- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- e2S-1902-866/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27268-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. P.
- Pareiškėjas
- O. I.
- Skolininkas
- Y. P., D. P.
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. I. OU prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkas Y. P., D. P., antstolė V. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti skolininkui nuosavybės teisę į ½ dalį skolininko sutuoktinės D. P. gaunamo darbo užmokesčio.
Atsiliepimas
2. Antstolė atsiliepimu su pareiškimu sutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 8 d. nutartimi prašymą tenkino ir nutarė nustatyti, kad skolininkui Y. P. nuosavybės teise priklauso 1/2 (viena antroji) dalis sutuoktinės D. P. darbo užmokesčio.
4. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos prašymo, jo priedų ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad antstolė vykdo išieškojimą iš skolininko pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-2251-235/2019, dėl skolos išieškojimo iš skolininko pareiškėjos naudai.
5. Antstolė areštavo skolininko sutuoktinės gaunamą darbo užmokestį bei pasiūlė skolininkui pateikti antstoliui nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar notaro patvirtintą susitarimą dėl turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Tačiau antstoliui šie dokumentai nebuvo pateikti. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto padalijimo. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad skolininkas Y. P. ir suinteresuotas asmuo D. P. yra sutuoktiniai, vedybų sutarties nėra sudarę, skolininkas turto, kurio pakaktų skolai sumokėti neturi, o suinteresuotas asmuo D. P. gauna darbo užmokestį, šios darbinės pajamos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnis). Teismui byloje nenustačius aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, teismas sprendė, kad suinteresuoto asmens D. P. gaunamos darbinės pajamos sutuoktiniams nuosavybės teise priklauso lygiomis dalimis ir atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymą tenkino bei nustatė, jog skolininkui priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės gaunamų pajamų iš darbinės veiklos (CPK 667 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo D. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo O. I. Ou prašymą dėl turto dalies nustatymo atmesti. Taip pat prašo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išreikalauti informaciją apie Y. P. valstybinio draudimo laikotarpius. Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos išreikalauti duomenis apie Y. P. atvykimą į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išvykimą iš jos laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki šios dienos.
7. Nurodo, kad suinteresuotieji asmenys D. P. ir Y. P. nuo 2014 metų kartu negyvena, neveda bendro ūkio, nepalaiko jokių santuokinių ryšių. Suinteresuotasis asmuo Y. P. dar 2014 metais paliko šeimą, darbą, išvyko iš Lietuvos ir joje negyvena. Šias aplinkybes galėtų patvirtinti informacija iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie Y. P. valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, bei informacija iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos apie jo buvimo Lietuvoje nuo 2014 metų laikotarpius. Suinteresuotasis asmuo D. P. šios informacijos pateikti teismui negali, nes ji dėl asmens duomenų apsaugos nėra teikiama.
8. Y. P., išvykęs iš Lietuvos, visiškai neprisideda prie šeimos ir nepilnamečio vaiko išlaikymo, suinteresuotieji asmenys neveda bendro ūkio, santuoka faktiškai yra nutraukta. Teigia, kad Y. P. dar 2019 m. kovo 22 d. kreipėsi į M. A. T. Š. poskyrį dėl santuokos tarp suinteresuotųjų asmenų nutraukimo. Suinteresuotojo asmens D. P. žiniomis, sprendimas kol kas šioje byloje nėra priimtas ir įsiteisėjęs. Ši aplinkybė taip pat patvirtina faktą, kad santuoka faktiškai yra iširusi, vyksta jos nutraukimo procesas, todėl Y. P. neturi teisės į D. P. gaunamą darbo užmokestį. Teigia, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas nepagrįstai nustatė skolininko Y. P. nuosavybės teisę į D. P. darbo užmokestį.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu pareiškėjas O. I. Ou prašo atmesti suinteresuoto asmens D. P. atskirąjį skundą bei palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartį nepakeistą.
10. Nurodo, kad apeliantė nepateikė jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų (apie tai kad sutuoktiniai Y. ir D. P. kartu negyvena, skolininkas išvyko iš Lietuvos, neprisideda prie šeimos ir vaiko išlaikymo, o taip pat kad jis kreipėsi dėl ištuokos į Mauricijaus teismą), todėl jos skundo deklaratyvūs teiginiai vertintini kritiškai. Kaip matyti iš oficialių registro duomenų, šiai diena santuoka nėra nutraukta.
11. Atsiliepimu antstolė V. M. su atskiruoju skundu nesutinka. Pažymėjo, kad nėra duomenų, jog apeliantės ir skolininko Y. P. santuoka nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl duomenų išreikalavimo
14. Apeliantė prašo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išreikalauti informaciją apie Y. P. valstybinio draudimo laikotarpius. Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos išreikalauti duomenis apie Y. P. atvykimą į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išvykimą iš jos laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki šios dienos.
15. Atsižvelgiant į tai, naujų įrodymų prijungimas nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje ribojamas (CPK 314 straipsnis) ir įvertinus tai, kad apeliantės prašymas susijęs su naujų įrodomų išreikalavimu (CPK 199 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas prašymo dėl naujų įrodymų išreikalavimo netenkina, nes tokio prašymo tenkinimas nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą.
Dėl teismo nutarties (ne)pagrįstumo
16. Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. nutarties, kuria nutarta nustatyti, kad skolininkui Y. P. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės suinteresuoto asmens D. P. gaunamo darbo užmokesčio.
17. Civilinėje byloje esantys duomenys patvirtina, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas išieškojimas iš suinteresuoto asmens Y. P. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-2251-235/2019, dėl skolos išieškojimo iš skolininko pareiškėjos Y. P. naudai.
18. Vykdydamas išieškojimą, antstolis nustatė, kad skolininkas Y. P. yra sudaręs santuoką su suinteresuotu asmeniu D. P.. Nenustatyta, kad skolininkas Y. P. ir D. P. būtų sudarę vedybų sutartį.
19. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
20. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
21. Nagrinėjamu atveju, kadangi bendras sutuoktinių turtas nėra padalintas, neaišku, kokia turto dalis priklauso skolininkui Y. P. asmeniškai, todėl antstolis 2019 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymu pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, o teismas skundžiama nutartimi nustatė skolininko turto dalį, t. y. kad skolininkui Y. P. nuosavybės teise priklauso 1/2 (viena antroji) dalis sutuoktinės D. P. darbo užmokesčio.
22. Teismo nutartį apeliantė ginčija iš esmės tuoj, jog Mauricijaus teisme pradėta jos ir skolininko santuokos nutraukimo bylą, o bendro gyvenimo jie neveda nuo 2014 metų. Šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantė pateikė duomenis apie tai, jog yra kreiptasi į M. A. Teismą dėl santuokos nutraukimo tarp jos ir Y. P., tačiau duomenų, kad procesas baigtas byloje nėra.
23. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, nes nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo nagrinėjamos situacijos vertinti priešingai. Todėl, apeliacinės instancijos atskirojo skundo netenkina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.