys prima facie (iš pirmo žvilgsnio) yra nepagrįstas.
10. Teismo vertinimu, neįrodyta ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Atsakovai, fiziniai asmenys, yra sudarę su ieškovu konfidencialumo susitarimus. Pagal šių susitarimų nuostatas atsakovai prisiėmė prievoles saugoti ir neatskleisti ieškovo komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos. Kadangi ši prievolė įtvirtinta konfidencialumo susitarimuose, papildomai jos vykdymo užtikrinti teismo nutartimi nereikia, nes nutarties nuostatas atsakovai turi galimybę pažeisti taip pat, kaip ir sutarties nuostatas. Ieškovui yra žinomi atsakovų duomenys, jie nesislapsto ir kol kas, teismo vertinimu, iš ieškovo pateiktų duomenų negalima spręsti, kad atsakovai aktyviais veiksmais veiktų priešingai ieškovo interesams. Teismas atkreipė dėmesį ir tai, kad pats ieškovas nurodė jau ėmęsis veiksmų tam, kad nekiltų grėsmė jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
11. Nurodytų argumentų pagrindu teismas padarė išvadą, kad negali būti tenkinamas ir ieškovo prašymas areštuoti atsakovams priklausantį turtą, nes nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai galėtų vengti vykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovas Polins Sp. Z. O. O. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas padarė neteisėtą išvadą, kad ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Ieškinio faktinis pagrindas grindžiamas bendrais atsakovų atliktais nesąžiningos konkurencijos veiksmais, kurie, kaip aiškiai nurodyta ieškinyje, pasireiškė ieškovo komercinės paslapties neteisėtu perdavimu ir panaudojimu bei verslo perkėlimu į atsakovų įsteigtą bendrovę Toleranceins Sp. Z. O. O.
12.2. Priešingai nei nurodė teismas, ieškinys grindžiamas ne prielaidomis apie galimus ar būsimus veiksmus ir dėl jų galinčią atsirasti žalą, o vadovaujantis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios aiškiai įrodo, kad ieškovas neteko suplanuoto draudimo agento verslo ir taip atsitiko dėl atsakovų bendrų suderintų nesąžiningų veiksmų, šiems pasinaudojus jiems, kaip darbuotojams, ieškovo perduota informacija apie draudimo agento verslą. Atsakovai perėmė potencialų partnerį, įsteigė naują bendrovę, siekdami vykdyti analogišką, kaip ir ieškovo, veiklą.
12.3. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad ieškinyje nenurodyta, kokią konfidencialią informaciją panaudojo atsakovai. Ieškinyje aiškiai nurodyta, kokia informacija buvo naudota derybose su Accredited, t. y. verslo planas, veiklos finansiniai rodikliai, draudimo tarpininkų sąrašai su kontaktais ir kt. Ta pačia informacija grindžiamos ir Toleranceins Sp. Z. O. O. derybos su Accredited, o Toleranceins Sp. Z. O. O. naudojasi ir kitomis ieškovo komercinėmis paslaptimis – informacija apie verslo modelį, draudimo įmokas, draudimo techninius atidėjinius, žalų reguliavimą ir prevenciją, rizikų valdymą, investavimą; sutarčių tarp bendrovės ir kitų subjektų nuostatomis; informacija apie bendrovės derybas su kitais asmenimis dėl sutarčių sudarymo ir sudarytų sutarčių nuostatų; informacija, susijusia su draudimo sutarčių sudarymu ir vykdymu.
12.4. Byloje esant duomenų, kad atliekamas neteisėtas komercinės paslapties panaudojimas, teismas ne tik turi, bet ir privalo laikinai, iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės, uždrausti atlikti tokius neteisėtus komercinės paslapties panaudojimo veiksmus. Priešingu atveju, išnagrinėjus bylą iš esmės, teismo sprendimu nustatytas draudimas panaudoti komercines paslaptis gali neturėti jokio poveikio, o teismo sprendimo įvykdymas ne tik taps neįmanomas, bet ir beprasmis. Teismas, atmesdamas reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti ieškovo komercinių paslapčių panaudojimą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
12.5. Ieškinys pareikštas dėl didelės ieškovui padarytos žalos atlyginimo, o ši žala padaryta akivaizdžiai nesąžiningais, į ieškovo sužlugdymą nukreiptais atsakovų veiksmais. Todėl nors ieškovas šiuo metu neturi tikslių duomenų apie tai, ar atsakovai atliko konkrečius veiksmus, susijusius su jų turto perkėlimu, atsakovų nesąžiningumas leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad tokie veiksmai bus atlikti. Todėl teismas turėjo areštuoti atsakovams priklausantį turtą.
12.6. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Jei išnagrinėjus bylą paaiškėtų, kad atsakovai ieškovo komercinių paslapčių nenaudojo ir nenaudoja, teismo pritaikytas laikinas draudimas naudoti komercines paslaptis negali turėti jokios įtakos atsakovų veiklai ir jos suvaržyti. Arešto turimam kilnojamam ir nekilnojamam turtui pritaikymas taip pat niekaip neapribos atsakovų galimybės užsiimti profesine ir verslo veikla.
Atsiliepimas
13. Atsakovai M. J. M., T. A., T. S. ir Toleranceins Sp. Z. O. O. atsiliepime prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
13.1. Ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, kad vykdydama veiklą Toleranceins Sp. Z. O. O. remiasi (ir remsis) ieškovo komercinėmis paslaptimis. Ieškovui yra žinoma, kad atsakovas nei Lietuvoje, nei Lenkijoje nėra įrašytas į draudimo produktų platintojų sąrašą, jam nėra suteikta teisė verstis tokia veikla, todėl jis net teoriškai negali naudoti ieškovo komercinių paslapčių.
13.2. Ieškovas taip pat pateikė klaidingus duomenis, kad atsakovai darbo sutartis su juo nutraukė dėl jam nežinomų priežasčių. Sutartis nutraukė pats ieškovas dėl darbo organizavimo pakeitimų. Dėl to ir tai, kad Accredited nutraukė derybas su ieškovu, yra tik jo paties veiksmų pasekmė.
13.3. Nei iš ieškinio, nei iš atskirojo skundo turinio nėra aišku, kokią ir kaip galbūt ieškovo komercinę paslaptį sudarančią informaciją tariamai naudojo atsakovai.
13.4. Ieškovas neįrodė galimo atsakovų nesąžiningumo, siekiant išvengti galimai jiems nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Pats ieškovas nurodė, kad tokių įrodymų neturi ir negali pateikti. Tuo tarpu ieškovo deklaruojami neva nesąžiningos konkurencijos veiksmai sudarys bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką ir jie negali būti vertinami kaip atsakovų nesąžiningumą patvirtinančios aplinkybės. Vien pareikšto ieškinio suma taip pat neturi reikšmės nagrinėjamu klausimu ir negali būti vertinama kaip atsakovų nesąžiningumą pagrindžianti aplinkybė.
13.5. Priešingai nei tvirtina ieškovas, turto areštas ne tik labai apribotų atsakovų teises, bet ir ieškovui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas. Turto, be kita ko, ir piniginių lėšų, areštas suvaržytų ne tik atsakovų profesinę veiklą, bet ir jų asmeninį gyvenimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. spalio 23 d. nutartimi apelianto Polins Sp. Z. O. O. prašymą taikyti dviejų rūšių laikinąsias apsaugos priemones, t. y., pirma, uždrausti visiems keturiems atsakovams naudoti, atskleisti ir perduoti apeliantui priklausančias komercines paslaptis, įskaitant, bet neapsiribojant, komercinės paslapties ir konfidencialios informacijos aprašo 5 ir 6 punktuose nurodytą informaciją, antra, areštuoti atsakovams priklausantį 500 000 Eur vertės turtą, atmetė nenustatęs abiejų būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų – ir ieškinio reikalavimų tikėtino pagrįstumo, ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ta apelianto atskirojo skundo dalimi, kuria kvestionuojama pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, susijusi su ieškinio preliminariu nepagrįstumu.
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo konstatavimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste negali būti tapatinamas su ieškinio pagrįstumo konstatavimu ginčą išnagrinėjus iš esmės. Spręsdamas tokį procesinį klausimą, teismas netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, vien preliminariai nustatydamas tikimybę, kad pateiktų argumentų, nurodytų faktinių aplinkybių bei pridėtų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019). Šios pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.
17. Pažymėtina, kad teismas preliminarų ieškinio nepagrįstumą galėtų konstatuoti tik tais atvejais, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, jog reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018; 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1763-516/2020). Taip pat preliminarų ieškinio nepagrįstumą galima konstatuoti ir tais atvejais, kai dėl ginčo esmės jau yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-489-943/2018; 2020 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-13-236/2020).
18. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvardijo aktualią tokio klausimo išnagrinėjimui teismų praktiką (žr. skundžiamos nutarties 6 punktą), tačiau preliminaraus ieškinio (ne)pagrįstumo sąvoką šiuo konkrečiu atveju interpretavo pernelyg plečiamai. Klausimai, susiję su ginčo (ieškinio reikalavimų) teisiniu kvalifikavimu, šalių pateiktų argumentų bei įrodymų vertinimu, taip pat su įrodymų (ne)pakankamumu ieškiniui patenkinti yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Todėl šiuo aspektu sutiktina su apeliantu, kad tik ištyrus bei pagal CPK nustatytas bendrąsias įrodinėjimo taisykles įvertinus byloje esančių įrodymų visumą galės būti atsakyta į klausimą, ar ieškinio reikalavimai yra pagrįsti ir gali būti patenkinti.
19. Nagrinėjamu atveju apelianto ieškinio turinys leidžia įsitikinti, kad jis suformulavo ieškinio faktinį pagrindą, nurodė, kad ginčas kilo dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo ir jų uždraudimo bei dėl to atsiradusios turtinės žalos atlyginimo, ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžiami atitinkami reikalavimai, t. y. aplinkybes, susijusias su apelianto vykdoma veikla, atsakovų ir apelianto buvusiomis sąsajomis, jų pradėtu nauju verslu ir kt. Prie ieškinio taip pat pridedami tokie rašytiniai įrodymai, kaip apelianto komercinės paslapties ir konfidencialios informacijos aprašas, darbo sutarčių su atsakovais kopijos, šalių susirašinėjimai ir kt. Tokių faktinių aplinkybių nustatymas yra pakankamas šioje proceso stadijoje spręsti, kad apelianto pareikštas ieškinys laikytinas atitinkančiu jam keliamus preliminaraus pagrįstumo pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną reikalavimus, o pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog ši pirmoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti neįrodyta, suklydo.
Dėl grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui
20. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sietinas su dviejų būtinųjų sąlygų nustatymu, tokį prašymą teikianti šalis turi įrodyti ir grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui buvimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo konkrečiu atveju tokia sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių institutui taikyti, kaip atsakovų nesąžiningi veiksmai, keliantys grėsmę būsimo galbūt palankaus apeliantei teismo sprendimo įvykdymui, nebuvo įrodyta. Apelianto atskirojo skundo argumentai kitokios išvados nesuponuoja.
21. Kaip minėta, apeliantas pareiškė du savarankiškus reikalavimus – dėl komercinės paslapties naudojimo uždraudimo ir žalos, padarytos pažeidus komercinę paslaptį, atlyginimo bei prašė taikyti Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo (toliau – KPTAĮ) 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti naudoti informaciją, sudarančią komercinę paslaptį, taip pat taikyti atsakovams priklausančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų bei turtinių teisių areštą.
22. Pagal KPTAĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas komercinės paslapties turėtojo prašymu CPK nustatyta tvarka gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) laikinai nutraukti komercinės paslapties naudojimą ar atskleidimą arba, atsižvelgdamas į aplinkybes, uždrausti naudoti ar atskleisti komercinę paslaptį; 2) uždrausti gaminti, siūlyti, pateikti rinkai ar naudoti su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes arba jas importuoti, eksportuoti arba saugoti šiais tikslais; 3) sulaikyti arba pristatyti galimai su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes, įskaitant importuotas prekes, siekdamas užkirsti kelią joms patekti į rinką ar išleisti į apyvartą; 4) taikyti kitas CPK nustatytas laikinąsias apsaugos priemones.
23. To paties įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi teismui pateikti įrodymus, kad: 1) komercinė paslaptis egzistuoja; 2) jis yra komercinės paslapties turėtojas; 3) komercinė paslaptis neteisėtai gauta, naudojama ar atskleista arba kyla grėsmė, kad komercinė paslaptis bus neteisėtai gauta, panaudota ar atskleista. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, spręsdamas dėl prašymo taikyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones ir vertindamas jų proporcingumą, turi atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, įskaitant: 1) komercinės paslapties vertę ir kitas konkrečias jos ypatybes; 2) priemones, kurių buvo imtasi komercinei paslapčiai apsaugoti; 3) atsakovo veiksmus gaunant, naudojant arba atskleidžiant komercinę paslaptį; 4) neteisėto komercinės paslapties naudojimo arba atskleidimo poveikį; 5) teisėtus šalių interesus ir galimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba netaikymo poveikį šalims; 6) teisėtus trečiųjų šalių interesus; 7) viešąjį interesą; 8) pagrindinių teisių apsaugą.
24. Kaip nurodoma ir skundžiamoje teismo nutartyje, apeliantas grėsmės egzistavimą iš esmės grindė tokiomis aplinkybėmis, kad atsakovai gali įsteigti dar vieną naują bendrovę ir pradėti analogišką veiklą, atskirajame skunde šiuo aspektu papildomai pasisakydamas, kad tik uždraudus atsakovams naudotis informacija, sudarančią jo komercinę paslaptį, galės būti užtikrintas teismo sprendimo tinkamas įvykdymas, priešingu atveju teismo sprendimas taps beprasmis. Tačiau pirmiau aptartų, specialiame įstatyme numatytų sąlygų, kiek tai susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, apeliantas iš esmės neįrodinėja, nors tokią pareigą turi. Vien apelianto teiginiai dėl įmanomo (galimo) kitos bendrovės įsteigimo negali būti vertinami ir suprantami kaip reali grėsmė šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymui, o tokie hipotetiniai apelianto pasvarstymai savaime nėra pakankami laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
25. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad pats apeliantas pripažįsta jau ėmęsis savarankiškų veiksmų, siekdamas, jo manymu, neteisėtų atsakovų veiksmų užkardymui. Kaip nurodyta prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliantas kreipėsi į draudimo bendrovių priežiūrą vykdančias institucijas Lenkijoje ir Maltoje, informuodamas apie galimai prieštaraujančius teisės aktams atsakovų veiksmus. Šiame kontekste aktualūs ir atsakovų atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą argumentai, kad jie neketina ir nevykdo apelianto vykdytos veiklos, nes neturi tam specialių leidimų. Taigi, tarp šalių kilus tokio pobūdžio ginčui, vien apelianto teiginių ir jo įsitikinimo apie teoriškai egzistuojančią nesąžiningo konkuravimo grėsmę nepakanka jo prašomų ribojimų nustatymui.
26. Pasisakant dėl apelianto prašymo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti atsakovams priklausantį turtą bei pinigines lėšas, kurio vertė atitiktų jo pareikšto ieškinio 500 000 Eur sumą, pažymėtina, kad tiek pačiame prašyme, tiek ir atskirajame skunde tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis grindžiamas vieninteliu argumentu – ieškinio sumos dydžiu.
27. Tačiau, kitaip nei yra įsitikinęs apeliantas, tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis arba atsakovų finansinė padėtis, nėra priskiriamos prie grėsmę teismo sprendimo įvykdymui patvirtinančių faktų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-419-516/2018; 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1267-553/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-31-790/2020).
28. Nuoseklūs teismų išaiškinimai dėl tokių aplinkybių nepakankamumo laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo kontekste yra pateikti, visų pirma, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių instituto konservacinę paskirtį bei jo taikymo tikslus. Turto areštas bei nustatomas draudimas disponuoti turtu arba piniginėmis lėšomis nėra skirtas materialinių vertybių sulaikymui (juo labiau sukaupimui), kad vėliau iš šio turto (piniginių lėšų) arba šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su prašymą dėl turto arešto pareiškusia šalimi. Todėl šis apelianto prašymas galėjo būti tenkinamas tik jam konkrečiais faktais, nesusijusiais su pareikšto reikalavimo pagrindu įvardijamomis aplinkybėmis, kurių įvertinimas sudarys bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, įrodžius atsakovų nesąžiningumą bei jų siekį vengti sprendimo vykdymo.
29. Apeliantas nenurodė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad atsakovai iki bylos iškėlimo teisme dienos arba ją nagrinėjat ėmėsi veiksmų savo turtinei padėčiai bloginti, savo turtui perleisti, jį nuslėpti. Taip pat sutiktina su atsakovų atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir piniginių lėšų areštas galėtų turėti itin neigiamų padarinių tiek fizinių asmenų, tiek juridinio asmens veiklai. Apelianto atskirojo skundo argumentai, kad tokiai didžiulei pinigų sumai pritaikyti atsakovams disponavimo turtu bei piniginėmis lėšomis suvaržymai nesuteiktų jam nepagrįsto pranašumo, nesuvaržytų atsakovų teisių, yra deklaratyvūs ir aiškiai nepagrįsti. Dar daugiau, atsakovų turtines teises varžančių ribojimų taikymas, kai nėra pateikta visiškai jokių objektyvių duomenų apie atsakovų nesąžiningumą, išskyrus apelianto subjektyvų įsitikinimą, būtų neproporcingas ir nesuderinamas su bendraisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principais bei pagrindiniu šio instituto taikymo tikslu – nesąžiningo elgesio užkardymu.
30. Konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų visuma nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.