Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Artūras Driukas (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazys Kailiūnas ir Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Lichtenšteino Kunigaikštystėje registruotos bendrovės Executive Pro Management AG prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Šveicarijos Konfederacijos Tičino kantono prekybos, pramonės ir amatų rūmų arbitražo teismo 2013 m. lapkričio 14 d. galutinį sprendimą byloje Nr. 500056-2012, suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis V. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lichtenšteino Kunigaikštystėje registruota bendrovė Executive Pro Management AG ir V. B. 2008 m. rugsėjo 1 d. pasirašė sutartį dėl 112 000 EUR paskolos. Pagal sutartį V. B. inter alia nuo jos pasirašymo iki 2018 m. įsipareigojo atlikti dalinius mokėjimus gautai paskolai grąžinti. Šalys minėtoje sutartyje numatė arbitražo išlygą. Pareiškėjas 2012 m. kreipėsi į Šveicarijos Konfederacijos Tičino kantono prekybos, pramonės ir amatų rūmų arbitražo teismą dėl skolos priteisimo.

Šveicarijos Konfederacijos Tičino kantono prekybos, pramonės ir amatų rūmų arbitražo teismas (toliau tekste – Arbitražo teismas, Arbitražas), išnagrinėjęs tarp ieškovo (šioje byloje – pareiškėjas) bendrovės Executive Pro Management AG ir atsakovo (šioje byloje – suinteresuotas asmuo) V. B. kilusį ginčą, galutiniu sprendimu byloje Nr. 500056-2012 nusprendė, kad:

Atsakovas įpareigojamas sumokėti ieškovui 880 eurų sumą ir 112 000 eurų sumą, nuo pastarosios sumos nuo 2011 m. lapkričio 25 d. skaičiuojant 5 proc. metines palūkanas.Ieškovo reikalavimas dėl 15 000 eurų iš anksto aptartų nuostolių sumos atmetamas.Nustatytos šio arbitražo išlaidos yra 10 000 Šveicarijos frankų. Šios išlaidos padengiamos iš ieškovo sumokėtų avansinių arbitražo išlaidų mokesčių ir bus iš jų išskaičiuotos. Atsakovas įpareigojamas atlyginti ieškovui 9 000 Šveicarijos frankų arbitražo išlaidų. Ieškovas turi apmokėti likusius 1 000 Šveicarijos frankų. Atsakovas įpareigojamas sumokėti ieškovui 4 050 Šveicarijos frankų sumą žyminiam mokesčiui atlyginti. Ieškovas turi sumokėti likusius 450 Šveicarijos frankų. Atsakovas įpareigojamas sumokėti ieškovui 8 000 Šveicarijos frankų sumą teisinio atstovavimo ir pagalbos išlaidoms atlyginti.

Pareiškėjas bendrovė Executive Pro Management AG 2014 m. spalio 1 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėtą Šveicarijos Konfederacijos arbitražo sprendimą byloje Nr. 500056-2012, nurodė, kad nėra minėto užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį pagrindžiančius įrodymus nurodė pateiksiąs iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 809 straipsnio 1 dalimi, užsienio valstybių arbitražų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota teisminė institucija pripažinti sprendimą. Vadovaujantis CPK 810 straipsnio 6 dalimi, užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sąlygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau tekste – 1958 m. Niujorko konvencija) ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas.

Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimą ir vykdymą, įtvirtina, jog arbitražo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – 1958 m. Niujorko konvencijos dalyvėje, Lietuvos Respublikoje pripažįstamas ir vykdomas pagal šio straipsnio ir 1958 m. Niujorko konvencijos nuostatas (1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimo procedūra reiškia 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą. Todėl sprendžiant dėl užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo negali būti tikrinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 str. 4 d., 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnis). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, neturi teisės arbitražo teisme išspręsto ginčo nagrinėti iš esmės, spręsti fakto ar materialiosios teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008 ir kt.).

1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalis numato, kad užsienio valstybėje priimtą arbitražo sprendimą pripažinti ar vykdyti gali būti atsisakyta kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad: a) II straipsnyje nurodyto susitarimo pusės pagal joms taikomą įstatymą buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal įstatymą, kuriam pusės tą susitarimą subordinavo, o nesant tokio nurodymo - pagal tos šalies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymą, arba b) pusei, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų, arba c) nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje; tačiau jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirti nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma, arba d) arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos šalies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų, arba e) sprendimas pusėms dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo padarytas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija. 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad arbitražo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, jei tos šalies, kurios prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta, kad: a) ginčo objektas pagal šios šalies įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas, arba b) to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.

1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtinti užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai, sprendžiant užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, išskirti į dvi grupes, kurios tarpusavyje skiriasi subjektu, galinčiu/turinčiu pareigą inicijuoti jų taikymą ir turinčiu įrodinėjimo pareigą. 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti pagrindai, kurie yra taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo sprendimas. Todėl būtent šiai šaliai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindą. 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai pasižymi tuo, jog dėl jų buvimo teismas turi spręsti ex officio, t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jais remiasi. Toks patikrinimas turi būti atliekamas tiek proceso, tiek materialiosios teisės aspektais.

Teisėjų kolegija nenustatė, jog Arbitražo teismo išspręsto ginčo objektas (prievolių pagal paskolos sutartį nevykdymas ar netinkamas vykdymas) pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalėtų būti arbitražo nagrinėjimo dalykas. Teismas nenustatė, kad tokio užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, t.y. nenustatė 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtintų užsienio arbitražo nepripažinimo pagrindų egzistavimo. Todėl nėra ir pagrindo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėtą užsienio arbitražo sprendimą minėtais nepripažinimo pagrindais.

Kadangi suinteresuotas asmuo nesirėmė ir neįrodinėjo 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies nepripažinimo pagrindų, teisėjų kolegija jų netikrina bei dėl jų nepasisako. Todėl pareiškėjo prašymas tenkinamas.

Nors pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, kad jas pagrindžiančius dokumentus teismui pateiks iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau pareiškėjas to taip ir nepadarė. Todėl teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,

nutaria:

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Šveicarijos Konfederacijos Tičino kantono prekybos, pramonės ir amatų rūmų arbitražo teismo 2013 m. lapkričio 14 d. galutinį sprendimą byloje Nr. 500056-2012, kuriuo arbitražas nusprendė, kad:

Atsakovas V. B. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini)) įpareigojamas sumokėti ieškovui bendrovei Executive Pro Management AG (juridinio asmens kodas: 1, adresas: Aulestrasse 60, 9490 Vaduz, Lichtenšteinas) 880 eurų sumą ir 112 000 eurų sumą, nuo pastarosios sumos nuo 2011 m. lapkričio 25 d. skaičiuojant 5 proc. metines palūkanas.Ieškovo reikalavimas dėl 15 000 eurų iš anksto aptartų nuostolių sumos atmetamas.Nustatytos šio arbitražo išlaidos yra 10 000 Šveicarijos frankų. Šios išlaidos padengiamos iš ieškovo sumokėtų avansinių arbitražo išlaidų mokesčių ir bus iš jų išskaičiuotos. Atsakovas įpareigojamas atlyginti ieškovui 9 000 Šveicarijos frankų arbitražo išlaidų. Ieškovas turi apmokėti likusius 1 000 Šveicarijos frankų. Atsakovas įpareigojamas sumokėti ieškovui 4 050 Šveicarijos frankų sumą žyminiam mokesčiui atlyginti. Ieškovas turi sumokėti likusius 450 Šveicarijos frankų. Atsakovas įpareigojamas sumokėti ieškovui 8 000 Šveicarijos frankų sumą teisinio atstovavimo ir pagalbos išlaidoms atlyginti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per 30 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.