Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4027-904/2021 pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui R. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti nepilnamečio sūnaus H. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo R. K. išlaikymą nepilnamečiam sūnui H. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 650 Eur periodinėmis išmokomis per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, paskiriant ieškovę išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 3) priteisti iš atsakovo 23 400 Eur išlaikymo nepilnamečiam sūnui H. K., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 17 d. iki 2021 m. kovo 17 d.

1.1. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) šalys susilaukė sūnaus H. K. Atsakovas nuo 2020 m. gegužės mėn. pradėjo gyventi atskirai nuo ieškovės ir nepilnamečio sūnaus. Nepilnametis sūnus šiuo metu gyvena su ieškove, ji rūpinasi nepilnamečiu sūnumi, jį ugdo ir auklėja, todėl nepilnamečio H. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove. Pažymi, kad atsakovas neteikia išlaikymo nepilnamečiam sūnui. Vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 1 300 Eur. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi, jos darbo užmokestis sudaro apie 2 800 Eur atskaičius mokesčius. Atsakovas sūnaus išlaikymui turėtų skirti po 650 Eur per mėnesį. Atsakovas neteikė išlaikymo sūnui, todėl iš jo taip pat priteistinas 23 400 Eur išlaikymo nepilnamečiam sūnui H. K., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimas už paskutinius trejus metus, t. y. už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 17 d. iki 2021 m. kovo 17 d.

2. Atsakovas R. K. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies – sutiko, kad nepilnamečio sūnaus H. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, kad iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui H. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur periodinėmis išmokomis per mėnesį, ir kad iš jo būtų priteistas išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimas po 200 Eur per mėnesį nuo 2021 m. sausio 1 d.; su kita ieškinio dalimi nesutiko ir prašė ją atmesti.

2.1. Nurodė, kad iki 2021 m. sausio mėn. jis teikė išlaikymą nepilnamečiam sūnui grynaisiais pinigais, todėl iš jo turėtų būti priteistas išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimas po 200 Eur per mėnesį nuo 2021 m. sausio 1 d. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje.

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius) pateikė išvadą, nurodydamas, kad sutinka, jog H. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina L. M. Ieškovės prašomo priteisti 650 Eur išlaikymo nepilnamečiam sūnui suma per mėnesį yra pakankamai didelė. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius negali įvertinti, ar minėta suma atitinka realius nepilnamečio vaiko poreikius. Mano, kad reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo turėtų būti tenkinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškovės L. M. ieškinį tenkino iš dalies:

4.1. Nepilnamečio H. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su motina L. M., jos gyvenamojoje vietoje.

4.2. Priteisė iš atsakovo R. K. išlaikymą nepilnamečiam sūnui H. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 230 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021 m. kovo 18 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

4.3. Priteisė iš atsakovo R. K. 6 880 Eur išlaikymo nepilnamečiam sūnui H. K., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą.

4.4. Nepilnamečio H. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę L. M.

4.5. Priteisė iš atsakovo R. K. 296 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. M.

4.6. Priteisė iš atsakovo R. K. 192 Eur žyminio mokesčio valstybei.

4.7. Kitą ieškinio dalį atmetė.

5.1. Teismas nurodė, kad šalių sūnus H. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su ieškove, tarp jų susiformavę tvirti ryšiai, o su tėvu (atsakovu) sūnus matosi ne nuolatos, todėl akivaizdu, kad jų tarpusavio santykiai nėra tokie artimi, kaip mamos ir sūnaus. Atsakovas prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nepareiškė. Institucijos pateiktoje išvadoje taip pat nurodyta, kad, atsižvelgiant į surinktą informaciją, manytina, jog nepilnamečio H. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Atsižvelgiant į šiuos duomenis ir tai, jog ginčo tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina nėra, nepilnamečio vaiko H. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina, jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, kadangi tai geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

5.2. Teismas nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė, nes ieškovė gauna nuolatines pajamas. Atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, neturėdamas sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų susirasti nuolatinio darbo, nuolatinių pajamų neturi, užsiima veikla, dėl kurios neturi nuolatinių finansinių pajamų, neįgyja socialinių garantijų. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nekilnojamojo turto neturi, daugiau išlaikytinių neturi. Atsakovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jis ėmėsi aktyvių priemonių tinkamai apmokamam darbui rasti ar kad yra objektyvios priežastys, dėl kurių jis negali susirasti darbo, o tai, kad atsakovas turi finansinių sunkumų, neatleidžia jo nuo pareigos teikti išlaikymo sūnui. Atsakovas teismui taip pat nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis gera valia nuolat teikia išlaikymą sūnui ar kad perka jam reikalingus daiktus, ir taip prisideda prie šalių sūnaus išlaikymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į pateiktus rašytinius įrodymus, į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, į šalių turtinę padėtį, šalių sūnaus amžių, į tai, kad didžiąją dalį sūnaus išlaikymui reikalingų lėšų sudaro mokymasis privačioje mokykloje, dėl kurios sprendimą vienašališkai priėmė ieškovė, į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, ieškovės prašomas priteisti 650 Eur išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydis yra mažintinas iki 230 Eur. Teismo vertinimu, abiem tėvams teikiant po 230 Eur sūnaus išlaikymui ir gaunat 70 Eur išmoką vaikui iš valstybės, šalių nepilnamečio sūnaus interesai bus užtikrinti.

5.3. Teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 17 d. iki 2021 m. kovo 17 d. atsakovas tik iš dalies vykdė savo pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui, todėl yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimą už šį laikotarpį. Išlaikymo įsiskolinimo suma mažintina 1 400 Eur, kadangi teismo posėdžio metu ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo sumažino šia suma, nurodydama, kad atsakovas šias pinigines lėšas skyrė sūnaus išlaikymui. Įvertinus vaiko amžių ir jo poreikius, tai, jog šalių sūnus tuo metu lankė mokyklą, vaikui buvo taip pat mokama valstybės parama, spręstina, kad vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui minėtu laikotarpiu pakako 460 Eur, todėl iš atsakovo priteistina 6 880 Eur (230 Eur x 36 mėn. – 1 400 Eur) išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovė L. M. (apeliantė) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovo R. K. priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui H. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 230 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021 m. kovo 18 d.) iki vaiko pilnametystės, 6 880 Eur išlaikymo nepilnamečiam sūnui H. K., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimas, ir priteisti iš atsakovo R. K. išlaikymą nepilnamečiam sūnui H. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 650 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, ir 22 000 Eur išlaikymo nepilnamečiam sūnui H. K., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 17 d. iki 2021 m. kovo 17 d.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių nepilnamečio sūnaus H. K., gim. (duomenys neskelbtini), poreikius, nenurodė, kurie vaiko poreikiai, pateikti išlaikymo poreikių lentelėje, yra nepagrįsti. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad didelę dalį sūnaus išlaikymui reikalingų lėšų sudaro mokymasis privačioje mokykloje, o šį sprendimą vienašališkai priėmė ieškovė, tačiau mokestis už sūnaus mokslą (duomenys neskelbtini) sudaro 390 Eur per mėnesį, t. y. tik 30 proc. visų vaiko išlaikymui reikalingų lėšų. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad šios išlaidos turėtų tekti tik ieškovei. Teismas turėjo įvertinti, ar mokymasis (duomenys neskelbtini)atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Teismo posėdžio metu abi šalys patvirtino, jog sūnui patinka mokytis minėtoje mokykloje ir kad jam mokytis sekasi gerai.

6.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, jog atsakovas pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų vykdo nereguliariai, mažai dalyvauja sūnaus auklėjime, todėl visa atsakomybė tenka vienai ieškovei. Teismas taip pat netinkamai įvertino atsakovo galimybę pagerinti savo turtinę padėtį. Atsakovas yra įgijęs vidurinį profesinį išsilavinimą, turi jūreivio-suvirintojo specialybę, tačiau nededa pastangų pagerinti savo turinę padėtį.

6.3. Nustačius, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui H. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 650 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, keistinas iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimo dydis, t. y. iš atsakovo priteistina 22 000 Eur išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimas.

7. Atsakovas R. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui H. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 230 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovė apeliaciniu skundu su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nesutinka ir prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui H. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 650 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nepilnamečio vaiko poreikius, neatsižvelgė į atsakovo galimybę pagerinti savo turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims.

13. Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

14. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

15. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Atsižvelgtina ir į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi.

16. Taigi, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėta, jog teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau, pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.

17. Ieškovė pateikė teismui išlaidų apskaičiavimą, iš kurio nustatyta, kad vaiko išlaikymui reikalinga suma sudaro apie 1 309 Eur per mėnesį: būsto nuoma – 125 Eur, komunaliniai mokesčiai – 55 Eur, transporto išlaidos – 220 Eur, mokestis už mokslą (duomenys neskelbtini)– 390 Eur, pramogos – 30 Eur, edukacija mokykloje – 20 Eur, klasės fondas – 5 Eur, pratybos, užduočių knygelės – 14 Eur, kanceliarinės prekės – 5 Eur, maistas (namuose) – 150 Eur, maistas viešojo maitinimo įstaigose – 60 Eur, vaistai, vitaminai – 15 Eur, vasaros stovyklos – 15 Eur, higienos reikmenys – 5 Eur, rūbai – 60 Eur, avalynė – 20 Eur, atostogos – 20 Eur, vaiko gimtadienis – 40 Eur, telefonas, kompiuteris, išmanusis laikrodis – 50 Eur, stacionarus kompiuteris – 6 Eur, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų – 4 Eur.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Itin svarbu nustatyti, kokios iš tikrųjų yra vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, patiriamos išlaidos ir ar jis nesiekia nepagrįstai jų padidinti. Nepilnamečiam sūnui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Tėvų pareiga, kurios vykdymas gali būti užtikrinamas teismine tvarka priteisiant išlaikymą, yra patenkinti protingus, objektyviai reikalingus (nors ir ne minimalius) vaiko poreikius. Ieškovės noras patenkinti sūnaus norus, kurie nėra būtini vaiko vystymuisi ir dėl kurių ieškovė patiria papildomas išlaidas sūnaus išlaikymui, yra suprantamas ir galimas, tačiau negali būti priežastis konstatuoti didesnius vaiko poreikius ir atitinkamai iš atsakovo priteisti didesnį išlaikymą nei sūnui objektyviai reikalinga. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

19. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus mokosi (duomenys neskelbtini), išlaidos jo mokslui šioje ugdymo įstaigoje sudaro 390 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad sūnus iš mokyklos grįžta taksi, todėl ji per mėnesį patiria apie 200 Eur išlaidų transportui. Taigi, išlaidos susijusios su šalių nepilnamečio sūnaus mokymusi (duomenys neskelbtini) sudaro apie 590 Eur per mėnesį, t. y. beveik pusę visų ieškovės nurodytų išlaidų, reikalingų nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti. Kaip jau minėta, teikiamas išlaikymas turi būti pakankamas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti ir proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Vis dėlto, išlaidos, skiriamos nepilnamečio vaiko užsiėmimams, laisvalaikiui bei pramogoms, turi būti derinamos šalių sutarimu, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį.

20. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad šalių nepilnametis sūnus pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) jos iniciatyva. Ieškovės vertinimu, atsakovas, kaip nepilnamečio vaiko tėvas, turi prisidėti prie išlaidų už jo mokslą. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovės noras, kad sūnus lankytų privačią ugdymo įstaigą, yra suprantamas, tačiau šie vaiko poreikiai turi būti tenkinami atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį. Aplinkybė, jog mokymasis minėtoje ugdymo įstaigoje atitinka nepilnamečio H. K., gim. (duomenys neskelbtini), interesus, nereiškia, jog vaiko ugdymo poreikiai negali būti patenkinti jam lankant valstybinę ugdymo įstaigą, juolab, jei vaiko tėvų turtinė padėtis nėra pakankama išlaidoms už vaiko mokslą privačioje ugdymo įstaigoje padengti. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad mokslo metai netrunka visus metus ir išlaidos mokymosi reikmėms, mokyklos rinkliavoms nėra patiriamos visus metus.

21. Kita aplinkybė, į kurią svarbu atsižvelgti yra tai, kad nepilnametis H. K. yra 13 metų amžiaus, todėl nėra aišku, kodėl pastarasis iš ugdymo įstaigos negali grįžti viešuoju transportu, kadangi susisiekimas tarp Klaipėdos ir Gargždų, kuriuose yra nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, yra, be kita ko, užtikrinamas ir viešuoju transportu. Taip pat vertintina tai, jog kai kurios prekės ir patiriamos išlaidos yra trumpalaikio ar vienkartinio pobūdžio ir nėra perkamos ir patiriamos kas mėnesį, o kai kurių užtenka ilgesniam laikotarpiui (pvz., higienos ir švaros prekės, vaistai pan.), taip pat manytina, jog kiekvieną mėnesį nėra poreikio pirkti vaikui drabužius, batus.

22. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą mažinti ieškovės prašomą priteisti 650 Eur sumą sūnaus išlaikymui.

23. Vertindamas kiekvieno iš vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į visų rūšių gaunamas pajamas, turimas santaupas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, juridinius asmenis bei jų turtą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008). Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad nei ieškovė, nei atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Ieškovės pajamas sudaro vidutiniškai 2 768,39 Eur darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) per mėnesį. Atsakovas nedirba, teismo posėdžio metu nurodė, kad užsiima internetinio pokerio lošimu.

24. Tėvai patys privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

25. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nors šiuo atveju atsakovas neturi darbo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jis yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, todėl gali susirasti nuolatinį darbą ir gauti nuolatines pajamas. Objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad ir ieškovė, ir atsakovas, būdami sveiki ir darbingi žmonės, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų ir jų vaiko, kuriam turi pareigą teikti išlaikymą, poreikius. Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju ginčo šalys prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis.

26. Ieškovės teigimu, jai gyvenant kartu su sūnumi ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis, užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą, priežiūrą slaugant, auklėjimą, ugdymą, lavinimą, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaikų priežiūros klausimus. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Taigi sutiktina su ieškovės teiginiais, kad jai tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, be to, kartu gyvenant atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė savaime nereiškia, kad vaiko motinos turtinė padėtis dėl to tampa daug blogesnė ir yra pagrindas priteisti iš atsakovo didesnį išlaikymą (perkelti didesnę išlaikymo naštą).

27. Teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertino nepilnamečio vaiko amžių, mokamas išmokas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą (70 Eur), atliko vaiko poreikių, šalių turtinės padėties analizę ir pagrįstai nustatė, kad kiekviena iš šalių nepilnamečio vaiko poreikiams užtikrinti turėtų skirti po 230 Eur per mėnesį. Tokia išlaikymo suma, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra teisinga, atitinka bylos duomenis, realius vaiko poreikius, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir yra racionali bei pakankama sūnaus išlaikymui, todėl nėra teisinio pagrindo pakeisti ginčijamo sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui dydžio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

28. Nagrinėjamu atveju ieškovė apeliacinio skundo reikalavimą priteisti iš atsakovo 22 000 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą grindė aplinkybė, jog iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui po 650 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atmetus ieškovės apeliacinio skundo reikalavimus dėl išlaikymo dydžio, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovei iš atsakovo priteistina 6 880 Eur (230 Eur x 36 mėn. – 1 400 Eur) išlaikymo nepilnamečiam sūnui H. K., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 17 d. iki 2021 m. kovo 17 d.

29. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pakeisti ginčijamo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33. Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestas, todėl jai nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

34. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą ir duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė, todėl šis klausimas nespręstinas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.