Kauno apygardos teismo nuosprendis

3) Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 22 d, nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, - 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtą bausmę subendrinus su Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

4) Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d.- 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmo bausmė 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

7) Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8) Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį- 2 (dviejų) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausme. Subendrinus su Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams; 2013 m. lapkričio 12 d. paleistas atlikęs bausmę;

9) Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme, kuri sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 (trisdešiemties) parų arešto bausmė;

10) Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 30 ( trisdešimties) parų arešto bausme, kuri sumažinta 1/3 bei paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė. Bausmę atlikęs.

11) Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, nuosprendis neįsiteisėjęs, teistumas neišnykęs, teistas užsienio valstybėse.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. N. 2019-07-17 apie 22 val. 57 min. prie pastato (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, peržengdamas būtinosios ginties ribas, tyčia 2 kartus dūrė peiliu J. G. į kairę koją ir krūtinės ląstos kairę pusę, tuo padarė J. G. durtinę pjautinę kairio kelio žaizdą ir durtinį pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos sužalojimą, pasireiškusį durtine pjautine žaizda krūtinės ląstoje, III tarpšonkauliniame tarpe IV šonkaulio, krūtinplėvės, kairio plaučio pažeidimu, kuris komplikavosi į ūmų nukraujavimą, hemopneumotoraksą, šoką, ūmų širdies ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, dėl kurio nukentėjusysis netrukus įvykio vietoje mirė, tokiais savo veiksmais nužudydamas J. G..

Šiais veiksmais A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 28 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje.

A. N. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad peiliu dūrė netyčia, bijodamas būti pats sužalotas. 2019-07-17 apie 22.00 val. jis su savo sugyventine K. B. sugalvojo važiuoti į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, susirasti jo pažįstamą vardu A., pavardės nežino, norėjo su juo pasikalbėti. Pas A. namuose yra buvęs vieną kartą, maždaug prieš metus laiko, adreso jis tikrai nežino, manė, kad važinės su K. po (duomenys neskelbtini) ir jis prisimins namą, kur gyvena A. Prieš tai buvo susiskambinęs su A., prašė paskolinti 10 Eur. Arūnas sutiko paskolinti pinigų. Vilkėjo džinsus, bliuzoną bei avėjo sportinius batelius. Važiavo K. automobiliu (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo K., nes jis moka vairuoti tik „automatą“. Abu su K. buvo blaivūs, alkoholio vartoję nebuvo. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, pro (duomenys neskelbtini) kalną, suko link degalinės, kokios nežino, gal „(duomenys neskelbtini)“ ir važiavo tiesiai į (duomenys neskelbtini). Neprisimena tikslaus maršruto. Bet tikrai prisimena, kad važiavo pro (duomenys neskelbtini) kalną, tiesiai. Atvykę į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną važinėjo gal kokį pusvalandį, ieškojo A. namo, tačiau rasti nepavyko. Neprisiminė niekaip, kur yra A. namas, buvo tamsu, buvo pas jį prieš metus laiko. Kokiomis gatvėmis važinėjo, neįsidėmėjo. Kai nerado A. namo, suko ratus po (duomenys neskelbtini), jis užsimanė nusišlapinti. Pasakė K., kad ji sustotų, nes nori „myžti“. K. sustojo netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kurioje gatvėje nežino, bet matė parduotuvės pavadinimą. Atvykę iš (duomenys neskelbtini), sustojo dešinėje kelio pusėje. Kai sustojo, kaip tiksliai pastatė automobilį neprisimena, bet jei neklysta, tai automobilio priekinė dalis buvo nukreipta į (duomenys neskelbtini), o galinė dalis į (duomenys neskelbtini) pusę. Iš automobilio išlipo jis vienas, K. buvo automobilyje, jam atrodė, ji tuo metu rūkė. Išlipęs iš automobilio nuėjo iki automobilio galo, maždaug ties automobilio bagažine. Apsidairė aplinkui, pamatė parduotuvės ar kažkokio namo langus, todėl nusprendė šlapintis į gatvės pusę, kad ne į langų pusę. Stovėdamas prie automobilio bagažinės, veidu pasisukęs į gatvę šlapinosi. Kelnių nusimovęs nebuvo, buvo išsitraukęs lytinį organą iš kelnių. Besišlapindamas pamatė, kad ateina du jaunuoliai. Jie atėjo nuo (duomenys neskelbtini) priekio, gatve. Tuos jaunuolius jis pamatė tik tada, kai jie prie jo prisikabino ir pradėjo jam kažką sakyti. Tų jaunuolių jis nepažįsta, matė juos pirmą kartą. Kai pradėjo šlapintis, aplinkui jokių žmonių nematė. Jei būtų matęs kokius nors žmones, tai nebūtų šlapinęsis, būtų nusisukęs. Šlapinimosi vietos iš anksto nesirinko ir būtent toje vietoje šlapinosi tik todėl, kad buvo labai jau prispaustas, norėjo labai ir negalėjo kentėti. Kai pamatė tuos du jaunuolius, tai vienas iš jų buvo aukštesnis, kitas šiek tiek žemesnis. Kaip jie atrodė, A. N. neįsidėmėjo. Jam šlapinantis tas aukštesnis jaunuolis pasakė: ,,ko čia myži, ką čia darai velnias“. Jis jam atsakė: „ kur noriu, ten myžu“. Jaunuolis dar jam sakė: ,,ką tu kurxx, naxxxx, pixxx į galvą, velnias, velnias“. Jis jam atsakė: „eik, nejuokink“. Jokių keiksmažodžių jam nesakė. Jau buvo nusišlapinęs. Tas žemesnio ūgio jaunuolis tikrai neprisimena, kad būtų jam kažką sakęs, nors K. sakė, kad jis irgi lyg jį puolė, bet K. jį nustūmė. Iki K. iššokant iš mašinos ir nustumiant tą žemesnį jaunuolį, jam tas aukštesnis jaunuolis jau buvo „pixxx tų blynų į galvą“. Iš esmės, po to, kai J. G. jam pasakė, kad jis velnias, ir kad jam jis „pxx į galvą”, pats pirmas jį puolė. J. G. jam paleido smūgių krušą į galvą, į raktikaulį, į šonus ir krūtinę. Jis realiai net nematė, kaip jis jį mušė, nes buvo staigi smūgių kruša ir jis nukrito. Mano, kad smūgius į galvą, raktikaulį ir krūtinę bei šonus gavo tiek rankų kumščiais, tiek kojomis. Pirmas smūgis buvo lyg į galvą, o gal ir į raktikaulį. Viskas vyko labai greitai, nespėjo net susigaudyti. Prisimena tikrai, kad jis po smūgių nukrito ant žemės. Kiek smūgių jam sudavė nežino, neskaičiavo, sakytų, gal kokius 4. Nukrito ant dešiniojo šono. Jo veidas buvo nukreiptas į mašinos durelių pusę, kojos į šlapinimosi vietą - į bagažinės pusę. Kai nukrito, J. G. jį spardė. Jam spyrė į galvą, taip kažkur net nežino kur tiksliai. Kiek kartų įspyrė, tai neskaičiavo (gal 3-5 kartus). Tuo momentu, kai jį spardė skaudėjo visą kūną ir galvą. Tuo metu, kai jis gulėjo ant dešiniojo šono, atsidarė automobilio priekines keleivio dureles ir iš pačių durelių kišenėlės išsitraukė maišelį, kuriame buvo peilis. Neprisimena, kuria tiksliai ranka ėmė peilį, bet kažkaip mano, kad gulėdamas ant dešiniojo šono, peilį ėmė kairiąja ranka. Kažkaip prisimena, kad atsidarė dureles ir iš durelių kišenėlės išsitraukė maišelį, kuriame buvo peilis. Peilio iš maišelio neištraukė, tiksliai nežino, bet lyg peilį, buvusį maišelyje laikė kairėje rankoje, galvojo išsitrauks peilį iš maišelio ir juo pagąsdins J. G., šis jį spardė toliau. Nežino, kaip tiksliai tai padarė, tačiau per maišelį tuo rankoje turėtu peiliu vieną kartą dūrė J. G. į krūtinę. Kadangi J. G. nesiliovė jo mušęs, tai antrą kartą dūrė į koją. Į kurią koją dūrė tiksliai neprisimena, bet lyg į kairiąją. Jis nesitaikė į kurią konkrečiai vietą durti J. G., tiesiog dūrė dėl to, kad J. G. jį užpuolė ir mušė. Jis buvo staigiai užpultas ir intensyviai mušamas. Tarp pirmo ir antro smūgio V. G. peiliu praėjo gal kelios sekundės. Viso veiksmo metu jis vis dar gulėjo prie mašinos ant žemės, atsikėlęs nebuvo. Prisimena, kad kai dūrė peiliu per maišelį J. G. į koją, šis nuo jo atsikabino ir toliau pabėgęs atsisėdo ant asfalto. Atsisėdęs jis jam pasakė: ,,tau pyxxx“. Jis jam nieko nesakė, K. pasakė: „davai greičiau varom iš čia“. Išsigando, pagalvojo, kad tuoj ,,šaikos“ prisikvies ir išvis jį suspardys. Dar prisimena tokį vaizdą, kad kai buvo jau prie mašinos ir ketino lipti į ją ir išvažiuoti iš tos vietos, tai pamatė J. G. draugelį, tą žemesnio ūgio jaunuolį nubėgantį. Kai J. G. pabėgęs nuo jo atsisėdo ant asfalto matė, kad šiam šlapia ant kelnių. Suprato, kad jam įdūrė peiliu ir kad tas „šlapia“ yra kraujas, o ne kažkas kitas. Ar buvo daug kraujo, nematė, matė, kad jo kelnės, kažkur palei kelią sušlapo. Nežiūrėjo įdėmiai į J. G.. Kažkur kitur kraujo nematė. Viskas vyko staiga ir labai greitai. Kai įsėdo į mašiną, peilį turėjo su savimi. Peilis vis dar buvo maišelyje. K. iš karto iš tos vietos važiavo. Važiavo link namų. Kai truputį pavažiavo ir su K. pakalbėjo, jis pasižiūrėjo į peilį. Įlipęs atgal į automobilį, peilį, kuris vis dar buvo maišelyje, padėjo ant kilimėlio, sau po kojomis. Bevažiuojant, kai ištraukė peilį iš maišelio, pamatė, kad jis kruvinas. Galvojo: ,,blxx, eik tu naxxxx, čia tai prisidariau nesąmonių“. Apie tai važiuodami ir su K. kalbėjo, kad „pyxxx užpuolė, chuxxxxx“. Galvojo, kad pyxxxxx greičiau namo, nes čia naxxxx. Kiek buvo pavažiavę nuo įvykio vietos net neįsivaizduoja, tačiau bevažiuojant iš važiuojančio automobilio pro keleivio pusės langą jis išmetė peilį. Kai išmetinėjo peilį, prisimena, kad tuo metu važiavo pro kažkokį miškelį ar krūmus. Buvo tamsu, todėl tikrai nežino kokioje vietoje išmetė peilį, nes jam buvo šokas. Jam buvo šokas nuo to, kad išlipus iš mašinos nusišlapinti, o čia toks dalykas įvyko. Peilis, kuriuo dūrė J. G. buvo virtuvinis. Jis buvo maždaug apie 30 cm. ilgio. Peilio geležtė galėjo būti apie 15-18 cm. ilgio, peilio rankena galėjo būti apie 12 cm. Peilio rankena buvo juodos spalvos, kažkokia kaip plastmasinė, ar kaip organinis stiklas. Peilį buvo paėmęs iš savo tėvų R. ir A. N. namų, tam, kad savo namuose turėtų normalų peilį mėsai pjaustyti. Pas K. namie visi peiliai prasti. Kada tiksliai iš savo tėvų namų buvo paėmęs peilį neprisimena, bet arba tą pačią dieną, arba dieną prieš. Tiesiog įmetė į durelių kišenėlę ir užmiršo, kad jį ten paliko. Kai išmetė peilį, važiavo toliau. Įvykio metu, tiek jis, tiek K. turėjo mobilaus ryšio telefonus. Kai grįžo į namus, pamatė, kad jo visi rūbai išterlioti ir purvini. Kraujo ant savo rūbų nematė. Jam kraujas bėgo iš apatinės lūpos ir skaudėjo kairįjį petį. Rūbus sumetė į skalbimo mašiną. Rūbus kitą dieną išskalbė K. Kadangi skaudėjo petį, net negalėjo rankos pakelti, išgėrė vaistų nuo skausmo „(duomenys neskelbtini)“, dar alaus išgėrė ir nuėjo miegoti. 2019 m. liepos 18 d. dėl rankos kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ligoninėje sakė, kad skauda petį, nes nukrito. Ligoninėje jam buvo diagnozuotas raktikaulio lūžis, jam sugipsavo raktikaulį. Daktaras sakė, kad jam reikia operacijos. 2019 m. liepos 19 d. su K. pamatė reportažą apie nužudytą žmogų (duomenys neskelbtini). K. pamatė socialiniame puslapyje www.facebook.com, parodė jam, tada atsisuko žinias per LNK, TV3, Lrytas ir pasižiūrėjo jas. Sužinojo, kad J. G. numirė. Abudu su K. apsiverkė. Apsiverkė dėl to, kad sužinojo, kad nužudė žmogų. Gaila to mirusio žmogaus ir jo artimųjų. Į policiją nenuėjo ir apie įvykį nieko nepranešė, nes pagalvojo, kad 2019 m. liepos 23 d. po operacijos paskambins ir prisipažins. Suprato, kad reikės ilgai sėdėti kalėjime, o jame niekas operacijos jam nedarys, vaikščioti visus metus invalidu nenorėjo. Automobilis, kuriuo važiavo ir kuriame buvo peilis, niekaip valytas nebuvo. Po įvykio su juo išvis niekur nevažiavo, nes kompiuteris rodė, kad jau visai kuro nėra. Nenuvažiavo užsipilti kuro, nes su K. neturėjo pinigų. Į (duomenys neskelbtini) ligoninę važiavo troleibusu. Apie šį įvykį žino tik K., niekam apie jį nepasakojo. Galvoja, kad viskas įvyko todėl, kad jį užpuolė ir staiga pradėjo mušti. Viskas vyko labai netikėtai ir greitai, jis net nespėjo apsiginti, nes nuo pirmo smūgio į galvą nukrito, galvojo, kad užspardys jį negyvai, pasimaišė peilis, todėl jį ir pagriebė. Jis nesudavė tam nužudytam žmogui nei vieno smūgio, nes nespėjo. Įvykio metu buvo blaivus, nei narkotinių, nei psichotropinių medžiagų vartojęs nebuvo.

Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, yra iš esmės teisingi (6 t., b. l. 10-14). Teisminio bylos nagrinėjimo metu jis parodė, kad pirmiau sudavė peiliu į krūtinę, o po to į koją. Ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad pirma sudavė peiliu į koją, o vėliau - į krūtinę.

Parodymų patikrinimo vietoje metu 2019 m. liepos 22 d. įtariamasis A. N. įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini), šalia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Parodė, kur įvykio metu stovėjo automobilis, kurioje vietoje jis šlapinosi, iš kur atėjo nukentėjusysis su draugu, kokius veiksmus ir kokiose vietose atliko nukentėjusysis ir jis pats (6 t., b. l. 26-28).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga.

a) mirtinas durtinis pjautinis kiauryminis krūtinės ląstos sužalojimas, pasireiškęs durtine pjautine žaizda krūtinės ląstoje, III tarpšonkauliniame tarpe IV šonkaulio, krūtinplėvės, kairiojo plaučio pažeidimu, kuris komplikavosi ūmiu nukraujavimu, hemopneumotoraksu, šoku, ūmiu širdies ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Konstatuoti sužalojimai sprendžiant pagal makro ir mikro morfologinius sužalojimų požymius, padaryti vienašmeniu, duriančių pjaunančių savybių turinčiu įrankiu kelių- keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties, vieno trauminio poveikio metu. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 ir 6.6.15 punktais, konstatuoti sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu;

b) durtinė pjautinė kairio kelio žaizda, pagal makro ir mikro morfologinius sužalojimų požymius, padaryta vienašmeniu duriančių pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, kelių keliasdešimties minučių laikotarpyje iki mirties, vieno trauminio poveikio metu. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu;

J. G. lavono kūne pomirtinių sužalojimų nekonstatuota. Nustatytų sužalojimų pobūdis bei lokalizacija nenurodo, ar nustatyti sužalojimai buvo padaryti kovos ar savigynos metu. Sprendžiant pagal patirtus sužalojimus ir netekto kraujo kiekį (600 ml skysto kraujo ir 750 ml kraujo krešulių krūtinplėvės ertmėje, krauju permirkę drabužiai, rastas gulintis ant žemės gausiai kraujo aplink), J. G. po patirtų kūno sužalojimų galėjo gyventi nuo kelių iki keliasdešimties minučių. Sužalojimų lokalizacija kūne nenurodo, kokioje pozoje buvo nukentėjusysis sužalojimų jam padarymo metu ar koks buvo nukentėjusiojo ir užpuoliko tarpusavio išsidėstymas. Galima teigti, jog mirtino durtinio-pjautinio sužalojimo metų krūtinės ląstos kairėje, nukentėjusysis J. G. negulėjo ant kairiojo šono ir jo kairysis žastas buvo kiek atverstas nuo kūno, tiksliau šį klausimą atsakyti negalima. Sulyginus odos žaizdas nustatyta, kad sutampa jų forma, kraštų, penties formuotų galų požymiai. Esantys skirtumai paaiškinami padarymo mechanizmu, todėl yra neesminiai. Tokiu būdu sutapus žaizdų požymiams ir nesant esminių skirtumų, tikėtina, kad tirtos odos žaizdos padarytos tuo pačiu vienašmeniu duriančių-pjaunančių savybių įrankiu. Kategoriška išvada negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali. Žaizdose užsifiksavę požymiai yra grupinės priklausomybės. Apibendrinus autopsijos metu rastus ir papildomų tyrimų metu gautus rezultatus, sužalojimai kūne buvo padaryti netrukus vienas po kito, keliolikos- keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Nukentėjusiojo drabužiuose užfiksuoti audinių defektai (sportinio megztinio bei marškinėlių kairėse pažasties duobėse) pagal išsidėstymą ir skaičių apytikriai atitinka kairės krūtinės ląstos pusės durtinį pjautinį sužalojimą. Tiksliau spręsti apie drabužių pažeidimus ir jų atitikimą su kūno sužalojimais yra ne teismo medicinos eksperto kompetencija (4 t., b. l. 122-128).

Teismo medicinos specialisto 2019 m. rugpjūčio 27 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini): muštinė žaizda dešiniame antakyje A. N. padaryta kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai paros bėgyje iki apžiūros. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Odos nubrozdinimai kairiajame smilkinyje, kairės plaštakos I piršte, poodinės kraujosruvos kairiojo juosmens srityje (su odos nubrozdinimu) ir kairiojo klubo srityje padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais ne mažiau kaip penkių trauminių poveikių (kontaktų) pasekoje. Sužalojimai kairiojo juosmens ir klubo srityje galėjo būti padaryti ir spiriant koja. Odos nubrozdinimai dešinės plaštakos I piršte galėjo gautis ir ginantis nuo suduodamų smūgių. Neatmetama galimybė, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti ir pačiam griūnant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus arba paviršius. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2019 m. liepos 17 d.. Šie sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kairiojo raktikaulio lūžimas galimai padarytas netiesioginės traumos metu krentant ant kairės rankos ar peties. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2019 m. liepos 17 d.. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Seni odos nubrozdinimai dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje padaryti daugiau kaip prieš savaitę iki apžiūros ir vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (4 t., b. l. 137-138).

2019 m. rugsėjo 11 d. specialisto išvada Nr. S 328/2019(01): ant tyrimui pateikto automobilio (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) priekinio keleivio pusės kilimėlio (5 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas mišrus, ne mažiau nei trijų asmenų, DNR profilis, kuriame galima išskirti dominuojantį A. N. DNR profilį su 99, 999999999999999634 % tikimybe, o DNR priemaiša netinka tolimesniam asmens identifikavimui. Ant tyrimui pateikto automobilio (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) priekinio keleivio pusės kilimėlio (6, 8 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, nustatyti daliniai mišrūs, ne mažiau nei trijų asmenų, DNR profiliai, kurie netinka tolimesniam asmens identifikavimui. Ant tyrimui pateiktų marškinėlių ir batų žmogaus kraujo nerasta. Ant tyrimui pateikto džemperio dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta (4 t., b. l. 151-155).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma rodo, kad kaltinamasis A. N., peržengdamas būtinosios ginties ribas, tyčia nužudė J. G..

Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalį, byloje surinktus duomenis pripažinti įrodymais kiekvienu atveju gali tik teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti pripažįstami tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių. Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes teismas daro įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Nužudymas padaromas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir norėjo atimti gyvybę. Nužudymas laikomas baigtu nusikaltimu atsiradus padariniams – mirus nukentėjusiajam. Tarp kaltininko veikos ir nukentėjusiojo mirties turi būti juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Nukentėjusiojo mirtis turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos padarinys.

Bylos medžiaga nustatyta, kad A. N. tarpusavio konflikto metu tyčia 2 kartus dūrė peiliu J. G. į kairiąją koją ir krūtinės ląstos kairę pusę, tuo padarydamas J. G. durtinę- pjautinę kairiojo kelio žaizdą bei durtinį pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos sužalojimą, pasireiškusį durtine-pjautine žaizda krūtinės ląstoje (III tarpšonkauliniame tarpe IV šonkaulio, krūtinplėvės, kairiojo plaučio pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu, hemopneumotoraksu, šoku, ūmiu širdies ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu), dėl kurios nukentėjusysis netrukus įvykio vietoje mirė. Kaltinamasis neginčijo, kad du kartus peiliu dūrė J. G., tačiau teigia, kad tai padarė gindamasis nuo J. G. užpuolimo. A. N. parodė, kad jam besišlapinant prie automobilio, tamsiu paros metu, nesant aplinkui pašalinių žmonių, prie jo priėjo J. G. su dar vienu vaikinu ir pradėjo jam kažką sakyti, įvyko žodinis konfliktas. J. G. priekaištavo, kad jis gatvėje šlapinasi. Tų jaunuolių jis nepažinojo. Šlapinimosi vietos iš anksto nesirinko ir būtent toje vietoje šlapinosi tik todėl, kad labai norėjo ir negalėjo kentėti. Žodinio konflikto metu J. G. jo atžvilgiu vartojo keiksmažodžius, grasino duoti į galvą. Ir tada staiga J. G. pats pirmas jį puolė. J. G. jam paleido smūgių krūšą į galvą, į raktikaulį, į kepenis. Jis realiai net nematė, kaip jis jį mušė, nes viskas vyko labai greitai ir staiga. Nuo suduotų smūgių jis nukrito. Mano, kad smūgius į galvą, raktikaulį ir kepenis gavo tiek rankų kumščiais tiek kojomis. Viskas vyko labai greitai, nespėjo net susigaudyti. Nuo J. G. suduotų smūgių nukrito ant žemės, jam skaudėjo visą kūną. Tada kažkokiu būdu iš automobilio priekinių durelių ištraukė maišelį, kuriame buvo peilis ir juo dūrė J. G. du kartus: vieną kartą į koją ir vieną kartą į krūtinę. J. G. atsisėdus ant žemės, šis išsigando ir pabėgo. Peilį su maišeliu išmetė. Savo parodymus kaltinamasis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje, parodė, kur ir kokius veiksmus jis atliko, detalizuodamas duotus parodymus apie J. G. nužudymo aplinkybes. A. N. 2019 m. liepos 18 d. dėl rankos sužalojimo kreipėsi į Raudonojo kryžiaus ligoninę. Ligoninėje jam buvo diagnozuotas raktikaulio lūžis, buvo sugipsuotas. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė, kad jis tyčia nužudė J. G.. Tikslo nužudyti neturėjo. Jis gynėsi nuo netikėto J. G. užpuolimo. Jis galvojo, kad J. G. jį užspardys negyvai, jis nukentėjusiajam nesudavė nei vieno smūgio nei rankomis, nei kojomis. Būdamas staiga užpultas ir sužalotas, jis gynėsi.

Teismas pažymi, kad liudytojas M. B. buvo nenuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė skirtingus parodymus. Apklausiant teisminio bylos nagrinėjimo metu, jis visaip vengė nurodyti tikrąsias įvykio aplinkybes bei keisto savo poelgio niekaip negalėjo pateisinti. Jo parodymais teismas vadovaujasi tiek, kiek jie atitinka kitus bylos duomenis.

Liudytojos K. B. parodymais nustatyta, kad jai su A. sustojus prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, A. išlipo iš mašinos ir nuėjo prie mašinos galo nusišlapinti. Netrukus pamatė iš priekio ateinančius du jaunuolius, kurie prikibo prie A., kodėl jis gatvėje šlapinasi. Ji vieną vaikiną atstūmė į šalį ir jis daugiau nelindo. O nužudytasis mušė jos vyrą, mušė rankomis ir kojomis, spardė, paskui pervertė per petį, išnarino raktikaulį. Kol buvo mušamas A., ji stengėsi apginti, taip ir sakė: „Ką tu čia darai, kurxx, blxx, pidxxxx?“ Ji bandė ir stumti, dar rėkė, kad kviečia „ mentus“, tada tas nužudytasis kojos padu spyrė per galvą gulinčiam A.. Paskui šoną spardė. A. dar bandė keltis, o tas nužudytasis neleido jam keltis. O tas draugas, kurį nustūmė, pabėgo. Neatsimena, kaip A. atsirado su tuo peiliu. Matė, kad nužudytajam jau kraujas per koją tyška. A. tuo metu jau buvo atsistojęs. Buvo tik vienas dūris ir į koją, ir į plautį. Jai buvo šokas, nežiūrėjo į tą nužudytąjį, dar jis buvo nenukritęs, ėjo ir koliojosi, sakydamas „žertvos, jums bus pyxxx“. Jiems bevažiuojant namo, A. peilį su maišeliu kažkur išmetė.

K. B. parodymų patikrinimo vietoje metu, liudytoja įvykio vietoje – prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), parodė, kur stovėjo jos vairuojamas automobilis, kur prie automobilio šlapinosi A. N., iš kur atėjo nukentėjusysis ir liudytojas, buvęs su juo, ką pasakė kiekvienas iš toje vietoje buvusių asmenų ir kokius veiksmus bei kokiose vietose atliko nukentėjusysis, su juo buvęs asmuo, įtariamasis bei ji pati.

Liudytojo R. K. parodymais nustatyta, kad jam važiuojant pro parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, pastebėjęs ant žemės gulintį vyrą, sustojo, kad patrauktų jį toliau nuo važiuojamosios kelio dalies. Išlipęs pamatė sužalotą jauną vyrą, kurio kairioji ranka buvo užlaužta ir pakišta už nugaros, kairioji koja buvo sulenkta ir jam pasirodė, kad tas vyras galėjo būti partrenktas automobilio. Tuomet iškvietė pagalbą. Kol laukė, pamatė, kad vyras pradėjo gargaliuoti ir jam iš burnos pradėjo kilti kruvini burbulai, sunkiai kvėpavo, judino kojas. Tada vėl paskambino numeriu 112 ir paklausė, kaip padėti sužalotajam. Jis viską darė taip, kaip nurodė medicinos darbuotoja. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, perėmė sužalotojo gaivinimą. Medikams atsegus gulinčio ant žemės vyro drabužius, greitosios medicinos pagalbos darbuotoja pasakė: „durtinė žaizda” ir jis pamatė, kad vyro kairiame šone, po pažastimi yra žaizda.

L. Š. Č. parodymais nustatytos analogiškos aplinkybės, kurias nurodė liudytojas R. K..

Lavono apžiūros metu nustatyta, kad greitosios med. pagalbos automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, pacientų gabenimo skyriuje ant neštuvų - vyriškos lyties lavonas. Lavonas guli ant nugaros, jo kairioji ranka nusvirusi į apačią, dešinioji ranka padėta ant pilvo apatinės dalies. Lavonas aprengtas baltos spalvos marškinėliais, pilkos spalvos sportiniu bliuzonu, kurio kairė rankovė sukarpyta, pilkomis trumpikėmis, apautas juodos spalvos sportiniais bateliais, pėdos apmautos juodomis puskojinėmis. Po lavonu sukarpytos mėlynos džinsinės kelnės. Visi minėti drabužiai ir avalynė išskyrus trumpikes sutepti raudonos spalvos dėmėmis, galimai krauju. Lavonas po apžiūros buvo paimtas ir išvežtas į Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrių mirties priežasčiai nustatyti. Iš G. B. išreikalauti apsaugos kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas nusikalstamos veikos padarymas. Peržiūrint šiuos vaizdo įrašus teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ sustojimo iki nuvažiavimo praeina 1 minutė, nuo smūgio, suduoto A. N. iki nužudytojo nugriuvimo ant asfalto – keliolika sekundžių.

Kauno apskr. VPK KP (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad A. N. naudojamas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) prieš įvykį – 2019 m. liepos 17 d. kontaktavo su A. N. abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) sekančiai:

1) 2019 m. liepos 17 d., 21:50:04. į A. N. abonentą buvo gautas įeinantis skambutis iš A. N. abonento, pokalbio trukmė 178 sek. Pokalbio metu A. N. abonentas jungėsi prie bazinės stoties adresu (duomenys neskelbtini);

2) 2019 m. liepos 17 d., 21:53:22 į A. N. abonentą gautas įeinantis skambutis iš A. N. abonento, pokalbio trukmė 20 sek., A. N. abonentas jungėsi prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini);

3) 2019 m. liepos 17 d., 21:54:51 į A. N. abonentą gautas įeinantis SMS pranešimas iš A. N. abonento, A. N. abonentas jungėsi prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini);

4) 2019 m. liepos 17 d., 21:55:52 į A. N. abonentą gautas įeinantis SMS pranešimas iš A. N. abonento, A. N. abonentas jungėsi prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini);

5) 2019 m. liepos 17 d., 22:17:56 į A. N. abonentą gautas įeinantis SMS pranešimas iš A. N. abonento, A. N. abonentas jungėsi prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini);

6) 2019 m. liepos 17 d., 22:25:52 į A. N. abonentą gautas įeinantis SMS pranešimas iš A. N. abonento, A. N. abonentas jungėsi prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini);

7) 2019 m. liepos 17 d., 23:55:52 į A. N. abonentą gautas įeinantis SMS pranešimas iš A. N. abonento, A. N. abonentas jungėsi prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini);

8) 2019 m. liepos 18 d., 12:30:20 į A. N. abonentą gautas įeinantis SMS pranešimas iš A. N. abonento, A. N. abonentas jungėsi prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini).

Kauno apskr. VPK (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)–ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad atliekant K. B. mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę, nustatyta, kad mobilaus ryšio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) artimu įvykiui metu, nuo 2019 m. liepos 17 d., 22:47:44, jungėsi prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. liepos 17 d., 22:58:28 jungėsi prie bazinės stoties adresu (duomenys neskelbtini)- jungėsi prie teleoperatoriaus bokštų, kurių veikimo spindulys apima įvykio vietą arba yra netoli jos. Mobiliojo ryšio telefonų, paimtų kratos metu pas A. N., apžiūros protokolu užfiksuota, kad iš K. B. telefono 2019-07-17, nuo 22.06 val. buvo bendrauta su abonentais:

1) 22.06 val. kontaktuota su abonentu (duomenys neskelbtini) (adresų knygelėje neįvardintas);

2) 22.15 val. kontaktuota su abonentu (duomenys neskelbtini) (adresų knygelėje įvardintas „(duomenys neskelbtini)“);

3) 22.17 val. kontaktuota su abonentu (duomenys neskelbtini) (adresų knygelėje įvardintas kaip „(duomenys neskelbtini)“);

4) 22.26 val. kontaktuota su abonentu (duomenys neskelbtini) (adresų knygelėje neįvardintas);

5) 22.40 val. kontaktuota su abonentu (duomenys neskelbtini) (adresų knygelėje neįvardintas);

6) 22.58 val. kontaktuota su abonentu (duomenys neskelbtini) (adresų knygelėje neįvardintas);

7) 23.16 val. kontaktuota su abonentu (duomenys neskelbtini) (adresų knygelėje įvardintas, kaip „(duomenys neskelbtini)“);

8) 23.18 val. kontaktuota su abonentu (duomenys neskelbtini) (adresų knygelėje neįvardintas);

9) 2019 m. liepos 18 d., 00.22 kontaktuota su abonentu (duomenys neskelbtini) (adresų knygelėje įvardintas „(duomenys neskelbtini)“).

Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad J. G. mirties priežastis: durtinis‑pjautinis kiauryminis krūtinės ląstos sužalojimas, kuris komplikavosi ūmiu nukraujavimu, trauminiu hemopneumotoraksu, šoku, ūmiu širdies ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. J. G. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. J. G. lavono šlapime rasta pėdsakų tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Kraujyje amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, fenotiazinų, kokaino, kokaino metabolitų, metamizolio, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų nerasta. Kepenyse amitriptilino, difenhidramino, fenotiazinų, metamizolio nerasta;

a) mirtinas durtinis pjautinis kiauryminis krūtinės ląstos sužalojimas, pasireiškęs durtine-pjautine žaizda krūtinės ląstoje, III tarpšonkauliniame tarpe IV šonkaulio, krūtinplėvės, kairiojo plaučio pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu, hemopneumotoraksu, šoku, ūmiu širdies ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Konstatuoti sužalojimai sprendžiant pagal makro ir mikro morfologinius sužalojimų požymius, padaryti vienašmeniu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu įrankiu kelių- keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties, vieno trauminio poveikio metu. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 ir 6.6.15 punktais, konstatuoti sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu;

b) durtinė pjautinė kairiojo kelio žaizda, pagal makro ir mikro morfologinius sužalojimų požymius, padaryta vienašmeniu duriančių pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, kelių keliasdešimties minučių laikotarpyje iki mirties, vieno trauminio poveikio metu. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu;

c) odos nubrozdinimas kairiojo klubo srityje ir veide, sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, padaryti kietais, bukais daiktais arba paviršiais, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, paros laikotarpyje iki mirties, įtakos mirčiai neturėjo ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

d) poodinės kraujosruvos su injekcinėmis žaizdelėmis kairiojoje alkūnėje, pagal morfologinius požymius ir katamnezės duomenis, padarytos medicininių manipuliacijų metu, kaip sužalojimai nekvalifikuojami.

J. G. lavono kūne pomirtinių sužalojimų nekonstatuota. Nustatytų sužalojimų pobūdis bei lokalizacija nenurodo, ar nustatyti sužalojimai buvo padaryti kovos ar savigynos metu. Sprendžiant pagal patirtus sužalojimus ir netekto kraujo kiekį (600 ml skysto kraujo ir 750 ml kraujo krešulių krūtinplėvės ertmėje, krauju permirkę drabužiai, rastas gulintis ant žemės), J. G. po patirtų kūno sužalojimų galėjo gyventi nuo kelių iki keliasdešimties minučių. Sužalojimų lokalizacija kūne nenurodo, kokioje pozoje buvo nukentėjusysis, ar koks buvo nukentėjusiojo ir užpuoliko tarpusavio išsidėstymas. Galima teigti, jog mirtino durtinio-pjautinio sužalojimo metu, nukentėjusysis J. G. negulėjo ant kairiojo šono ir jo kairysis žastas buvo kiek atverstas nuo kūno. Sulyginus odos žaizdas nustatyta, kad sutampa jų forma, kraštų, penties formuotų galų požymiai. Esantys skirtumai paaiškinami padarymo mechanizmu, todėl yra neesminiai. Tokiu būdu, sutapus žaizdų požymiams ir nesant esminių skirtumų, tikėtina, kad tirtos odos žaizdos padarytos tuo pačiu vienašmeniu duriančių-pjaunančių savybių įrankiu. Kategoriška išvada negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali. Žaizdose užsifiksavę požymiai yra grupinės priklausomybės. Apibendrinus autopsijos metu rastus ir papildomų tyrimų metu gautus rezultatus, sužalojimai kūne buvo padaryti netrukus vienas po kito, keliasdešimties minučių laikotarpyje iki mirties. Nukentėjusiojo drabužiuose užfiksuoti audinių defektai (sportinio megztinio bei marškinėlių kairėje pažasties duobėje) pagal išsidėstymą ir skaičių apytikriai atitinka kairiosios krūtinės ląstos pusės durtinį-pjautinį sužalojimą. Tiksliau spręsti apie drabužių pažeidimus ir jų atitikimą su kūno sužalojimais yra ne teismo medicinos eksperto kompetencija.

Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas D. B. šią išvadą patvirtino. Paaiškino, kad dūrių eiliškumas nužudymo mechanizmui įtakos neturi. Mirtinas sužalojimas visgi yra krūtinėje, ne kelyje, kuris iš jų pirmiau įvyko iš medicininės pusės, iš mikro ir makro atliktų tyrimų, neįmanoma atsakyti, nes žmogus per greitai žuvo nuo sužalojimo krūtinėje. Sužalojimai tarpusavyje yra labai panašaus laikmečio, labai švieži prieš mirtį, todėl neįmanoma atsakyti į šį klausimą net ir atlikus kažkokius mikroskopinius tyrimus.

Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad muštinė žaizda dešiniame antakyje A. N. padaryta kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai paros bėgyje iki apžiūros. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Odos nubrozdinimai kairiajame smilkinyje, kairiosios plaštakos I piršte, poodinės kraujosruvos kairiojo juosmens srityje (su odos nubrozdinimu) ir kairiojo klubo srityje padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais ne mažiau kaip penkių trauminių poveikių (kontaktų) pasekoje. Sužalojimai kairiojo juosmens ir klubo srityje galėjo būti padaryti ir spiriant koja. Odos nubrozdinimai dešiniosios plaštakos I piršte galėjo gautis ir ginantis nuo suduodamų smūgių. Neatmetama galimybė, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti ir pačiam griūnant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus arba paviršius. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2019 m. liepos 17 d. Šie sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kairiojo raktikaulio lūžimas galimai padarytas netiesioginės traumos metu krentant ant kairiosios rankos arba peties. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2019 m. liepos 17 d. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Seni odos nubrozdinimai dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje padaryti daugiau kaip prieš savaitę iki apžiūros ir vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas D. T. savo išvadą patvirtino.

Specialisto išvada patvirtina tai, kad ant tyrimui pateikto automobilio (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) priekinio keleivio pusės kilimėlio (5 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas mišrus, ne mažiau nei trijų asmenų, DNR profilis, kuriame galima išskirti dominuojantį A. N. DNR profilį su 99,999999999999999634% tikimybe, o DNR priemaiša netinka tolimesniam asmens identifikavimui. Ant tyrimui pateikto automobilio (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) priekinio keleivio pusės kilimėlio (6, 8 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, nustatyti dalinai mišrūs, ne mažiau nei trijų asmenų, DNR profiliai, kurie netinka tolimesniam asmens identifikavimui. Ant tyrimui pateiktų marškinėlių ir batų, žmogaus kraujo nerasta. Ant tyrimui pateikto džemperio dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta.

Specialisto išvada nustatyta, kad A. N. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, nustatyta mažiausia koncentracija 0,81 ‰ (promilės) etilo alkoholio. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta.

Taigi išanalizavus visus bylos duomenis, daroma išvada, kad A. N. tiesiogine tyčia, peržengdamas būtinosios ginties ribas, nužudė J. G.. Tai, kad A. N. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, rodo ne tik vienas smūgis peiliu į krūtinę, kuriuo padarytas durtinis-pjautinis kiauryminis krūtinės ląstos sužalojimas, pasireiškęs durtine pjautine žaizda krūtinės ląstoje, III tarpšonkauliniame tarpe su IV šonkaulio, krūtinplėvės, kairiojo plaučio pažeidimu, kuris komplikavosi ūmiu nukraujavimu, hemopneumotoraksu, šoku, ūmiu širdies ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, bei ir antras smūgis peiliu, kuriuo padarė durtinę-pjautinę kairiojo kelio žaizdą. Suduoti du smūgiai peiliu, iš kurių vienas smūgis peiliu į kairiąją koją, padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą, o antras smūgis suduotas į krūtinės ląstą – į vietą, kurioje yra išsidėstę gyvybiškai svarbūs organai. Tai rodo tyčios kryptingumą atimti gyvybę.

Taip pat objektyviai nustatyta, kad J. G. sužalojo A. N.. J. G., priėjęs prie besišlapinančio A. N., pradėjo žodinį konfliktą, išreiškė gąsdinimus bei pirmas pradėjo mušti A. N.. Nuo patirtų sužalojimų, A. N. pargriuvo ant žemės, toliau buvo mušamas. Specialisto išvada A. N. nustatyti sužalojimai dešiniajame antakyje, odos nubrozdinimai kairiajame smilkinyje, kairiosios plaštakos I piršte, poodinės kraujosruvos kairiojo juosmens srityje (su odos nubrozdinimu) ir kairiojo klubo srityje padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais ne mažiau kaip penkių trauminių poveikių (kontaktų) pasekoje. Sužalojimai kairiojo juosmens ir klubo srityje galėjo būti padaryti ir spiriant koja. Odos nubrozdinimai dešinės plaštakos I piršte galėjo gautis ir ginantis nuo suduodamų smūgių. Neatmetama galimybė, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti ir pačiam griūnant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar paviršius. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2019 m. liepos 17 d.. Kairiojo raktikaulio lūžimas galimai padarytas netiesioginės traumos metu, krentant ant kairiosios rankos ar peties. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, tai yra, 2019 m. liepos 17 d..

Bylos medžiaga nustatyta, kad būdamas užpultas ir sužalotas J. G., kaltinamasis pradėjo gintis. Išsitraukęs peilį du kartus dūrė J. G.. Pirmą kartą dūrė į koją, o antrą kartą – į krūtinę. Šis smūgis buvo lemiamas, nes J. G. buvo sunkiai sužalotas. Pažymėtina, kad J. G. nebuvo ginkluotas: jis neturėjo nei ginklo, nei peilio ar kito daikto. Pamatęs, kad J. G. atsitraukė, jam pradėjo bėgti kraujas, A. N. iš įvykio vietos išvažiavo. Vaizdo medžiaga nustatyta, kad įvykis truko labai greitai, apie minutę laiko.

BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimas galimas tik tada, kai yra būtinosios ginties situacija, kurios vienas požymių – pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi buvimas. Pagal teismų praktiką kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Be to, kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568-139/2015; Nr. 2K-9-719/2018; Nr. 2K-221-511/2018 ir kt.). Kiekvienu atveju sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padarytais esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi ir tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/2010; Nr. 2K-7-313/2012; Nr. 2K-9-719/2018 ir kt.).

Kiekvienas asmuo turi teisę į būtinąją gintį, šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1 dalis). BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio bei pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams.

Ginantis negali būti peržengtos būtinosios ginties ribos. Gynyba laikoma teisėta tik tada, jei ji atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pavojingumas ir pobūdis yra labai susijusios sąvokos, priklausančios nuo objekto, į kurį kėsinamasi, vertingumo, veikimo būdo, kėsinimosi intensyvumo. Kėsinimosi pavojingumas pirmiausia priklauso nuo jo objekto reikšmingumo, todėl skirtingas yra kėsinimosi pavojingumas, kai iškyla grėsmė asmens gyvybei, sveikatai ar asmens orumui. Kėsinimosi pavojingumui turi reikšmės ir galimos žalos dydis, o esant vienodiems kėsinimosi objektams - kėsinimosi būdas, kėsinimosi stadija, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis ir kitos aplinkybės. Kėsinimosi pobūdis priklauso nuo panaudotų priemonių, kėsinimosi intensyvumo (užpuolikų skaičiaus, jų ginkluotumo ir pan.), vietos, laiko ir kitų aplinkybių.

Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Esant tiesioginei tyčiai besiginantysis supranta daromų veiksmų visuomeninį pavojingumą, o būtent, kad pasirinktos priemonės (veiksmai) daugiau nei užtektini, kad puolimas būtų nutrauktas, numato neišvengiamą arba realią galimybę be reikalo atimti gyvybę ar sunkiai sužaloti puolantį (intelektinis momentas), nori, kad atsirastų tokios pasekmės (valinis elementas).

Būtinosios ginties ribas peržengęs asmuo neatleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Įstatymų leidėjas, pripažindamas socialinį būtinosios ginties vertingumą, palieka teismui teisę asmeniui, peržengusiam būtinosios ginties ribas, skirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę arba skiriant bausmę pripažinti tokią situaciją atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Taigi visi šie požymiai rodo, kad kaltinamasis peržengė būtinosios ginties ribas, nes yra akivaizdus neatitikimas tarp gynybos pobūdžio ir kėsinimosi pavojingumo, ir be reikalo besikėsinančiajam tyčia atimta gyvybė. Pažymėtina tai, kad nors J. G. užpuolė ir pradėjo mušti A. N., tačiau jokių kūno žalojimui įrankių neturėjo, smūgius sudavė rankomis ir kojomis, o A. N. panaudojo peilį ir du kartus sudavė J. G., antrą kartą pataikydamas į svarbų žmogaus organą – krūtinę. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. N. nesudavė nei vieno smūgio J. G. rankomis ar kojomis, būdamas sumuštas, surado jėgų atidaryti automobilio dureles, išimti peilį ir juo sužaloti J. G.. Taigi A. N. iš karto griebėsi peilio, kaip pavojingo įrankio, kuriuo galima greitai ir sunkiai sužaloti žmogų. Esant nustatytoms aplinkybėms kaltinamojo A. N. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 28 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 1 dalį.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje, užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y., į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir taip toliau. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209/2007, Nr. 2K-117/2010, Nr. 2K-649/2012 ir kt.).

K. G. pareiškė civilinį ieškinį 40 000 Eur sumai neturtinei žalai atlyginti ir šiai sumai pripažintas civiliniu ieškovu;

G. G. pareiškė civilinį ieškinį 25 000 Eur sumai neturtinei žalai atlyginti ir šiai sumai pripažinta civiline ieškove;

I. G. pareiškė civilinį ieškinį 30 000 Eur sumai neturtinei žalai atlyginti ir šiai sumai pripažinta civiline ieškove;

D. G. pareiškė civilinį ieškinį 44300 Eur sumai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti ir šiai sumai pripažinta civiline ieškove.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareikštus civilinius ieškinius ir teisme duotus paaiškinimus, sprendžia, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai, atsižvelgiant į suformuluotą teismų praktiką, tenkinami iš dalies. Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, dėl jo veiksmų mirė žmogus. Tačiau nustatyta, kad nužudymas padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas. Akivaizdu, kad nukentėjusieji dėl atitinkamai sūnaus ir brolio nužudymo patyrė neturtinę žalą, t. y., ieškiniuose nurodytus padarinius – neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nenumaldomą skausmą, emocinį stresą, fizinį skausmą, pablogėjo jų sveikata, kitus nepatogumus, susijusius su šeimos nario praradimu, kurie turi būti atlyginti iš šioje byloje kaltu pripažinto kaltinamojo A. N. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-438-222-2015).

Turtinės žalos dydis įrodytas byloje esančiais dokumentais ir priteistinas pilnai.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus dėl neturtinės žalos priteisimo, į tai, kad nusikaltimas padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas, į paties J. G. neteisėtus veiksmus, į pinigų infliaciją ir brangstantį pragyvenimo lygį, į teismų praktiką šio pobūdžio bylose ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-438-222-2015), neturtinės žalos dydis mažinamas.

Taigi nukentėjusiems – civiliniams ieškovams K. G. ir D. G. – nužudytojo tėvams priteistina po 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti, D. G. 4300 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioms ir civilinėms ieškovėms – G. G. ir I. G. – nužudytojo seserims – priteistina po 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. N. padarė labai sunkų, smurtinį nusikaltimą. Pasekmės sunkios ir negrįžtamos. Nužudytas jauno amžiaus žmogus. Nusikaltimas baigtas. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia.

A. N. nedirbo. Nusikalsta reguliariai, teistas 11 kartų Lietuvos Respublikoje (Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 8 d. nuosprendis neįsiteisėjęs), taip pat teistas užsienyje. Baustas administracine tvarka. Administraciniai teisės pažeidimai – baustas: 2017-08-07 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsinio 1 dalį.; 2017-08-07 pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnio 1 dalį; 2017-12-26 pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį; 2019‑07‑19 pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį (5 t., b. l. 37-38, 46-50).

Psichiatrinis gydymas, įskaita RKL Psichiatrijos klinikoje nesigydė, nesilankė (5 t., b. l. 112‑113). Priklausomybės ligų gydymas, įskaita neįrašytas (2 t., b. l. 61).

Priklausomybės ligų gydymas, įskaita RPLC neužregistruotas (5 t., b. l. 109-111).

Teismas A. N. šalina inkriminuotą sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir štai dėl ko. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad A. N. nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus. Šią aplinkybę jis kategoriškai neigia. Nusikaltimas padarytas 2019 m. liepos 17 d.. Specialisto išvadoje nurodyta, kad šlapimas buvo paimtas 2019 m. liepos 19 d. ir atlikus tyrimą nustatyta, kad A. N. šlapime rasta 0,81 promilės etilo alkoholio. Taigi, praėjus dviem parom po nusikaltimo padarymo A. N. šlapime buvo rasta etilo alkoholio. A. N. neneigia, kad po įvykio, grįžęs namo, sužinojęs, kad žiniasklaida pranešė apie J. G. mirtį, jis susijaudino ir vartojo alkoholinį alų. Iš to seka, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad nusikaltimo padarymo metu A. N. buvo neblaivus.

A. N. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

A. N. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir kad veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismų praktikoje akcentuojama, kad teisinga bausmė paskiriama kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį, o ne būtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles, o laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklė (BK 61 straipsnio 2 dalis) yra tik viena iš jų. Visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat bendrą jų visumą. Tinkamas bausmės paskyrimas yra viena iš teisingumo funkcijos vykdymo baudžiamojoje teisenoje sudėtinių dalių. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, bet kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-188-870/2020).

Įvertinęs kaltinamojo neigiamą asmenybę, bylos aplinkybes, dvi lengvinančias aplinkybes ir vieną sunkinančią aplinkybę, atsižvelgęs į tai, kad nusikaltimas padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas, kaltinamajam skiriama minimali laisvės atėmimo bausmė, kuri numatyta BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje (Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-146-483/2015).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytas nebuvo.

Proceso išlaidų nėra.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 8 d. nuosprendžiu, kuriuo A. N. pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, nebendrinama, kadangi Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 8 d. nuosprendis dar neįsiteisėjęs.

Dėl advokato darbo apmokėjimo

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi, iš A. N. turi būti priteistos išlaidos, kurias patyrė nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai – D. G., K. G., I. G. ir G. G. dėl teisinių paslaugų suteikimo BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

A. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 28 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2021 m. balandžio 22 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 19 d. iki 2021 m. balandžio 22 d.

Priteisti iš nuteistojo A. N. nukentėjusiesiems – civiliniams ieškovams civilinius ieškinius:

nukentėjusiajai – civilinei ieškovei D. G. 4300 Eur už turtinę žalą ir 8000 Eur už neturtinę žalą;

nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui K. G. 8000 Eur už neturtinę žalą;

nukentėjusiajai – civilinei ieškovei I. G. 5000 Eur už neturtinę žalą;

nukentėjusiajai – civilinei ieškovei G. G. 5000 Eur už neturtinę žalą.

nukentėjusiems – civiliniams ieškovams D. G., K. G., I. G. ir G. G. iš nuteistojo A. N. priteisti 500 Eur už teisines paslaugas, kurias suteikė advokatas Edgaras Jautakis (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, išspręsti taip:

1. Žiebtuvėlį, paimtą 2019 m. liepos 18 d. įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b. l. 16-17) – sunaikinti kaip menkavertį daiktą, BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu;

2. Dėmių, panašių į kraują, pavyzdžius, 5 vnt., paimtus 2019-07-18 įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b. l. 16-17) - sunaikinti kaip menkaverčius daiktus, BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu;

3. 2 Eur centų monetą, paimtą 2019 m. liepos 18 d. įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b. l. 16-17) – sunaikinti kaip menkavertį daiktą, BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu;

4. butelį nuo mineralinio vandens, paimtą 2019 m. liepos 18 d. įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b. l. 16‑17) – sunaikinti kaip menkavertį daiktą, BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu;

5. nuorūką, paimtą 2019 m. liepos 18 d. įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b. l. 16-17) – sunaikinti kaip menkavertį daiktą, BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu;

6. kompaktinį diską su įvykio vietos nuotraukomis prie 2019 m. liepos 18 d. įvykio vietos apžiūros foto lentelės Nr. (duomenys neskelbtini) VPK (1 t. b. l. 18-30) – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu;

7. džinsines kelnes, paimtas 2019 m. liepos 18 d. lavono apžiūros metu (1 t., 32-33) – sunaikinti kaip menkaverčius, BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu;

8. kompaktinį diską su lavono apžiūros nuotraukomis prie 2019-07-18 lavono apžiūros foto lentelės Nr. 1312 VPK (1 t., b. l. 34-38) – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu;

9. kompaktinį diską su M. B. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašais (1 t., b. l. 113-114) – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu;

10. kompaktinį diską su K. B. apklausos vaizdo įrašu (1 t., b. l. 116-118) - palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu;

11. kompaktinį diską su K. B. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašais (1 t., b. l.120-122) – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu;

12. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą J. G. vardu, pateiktą 2019 m. liepos 19 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (2 t., b. l.105-106) – sunaikinti kaip menkavertį daiktą, BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu;

13. sportinį megztinį, paimtą 2019 m. liepos 19 d., reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš VTMT (duomenys neskelbtini) skyriaus (2 t., b. l. 110-113) – sunaikinti kaip menkavertį daiktą, BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu;

14. marškinėlius, paimtus 2019 m. liepos 19 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš VTMT (duomenys neskelbtini) skyriaus (2 t., b. l.110-113) – sunaikinti kaip menkavertį daiktą, BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu;

15. trumpikes, paimtas 2019 m. liepos 19 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš VTMT (duomenys neskelbtini) skyriaus (2 t., b. l.110-113) – sunaikinti kaip menkavertį daiktą, BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu;

16. puskojines (1 pora), paimtas 2019 m. liepos 19 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš VTMT (duomenys neskelbtini) skyriaus (2 t., b. l.110-113) – sunaikinti kaip menkaverčius daiktus, BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu;

17. batus (1 pora), paimtus 2019 m. liepos 19 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš VTMT (duomenys neskelbtini) skyriaus (2 t., b. l. 110-113) – sunaikinti kaip menkaverčius daiktus, BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu;

18. kompaktinį diską su vaizdo įrašu, pateiktą 2019 m. liepos 18 d. K. R. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (2 t., b. l.118) – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu;

19. kompaktinius diskus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), su vaizdo įrašais iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“, paimtais 2019 m. liepos 25 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (2 t., b. l. 122-127) – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu;

20. kompaktinį diską su gautais duomenimis iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių registravimo skyriaus (2 t., b. l.143-146) – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu;

21. įtariamojo A. N. seilių lyginamąjį pavyzdį, paimtą 2019 m. liepos 19 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu (3 t., b. l. 26) – sunaikinti kaip menkavertį daiktą, BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu;

22. įtariamojo A. N. panagių turinio pavyzdžius, paimtus 2019 m. liepos 19 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu (3 t., b. l. 26) – sunaikinti kaip menkaverčius daiktus, BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu;

23. vyriškus batelius (1 pora), paimtus 2019 m. liepos 19 d. kratos metu pas A. N. (3 t., b. l. 31-34) – grąžinti teisėtam savininkui A. N., BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu;

24. vyrišką megztinį, paimtą 2019 m. liepos 19 d. kratos metu pas A. N. (3 t., b. l. 31-34) – grąžinti teisėtam savininkui A. N., BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu;

25. kompaktinį diską su 2019 m. liepos 19 d. kratos pas A. N. nuotraukomis prie 2019 m. liepos 19 d. foto lentelės Nr. (duomenys neskelbtini) SNTV (3 t., b. l. 35-45) - palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu;

26. kompaktinį diską su įtariamojo A. N. ir liudytojos K. B. naudojamų mobilaus ryšio abonentų išklotinėmis – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu;

27. kompaktinį diską su informacija iš mobilaus ryšio operatorių apie įvykusius mobilaus ryšio abonentų sujungimus – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu;

28. kompaktinį diską su vaizdo kamerų įrašais adresu (duomenys neskelbtini), paimtais 2019 m. liepos 18 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (2 t., b. l. 107-109) – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu;

29. kompaktinį diską su garso įrašais iš BPC (duomenys neskelbtini) skyriaus (2 t., b. l. 151) – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu;

30. kompaktinius diskus (2 vnt.) su vaizdo kamerų įrašais adresu (duomenys neskelbtini), paimtais 2019 m. liepos 18 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (2 t., b. l. 119-121) – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu;

31. kompaktinį diską su automobilio „(duomenys neskelbtini)“ apžiūros nuotraukomis prie automobilio apžiūros protokolo foto lentelės Nr. (duomenys neskelbtini) VPK (4 t., b. l. 3-8) – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu;

32. kompaktinį diską su automobilio „(duomenys neskelbtini)“ apžiūros nuotraukomis prie automobilio apžiūros protokolo foto lentelės Nr. (duomenys neskelbtini) SNTV (4 t., b. l. 24-31) – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu;

33. kompaktinį diską su A. N. apklausos vaizdo įrašu (6 t., b. l. 10-14) – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu;

34. kompaktinį diską su A. N. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašais (6 t., b. l. 26-28) – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliacine tvarka.