Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio ir Algimanto Valantino,

teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo A. N. gynėjo advokato Ramūno Putino skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. N. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 19 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teismui perduotoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-234-348/2020 A. N. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, tuo, kad 2019 m. liepos 17 d., apie 22 val. 57 min. prie pastato Romainių g. 38, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu tyčia du kartus dūrė peiliu J. G. į kairę koją ir krūtinės ląstos kairę pusę, tuo padarė J. G. durtinę pjautinę kairio kelio žaizdą ir durtinį pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos sužalojimą, pasireiškusį durtine-pjautine žaizda krūtinės ląstoje, III tarpšonkauliniame tarpe IV šonkaulio, krūtinplėvės, kairio plaučio pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu, hemopneumotoraksu, šoku, ūmiu širdies ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, dėl kurios nukentėjusysis netrukus įvykio vietoje mirė.

2. Kaltinamasis A. N., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, 2019 m. liepos 19 d. buvo laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 21 d. nutartimi jam paskirtas suėmimas 3 (trims) mėnesiams, kurio terminas vėliau buvo tęsiamas to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis.

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam A. N. pratęstas dar 3 (trims) mėnesiams, teismui padarius išvadą, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatyti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai, o BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai panaikinus suėmimą ar pakeitus švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti.

4. Skunde kaltinamojo A. N. gynėjas advokatas R. Putinas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį ir kaltinamajam paskirti kitą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą.

4.1. Skunde teigiama, kad Kauno apygardos teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, priimta grubiai pažeidžiant kaltinamojo teises, BPK įtvirtintą proporcingumo principą, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei nacionalinių teismų suformuotą praktiką skiriant suėmimą.

4.2. Gynėjas nesutinka su teismo nutarties argumentais, kad byloje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad A. N. galimai padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad A. N. veika galėjo būti padaryta baudžiamąją atsakomybę šalinančiomis sąlygomis, t. y. esant būtinajai ginčiai. Teigia, jog A. N. veikė būtinosios ginties sąlygomis – jis buvo užpultas, mušamas, spardomas, užpuolimo metu jam buvo sulaužytas raktikaulis, todėl norėdamas apsiginti, išvengti dar didesnių sužalojimų, ar net mirties, A. N. du kartus smogė peiliu nesitaikydamas į konkrečias kūno vietas, neturėdamas tikslo užpuoliko nužudyti tiesiogine tyčia, kas atitinka BK 28 straipsnyje numatytas būtinosios ginties sąlygas.

4.3. Skunde taip pat nurodoma, kad priimant skundžiamą nutartį teismas nesvarstė galimybės taikyti A. N. švelnesnes kardomąsias priemones, nors tokiu būdu būtų pasiekti BPK numatyti tikslai ir individualizuota kardomoji priemonė. Vienos ar kelių švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimas yra priimtinesnis ir žmogaus teisių apsaugos požiūriu.

4.4. Kaltinamojo gynėjas nesutinka ir su skundžiamoje nutartyje nustatytais A. N. suėmimo pratęsimo pagrindais. Pažymi, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kadangi jis turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvena šeimoje (nors ir nesusituokęs). Taip pat teismas neargumentuotai konstatavo, kad A. N. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Tuo tarpu pagrindai skirti ar pratęsti suėmimą turi būti neabejotinai įrodyti. Šiuo atveju, nesant jokių objektyvių aplinkybių, patvirtinančių BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatytų suėmimo taikymo pagrindų egzistavimą, skundžiama nutartis priimta remiantis neteisingais faktais ir prielaidomis.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Kaltinamojo A. N. gynėjo skundas atmestinas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir A. N. gynėjo skundo argumentais, daro išvadą, kad skundžiama nutartimi teismas pagrįstai konstatavo esant būtinąsias suėmimo taikymo A. N. sąlygas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatytus suėmimo pagrindus. Pratęsus kaltinamojo A. N. suėmimo terminą trims mėnesiams, jo teisės nėra labiau suvaržytos nei tą leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, proporcingumo principas bei baudžiamojo proceso įstatymas.

7. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatas, kardomosios priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Byloje esantys ir kaltinamajame akte nurodyti duomenys (paties A. N. parodymai, liudytojų M. B., K. B. parodymai, specialisto išvada, parodymų patikrinimo vietoje, apžiūrų protokolai), leido teismui pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. N. galėjo padaryti kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką. Šioje proceso stadijoje teismas nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo bei baudžiamąją atsakomybę šalinančių sąlygų (ne)buvimo, o spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu.

8. Suėmimas skiriamas tik tada, kai egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti skiriama tik, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). A. N. yra kaltinamas galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymų leidėjas numato žymiai griežtesnę nei 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 129 straipsnio 1 dalies sankciją minimali laisvės atėmimo bausmė yra 7 (septyneri) metai, o maksimali – 15 (penkiolika) metų laisvės atėmimo. Tokia įstatyme numatyta sankcija leidžia taikyti suėmimą byloje, jei tam yra įstatyme numatyti šios kardomosios priemonės pagrindai.

9. Pratęsdamas kaltinamajam A. N. suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. manant, kad kaltinamasis gali slėptis nuo teismo, apygardos teismas tinkamai įvertino A. N. socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje bei galimus ryšius užsienyje, taip pat kaltinamajam pagal įstatymą gresiančios bausmės dydį. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad konkrečioje byloje realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, gali būti pripažįstama pasislėpimo riziką didinančia aplinkybe, jei ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, t. y. kaltinamojo šeiminė padėtis, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas ar neturėjimas, darbo santykiai, sveikatos būklė, ankstesnis teistumas, ryšiai užsienyje, leidžia daryti tokią išvadą. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis A. N. gyvenamosios vietos nedeklaravęs, iki sulaikymo nedirbo, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje, nesusituokęs, neturi išlaikomų artimųjų, anksčiau daug kartų teistas. Be to, bylos duomenimis A. N. ne vieną kartą 2008 – 2015 metais buvo teistas ir užsienio valstybėse – Danijos Karalystėje ir Nyderlandų Karalystėje, kas rodo, jog šiuo laikotarpiu gyvendamas užsienio valstybėse turėjo jose ir socialinių ryšių. Šios aplinkybės rodo, kad A. N. nėra saistomas tokiais socialiniais ar šeiminiais ryšiais Lietuvos Respublikoje, kurie sulaikytų jį nuo bandymo išvengti baudžiamosios atsakomybės ir galimai griežtos bausmės pasislepiant nuo teisėsaugos institucijų ir teismo. Šios išvados nepaneigia A. N. gynėjo skundo argumentai, jog jis turi faktinę nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena faktinėje šeimoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo tęsti A. N. suėmimo terminą.

10. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagal teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Labai sunkus smurtinis nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas A. N. patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, tačiau tęsiant suėmimo terminą kaltinamajam šiuo pagrindu teismas pagrįstai vertino ne tik šią aplinkybę, bet ir duomenis apie ankstesnius kaltinamojo teistumus. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas įvertino tai, kad A. N. praeityje buvo 10 (dešimt) kartų teistas, daugiausiai už nusikaltimus nuosavybei, taip pat ir smurto naudojimą, už viešosios tvarkos pažeidimus, o naują smurtinį nusikaltimą galimai padarė praėjus kiek daugiau nei metams po paskutinio teismo nuosprendžio priėmimo, turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, kad A. N. yra linkęs nepaisyti įstatymo reikalavimų ir visuomenėje priimtinų elgesio normų, todėl suėmimo terminas pagrįstai pratęstas siekiant užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Gynėjo skundo teiginiai nepaneigia aptartų bylos duomenų, kurių pagrindu tęsiamas suėmimo terminas A. N..

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek kaltinamajam A. N. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, tiek jo trukmė yra proporcinga kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir visuomenės interesui būti apsaugotiems nuo naujų nusikaltimų darymo. Skundžiama nutartimi pratęsus suėmimo terminą A. N. dar 3 (trims) mėnesiams, BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostatos dėl suėmimo trukmės viso baudžiamojo proceso metu – nepažeistos. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas įvertino baudžiamosios bylos stadiją, t. y., kad byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui 2020 m. balandžio 9 d., ji dar nepradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje. A. N. taikomu suėmimo pratęsimu siekiama ne tik užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme per kuo trumpiausią laiką, bet ir išvengti galimo jo pasislėpimo bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui.

12. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pratęsdamas suėmimo terminą A. N. teismas pasisakė dėl švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo ir padarė pagrįstą išvadą, kad pakeitus A. N. taikomą suėmimą švelnesnėmis karomosiomis priemonėmis, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti. Kaltinamojo A. N. gynėjo skundo argumentai, kad kardomųjų priemonių tikslus galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis vertintini kaip deklaratyvūs. Kaip jau minėta, labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei A. N. galimai padarė būdamas 10 (dešimt) kartų teistas Lietuvos Respublikoje, ne vieną kartą teistas užsienio valstybėse, o anksčiau jam taikytos sankcijos, taip pat ir laisvės atėmimas, jo elgesio nepataisė. Atsižvelgiant į aptartų aktualių bylos duomenų visumą ir siekį apsaugoti visuomenę nuo sistemingai teisės reikalavimų nesilaikančio ir jai pavojingo asmens, skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad nėra pagrindo A. N. skirti gynėjo prašomą švelnesnę kardomąją priemonę, nes ji, kaip ir anksčiau taikytos griežtesnes bausmės, nebus pakankama priemonė užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

13. Kaltinamajam A. N. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau toks kaltinamojo teisių suvaržymas nepažeidžia proporcingumo principo ir yra pateisinamas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek BPK nuostatų požiūriu. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose tai pat yra ne kartą nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

14. Esant išdėstytoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismo skundžiama nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam A. N. pratęstas pagrįstai.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. N. gynėjo advokato Ramūno Putino skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi kaltinamajam A. N. 3 (trims) mėnesiams pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.