- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- e2S-294-803/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32629-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- P. S., A. S.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens P. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo, suinteresuotieji asmenys A. S., P. S., antstolis Robertas Vasiliauskas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti skolininko A. S. nuosavybės teisę į ½ dalį suinteresuoto asmens P. S. gaunamų pajamų uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „PALINK“. Nurodė, kad antstolis vykdo išieškojimą iš suinteresuoto asmens A. S. pareiškėjos naudai. Antstolis, vykdydamas skolos išieškojimą, nustatė, jog A. S. yra sudaręs santuoką su suinteresuotu asmeniu P. S., kuri dirba ir gauna pajamas.
2. Suinteresuotas asmuo antstolis Robertas Vasiliauskas prašė pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys A. S., P. S. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkino. Nustatė, kad suinteresuotam asmeniui A. S. (A. S.) priklauso ½ dalis sutuoktinės P. S. darbo užmokesčio, gaunamo UAB „PALINK“.
5. Teismas nustatė, kad antstolis vykdo 60 Lt (kas atitinka 17,38 EUR) dydžio baudos išieškojimą iš suinteresuoto asmens A. S. pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nutarimą, pareiškėjos naudai.
6. Teismas sprendė, kad į bylą nepateikta duomenų apie tai, kad suinteresuotas asmuo A. S. turi pakankamai asmeninio turto prievolei įvykdyti, todėl išieškojimas gali būti įvykdytas iš skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, suinteresuotojo asmens P. S. darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių A. S. ir P. S. nuosavybė.
7. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl vadovaudamasis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi laikė, kad šių suinteresuotųjų asmenų dalys suinteresuotojo asmens P. S. darbo užmokestyje lygios.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo P. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį ir priimti kitą sprendimą – pripažinti, kad P. S. darbo užmokestis, gaunamas iš UAB „PALINK“ yra jos asmeninė nuosavybė. Taip pat prašo priteisti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius esminius atskirojo skundo argumentus:
8.1. suinteresuoto asmens P. S. darbo užmokestis negali būti pripažįstamas, kaip bendroji jungtinė P. S. ir suinteresuoto asmens A. S. nuosavybė, kadangi suinteresuoto asmens P. S. darbo užmokestis yra išleidžiamas jos asmeniniams, o ne šeimos poreikiams tenkinti, P. S. su suinteresuotu asmeniu A. S. kartu negyvena nuo 2014 metų ir bendro ūkio neveda;
8.2. remiantis kasacinio teismo išaiškinimais ir materialiosios teisės normomis, darytina išvada, kad tik iki bendro ūkio tvarkymo pabaigos gautam darbo užmokesčiui gali būti taikoma CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Santuokos nutraukimo teisiniai padariniai paprastai atsiranda nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, bet teismas turi teisę nuspręsti, kad šie padariniai atsiranda nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnis);
8.3. 2018 metais P. S. ir A. S. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, tačiau pareiškėjams nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, teismas pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims. P. S. kreipėsi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir 2019 metais jai buvo skirta antrinė teisinė pagalba, todėl šiuo metu yra ruošiami procesiniai skyrybų dokumentai.
Atsiliepimas
9. Antstolis atsiliepime prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą, P. S. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
9.1. pagal pareiškimą, paduotą CPK 667 straipsnio pagrindu, vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje tam, kad iš jos būtų galima išieškoti ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą;
9.2. bylos duomenimis skolininko ir jo sutuoktinės P. S., santuoka sudaryta (duomenis neskelbtini) Įrodymų, jog santuoka tarp skolininko ir sutuoktinės būtų nutraukta ir prievolės padalytos, nėra. Dėl šių priežasčių jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, šiuo atveju skolininko sutuoktinės darbo užmokestis ir lėšos banko sąskaitose, laikytini jų bendrąja jungtine nuosavybe. Skolininkas A. S. nedirba, asmeninės nuosavybės teise turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi;
9.3. per nustatytą terminą nei skolininkas, nei jo sutuoktinė sutikimo dėl turto dalies nustatymo nepateikė, išieškotojai buvo pasiūlyta kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrame turte. P. S. antstoliui nepateikė jokių atskirajame skunde dėstomų argumentų dėl to, kad su skolininku nevedamas bendras ūkis, patvirtinančių dokumentų, nenurodė jokios informacijos apie teisme nagrinėtas bylas dėl santuokos nutraukimo. Taip pat skolininkė tokių įrodymų neteikė ir pirmos instancijos teismui;
9.4. byloje nėra nustatyta jokių bendrosios junginės nuosavybės pasibaigimą patvirtinančių pagrindų, taip pat šiuo metu nėra pareikštas ir nagrinėjamas ieškinys dėl santuokos nutraukimo teisme, todėl nėra pagrindo pripažinti ir konstatuoti, kad sutuoktinių turto bendrosios jungtinės nuosavybės turto teisinis režimas yra pasibaigęs ir skolininko sutuoktinės pajamos priklauso jai asmeninės nuosavybės teise.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolininkui A. S. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės P. S. gaunamo darbo užmokesčio.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. P. S. kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimus), kurie įrodo, kad jai 2018 metų balandžio 10 d. buvo skirtas advokatas, kuris paruoštų skyrybų dokumentus, taip pat, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. skirta teisinę pagalbą skyrybų dokumentams paruošti ir skyrybų procesiniai dokumentai šiuo metu yra ruošiami advokato. Paaiškino, kad bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme negalėjo įrodyti aplinkybę, kad ji su suinteresuotu asmeniu A. S. bendro ūkio neveda, kadangi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba antrinę teisinę pagalbą skyrė po to, kai byla buvo išnagrinėta pirmos instancijos teisme.
12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė naujus įrodymus kartu su atskiruoju skundu, kitos proceso šalys yra su jais susipažinusios, todėl naujai pateiktų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas priima apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus (2018 m. balandžio 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl advokato pateikimo Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-122-6650, 2019 m. rugpjūčio 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.2(NTP-2)-19-T-2649-13618, 2019 m. gruodžio 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.2(NTP-2)-19-T-4027-19342, 2019 m. gruodžio 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.2(NTP-2)-19-T-4257-19885) ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
14. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0179/09/01049 esančių duomenų nustatyta, kad vykdomas išieškojimas iš suinteresuoto asmens A. S. pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nutarimą dėl 60 Lt (kas atitinka 17,38 Eur) skolos išieškojimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdydamas išieškojimą, antstolis nustatė, kad skolininkas A. S. yra sudaręs santuoką su suinteresuotu asmeniu P. S.. Duomenų, kad skolininkas A. S. ir P. S. būtų sudarę vedybų sutartį, nėra.
15. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
16. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
17. Nagrinėjamu atveju ginčo nėra dėl to, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo. Skolininkas tokia teise nepasinaudojo.
18. Kadangi bendras sutuoktinių turtas nėra padalintas, neaišku, kokia turto dalis priklauso skolininkui A. S. asmeniškai, todėl antstolis 2019 m. spalio 4 d. patvarkymu pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo (vykd. bylos Nr. 0179/09/01049 62 lapas), o teismas skundžiama nutartimi nustatė skolininko turto dalį, t. y. kad skolininkui A. S. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis sutuoktinės P. S. darbo užmokesčio.
19. Teismo nutartį suinteresuotas asmuo P. S. ginčija iš esmės tuo, jog nuo 2014 metų ji neveda bendro ūkio su skolininku, yra rengiami dokumentai kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo, 2018 metais suinteresuotieji asmenys kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, tačiau santuoka nutraukta nebuvo jiems nepašalinus procesinio dokumento trūkumų. Šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantė pateikė įrodymus, kad jai teikiama yra valstybės garantuojama teisinė pagalba.
20. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovės P. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo ir tėvystės nuginčijimo, tretieji asmenys – S. I., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariatas, Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kaip neteismingą šiam teismui.
21. Kaip minėta CK 3.87 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju skolininkė su sutuoktiniu nėra sudariusi vedybų sutarties, santuoka nėra nutraukta, todėl jų turtui taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, reiškiantis, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji sutuoktinių nuosavybė ir sutuoktinių dalys yra lygios (CK 3.87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis).
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ta aplinkybė, kad apeliantė su sutuoktiniu kartu negyvena, neveda bendro ūkio, nekeičia turto teisinio režimo, nes sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog santuoka tarp suinteresuotų asmenų A. S. ir P. S. buvo nutraukta, kad jie būtų sudarę vedybų ar povedybinę sutartį, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė, jog skolininko sutuoktinės po santuokos sudarymo gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurioje nustatė skolininko dalį.
23. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta, todėl suinteresuoto asmens P. S. atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
suinteresuoto asmens P. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.