- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- e2S-1602-524/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- P. G., B. G.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos daugiabučio namo savininkų bendrijos „Sedulinos žiedas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos daugiabučio namo savininkų bendrijos „Sedulinos žiedas“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims P. G., B. G., antstoliui A. S. dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) P. G. priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių ir / ar patenkančių į jo sutuoktinės B. G. vardu atidarytas sąskaitas, esančias kredito įstaigose.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pareiškėjos daugiabučio namo savininkų bendrijos „Sedulinos žiedas“ prašymas dėl skolininko P. G. turto dalies nustatymo atmestas.
Šalies argumentai
3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vykdomoji byla pradėta dėl 173,74 Eur skolos išieškojimo iš skolininko P. G.. Pareiškėja pareiškime teismui nurodo, jog už prievoles dėl nekilnojamojo turto (administracinių patalpų) atsako asmeniškai skolininkas P. G.. Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę, asmeninės fizinio asmens prievolės gali būti taip pat išieškomos ir iš turto dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje, jei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto nepakanka. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad skolininko P. G. vardu yra atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), be to, patikrinus asmens duomenis „Sodroje“, nustatyta, jog skolininkas dirba P. G. individualioje įmonėje; patikrinus asmens duomenis Kelių transporto priemonių registre, nustatyta, kad skolininko vardu yra registruotos kelios transporto priemonės, iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad skolininkui priklauso negyvenamoji patalpa-kontora, biuras (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, garažas (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa-įstaiga, esanti (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), dalis žemės sklypo ir pan. Pažymėtina, kad duomenų apie tai, jog šis skolininko turtas, pajamos ar piniginės lėšos vykdant išieškojimą iš skolininko šioje vykdomojoje byloje būtų areštuoti, nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, įvertinus, jog skolininko prievolė yra asmeninė, skolos suma nedidelė – 173,74 Eur, nesant duomenų, kad asmeninio skolininko turto yra nepakankamai nurodytai skolai išieškoti, pareiškimo reikalavimas nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje laikytinas nepagrįstu, todėl atmestas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl turto dalies nustatymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog skolininko prievolė yra asmeninė, neatsižvelgė į tai, kad skola atsirado iš pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti, kuriame yra butas, nors ir registruotas tik skolininko vardu, tačiau yra skolininko ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė.
4.2. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog skolos 173,74 Eur suma yra nedidelė, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja yra nepelno siekiantis viešasis juridinis asmuo – daugiabučio namo savininkų bendrija, kuriai savo veiklos vykdymą įstatymai numato tik vieną pajamų šaltinį, o būtent butų / patalpų savininkų mokamas lėšas, į kurias įeina iš skolininko išieškoma piniginė suma.
4.3. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas turtas yra skolininko ir sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė – nekilnojamieji daiktai ir automobilis (kurie įregistruoti skolininko vardu), ir piniginės lėšos, esančios skolininko sutuoktinės vardu atidarytuose kreditinių įstaigų sąskaitose. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra duomenų, jog skolininkui priklausantis turtas būtų areštuotas, kadangi byloje esantys įrodymai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą. Išieškojimo nukreipimas į skolininko neegzistuojantį darbo užmokestį veiklos nevykdančioje individualioje įmonėje taip pat būtų beprasmiškas.
5. Atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
7. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Iš vykdomoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/19/00626 pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 22 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-711-328/2019 dėl 155,37 Eur skolos, 18,37 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos 173,74 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko P. G. pareiškėjai daugiabučio namo savininkų bendrijai „Sedulinos žiedas“.
9. Antstolis 2019 m. gegužės 17 d. turto arešto aktais Nr. S1d-55837, Nr. S1d-55854 ir Nr. S1d-55863 areštavo skolininkui P. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – pinigines lėšas, esančias ir / ar patenkančias į jo sutuoktinės B. G. vardu atidarytas sąskaitas.
10. Antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, pasiūlė skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkui nepateikus nurodyto sutikimo, antstolis 2019 m. birželio 7 d. siūlymu Nr. S1d-64737 pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
11. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymo netenkino.
12. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog skolininko prievolė yra asmeninė, neatsižvelgė į tai, kad skola atsirado iš pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti, kuriame yra butas, nors ir registruotas tik skolininko vardu, tačiau yra skolininko ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė. Be to, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas turtas yra skolininko ir sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė – nekilnojamieji daiktai ir automobilis (kurie įregistruoti skolininko vardu), ir piniginės lėšos, esančios skolininko sutuoktinės vardu atidarytuose kreditinių įstaigų sąskaitose. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra duomenų, jog skolininkui priklausantis turtas būtų areštuotas, kadangi byloje esantys įrodymai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą. Išieškojimo nukreipimas į skolininko neegzistuojantį darbo užmokestį veiklos nevykdančioje individualioje įmonėje taip pat būtų beprasmiškas.
13. CPK 667 straipsnyje reglamentuojama, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005).
14. Iš skundžiamos nutarties motyvų nustatyta, kad iš esmės pareiškėjos prašymas atmestas tik tuo pagrindu, jog prievolė yra asmeninė skolininko prievolė, kuri turėtų būti vykdoma iš asmeninio skolininko turto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal išieškotojos pateiktą prašymą šioje vykdomojoje byloje yra siekiama nukreipti išieškojimą ne į bendrą abiejų sutuoktinių turtą ar asmeninį skolininko sutuoktinės turtą, o į skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra individualizuojama CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino šioje vykdomojoje byloje vykdomos prievolės pobūdį, kadangi prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti.
15. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
16. Negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (kai, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).
17. Iš vykdomosiose bylose esančių įrodymų matyti, kad skolininkas P. G. ir B. G. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), vykdomoje byloje nėra įrodymų, jog ši santuoka būtų nutraukta. Iš Vedybų sutarčių registro išrašo nustatyta, jog sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, turto padalijimo sutarčių. Esant tokioms aplinkybėms, skolininko sutuoktinės gaunamos pajamos ir santuokos metu įgytas kitas turtas nuo santuokos sudarymo momento (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
18. Pirmosios instancijos teismo argumentai, jog skolininkas turi asmeninio turto, iš kurio turėtų būti vykdomas išieškojimas, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo argumentai, jog VĮ „Regitra“ skolininko vardu registruotos kelios transporto priemonės, neįrodo, jog skolininkui minėtos transporto priemonės priklauso asmeninės nuosavybės teise. Transporto priemonių registracija VĮ „Regitra“ savaime nereiškia, jog jį įregistravusiam asmeniui daiktas priklauso asmeninės nuosavybės teise. Argumentai, jog skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) mieste, taip pat nepagrįstas, kadangi minėtas turtas įgytas santuokos metu, todėl preziumuojama, jog šis turtas priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Vienintelis nekilnojamasis turtas, kuris preziumuojama, jog yra skolininko asmeninė nuosavybė, tai (duomenys neskelbtini) esanti nekilnojamojo turto 1/7 dalis, kuri skolininkui priklauso paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Argumentas, jog skolininkas dirba P. G. individualioje įmonėje, todėl išieškojimas turėtų būti nukreiptas į skolininko darbo užmokestį, pažymėtina, jog su atskiruoju skundu pateikti įrodymai patvirtina, jog minėtoje įmonėje nėra registruoto nė vieno darbuotojo, taip pat nėra įrodymų, jog skolininkas faktiškai gautų atlyginimą šioje įmonėje.
19. Esant visoms nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, jog antstolis turi pareigą nustatyti turtą, kurio vertė būtų pakankama išieškojimui įvykdyti,, jog antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, ir esant nurodytoms aplinkybėms, jog skolininkas pajamų negauna, darytina išvada, jog pareiškėjos prašymas pagrįstas.
20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
21. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto dalies nustatymą (CPK 667 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Prašymą tenkinti.
Nustatyti, kad skolininkui P. G. priklauso ½ dalis sutuoktinės B. G. piniginių lėšų, esančių ir /ar patenkančių į jo sutuoktinės B. G. vardu atidarytas sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) Citadele bankas, (duomenys neskelbtini) Šiaulių bankas, (duomenys neskelbtini) Swedbank AB, esančias kredito įstaigose.