- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-18
- Bylos Nr.
- 2S-1755-221/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01660-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Suinteresuotas asmuo
- V. Z., G. Z.
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. Z. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. Z., V. Z., antstoliui A. A. dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti, kad skolininkui G. Z. priklauso ½ dalis sutuoktinės V. Z. visų gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, pašalpos bei kitokios išmokos.
Pareiškėja nurodė, kad antstolis vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0023/10/01053 pagal Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. A-09-19-1033 dėl 3 777,19 Eur skolos išieškojimo iš G. Z. pareiškėjos naudai. Antstolis pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnyje numatyta tvarka, kadangi skolininko sutuoktinė V. Z. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi tenkino pareiškimą: nustatė, kad skolininkui G. Z. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine V. Z. priklauso ½ dalis sutuoktinės V. Z. visų gaunamų pajamų iš darbinės veiklos ar intelektinės veiklos, pašalpos bei kitokios išmokos.
Teismas pažymėjo, kad, nustačius sutuoktinio (skolininko) dalis sutuoktinės darbo užmokestyje ir kitose gaunamose pajamose iš darbinės ar intelektinės veiklos, pašalpos bei kitokios išmokos, būtų išieškoma kaip iš sutuoktinio (G. Z.) dalies bendrame turte, todėl vykdant išieškojimą V. Z. netaptų skolininke. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl prievolės pobūdžio ir skolininko sutuoktinės V. Z. atsakomybės, o sprendžiamas klausimas dėl sutuoktinio G. Z. turto dalies nustatymo bendrame turte. Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamas klausimas yra dėl skolininko G. Z. turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis (sutuoktine V. Z.), dalies nustatymo, o ne dėl skolininko prievolės pagrįstumo, teismas atmetė V. Z. atstovo prašymą dėl duomenų išreikalavimo. Teismas nustatė, kad G. Z. ir V. Z. yra sutuoktiniai, V. Z. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį, antstolis areštavo V. Z. darbo užmokesčio 35 procentus nuo darbo užmokesčio dalies, kuri viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA) ir 10 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, kuri neviršija vieno MMA, skolininkas su sutuoktine nėra sudarę vedybų (povedybinės) sutarties. Įvertinęs, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog santuoka tarp skolininko ir jo sutuoktinės būtų nutraukta, jų turtas padalintas, teismas sprendė, kad skolininko ir jo sutuoktinės turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnis). Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, todėl pareiškimą patenkino.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. Z. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad nebuvo išsiaiškinta, kokiu pagrindu susidarė skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl nėra galimybės nustatyti, ar gali būti patenkintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas.
Atsiliepimas
Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį. Atsiliepime į atskirąjį skundą teigiama, kad antstolis pagrįstai pradėjo vykdymo veiksmus skolininko G. Z. atžvilgiu, esant jam pateiktam vykdomajam dokumentui, nepažeidė CPK 586 straipsnio nuostatų. Antstolis neprivalėjo vertinti jam pateikto vykdyti vykdomojo dokumento teisėtumo ir prievolės pobūdžio, o nustatęs, jog skolininkas G. Z. niekur nedirba, asmeninės nuosavybės teise neturi registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių jo vardu neįregistruota, pagrįstai inicijavo skolininko G. Z. turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymą. Teismas teisėtai nesiėmė priemonių nustatyti pagal pareiškėjos 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą kilusios G. Z. prievolės pagrįstumo, kadangi šis pareiškėjos sprendimas yra įsiteisėjęs ir kaip vykdomasis dokumentas yra pateiktas vykdyti antstoliui CPK tvarka. Už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles yra galimas iš bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančios ir priklausančios skolininko turto dalies ir jis nukreipiamas į dalį bendrame turte, bet tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Toks išieškojimas galimas tik laikantis CPK 667 straipsnyje numatytų veiksmų eiliškumo, o antstoliui šiuo atveju nėra pagrindo priimti atskirą patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš bendro turto, jame nurodant skolininko sutuoktinį kaip skolininką. Pareiškėja neturi duomenų, kad 2017 m. kovo 16 d. patvarkymu antstolio areštuotas skolininkui G. Z. ir jo sutuoktinei bendra nuosavybės teise priklausantis turtas būtų buvęs pripažintas asmenine sutuoktinių nuosavybe ir šio turto bendrumo prezumpcija būtų paneigta. Antstolio 2017 m. kovo 16 d. patvarkymu išieškojimas iš skolininko G. Z. turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nėra realiai vykdomas, toks išieškojimas, laikantis CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų eiliškumo, yra tik inicijuotas, nes išieškojimas iš skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, galimas tik tuomet, kai yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo nustatyta skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendroji nuosavybė su kitais asmenimis, dalis.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškimas dėl skolininko turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 667 straipsnio (redakcija iki 2017 m. birželio 30 d.) 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis A. A. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0023/10/01053 pagal Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. A-09-19-1033 dėl 3 777,19 Eur skolos išieškojimo iš G. Z. pareiškėjos naudai. Antstolis, nustatęs, kad skolininkas G. Z. (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su V. Z., kuri dirba ir gauna atlyginimą, skolininkas G. Z. nedirba, neturi asmeninės nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, 2017 m. kovo 16 d. patvarkymu Nr. S-17004455 areštavo skolininko G. Z. sutuoktinės darbo užmokesčio dalį ir pasiūlė pareiškėjai per keturiasdešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos kreiptis į Marijampolės rajono apylinkės teismą dėl skolininko G. Z. turto dalies jo sutuoktinės V. Z. gaunamame darbo užmokestyje nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos pareiškimą, 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi jį patenkino ir nustatė, kad skolininkui G. Z. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine V. Z. priklauso ½ dalis sutuoktinės V. Z. visų gaunamų pajamų iš darbinės veiklos ar intelektinės veiklos, pašalpos bei kitokios išmokos.
Skolininko G. Z. sutuoktinė V. Z. nesutinka su Marijampolės rajono apylinkės 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi, atskirąjį skundą grįsdama tuo, kad nebuvo išsiaiškinta, kokiu pagrindu susidarė skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, t. y. nenustatytas prievolės pobūdis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, suvienodindama kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, išaiškino, jog išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) institutai, nes naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. Pažymėjusi, kad prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis visa apimtimi galės pasinaudoti teise pareikšti atsikirtimus į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų, tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams, plenarinė sesija išaiškino, jog tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis.
Atsižvelgdama į šiuos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarime esančius išaiškinimus dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. liepos 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2011 konstatavo, kad prievolės pobūdžio nustatymas vykdymo procese negalimas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstolis, atliekantis vykdymo veiksmus pagal tokį vykdomąjį dokumentą, neturi teisės nei pats spręsti, nei kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti skolininko prievolės pobūdį. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad CPK 593 straipsnyje įtvirtintas vykdymo proceso metu teismo nagrinėjamų pareiškimų institutas skirtas užtikrinti sklandų vykdymo veiksmų atlikimą, bet negali būti naudojamas tikslu nustatyti teises ir pareigas asmeniui, nedalyvavusiam procese priimant sprendimą, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 1 punktas), ar vykdomąjį dokumentą (CPK 587 straipsnio 2–4 punktai).
Šiuo atveju yra priimtas Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 13 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. A-09-19-1033, kuriuo vykdyti mokestinę prievolę įpareigotas vienas iš sutuoktinių (G. Z.). Kadangi prievolės pobūdžio nustatymas vykdymo procese negalimas, skola išieškotojai turi būti išieškoma iš asmeninės nuosavybės teise skolininkui G. Z. priklausančio turto, o jo nepakakus, ir iš jam tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto dalies.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja, pateikdama teismui prašymą dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, nesiekė įrodyti, kad skolininkas G. Z. ir jo sutuoktinė yra solidarieji skolininkai. Kaip minėta, vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę, išieškoma ne tik iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, bet taip pat ir iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ne vykdomos prievolės pobūdžio, Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 13 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. A-09-19-1033 pagrįstumo, o skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo klausimas, todėl atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti, kokiu pagrindu susidarė skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vertintinas kaip nepagrįstas.
Byloje nėra pateikta įrodymų, jog santuoka tarp suinteresuotų asmenų G. Z. ir V. Z. yra nutraukta, jie yra sudarę vedybų ar povedybinę sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog suinteresuotų asmenų G. Z. ir V. Z. turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Byloje nustatyta, kad skolininkas G. Z. neturi kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, taip užtikrinant kreditoriaus interesus, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė, jog skolininko G. Z. sutuoktinės V. Z. gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurioje nustatė skolininko G. Z. dalį. V. Z. atskirajame skunde nenurodžius argumentų dėl teismo, remiantis sutuoktinių lygių dalių prezumpcija, nustatytos skolininko dalies (1/2 dalies) pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų (CPK 320, 338 straipsniai), to nevertina.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, suinteresuotas asmuo V. Z. atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.