- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-08
- Bylos Nr.
- e2VP-10164-454/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05007-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“
- Suinteresuotas asmuo
- I. A., A. A.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ prašymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys I. A., A. A., antstolė Rima Gražienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“ (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašo nustatyti, kad skolininkei I. A. priklauso 1/2 dalis sutuoktinio A. A. piniginių lėšų esančių ir / ar patenkančių į jo banko sąskaitas, kurias jis gauna ar ateityje gaus iš darbinės veiklos, intelektinės veiklos, dividendų, pašalpų bei kitų išmokų.
Pareiškėja prašyme nurodė, jog pareiškėja kreipėsi į antstolės Rimos Gražienės kontorą dėl piniginės sumos išieškojimo iš skolininkės I. A. pagal Kauno apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-10537-454/2019 pareiškėjai UAB „Sergel“. Pareiškėja gavo 2020 m. kovo 2 d. antstolės Rimos Gražienės pasiūlymą dėl skolininkės turto dalies nustatymo Nr. 0090/19/01380/S-326. Antstolė nurodė, kad vykdant vykdomąją bylą antstolė 2020 m. sausio 27 d. turto arešto aktu Nr. 0090/19/01380/S-123 areštavo I. A. ir jos sutuoktiniui priklausantį turtą. Antstolė nurodo, kad skolininkė yra sudariusi santuoką su A. A., kuris dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Antstolė nurodo, kad šios piniginės lėšos ir turtas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Skolininkė kitų pajamų ir turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi, todėl nukreipus išieškojimą į sutuoktinio gaunamas pajamas ir / ar bendrą santuokoje įgytą turtą yra didesnė tikimybė patenkinti bent dalį pareiškėjos reikalavimų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. A. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjos prašymą atmesti.
Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad nors I. A. ir A. A. yra formalioje santuokoje, tačiau jau ilgą laiką gyvena atskirai, veda atskirą ūkį ir faktiškai santuoka yra iširusi. Kiek yra žinoma, šiuo metu I. A. gyvena Jungtinėje Karalystėje su kitu vyru, tad tikėtis atnaujinti gerus šeimyninius santykius neįmanoma. A. A. nieko nėra žinoma apie piniginę prievolę, kurios neįvykdžius, kreditorė teismo įsakymu inicijavo skolos civilinėje byloje Nr. eL2-10537-454/2019 priteisimą. Šiuo atveju net nėra žinoma, kokia yra I. A. prievolės prigimtis, kuria remiantis buvo priimtas teismo įsakymas. I. A., gyvendama atskirai, nesudarė jokių sutarčių, kurioms sudaryti būtų buvęs reikalingas jos sutuoktinio sutikimas, taip pat nesant jokio bendro šeimyninio gyvenimo, A. A. nėra atsakingas už sutuoktinės asmenines prievoles, kurios visų pirma turi būti vykdomas pačios I. A.. Skolininkė šiuo metu gyvena užsienyje ir dėl to galimai turi turto ar pajamų, kreditorė turi imtis priemonių išieškoti iš jos turto / pajamų, esančio / gaunamo jos gyvenamojoje vietoje, o konstatavus, kad nepakanka skolininkės turto, inicijuoti išieškojimą iš sutuoktinio turto.
Suinteresuoti asmenys I. A., antstolė Rima Gražienė teismo nustatytu terminu atsiliepimų į prašymą nepateikė, apie teisme iškeltą bylą jie informuoti tinkamai, apie rašytinį posėdį informuoti paskelbiant viešai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėja kreipėsi į antstolės Rimos Gražienės kontorą dėl piniginės sumos išieškojimo iš skolininkės I. A. pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-10537-454/2019 pareiškėjai UAB „Sergel“. Pareiškėja gavo 2020 m. kovo 2 d. antstolės Rimos Gražienės pasiūlymą dėl skolininkės turto dalies nustatymo Nr. 0090/19/01380/S-326. Antstolė nurodė, kad vykdant vykdomąją bylą antstolė 2020 m. sausio 27 d. turto arešto aktu Nr. 0090/19/01380/S-123 areštavo I. A. ir jos sutuoktiniui priklausantį turtą. Antstolė nurodo, kad skolininkė yra sudariusi santuoką su A. A., kuris dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Antstolė nurodo, kad šios piniginės lėšos ir turtas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Skolininkė kitų pajamų ir turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi. Antstolė taip pat nurodė, kad 2020 m. sausio 27 d. ir 2020 m. vasario 12 d. registruotu paštu buvo siųstas pasiūlymas pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Į paliktus pranešimus skolininkė nereagavo, į antstolės kontorą nebuvo atvykusi.
Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.
Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti, antstolė areštavo bendrąjį turtą ir pasiūlė skolininkei pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkė antstolei nepateikė minėto sutikimo, todėl antstolė pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkės turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Pareiškėja nustatytu terminu kreipėsi į teismą dėl skolininkės turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
Suinteresuotas asmuo A. A. pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutinka su prašymu, nes santuoka faktiškai yra iširusi; jam nieko nėra žinoma apie piniginę prievolę; nėra žinoma prievolės prigimtis; nesant bendro šeimyninio gyvenimo jis nėra atsakingas už sutuoktinės asmenines prievoles; skolininkė galimai turi turto ar pajamų užsienyje.
Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) yra pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis).
Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad sutuoktinių santuoka yra faktiškai iširusi ir sutuoktiniai bendro ūkio netvarko (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1902-866/2019). Vadovaujantis CK 3.53 straipsnio 3 dalimi, 3.118, 3.127 straipsniais, sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų klausimas sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje. CK 3.67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Šioje byloje turi būti įvertinta ir tai, kada sutuoktiniai faktiškai nustojo tvarkyti bendrą ūkį, kurti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Toks teisinis reguliavimas lemia, jog esant iškeltai santuokos nutraukimo bylai kitoje civilinėje byloje klausimas dėl sutuoktinio turto dalių negali būti sprendžiamas (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2546-945/2017; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2713-221/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013). Teismui patikrinus Vedybų sutarčių registre įrašų nerasta. Liteko duomenimis nėra užvesta byla dėl santuokos nutraukimo tarp I. A. ir A. A.. Gyventojų registro tarnybos duomenis skolininkė nėra deklaravusi išvykimo į užsienį.
Ta aplinkybė, kad skolininkės sutuoktinis nurodo, jog su sutuoktine kartu negyvena, neveda bendro ūkio, nekeičia turto teisinio režimo, nes sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog santuoka tarp suinteresuotų asmenų buvo nutraukta, kad jie būtų sudarę vedybų ar povedybinę sutartį, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsnis, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-294-803/2020).
Skolininkės sutuoktinis teigia, kad jam nėra žinoma apie piniginę prievolę ir nesant bendro šeimyninio gyvenimo jis nėra atsakingas už sutuoktinės asmenines prievoles. Iš skolininkės sutuoktinio atsiliepimo motyvų nustatyta, kad pareiškėjos prašymas atmestinas tuo pagrindu, jog prievolė yra asmeninė skolininkės prievolė, kuri turėtų būti vykdoma iš asmeninio skolininkės turto. Teismas pažymi, jog pagal išieškotojos pateiktą prašymą šioje vykdomojoje byloje yra siekiama nukreipti išieškojimą ne į bendrą abiejų sutuoktinių turtą ar asmeninį skolininkės sutuoktinio turtą, o į skolininkei priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra individualizuojama CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkei bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti. Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (kai, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad skolininkė I. A. yra sudariusi santuoką su A. A.. Nėra įrodymų, jog ši santuoka būtų nutraukta. Iš Vedybų sutarčių registro išrašo nustatyta, jog sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, turto padalijimo sutarčių. Esant tokioms aplinkybėms, skolininkės sutuoktinio gaunamos pajamos ir santuokos metu įgytas kitas turtas nuo santuokos sudarymo momento yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1602-524/2019).
Skolininkės sutuoktinis teigia, kad jam nėra žinoma prievolės prigimtis. Jo nuomone, nėra išsiaiškinta, kokiu pagrindu susidarė skola išieškotojai UAB „Sergel“, t. y. nenustatytas prievolės pobūdis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, suvienodindama kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, išaiškino, jog išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) institutai, nes naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. Pažymėjusi, kad prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis visa apimtimi galės pasinaudoti teise pareikšti atsikirtimus į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų, tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams, plenarinė sesija išaiškino, jog tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis.
Atsižvelgdama į šiuos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarime esančius išaiškinimus dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. liepos 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2011 konstatavo, kad prievolės pobūdžio nustatymas vykdymo procese negalimas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstolis, atliekantis vykdymo veiksmus pagal tokį vykdomąjį dokumentą, neturi teisės nei pats spręsti, nei kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti skolininko prievolės pobūdį. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad CPK 593 straipsnyje įtvirtintas vykdymo proceso metu teismo nagrinėjamų pareiškimų institutas skirtas užtikrinti sklandų vykdymo veiksmų atlikimą, bet negali būti naudojamas tikslu nustatyti teises ir pareigas asmeniui, nedalyvavusiam procese priimant sprendimą, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 1 punktas), ar vykdomąjį dokumentą (CPK 587 straipsnio 2–4 punktai).
Kadangi prievolės pobūdžio nustatymas vykdymo procese negalimas, skola išieškotojai turi būti išieškoma iš asmeninės nuosavybės teise skolininkei priklausančio turto, o jo nepakakus, ir iš jai tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto dalies.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja, pateikdama teismui prašymą dėl skolininkės turto, kuris yra jos bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, nesiekė įrodyti, kad skolininkė ir jos sutuoktinis yra solidarieji skolininkai. Kaip minėta, vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę, išieškoma ne tik iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, bet taip pat ir iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas ne vykdomos prievolės pobūdžio pagrįstumo, o skolininkės dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo klausimas, todėl skolininkės sutuoktinio argumentas, jog teismas turi išsiaiškinti, kokiu pagrindu susidarė skola UAB „Sergel“, vertintinas kaip nepagrįstas (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1755-221/2017).
Sodros duomenimis skolininkė kaip darbuotoja nėra registruota, o skolininkės sutuoktinis dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį. Kelių transporto priemonių registre duomenų apie turimas ir valdomas skolininkės transporto priemones nėra. Antstolė patikrino ir nustatė, kad skolininkė piniginių lėšų, transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturi, Sodros duomenimis nedirba, kitų pajamų negauna. Pateikti įrodymai patvirtina, kad nėra įrodymų, jog skolininkė faktiškai gautų atlyginimą ar turėtų kito turto. Kaip minėta, gyventojų registro tarnybos duomenis skolininkė nėra deklaravusi išvykimo į užsienį. Esant visoms nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, jog antstolė turi pareigą nustatyti turtą, kurio vertė būtų pakankama išieškojimui įvykdyti, jog išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, ir esant nurodytoms aplinkybėms, jog skolininkė pajamų negauna, darytina išvada, jog pareiškėjos prašymas pagrįstas (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1602-524/2019).
Byloje nėra įrodymų, jog sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą. Pareiškėjos prašymas teismui paduotas I. A. ir A. A. esant santuokoje, todėl konstatuotina, jog skolininkės ir jo sutuoktinio po santuokos sudarymo įgytas turtas, gautos pajamos yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 5 punktas).
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkei priklauso 1/2 dalis sutuoktinio piniginių lėšų esančių ir / ar patenkančių į jo banko sąskaitas, kurias jis gauna ar ateityje gaus iš darbinės veiklos, intelektinės veiklos, dividendų, pašalpų bei kitų išmokų.
Teismo vertinimu, CPK 667 straipsnyje esanti teisės norma gali būti taikoma tik turimam, bet ne būsimam turtui. Nesant konkretaus skolininkės ar jo dalies turto su kitais bendraturčiais, teismas negali vertinti ir pasisakyti dėl turto, kuris gali atsirasti skolininkės nuosavybėje. Tokiu atveju būtų sukuriamas precedentas, kuomet bet koks turtas, atsiradęs po santuokos sudarymo, bus laikomas bendrąją sutuoktinių nuosavybe, nors pagal įstatymą galimi atvejai, kai santuokoje įgytas turtas gali būti laikomas ir asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe. Atsižvelgiant į šią nuostatą, darytina išvada, kad įstatymas leidžia individualizuoti skolininkės turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje tik realiai egzistuojančiame sutuoktinių turte. Todėl nenustatytina skolininkės 1/2 dalis ir būsimam turtui (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-590-569/2016).
Atsižvelgiant į tai, kad nei skolininkė, nei jos sutuoktinis teismui nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių būtinybę nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, laikytina, jog skolininkei I. A. priklauso 1/2 dalis sutuoktinio A. A. pajamų, gaunamų iš jo darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CPK 667 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 667 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ prašymą tenkinti.
Nustatyti, kad skolininkei I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis sutuoktinio A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iš jo darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.