Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. patikslintą ieškinį atsakovui I. J. (I. J.) dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

7. Bylos medžiaga patvirtina tokias reikšmingas faktines aplinkybes:

7.1. ieškovės J. J. ir atsakovo I. J. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

7.2. Šalys turi nepilnametį sūnų A. J. (A. J.), gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo

8. CK 3.60 straipsnio 2–3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

9. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas.

10. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis). Šiame kontekste pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl bet kokios informacijos įrodomosios vertės nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais (CPK 185 straipsnis).

11. Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo. Todėl teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

12. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pagrindinė šalių nesutarimų ir santuokos iširimo priežastis – amoralus atsakovo elgesys, pasireiškiantis piktnaudžiavimu alkoholiu, nesirūpinimu šeima. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad netinkamas atsakovo elgesys buvo nuolatinis ir sistemingas. Nagrinėjamoje byloje ieškovės teiginiai apie šeimos iširimo priežastis nenuginčyti, atsakovas jokių prieštaravimų dėl santuokos iširimo priežasčių teismui nepateikė, ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo nenurodė, nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnis).

13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra iširusi ir dėl santuokos iširimo kaltu pripažintinas atsakovas: atsakovas nebuvo lojalus sutuoktinei; nesirūpina šeima; neteikia sūnui išlaikymo. Tai vertintina atsakovo neatsakingu elgesiu su šeimos nariais, jo nerūpestingumu. Todėl darytina išvada, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas (CK 3.26–3.27 straipsniai) ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką tenkintinas visiškai, J. J. ir atsakovo I. J. santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

14. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokos metu įgyta pavardė – „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui – „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

15. Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos

16. CK 3.169 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antroji dalis įtvirtina, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų A. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu gyvena su ieškove. Tarnybos duomenimis, vaikui sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos, duomenų apie netinkamą motinos pareigų vykdymą prieš vaiką, byloje nėra. Tarnyba neprieštarauja vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, atsakovas pasirinko pasyvią poziciją.

18. Teismo vertinimu, byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su motina jos gyvenamojoje vietoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės prašymas nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus A. J. gyvenamąją vietą kartu su ja, tenkintinas (CK 3.169 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

19. Nustačius nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, spręstinas klausimas dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo vaikui.

20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias CK normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.

21. CK 3.192 straipsnis taip pat nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

22. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

23. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

24. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

25. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.

26. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad būtiniesiems nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti, vidutiniškai per mėnesį reikia 525 Eur sumos, kurią sudaro išlaidos: maistui – 100 Eur, drabužiams 50 Eur, kurui (darželis 17 km nuo namų) – 160 Eur, higienos prekėms – 20 Eur, buto komunalinių mokesčių dalis – 70 Eur, vaistams ir papildams 15 Eur, mokestis už lankomą darželį – 60 Eur, laisvalaikiui ir papildomoms (nenumatytoms) išlaidoms – 50 Eur. Teismo posėdžio metu pasisakydama dėl išlaikymo sūnui priteisimo, ieškovė nurodė, kad nuo šių metų rugsėjo mėn. berniukas pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) gimnazijos priešmokyklinio ugdymo grupę, taigi išlaidų už darželį neliko, taip pat neliko ir vežiojimo po 17 km į darželį/ iš darželio. Šiuo metu su nauja šeima ir nepilnamečiu A. J. gyvena mediniame name, tenka pirkti malkas jo šildymui, nemažai išnaudoja elektros – vanduo šildomas elektra.

27. Bylos duomenimis nepilnamečiam A. J. šiuo metu yra penkeri metai ir 9 mėnesiai. Nuo šių metų rugsėjo mėnesio berniukas lanko (duomenys neskelbtini) gimnazijos priešmokyklinio ugdymo grupę, taigi neliko išlaidų už darželį, taip pat neliko 160 Eur išlaidų už vežiojimą po 17 km į darželį/ iš darželio, nes berniukas gyvena (duomenys neskelbtini) Nepaisant to, kad į bylą nepateikti visas išlaidas patvirtinantys įrodymai, atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, ieškovės nurodyti būtinieji poreikiai maistui, aprangai, laisvalaikiui ir kt., laikytini realiais ir protingo dydžio. Įvertinęs ir ištyręs byloje pateiktus duomenis, išklausęs ieškovės paaiškinimus, teismas sprendžia, kad šalių sūnaus poreikiams patenkinti būtina išlaidų suma mėnesiui yra apie 460 Eur.

28. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, kad pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

29. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, kuri šiuo metu (nuo 2020 m. sausio 1 d.) sudaro 60,06 Eur. Atsižvelgiant į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju nustatytas visas nepilnamečiam vaikui A. J. i reikalingo išlaikymo dydis, t. y. 460 Eur, mažintinas 60 Eur, todėl tėvų teiktinos išlaikymo dalys nustatytinos nuo 400 Eur sumos.

30. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, vertinama tėvų turtinė padėtis, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą.

31. Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad ieškovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra, ji yra dviejų transporto priemonių valdytoja, tačiau turtinės teisės į šias transporto priemones apribotos. Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovė yra Mažosios Bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovė. Ieškovė turi įsiskolinimų tretiesiems asmenims. Duomenų, kad ieškovė turi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, ar yra nedarbinga, byloje nėra.

32. Atsakovas duomenų, apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, nepateikė. Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad atsakovas jam nuosavybės teise Lietuvoje priklausančio nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių. Iš Juridinių asmenų registro matyti, kad atsakovo vardu registruotų juridinių asmenų ir (ar) akcijų nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų apie atsakovo nenustatyta. Iš Lietuvos antstolių rūmų 2020 m. spalio 10 d. pažymos Nr. S-27120-37382 nustatyta, kad iš atsakovo vykdomas išieškojimas 101 vykdomoje byloje. Kadangi atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, duomenų, kad jis turėtų sveikatos problemų, kurios turėtų įtakos jo darbingumo lygiui ir (ar) mažesnes galimybes susirasti darbą byloje nėra. Byloje nėra duomenų ir apie tai, ar atsakovas turi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų. Atsakovas yra jaunas ir darbingo amžiaus vyras, todėl turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko motinai. Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, nes vaikui išlaikymas reikalingas nuolat ir neatidėliotinai. Tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

33. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė – ieškovė, skirtingai nei atsakovas, neturi tiek daug įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Vis dėl to atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas (duomenų apie tai, kad jo darbingumas yra apribotas į bylą nepateikta), privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti.

34. Atsižvelgdamas į aplinkybių apie vaiko amžių, jo poreikius, jo tėvų turtinę padėtį visetą, į aplinkybę, kad būtent ieškovė šiuo metu suteikia išlaikytiniui būstą, jai tenka kasdieninė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, į tai, kad atsakovas nepateikė duomenų apie savo pajamas nepateikė, į tai, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, jam nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas, teismas pripažįsta, kad nepilnamečio A. J. išlaikymui šiuo metu jo tėvų galima teikti suma yra apie 400 Eur per mėnesį, ir atsakovo dalis šioje vaiko išlaikymo prievolėje turi būti 200 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.

35. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, tėvų galimybėms ir pastangoms, nepažeis socialinio teisingumo (CPK 178, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

36. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė J. J. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

37. Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

38. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo

39. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

41. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus naudai 7740 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo sūnaus gimimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo vaiko gimimo neteikė jam išlaikymo, kai pradėjo gyventi atskirai mažai su vaiku bendravo, retsykiais atnešdavo vaikui tik smulkias dovanėles (žaislus, Nutella ir pan.).

42. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

43. Į bylą nepateikta duomenų apie vaiko išlaikymo išlaidas nurodytu laikotarpiu, nėra žinoma, kokio konkretaus dydžio išlaikymas buvo reikalingas šalių sūnui. Nagrinėjamu atveju atsakovas įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės nurodomu laikotarpiu būtų teikęs reikiamą išlaikymą nepilnamečiam vaikui, teismui nepateikė. Atsakovas apskritai neįrodinėjo aplinkybės, kad vaikui teikė reikiamo dydžio išlaikymą (CPK 178 straipsnis). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki trejų metų, laikytina, jog vaiko poreikiai buvo mažesni, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis mažintinas iki 130 Eur per mėnesį ir iš atsakovo priteistinas 4680 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimas (130 Eur x 36 mėn.).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

45. CK 3.175 straipsnis nustato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją.

46. Jei tėvai, reikšdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nenurodo, kaip bus užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tuo iš tėvų, su kuriuo jis gyvens skyriumi, teismas turi pasiūlyti aptarti šį klausimą teismo posėdžio metu, o jei teismas išsiaiškina, kad tėvams bendru sutarimu nepavyksta nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma, teismas savo iniciatyva sprendžia, kaip bus įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų (CPK 376 straipsnis). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

47. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

48. Ieškovė ieškinyje pasisakydama dėl atsakovo (tėvo) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo, neprašo nustatyti konkrečią bendravimo tvarką, nurodydama, kad atsakovas su nepilnamečiu sūnumi gali bendrauti kiekvieną mėnesio šeštadienį ir sekmadienį iš anksto sutartu laiku, esant vaiko motinai (ieškovei). Taip pat atsakovui neapribojama teisė bendrauti su nepilnamečiu sūnumi ryšio priemonėmis (telefonu, interneto pagalba).

49. Atsakovas savo pozicijos dėl ieškovės siūlomos abstrakčios bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo nepareiškė, taip pat nepateikė prieštaravimų ir (ar) nekėlė ginčo dėl to, kad nebūtų nustatyta konkreti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka.

50. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra reikalavimų nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, į tai, kad Tarnyba pateiktoje išvadoje neprieštarauja dėl ieškovės siūlomos nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatoma, jog atsakovas su sūnumi A. J. gali bendrauti kiekvieną mėnesio šeštadienį ir sekmadienį iš anksto sutartu laiku, esant vaiko motinai (ieškovei). Taip pat atsakovui neapribojama teisė bendrauti su nepilnamečiu sūnumi ryšio priemonėmis (telefonu, interneto pagalba).

51. Teismas pažymi, kad nustatyta abstrakti bendravimo tvarka suteikia teisę šalims geranoriškai susitarti dėl konkrečių šios tvarkos vykdymo sąlygų. Pažymėtina, kad vykdant teismo nustatytą bendravimo tvarką, kartu su vaiku gyvenantys asmenys privalo netrukdyti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko bendravimui, kad jis vyktų sklandžiai (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Pasikeitus aplinkybėms, ieškovė ir (ar) atsakovas turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl konkrečios bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

52. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87 straipsnis). Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį yra įtvirtinta CK trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Įstatymas vedybų (povedybinę) sutartį apibrėžia kaip sutuoktinių susitarimą, nustatantį jų turtines teises ir pareigas santuokos metu (CK 3.101 straipsnis).

53. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas. Vedybų sutartyje gali būti nustatytos ir kitos turtinės teisės ir pareigos, susijusios su turto tvarkymu, sutuoktinių tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas, turto padalijimo būdu ir tvarka, jei santuoka nutraukiama, bei kiti klausimai, susiję su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais (CK 3.104 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013). Vedybų sutartis įgalina susitarti, kad: 1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; 2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmenine nuosavybe, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe; 3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. Vedybų sutartyje gali būti nustatyta, kad viena iš nurodytų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams. Vedybų sutartimi šalys gali susitarti dėl sąlygų, reglamentuojančių prievolinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-378/2018).

54. Nagrinėjamu atveju šalys (duomenys neskelbtini) sudarė Povedybinę sutartį, kurioje sutarta, kad turtui, įgytam iki santuokos sudarymo taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas – asmeninė nuosavybė (1.1 punktas); visas turtas, tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis, taip pat ir turtinės teisės bei turtinės prievolės ir (ar) finansinės prievolės, vertybiniai popieriai (akcijos), taip pat skolos, įgytos po šios sutarties sudarymo yra laikomas asmenine sutuoktinių nuosavybe (1.2 punktas). Ši sutartis ieškovei ir atsakovui įsigaliojo nuo jos sudarymo momento ir įregistravimo VĮ Registrų centro Vedybų sutarčių registre, o tretiesiems asmenims – nuo jos įregistravimo viešame Vedybų sutarčių registre (2.1, 2.3 punktai). Vedybų sutarčių registro duomenimis, šalių sudaryta Povedybinė sutartis jame įregistruota (duomenys neskelbtini).

55. Taigi Povedybine sutartimi šalys nustatė atskiro turto ir atskirų turtinių prievolių teisinį režimą. Byloje nėra duomenų apie šalių turimą dalintiną bendrą turtą.

Dėl prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo

56. Sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles (CK trečiosios knygos VII skyrius). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Sutuoktiniai atsako solidariai, kai sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).

57. Šio sprendimo 54–55 punktuose minėta, kad šalys Povedybine sutartimi nustatė atskiro turto ir atskirų turtinių prievolių ir (ar) finansinės prievolės, bei skolų teisinį režimą, todėl spręsti prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo klausimą nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

59. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

60. Byloje nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio. Kitų patirtų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų ieškovė nepateikė.

61. Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (90 proc. patenkintų neturtinių ir turtinių reikalavimų), iš atsakovo priteistinas 68 Eur (75 Eur x 0,9 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

62. Teisme patirta 14,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, iš šalių šios išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų/ atmestų reikalavimų daliai, t. y. atitinkamai iš ieškovės priteistina 1,49 Eur, o iš atsakovo priteistina 13,39 Eur išlaidų. Kadangi ieškovei tenkanti išlaidų dalis, susijusi su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje neviršija 5 Eur, todėl jos iš ieškovės nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis). Atitinkamai iš atsakovo priteistina 13,39 Eur valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268–270 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo I. J. (I. J.) (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo I. J. kaltės.

Po santuokos nutraukimo I. J. (I. J.) palikti pavardę – „(duomenys neskelbtini)“, J. J. palikti santuokos metu įgytą pavardę – „(duomenys neskelbtini)“.

Nustatyti nepilnamečio A. J. (A. J.) (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo I. J. (I. J.) (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. J. (A. J.) (a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 (du šimtai) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. gegužės 25 d.) iki sūnaus pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo I. J. (I. J.) (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui A. J. (A. J.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 4680 (keturi tūkstančiai aštuoni šimtai) Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti, kad atsakovas I. J. (I. J.) (a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu sūnumi A. J. (A. J.) (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja kiekvieną mėnesio šeštadienį ir sekmadienį iš anksto sutartu laiku, esant vaiko motinai (ieškovei). Taip pat atsakovui neapribojama teisė bendrauti su nepilnamečiu sūnumi ryšio priemonėmis (telefonu, interneto pagalba).

Priteisti iš atsakovo I. J. (I. J.) (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 68 (šešiasdešimt aštuoni) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo I. J. (I. J.) (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13,39 Eur (trylika eurų, 39 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.