- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-28
- Bylos Nr.
- e2-916-881/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00859-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Launti“
- Ieškovas
- viešosios įstaigos „Visi lenktynininkai“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Launti“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Visi lenktynininkai“ netiesioginį ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Launti“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Tradingas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Visi lenktynininkai“ kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Launti“ 209 330 Eur ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti pinigines lėšas, priklausančias atsakovei UAB „Launti“ ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, už 209 330 Eur, o piniginių lėšų esant nepakankamai – areštuoti UAB „Launti“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą ir (ar) turtines teises, už 209 330 Eur, uždraudžiant bet kokį areštuotų lėšų, turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, leidžiant iš sąskaitose esančių piniginių lėšų mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, kitas privalomąsias įmokas, taip pat atsiskaityti su UAB „Tradingas“ ir (ar) ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino.
4. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
5. Teismas, įvertinęs ieškovės argumentus ir kartu su ieškiniu pateiktus duomenis, taip pat nusprendė, kad egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų. Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė, gavusi iš trečiojo asmens UAB „Tradingas“ jai pervestus 209 330 Eur, prekių, nei UAB „Tradingas“, nei ieškovei neperdavė. Vėliau UAB „Tradingas“ nutraukus su atsakove sutartinius santykius gautų piniginių lėšų taip pat negrąžino. Pagal valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro (toliau – Juridinių asmenų registras) duomenis atsakovė yra nauja įmonė, įsteigta 2022 m. gegužės 12 d., taigi, abejotinos jos finansinės galimybės ieškinio tenkinimo atveju padengti skolą. Be to, atsakovė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registro tvarkytojui, kas taip pat galimai įrodo, kad atsakovė slepia savo finansinę padėtį. Nors Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tačiau nagrinėjamu atveju negalima neatsižvelgti ir į tai, jog 209 330 Eur suma, kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovės, yra didelė. Neturėdamas kitų duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, teismas padarė išvadą, kad reikalaujama priteisti suma atsakovei yra didelė. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas nusprendė, kad atsakovės veiksmai leidžia nuspręsti apie egzistuojančią teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė UAB „Launti“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Priešingai nei nurodoma ieškinyje ir nutartyje, sutartiniai santykiai tarp atsakovės ir trečiojo asmens nėra nutraukti, šalys ir toliau tęsia bendradarbiavimą. Atsakovė nėra gavusi užsakymo pagal išankstinę sąskaitą atšaukimo. Nutartyje nurodyti teiginiai neva atsakovė ir trečiasis asmuo nutraukė sutartinius santykius ir atsakovė nesąžiningai negrąžina iš trečiojo asmens gautų lėšų yra nepagrįsti.
6.2. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovės elgesys yra nesąžiningas, jų tikslas – išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, ieškinyje nurodė aplinkybes, kurios nėra teisingos, todėl darytina išvada, jog pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino prašyme nurodytas aplinkybes ir nepagrįstai, nesant įrodymų, pagrindžiančių antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą, priėmė nepagrįstą nutartį.
6.3. Atsakovė įsteigta 2022 m. gegužės 12 d., o 2023 m. kovo 8 d. buvo pakeisti įmonės įstatai ir atsakovė pradėjo faktiškai vykdyti veiklą tik šiemet. Tai patvirtina ir viešai prieinami duomenys iš rekvizitai.lt apie atsakovės darbuotojų skaičių – atsakovė tik faktiškai pradėjusi vykdyti veiklą įdarbino darbuotojus (nuo 2023 m. kovo mėn.), kurių šuo metu yra septyni. Nors faktiškai pradėjus vykdyti veiklą tik 2023 m. kovo 8 d., finansinė atskaitomybė už 2022 metus nebuvo pateikta, tačiau neįrodo, kad atsakovė slepia savo finansinę būklę, ar elgiasi nesąžiningai.
Atsiliepimas
7. Ieškovė VšĮ „Visi lenktynininkai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atskirasis skundas grindžiamas aplinkybėmis ir argumentais, kurie yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl nenagrinėtini sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7.2. Byloje yra įrodyta reali grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
Šalies argumentai
7.3. Atsakovė net neginčija aplinkybės, kad ieškiniu prašoma priteisti pinigų suma jai yra labai didelė, o tai savaime rodo egzistuojant riziką galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
7.4. Beveik visa pas atsakovę turėjusi būti 2023 m. birželio 6 d. gauta 191 500 Eur suma, dingo, nors dėl ausinių pardavimo atsakovė dar tik derasi su tiekėjais. Atsakovė neneigia fakto, kad ji nevykdo imperatyvios pareigos pateikti Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų.
7.5. Viešai prieinami duomenys (iš rekvizitai.lt) rodo, kad atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo dieną pas atsakovę dirba tik trys darbuotojai. Vieši duomenys rodo, kad per kelis mėnesius atsakovės darbuotojų skaičius išaugo, o praėjus mėnesiui po to, kai atsakovė gavo beveik 200 000 Eur iš UAB „Tradingas“, atsakovės darbuotojų skaičius vėl pradėjo mažėti.
7.6. Atsakovė nepateikė įrodymų ar duomenų, paneigiančių realios grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą.
7.7. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
9. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).
11. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys preliminariai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada sutinka ir pažymi, kad teismo atliekamas prima facie (preliminariai pagrįstas) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir panašiai, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovė reikštų aiškiai nepagrįstą reikalavimą ar savo teises gintų netinkamu būdu, todėl konstatuotina, jog pirmoji sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistuoja.
12. Vertindamas, ar yra antroji būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes, identifikavus, kokio teisinio rezultato ir kokių padarinių atsiradimo siekiama pareiškus atitinkamą reikalavimą ar reikalavimus.
13. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
14. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus (atliekamus) veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019).
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog atsakovė, gavusi iš trečiojo asmens UAB „Tradingas“ jai pervestus 209 330 Eur, prekių, nei UAB „Tradingas“, nei ieškovei neperdavė, taip pat, kad atsakovė yra abejotinos finansinės būsenos, nes nėra pateikusi Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, pagrindžia egzistuojant ir antrąją sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, todėl atsakovės turtui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
16. Pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovo galimas nesąžiningas elgesys santykiuose, dėl kurių tarp šalių nagrinėjamas teisminis ginčas, o atliekami ar realiai ketinami atlikti atsakovo veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį tokiu būdu (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti), kad būtų apsunkintas ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje. Šiuo atveju ieškovė teisme kelia reikalavimą atsakovui dėl skolos, teigdama, kad atsakovė pagal sutartį iš trečiojo asmens gavo 209 330 Eur, tačiau neperdavė sutartyje nurodytų prekių. Taigi, klausimas, ar ieškovė pagrįstai reikalauja skolos priteisimo, ar prekės (ne)buvo pristatytos / perduotos, t. y. ar sutartis buvo įvykdyta / neįvykdyta tinkamai, yra civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, tačiau sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, prekių (ne)perdavimo / (ne)pristatymo aplinkybės negali patvirtinti ar paneigti tokių priemonių taikymo būtinumo.
17. Kaip jau buvo nurodyta, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu nurodyti ir įrodyti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Šiuo atveju ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė atliko, atlieka ar ketina atlikti aktyvius veiksmus, nukreiptus į turimo turto masės sumažinimą ar kitokį jo apsunkinimą, turėdamas tikslą išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo. Ieškovų pareikšta ir pirmosios instancijos teismo palaikyta pozicija, kad atsakovės nesąžiningumą pagrindžia tai, jog ji Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi finansinės atskaitomybės, iš esmės neįrodo atsakovės (ne)sąžiningumo ieškovės atžvilgiu.
18. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė pateikė 2023 m. rugpjūčio 14 d. antstolės D. P. elektroninį laišką, kuriame nurodyta, kad atsakovės sąskaitose bankuose yra 14 119 dolerių ir 4 419,28 Eur, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia informacija taip pat niekaip nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo – veiklą vykdantis juridinis asmuo turi teisę disponuoti banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, todėl nesant duomenų, kad lėšos buvo pervestos, siekiant jas paslėpti, nėra pagrindo nuspręsti apie atsakovės nesąžiningumą.
19. Be to, ieškovė akcentuoja atsakovės darbuotojų skaičiaus pokytį, tačiau iš viešai skelbiamų duomenų matyti, kad atsakovės darbuotojų skaičius kinta nuolat ir tokių pokyčių pati atsakovė nepaaiškina, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės nesąžiningumą turi įrodyti būtent ieškovė, laikytina, jog darbuotojų skaičiaus pokytis šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas padaryti išvadą, jog atsakovė yra nesąžininga.
20. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovei nepateikus konkrečių argumentų bei duomenų, tikėtinai patvirtinančių atsakovės nesąžiningą elgesį, nukreiptą į siekį išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto išimtinumo ir tokių priemonių taikymo sąlygų įrodinėjimo, todėl šį procesinį klausimą išsprendė neteisingai. Remiantis šia išvada, skundžiama nutartis panaikinama, o ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės viešosios įstaigos „Visi lenktynininkai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.