Kauno apygardos teismo nutartis

2019-03-12 · Civilinė byla Nr. 2S-697-264/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-03-12Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-06-11Kauno apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2020-05-14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-12
Bylos Nr.
2S-697-264/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40698-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Ieškovas
J. K.
Trečiasis asmuo
R. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-697-264/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40698-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.8; 3.3.2.4; 3.3.2.3. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 12 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4935-944/2019 pagal ieškovo J. K. ieškinį Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims R. P.–L., V. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. K. pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 200 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinį grindė tuo, kad civilinę bylą nagrinėjanti teisėja R. P. – L. neteisėtai paskyrė baudą ne atsakovui J. K., o advokatui J. K.. Teigė, kad Vilniaus apygardos teismas pirmosios instancijos teismo neteisėtą nutartį paliko nepakeistą, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti kasacinį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. sausio 28 d. nutartimi nustatė ieškovui J. K. 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus – aiškiai nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, taip pat pateikti papildomus duomenis dėl jau išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-42-419/2018, kad būtų galima įvertinti ar pateiktas ieškinys nėra tapatus pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, bei įpareigojo į teismo depozitinę sąskaitą įnešti 2 500 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

4. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-42-419/2018 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimu ieškovo reikalavimus priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 160 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, turėtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, atmetė. Civilinėje byloje Nr. 2A-537-883/2018 Šiaulių apygardos teismas 2018 m. liepos 24 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovas turtinės žalos atlyginimą grindė teisėjos R. P. ir teisėjos R. M. (nuo (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo teisėja), Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės L. B. (nuo (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo pirmininkė) neteisėtais veiksmais civilinėje byloje eL2-25939-987/2016.

5. Teismas nustatęs, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-42-419/2018 nebuvo užvesta per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, sprendė, kad teismas neturi galimybės susipažinti su ieškovo pateiktu ieškiniu bei atitinkamai įvertinti ar šioje byloje reiškiami reikalavimai iš dalies nėra tapatūs.

6. Vertindamas ar ieškovas veikė piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis ir gali neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgė, kad šioje byloje reiškiami reikalavimai kildinami iš teisėjų R. P. ir V. M. galimai neteisėtų veiksmų, dėl kurių jau yra priimti teismų procesiniai sprendimai, kurie yra įsiteisėję, sprendė, kad yra pagrindas įpareigoti ieškovą į teismo depozitinę sąskaitą įnešti tam tikrą sumą galimoms asmenų bylinėjimosi išlaidoms padengti.

7. Sprendžiant dėl užstato dydžio, teismas laikė svarbia aplinkybe, kad atsakovė yra Valstybė, todėl ją atstovaujanti Teisingumo ministerija, preliminariai neturės išlaidų atstovo išlaidoms padengti. Tuo tarpu trečiaisiais asmenimis nurodomi fiziniai asmenys, kurie pagal profesiją yra teisėjai, tačiau pagal CPK nuostatas, jiems nėra draudžiama turėti atstovą advokatą, atitinkamai dėl profesijos pagal Konstitucijos nuostatas diskriminacija draudžiama, todėl galimoms šių asmenų išlaidoms atlyginti ieškovas įpareigotinas į teismo depozitinę sąskaitą įnešti užstatą.

Atsiliepimas

8. Nurodė, kad šioje byloje pareikštas ieškinys dar nėra priimtas, tačiau galimai pašalinus ieškinio trūkumus tretieji asmenys turės teisę pareikšti atsiliepimą dėl ieškovo reikalavimų, todėl atsižvelgęs į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius (už atsiliepimo į ieškinį parengimą galėtų būti – 2, 5 koeficientas x 935,7 Eur), įpareigojo ieškovą į teismo depozitinę sąskaitą įnešti 2 500 Eur užstatą.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

9. Atskirajame skunde ieškovas J. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 28 d. nutarties dalį įpareigoti ieškovą J. K. sumokėti 2 500 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pagal ieškovo teikiamą ieškinį prašoma iškelti civilinė byla nėra priskiriama tai bylų kategorijai (šeimos, darbo ir kt.), kur teismas gali būti aktyvus ir/ar išeiti už ieškinio ribų.

9.2. Teismui savo iniciatyva taikyti CPK 95 straipsnio 3 dalį ir įpareigoti dar nesančioje civilinėje byloje sumokėti užstatą nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

9.3. Teismas vertino, kad dėl tų pačių teisėjos R. P.–L. galimai neteisėtų veiksmų jau yra priimti įsiteisėję procesiniai sprendimai (nors dar ieškinys nepriimtas, bet jau byla išnagrinėta iš esmės), tačiau skundžiamos nutarties dalyje dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, teismas neturi galimybės susipažinti su ieškovo pateiktu ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-42-419/2018 ir negali įvertinti, ar šioje byloje reiškiami reikalavimai iš dalies nėra tapatūs, todėl negalint įvertinti, ir kalbėti apie ieškovo piktnaudžiavimą bei CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymą pagrindo nėra.

9.4. Keliamos civilinės bylos skiriasi ne tik šalys ir faktinis pagrindas, bet ir dalykas, nes civilinės bylos Nr. 2-42-419/2018 dalykas tik turtinė žala, buvo skolininko (vėliau atsakovo) J. K. (ne advokato J. K.) patirtos 160 Eur bylinėjimosi išlaidos.

9.5. Teismas skundžiamoje nutartyje nenagrinėjo ir nepasisakė dėl būtinos CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos, kad asmuo, išnagrinėjus bylą iš esmės, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

9.6. Tikimybės, kad trečiasis asmuo teisėja R. P.–L. teiks atsiliepimą į ieškinį, ar trūkstant kompetencijos naudosis advokato paslaugomis, nėra.

9.7. Dar neiškeltoje civilinėje byloje (ją iškėlus) teismui priteisiant ir mažesnę nei ieškovo advokato J. K. prašoma neturtinės žalos suma, netenkinto ieškinio dalyje priteisti tretiesiems asmenims bylinėjimosi išlaidas pagrindo nebūtų, todėl teismo nustatyta ir užstato net 2 500 Eur suma laikytina neadekvati bei nepagrįsta jokiais patikimais duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovas J. K. įpareigotas į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 2 500 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti (CPK 95 straipsnio 3 dalis). Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias užstato galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti mokėjimą, šiuo atveju susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

12. Apeliantas neskundžia nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas nurodė pašalinti ieškovui ieškinio trūkumus, kurių nepašalinus negalima pradėti teismo proceso, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios nutarties dalies detaliau nepasisako.

13. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs aplinkybę, kad dėl teisėjos R. P. –L. galimai neteisėtų veiksmų jau yra priimti teismų procesiniai sprendimai, kurie yra įsiteisėję, sprendė, kad šioje byloje reiškiami reikalavimai yra galimai tapatūs ir ieškovas gali neatlyginti būsimų bylinėjimosi išlaidų tretiesiems asmenims, todėl yra pagrindas įpareigoti ieškovą į teismo depozitinę sąskaitą įnešti 2 500 Eur užstatą galimoms trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidoms padengti.

14. Pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį, kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Taigi šios procesinės normos taikymui numatytos dvi sąlygos: galimas procesinį dokumentą pateikusio asmens piktnaudžiavimas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir jis, išnagrinėjus bylą iš esmės, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų.

15. Kasacinis teismas, aiškindamas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį, yra nurodęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1dalis), tačiau ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015), ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012), kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

16. Siekiant nustatyti, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, vertintini ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt.; duomenys apie tai gali būti ne tik nagrinėjamoje byloje, bet ir kitose bylose, kuriose dalyvauja asmuo, kurio veiksmai, manoma, gali būti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesu; juos gali žinoti baudą skiriantis pareigūnas ar teisėjas arba juos į bylą gali pateikti kiti proceso dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-406/2007). Remiantis CPK 179 straipsnio 3dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-37-196/2018).

17. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismui savo iniciatyva taikyti CPK 95 straipsnio 3 dalį ir įpareigoti dar neišsprendus ieškinio priėmimo klausimo ir dar nesančioje civilinėje byloje sumokėti užstatą nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais apelianto argumentais.

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai neanalizavo teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, todėl šiuo atveju ieškinio, neatitinkančio įstatymo reikalavimų, pateikimas yra nepakankamas pagrindas ieškovo veiksmus vertinti kaip nesuderinamą su sąžiningo elgesio standartais bei turintį piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių.

19. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO bei bylos duomenimis sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą J. K. įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 2 500 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti (CPK 95 straipsnio 3 dalis). Iš dalies sutiktina su ieškovo argumentu, jog pirmosios instancijos teismui vertinti ir kalbėti apie ieškovo piktnaudžiavimą CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymo atžvilgiu pagrindo nėra, kadangi pirmosios instancijos teismas nutarties dalyje dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, pats nurodė, kad neturi galimybės susipažinti su ieškovo pateiktu ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-42-419/2018 ir negali įvertinti, ar šioje byloje reiškiami reikalavimai iš dalies nėra tapatūs, nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, todėl ieškinio priėmimo klausimas dar neišspęstas.

20. Nagrinėjamu atveju ieškinys dar nėra priimtas. Todėl tik išsprendus jo priėmimo klausimą ir tik priėmus ieškinį, remiantis CPK 142 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareigą teikti atsiliepimą turi tik atsakovas, o tretieji asmenys turi teisę teikti atsiliepimą. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad ieškinys priimtas, o tretieji asmenys teiks atsiliepimą į ieškinį, naudodamiesi advokato teisine pagalba ir dėl to patirs bylinėjimosi išlaidas.

21. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių objektyvių duomenų ir nepagrindė, kad ieškovas (skolininkas) kreipdamasis į teismą su ieškiniu, neatitinkančiu įstatymo reikalavimų, sąmoningai siekia padaryti materialinę žalą tretiesiems asmenims, susijusią su ateityje galimomis jų bylinėjimosi išlaidomis. Taip pat teismas nenurodė, kad kitose bylose ieškovas bylą laimėjusiai šaliai būtų neatlyginęs bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo priteistos kitose civilinėse bylose, kad skolininkas piktybiškai vengia vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams. Byloje nėra duomenų apie ieškovo turtinę padėtį, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškinio atmetimo atveju jis gali vengti priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Tai, kad šiuo metu ieškovas pareiškė galimai tapatų ieškinį, kurio priėmimo klausimas nėra išspręstas, neteikia pagrindo vertinti, jog ieškovas siekia tuo pakenkti teisinei sistemai, ar ieškovo veiksmai objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų.

22. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-146/2013). Šiuo atveju ieškinio pareiškimas savaime negali būti vertinamas, kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme.

23. Šioje nutartyje paminėtų kasacinio teismo išaiškinimų kontekste, pažymėtina, kad ieškovas nors ir pasižymi gausia bylinėjimosi patirtimi, nenustatyta, jog ieškinio priėmimo stadijoje ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Be kita ko, kaip teisingai nurodė ieškovas pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenagrinėjo ir nepasisakė dėl būtinos CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos, kad asmuo, išnagrinėjus bylą iš esmės, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 46). Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustačius ieškinio trūkumus, teismo iniciatyva papildomai ieškovą įpareigojant įnešti į teismo depozitinę sąskaitą užstatą bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui, kurios neįvykdžius būtų taikoma aiškiai per griežta procesinė sankcija – pateiktas procesinis dokumentas paliekamas nenagrinėtas, todėl šalys atsidurtų nelygiavertėje padėtyje.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina iš dalies, panaikinant jos dalį, kuria teismas įpareigojo ieškovą J. K. į teismo depozitinę sąskaitą įnešti 2 500 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį pakeisti iš dalies:

panaikinti nutarties dalį, kuria ieškovas J. K. įpareigotas į teismo depozitinę sąskaitą įnešti 2 500 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Baubienė