Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Z. patikslintą ieškinį atsakovei L. Z. dėl palikimo priėmimo bei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, trečiasis asmuo R. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovės ir trečiojo asmens atsikirtimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. Z.. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu mirusiojo turtą paveldėjo atsakovė L. Z. (e. b. 1 t., l. 47, 49). Palikėjo mirties momentu ieškovas buvo nepilnametis (e. b. 1 t., l. 36).

4. Teismas konstatuoja, kad palikimo atsiradimo metu (duomenys neskelbtini) galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnis numatė, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiuos veiksmus įpėdinis turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. 1964 m. CK 588 straipsnis numatė, kad šio kodekso 587 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus tam terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismo gali būti pratęstas, jeigu teismas pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

4.1. Ieškovas G. Z. 2018 m. spalio 24 d. ieškiniu bei 2019 m. balandžio 16 d. patikslintu ieškiniu prašo teismo atnaujinti terminą palikimo priėmimui po A. Z. mirties (duomenys neskelbtini) Teigia, kad į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą terminą jis nesikreipė, nes palikimo atsiradimo momentu buvo nepilnametis, o apie galimybę paveldėti dalį mirusio tėvo turto sužinojo tik 2018 m. liepos mėnesio pradžioje. Atsižvelgiant į tai teismas šioje byloje tiria, ar ieškovo nurodytos aplinkybės 1964 m. CK 588 straipsnio ir 2000 m. CK 5.57 straipsnio 1 dalies prasme gali būti laikomos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis teisinį pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti.

4.2. Teismas, aiškindamas ir taikydamas CK teisės normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) klausimą, atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka priimtose nutartyse atliktą teisės aiškinimą ir taikymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad atsižvelgdami į tai, jog su materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio partęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjos elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad vertinant asmenų elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006, 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2006, 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2006, 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007, 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007, 2009 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2009, 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo; suinteresuoti asmenys L.S., A. J., A. Š. ir N. P., bylos Nr. 3K-3-295/2011, nurodė, kad jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, jo galimybės gauti paveldėtą turtą iš esmės sumažėja. Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, jis gali priimti palikimą, tačiau jeigu palikimą priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą.

4.3. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas terminą palikimui priimti praleido labai ilgą laiką, beveik 39 metus, nes šešerių mėnesių terminas palikimui priimti po A. Z. mirties (duomenys neskelbtini) baigėsi 1979 m. lapkričio 17 d., o ieškovas į teismą kreipėsi tik 2018 m. spalio 26 d. (e. b. 1 t., l. 1). Ieškovas nurodo, kad palikimo atsiradimo metu jis buvo nepilnametis. Tačiau teismas pažymi, kad visišką veiksnumą ieškovas įgijo sulaukęs pilnametystės, t.y. 1993-06-08, todėl net ir skaičiuojant terminą palikimui priimti nuo jo pilnametystės, terminas palikimui priimti baigėsi daugiau nei prieš 24 metus, t. y. 1993-12-08. Byloje nepaneigti atsakovės bei trečiojo asmens nurodyti argumentai, kad ieškovas apie teisę paveldėti murusio tėvo turto dalį žinojo seniai. Iš atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad jis gyveno su atsakove, jos paveldėtame turte, būdamas neblaivus aplinkiniams teigdavo, kad nekilnojamasis turtas yra jo, tačiau būdamas blaivus į turtą nepretendavo, sutikdavo, kad turtas yra mamos. Kad ieškovas buvo amoralaus, nepastovaus, konfliktiško būdo patvirtina į bylą pateikti žiniasklaidos priemonių duomenys ( e. b. 1 t., 97-110). Be to, iš VĮ registrų centro Kauno filialo 2006 m. kovo 23 d. pažymos matyti, kad dar 2006 metais ieškovui buvo suteikta informaciją apie paveldėtą turtą (e. b. 1 t., l. 84). Ieškovas nurodo, kad apie teisę paveldėti jis sužinojo tik 2018 metais, kai jį pakonsultavo įkalinimo įstaigos draugai. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės nesuteikia teisinio pagrindo spręsti, kad iki ieškovo nurodyto termino jis nežinojo apie galimybę paveldėti savo mirusio tėvo turto dalies. Darytina išvada, kad ieškovas jau žymiai anksčiau nei nurodo ieškinyje žinojo apie paveldėjimo galimybę ir apie tai, kad atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Ieškovo paaiškinimai yra neišsamūs, prieštaringi, iš paaiškinimų matyti, kad ieškovas nori įrodyti, kad buvo pažeistos jo, kaip įpėdinio teisės, nors bylos duomenys tokių argumentų nepatvirtina.

4.4. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovas nebuvo pakankamai atidus, sąžiningas, savo teises įgyvendino nepakankamai rūpestingai, tapęs pilnamečiu itin ilgą laiką neturėjo valios priimti palikimą. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad vienintelė ieškovo nurodyta svarbi priežastis, dėl kurios jis prašo pratęsti palikimo priėmimo terminą, yra jo tariamas nežinojimas. Tačiau kaip jau minėta, taikant individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartus, ieškovas galimai žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti apie teisę paveldėti jau nuo pilno veiksnumo įgijimo, t.y. sulaukęs pilnametystės.

5. Be to, teismas pažymi, kad sprendžiant termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi būti įvertinta, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

5.1. Nagrinėjamu atveju terminas priimti palikimą praleistas labai ilgą laiko tarpą, per kurį ieškovas neatliko jokių veiksmų dėl tariamai pažeistų teisių gynimo. Taip pat, iš bylos medžiagos nustatyta, kad paveldėtas turtas buvo pagerintas, pvz. įvestas vandentiekis. Atsakovė, iki paveldėto turto perleidimo tretiesiems asmenims, daugiau nei trisdešimt metų iš savo asmeninių lėšų išlaikė turtą: mokėjo komunalinius mokesčius, atliko remontus. Nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovė įgijo 1999-04-15 sudarytos Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties Nr. P19/99-0449 pagrindu už savo asmenines lėšas (e. b. 1 t., l. 11-12). Kaip nurodė atsakovė ir trečiasis asmuo, o taip pat patvirtina rašytiniai bylos duomenys, atsakovės paveldėtas turtas net du kartus degė ir buvo atstatytas atsakovės asmeninių investicijų dėka. Todėl spręstina, jog termino atnaujinimas šiuo atveju sukeltų neproporcingas, neadekvačias pasekmes atsakovei.

5.2. Taip pat, iš bylos medžiagos nustatyta, kad paveldėtas turtas 2009-09-15 Mainų sutarties Nr. 3831 pagrindu buvo perleistas asmeninės nuosavybės teise A. R., kuris vėliau šį turtą 2010-04-16 Sutarties Nr. 1-636 pagrindu perleido dabartinei turto savininkei S. A., gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., l. 39-46). Ieškovas šių sandorių neginčija, tačiau prašo piniginės kompensacijos, kurios dydį skaičiuoja nuo šiuo metu atsakovei priklausančio (išmainyto) turto vertės.

5.2. Atsižvelgiant į teismo nustatytų aplinkybių visumą, teismui nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad egzistavo ieškovo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą ir šios aplinkybės negalėtų būti pripažintos svarbiomis, pateisinančioms termino praleidimą tokį ilgą laiką, o ieškovui atnaujinus terminą palikimui priimti tai neatitiktų nei šio termino paskirties stabilizuoti nuosavybės teisinius santykius atsiradus palikimui, nei bendrų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į šias teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas ieškovo prašymas atnaujinti terminą palikimui negali būti patenkintas (CPK 578 straipsnis).

6. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą ginčyti atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.

6.1. Teismas turi teisę taikyti ieškinio senatį tik tuo atveju, jei ginčo šalis to reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties terminai įtvirtinti siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir stabilumą. Juo yra siekiama keleto tikslų - užtikrinti teisinį tikrumą ir galutinumą, apsaugoti potencialius atsakovus nuo senų reikalavimų, kuriuos gali būti sunku įgyvendinti, ir užkirsti galimybę neteisingumui, jei teismai turėtų spręsti dėl tolimos praeities įvykių, remdamiesi dėl prabėgusio laiko įtakos nepatikimais ir neišsamiais tapusiais įrodymais.

6.2. 1964 m. Lietuvos TSR CK, galiojusiame palikimo atsiradimo metu, neįtvirtinta specialių nuostatų, skirtų ieškinio senaties terminams paveldėjimo teisei ginčyti reglamentuoti. Atsižvelgiant į tai, ginčams, kylantiems iš paveldėjimo teisinių santykių, taikytinas bendrasis 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Jis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t.y. nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1964 m. CK 86 straipsnio 1 dalis). Iš esmės toks pat ieškinio senaties termino pradžios reglamentavimas įtvirtintas 2000 m. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju, vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, ieškovo reiškiamam reikalavimui taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

6.3. Nors ieškovas byloje įrodinėja, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo tik 2018 m. ir termino ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą nepraleido, tačiau teismo nustatytos ir aptartos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas apie tai, kad po tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė viena atsakovė sužinojo vėliausiai 2006 m., kuomet iš VĮ „Registrų centras“ gavo duomenis apie paveldėto turto sudėtį bei atsakovės nuosavybės teisės pagrindą – šioje byloje ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Be to, teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas skaičiuoti ieškinio senaties terminą ir nuo to momento, kai ieškovas sulaukė pilnametystės, kadangi teismų praktikoje pripažįstama, jog tais atvejais, kai konkrečios bylos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą neužtikrino ir neįgyvendino vaikų teisių bei teisėtų interesų, tai momentas, nuo kurio galima svarstyti apie vaikų sužinojimą (turėjimą sužinoti) apie jų teises ir šių pažeidimą, yra jų pilnametystė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2013). Byloje nustatyta, kad ieškovas tapo pilnamečiu ir įgijo veiksnumą 1993 m., todėl spręstina, kad jau nuo šio momento jam turėjo būti žinoma apie pažeistas teises. Tačiau ieškovas dvidešimt penkerius metus savo pažeistų teisių negynė, jų negynė ir gavęs oficialius duomenis iš VĮ „Registrų centras“, nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių ir neprašė jo atnaujinti.

6.4. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą ir neprašo jo atnaujinti, teismas neturi pagrindo jį atnaujinti. Teismas sprendžia, kad ieškovo delsimas ir neoperatyvus elgesys yra nesuderinami su vidutiniško atidumo ir rūpestingumo standartu, dėl ko byloje yra pagrindas neatnaujinti praleisto termino ne tik palikimui priimti, bet ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui nuginčyti.

6.5. Kadangi ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), ieškovo reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą dalies pripažinimo negaliojančiu, netenkintinas.

7. Netenkinus aukščiau nurodytų ieškovo reikalavimų, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo, todėl ir šis reikalavimas atmestinas.

8. Patikslintą ieškinį atmestus, iš ieškovo priteistina: atsakovės naudai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1 500 Eur, trečiojo asmens naudai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 500 Eur advokato pagalbai apmokėti (e. b. 2 t., l. 27-33) (CPK 93 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

9. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai bylinėjimosi išlaidas 1 500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus Eur) už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovo G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens R. S., gim. (duomenys neskelbtini), naudai bylinėjimosi išlaidas 500,00 Eur (penkis šimtus Eur) už advokato teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.