Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo „Executive Pro Management AG“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo „Executive Pro Management AG“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. B., D. B., antstoliui V. K. dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 17 d. civilinėje byloje Nr. e2T-26-381/2015 išduotą vykdomąjį raštą vykdo skolos išieškojimą iš skolininko V. B. išieškotojo „Executive Pro Management AG“ naudai. Antstolis 2016 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu Nr. S-11081 areštavo skolininko V. B. sutuoktinės D. B. kiekvieną mėnesį gaunamo darbo užmokesčio dalį – 10 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesio atlyginimo (toliau – MMA), ir 35 procentus nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA. 2016 m. spalio 12 d. siūlymu Nr. S-12801 antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsniu, pasiūlė „Executive Pro Management AG“ per 30 dienų nuo pranešimo gavimo kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko sutuoktinės D. B. pajamų ir vaisių, gautų iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, dalies nustatymo skolininko V. B. nuosavybe. 2016 m. lapkričio 17 d. Kauno apylinkės teisme gautas „Executive Pro Management AG“ prašymas nustatyti skolininko V. B. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, pripažinti skolininko V. B. nuosavybe 1/2 dalį D. B. gaunamo darbo užmokesčio. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 16 d. nutartimi netenkino pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatymo, šį procesinį sprendimą motyvuodamas tuo, kad suinteresuotų asmenų V. B. ir D. B. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė nutraukus jų santuoką Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, kuris įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo nutartimi, argumentuodamas tuo, kad nors suinteresuotų asmenų santuoka yra nutraukta, nėra įgyvendintas sutuoktinių turto padalijimas, todėl nėra pasibaigusi sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu.

Santuokos nutraukimas reiškia santuokinių – asmeninių ir turtinių – teisinių santykių pasibaigimą ar pasikeitimą, pvz., padalijamas (pasidalijamas) santuokoje įgytas turtas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.59 straipsnis), išsprendžiami vaikų ir tarpusavio išlaikymo klausimai (CK 3.72, 3.193 straipsniai), pasibaigia šeimos turto teisinis režimas (CK 3.59 straipsnis, 3.86 straipsnio 1 dalis) ir kt. Teismas, nutraukdamas santuoką, toje pačioje byloje turi išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, tarp jų ir dėl santuokinio turto padalijimo (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis, 3.53 straipsnio 3 dalis). Tokioje sutartyje sutuoktiniai paprastai susitaria dėl dalytino turto, vaikų ir tarpusavio išlaikymo, o teismas, patikrinęs sutarties sąlygų teisėtumą, ją patvirtina ir įtraukia į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Gali susidaryti situacija, kai, nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas jiems nepadalijamas, pvz., kai nesąžiningi sutuoktiniai nurodo, jog bendro turto neturi, nors vėliau paaiškėja, kad tokio turto yra, ir pan. Tokiu atveju santuoka nutraukiama, o sutuoktiniams priklausantis turtas jiems nepadalijamas, tačiau jo teisinis režimas pasikeičia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015).

CK 3.100 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, viena vertus, ši nuostata logiškai išplaukia iš santuokos nutraukimo bylos esmės – tokioje byloje išsprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję, tarp jų – ir turto padalijimo, klausimai, kurie nurodomi susitarime dėl santuokos nutraukimo padarinių, šis susitarimas patvirtinamas teismo sprendimu ir dalytino turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka. Kita vertus, aptariama nuostata reiškia, kad, nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai) ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 1 dalyje (redakcija iki 2017 m. liepos 1 d.) įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Šiuo atveju vieno iš buvusių sutuoktinių – suinteresuoto asmens V. B. – kreditorius kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti skolininko turto dalį jo ir buvusios sutuoktinės bendrojoje nuosavybėje taip, kad iš jos galima būtų išieškoti, konkrečiai – pripažinti skolininko V. B. nuosavybe 1/2 dalį D. B. gaunamo darbo užmokesčio.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos; taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).

Santuokos nutraukimo teisiniai padariniai paprastai atsiranda nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, bet teismas turi teisę nuspręsti, kad šie padariniai atsiranda nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnis). Nustojimo sutuoktiniams tvarkyti bendrą ūkį momentas, nustatytinas santuokos nutraukimo byloje, yra svarbus sprendžiant klausimą dėl skolininko sutuoktinio darbo užmokesčio priskyrimo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei. Remiantis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais ir materialiosios teisės normomis, darytina išvada, kad tik iki bendro ūkio tvarkymo pabaigos gautam darbo užmokesčiui gali būti taikoma CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad suinteresuoti asmenys V. B. ir D. B. į Kauno apylinkės teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kreipėsi 2016 m. rugpjūčio 17 d., civilinė byla iškelta 2016 m. rugpjūčio 29 d. Suinteresuotų asmenų V. B. ir D. B. santuoka nutraukta Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-21866-752/2016, teismo sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). Jame, be kita ko, nustatyta, kad V. B. ir D. B. negyvena kartu ir neveda bendro ūkio nuo 2006 m. vasario 16 d. Kadangi pareiškėjas prašo pripažinti skolininko V. B. nuosavybe 1/2 dalį D. B. gaunamo darbo užmokesčio, tačiau po bendro ūkio tvarkymo pabaigos (vėliausiai nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d.) suinteresuoto asmens D. B. gautam darbo užmokesčiui nebegali būti taikoma CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo negali būti tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas prašo pripažinti skolininko V. B. nuosavybe 1/2 dalį D. B. gaunamo darbo užmokesčio, kuris nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, neprašo nustatyti skolininko V. B. turto dalį bendrame su suinteresuotu asmeniu D. B. turte, kuris suinteresuotiems asmenims priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir kuris nebuvo padalintas santuokos nutraukimo byloje. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentas, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-3810-748/2017 pareiškėjo prašymu atnaujino procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje bylos Nr. 2YT-21866-752/2016 pagal V. B. ir D. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, o 2017 m. birželio 22 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-21866-75/2016 dalį, kuria patvirtinta V. B. ir D. B. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, ir paliko nenagrinėtą V. B. ir D. B. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo dalį, kuria patvirtinta sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį vertinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, pareiškėjas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.