Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. N. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 21 d. nutarties, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 1, 3, 4 dalių, 28 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 6 straipsnio 2 ir 3 dalių, 7 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 3 ir 5 dalių, 44 straipsnio 5 ir 6 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 332 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teismai iš esmės vadovavosi prokuroro pateiktu kaltinamuoju aktu, kuriame išdėstytas kaltinimas grindžiamas nukentėjusiųjų ir liudytojų prieštaringais parodymais, tinkamai neištyrė bylos aplinkybių. Byloje nėra ginčo, kad nuteistasis mirtinai sužalojo nukentėjusįjį J. G., tačiau tai padarė gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi, kuris grėsė ne tik jo sveikatai, bet ir gyvybei. Tiesioginė įvykio liudytoja K. B. nurodė, kad nuteistąjį A. N. puolė tiek J. G., tiek M. B., kurie tikrai galėjo jį užmušti. Taigi, A. N. gyvybei buvo kilęs realus pavojus, tačiau teismai nepagrįstai nesivadovavo nei K. B., nei A. N. parodymais ir nepagrįstai netaikė BK 28 straipsnio 2 dalies nuostatų. Išvada apie būtinosios ginties ribų peržengimą daroma nustačius, kad tiesiogine tyčia besikėsinančiajam buvo padaryta aiškiai didesnė žala negu vertinami teisės ir (ar) interesai, į kuriuos buvo kėsinamasi, kai panaudotos gynybos priemonės nebuvo būtinos. Iš byloje surinktų įrodymų nėra galimybės daryti išvadą, kad nuteistasis A. N. turėjo ketinimų atimti J. G. gyvybę. Teismai nesivadovavo in dubio pro reo principu, nuosprendis pagrįstas prielaidomis.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė eilę BPK nuostatų, susijusių su įrodymų tyrimų ir vertinimu, teismų sprendimų turiniu ir kt., taip pat netinkamai pritaikė Baudžiamojo kodekso nuostatas, reglamentuojančias būtinosios ginties situaciją. Grįsdamas teiginius apie tai, kad nagrinėjamu atveju buvo susiklosčiusi būtinosios ginties situacija ir jis veikė neperžengdamas jos ribų, kasatorius cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir įstatymų nuostatas, taip pat aprašo faktinę situaciją ir pateikia savo nuomonę, kaip ji teismų turėjo būti įvertinta.

Pažymėtina, kad analogiškus argumentus, susijusius su jo veiksmų vertinimu, kaip veikimu esant būtinosios ginties situacijai, nuteistasis dėstė ir savo apeliaciniame skunde, į kuriuos apeliacinės instancijos teismo nutartyje atsakyta, išsamiai išanalizuojant ir faktinę situaciją bei įvykių eigą. Naujų argumentų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad baudžiamasis įstatymas (BK 28 straipsnis) šioje byloje buvo pritaikytas netinkamai kasatorius nepateikia, teiginiai dėl BPK nuostatų pažeidimo dėstomi deklaratyviai. Kasaciniame skunde nuteistasis pateikia savo versiją dėl faktinių bylos aplinkybių, nurodo, kaip ir kokie duomenys teismų turėjo būti vertinami. Teisėjų kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais. Nuteistojo kasaciniame skunde nepateikta argumentų, pagrindžiančių tokių aplinkybių buvimą, o įvardyti BPK pažeidimai ir netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas grindžiami subjektyvia kasatoriaus nuomone dėl įrodymų bei aplinkybių vertinimo netinkamumo ir teismų išvadų neteisingumo. Tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais baudžiamosios bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo A. N. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.