- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-19
- Bylos Nr.
- 2-42-419/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41043-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktor Voicechovski
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto apylinkės teismo
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl 160,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. P., Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. M. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė L. B. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. K. ieškiniu prašo priteisti jo naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos 160,00 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, turėtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Ieškovas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką dėl bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo teritorijoje, kadangi dalyvaujantis byloje trečiasis asmuo Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė L. B., kol nagrinėjama byla buvo sustabdyta buvo paskirta Vilniaus apygardos teismo pirmininke.
Analizuojant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 34 straipsnio nuostatas dėl bylos perdavimo kitam teismui matyti, kad byla perduodama kitam teismui tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, kuris dirba tame pačiame teisme, kuriam byla yra teisminga (CPK 34 straipsnio 5 dalis). Kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teismo pirmininkas, byla perduodama kitam teismui tuomet, kai teismas, kuriam teisminga byla yra sudarytas iš teismo rūmų (CPK 34 straipsnio 7 dalis). Ieškovo prašymas dėl bylos perdavimo kitam teismui galėtų būti tenkinamas, jeigu teisėja L. B. būtų ne Vilniaus apygardos, bet Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkė. CPK nenumato galimybės perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra aukštesnės instancijos teismo pirmininkas, todėl ieškovo J. K. prašymas dėl bylos perdavimo kitam teismui netenkinamas.
Šalies argumentai
Ieškovas J. K. iš atsakovės Lietuvos Respublikos prašo priteisti 160,00 Eur turtinės žalos. Ieškovo prašoma priteisti pinigų suma neviršija 2000,00 Eur, nėra prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl vadovaujantis CPK 441 straipsniu, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
Ieškovas J. K. ieškinyje nurodė, kad kreditorius UAB „Servico“ 2016-05-30 pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos, įskaitant delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko J. K.. Vilniaus miesto apylinkės teismas, o tiksliau teisėja R. P., civilinėje byloje Nr. eL2-25939-987/2016 išdavė 2016 m. gegužės 31 d. teismo įsakymą. Nesutikdamas su įsakymu, skolininkas J. K. pateikė teismui 2016 m. liepos 4 d. prieštaravimus (teisme gauti 2016-07-07), argumentuodamas, jog kreditoriaus pareiškimas neatitinka įstatymo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, nes prašydamas priteisti delspinigius, kreditorius nenurodė delspinigių normos, ir informuodamas teismą, kad J. K. kreditoriaus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), negyvena, dėl ko ši civilinė byla Vilniaus miesto apylinkės teismui neteisminga, teismo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-25939-987/2016 panaikinti, o UAB „Servico“ pareiškimą palikti nenagrinėtu arba bylą nutraukti, o taip pat priteisti iš UAB „Servico“ J. K. naudai 160 Eurų jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja G. Č., atsižvelgdama į tai, kad teisėjai R. P. suteiktos kasmetinės atostogos, 2016 m. liepos 8 d. nutartimi nutarė - perduoti teisėjai R. M. spręsti prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą priėmimo klausimą, civilinę bylą Nr. eL2-25939-987/2016 paliekant teisėjos R. P. žinioje. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. M. neinformuodama skolininko (nors kaip nurodyta veda popierinę bylą), 2016 m. liepos 11 d. vien lydraščiu EPP sistemoje, kuo vėlgi pažeisti 2012 m. gruodžio 13 d. Teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-332 16 punkto reikalavimai, kreditoriui UAB „Servico“ nustatė 14 dienų terminą ieškiniui pateikti. Kreditoriaus UAB „Servico“ 2016-05-30 pareiškimui neatitikus įstatymo formai ir turiniui keliamų reikalavimų (CPK 433 str.), teisėja R. P., nors privalėjo, nepriėmė bei nesurašė nutarties ir nenustatė kreditoriui termino trūkumams pašalinti (CPK 435 str. 4 d.), o taip pat, nors imperatyviai privalėjo, ex officio nepatikrino kreditoriaus pareiškimo teismingumo ir nepriėmė bei nesurašė nutarties pareiškimą atsisakyti priimti, o tokioms aplinkybėms paaiškėjus po pareiškimo priėmimo (iš skolininko teisme 2016-07-11 gautų prieštaravimų ir 2016-07-13 prašymo papildomai), tiek teisėja R. M., tiek teisėja R. P. nors imperatyviai privalėjo, tačiau nepriėmė bei nesurašė nutarties pareiškimą palikti nenagrinėtu arba bylą nutraukti, panaikinti teismo įsakymą ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 435 str. 5 d., 94 str.), o be to tiek teisėja R. M., tiek teisėja R. P. nors imperatyviai privalėjo, skolininko 2016-07-11 teisme gautų prieštaravimų ir 2016-07-13 prašymo atskiromis skundžiamomis nutartimis neišnagrinėjo visai, įskaitant ir iki to kai UAB „Servico“ praleidusi 14 dienų terminą ir neprašydama termino atnaujinti 2016-07-27 pateikė ieškinį, bei vėlgi, nors privalėjo, nepriėmė ir nesurašė nutarties pareiškimą palikti nenagrinėtu arba bylą nutraukti, panaikinti teismo įsakymą ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 435 str. 5 d., 94 str.), o tokių skolininko prašymų išnagrinėjimo, įskaitant ir savalaikio, pagal skolininko 2016-07-20 pareiškimą - prašymą, nors privalėjo, neužtikrino ir teismo pirmininkė L. B., dėl ko ir darytina pagrįsta išvada, jog tokie teisėjų R. P. ir R. M. veiksmai, pažeidžiant imperatyvias CPK normas, ir teismo pirmininkės L. B., pažeidžiant Teismų įstatymo reikalavimus, patvirtinantys jų kaltę, esančią priežastiniame ryšyje visumoje ir sąlygojo ieškovo patirtą 160 eurų turtinę žalą, įskaitant ir teisėjos R. P., nors privalėjo, prejudicinio fakto laikytina sąmoningo netaikymo veiksmais, kaip ir jos, nors vėlgi privalėjo, net procesinio termino ieškiniui pateikti sąmoningo nesilaikymo, o po to, ieškinio ir jo priedų neišsiuntimo iš teismo atsakovui J. K. taip pat sąmoningais veiksmais, kas visete ir sudaro pagrindą spręsti šiuo konkrečiu atveju egzistuojant CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms valstybės atsakomybei atsirasti, o jų pagrindu iš atsakovės ir ieškovui J. K. priteisti jo patirtą 160 eurų turtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nesutiko su ieškiniu ir atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų (duomenų) dėl visų būtinų valstybės atsakomybės sąlygų - teisėjų R. P., R. M. ir L. B. veiksmų (neveikimo), kaltės, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Teismo veiksmų ir jo priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas specialia instancine tvarka, t. y. skundžiant priimtą teismo sprendimą ar nutartį aukštesnės instancijos teismui apeliacine ar kasacine tvarka. Tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine ar kasacine tvarka, gali konstatuoti, jog skundžiamas žemesnės instancijos teismo sprendimas ar nutartis yra neteisėti. Galiojantys įstatymai nenumato jokios kitos teismo veiksmų teisėtumo kontrolės formos. Teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo vertinimas kitokia, nei instancine, tvarka pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintą teismų nepriklausomumo principą. Tai reiškia, kad būtina sąlyga tenkinant ieškinį, pareikštą dėl teismo veiksniais padalytos žalos atlyginimo, yra teismo veiksmų neteisėtumo konstatavimas instancine tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Nord-K“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3- 926/2000). Dėl ieškovo argumentų, kad teismas turėjo informuoti jį apie tai, kad kreditoriui UAB „Servico“ nustatytas 14 dienų terminas ieškiniui pateikti, pažymėjo, jog CPK nėra nustatyta tokia teismo pareiga. Pagal CPK 439 straipsnio 3 dalį teismas, gavęs skolininko prieštaravimus, ne vėliau kaip per tris darbo dienas privalo pranešti kreditoriui (bet ne skolininkui), kad šis ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles (įskaitant teismingumo taisykles) pareikšti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Teisingumo ministerija taip pat nesutinka su ieškovo nuomone, kad teisėja R. P., pasak ieškovo, UAB „Servico“ ieškinį priėmė „ypatinga skuba“. Pagal CPK 137 straipsnio 3 dalį teismo nutartis dėl ieškinio priėmimo turi būti priimta ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo atitinkamo ieškinio registravimo teisme dienos. Tai, kad ieškinys buvo priimtas per 1 dieną, visiškai nepagrindžia ieškovo pozicijos (nuomonės), kad teisėja R. P. galimai netinkamai atliko savo pareigas pažeisdama CPK nuostatas.
Trečiasis asmuo L. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo J. K. ieškinio pagrindas siejamas su teismo priimtais procesiniais sprendimais, nagrinėjant konkrečią civilinę bylą. Teismo pirmininkas atsakė į ieškovo neprocesinį skundą ir atsisakė inicijuoti drausmės bylos kėlimą tuo metu dirbusiai Vilniaus miesto apylinkės teisme teisėjai R. M.. 2016-07-28 raštu pareiškėjui (byloje - ieškovui) buvo išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 439 straipsnyje reglamentuota skolininko prieštaravimų pateikimo ir teismo procesinių veiksmų atlikimo, gavus prieštaravimus, tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 439 straipsnyje reglamentuota proceso eiga, kai skolininkas pateikia teismui prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo. Teismas, gavęs prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo, sprendžia jų priėmimo klausimą, bet nenagrinėja prieštaravimų iš esmės, t. y. teismas tik patikrina, ar prieštaravimai atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 439 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 439 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, kokį procesinį veiksmą teismas privalo atlikti priėmęs prieštaravimus, t. y. ne vėliau kaip per tris darbo dienas praneša kreditoriui apie ieškinio pateikimą. Tuo pačiu raštu buvo atkreiptas pareiškėjo (byloje ieškovo) dėmesys, kad 2016-07-04 prieštaravimai civilinėje byloje Nr. L2-25939-987/2016 teismui pateikti 2016-07-07, teisėja R. M., nepraleisdama įstatymo nustatyto trijų darbo dienų termino, 2016-07-11 rezoliucija išsprendė prieštaravimų priėmimo klausimą ir informavo kreditorių apie teisę pateikti ieškinį, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 439 straipsnis nenumato pareigos teismui, sprendžiant prieštaravimų priėmimo klausimą, priimti nutartį. Taigi, tiriant neprocesinį skundą, nebuvo nustatyta civilinio proceso nuostatų pažeidimų. Šio ieškinio materialinis pagrindas siejamas su teismo procesiniais sprendimais, o teismo pirmininkas neturi jokio teisinio pagrindo įtakoti teisėjų priimamų sprendimų jų nagrinėjamose bylose. Apie tai Lietuvos Konstitucinis Teismas ne vieną kartą yra pasakęs, jog joks teisėjas, vykdydamas teisingumą, nėra ir negali būti pavaldus jokiam kitam teisėjui ar kurio nors teismo (inter alia teismo, kuriame dirba, taip pat aukštesnės grandies ar instancijos teismo) pirmininkui. Teismo pirmininkas yra teismo administracijos vadovas ir pagal savo kompetenciją neturi teisės atlikti jokių procesinių veiksmų kitų teisėjų nagrinėjamose bylose bei nurodyti, kaip teisėjas turi nagrinėti bylą ir kokį įstatymą taikyti. Taigi „Teisėjo ir teismų nepriklausomumas - vienas esminių demokratinės teisinės valstybės principų. Šis principas visų pirma reiškia teisėjo ir teismų, vykdančių teisingumą, nepriklausomumą. Teisėjas gali vykdyti teisingumą tik būdamas nepriklausomas nuo byloje dalyvaujančių šalių, valstybinės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių ir visuomeninių susivienijimų, fizinių ir juridinių asmenų“ (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gegužės 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai)
Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovas įrodinėjo, kad 160,00 Eur turtinė žala jam padaryta Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų R. P., R. M. bei to paties teismo pirmininkės L. B. neteisėtais veiksmais nagrinėjant civilinę bylą, pradėtą pagal UAB „Servico“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalimi, žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismo veiksmų ir jo priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas specialia instancine tvarka, t. y. skundžiant priimtą teismo sprendimą ar nutartį aukštesnės instancijos teismui apeliacine ar kasacine tvarka. Tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine ar kasacine tvarka, gali konstatuoti, jog skundžiamas žemesnės instancijos teismo sprendimas ar nutartis yra neteisėti. Galiojantys įstatymai nenumato jokios kitos teismo veiksmų teisėtumo kontrolės formos. Teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo vertinimas kitokia, nei instancinė, tvarka pažeistų Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintą teismų nepriklausomumo principą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-926/2000).
Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad 2016-05-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. P. priėmė teismo įsakymą, kuriuo iš skolininko J. K. kreditoriaus UAB „Servico“ naudai priteista skola, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos (b. l. 37).
Skolininkas nesutiko su kreditoriaus pareiškimu ir 2016-07-04 pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo, nurodęs, kad kreditoriaus pareiškimas neatitinka įstatymo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, nes prašydamas priteisti delspinigius, kreditorius nenurodė delspinigių normos, ir informuodamas teismą, kad J. K. kreditoriaus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), negyvena, dėl ko ši civilinė byla Vilniaus miesto apylinkės teismui neteisminga, teismo be kito prašė - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-25939-987/2016 panaikinti, o UAB „Servico“ pareiškimą palikti nenagrinėtu arba bylą nutraukti, o taip pat priteisti iš UAB „Servico“ J. K. naudai 160 Eurų jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 42-43).
2016-07-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi J. K. prieštaravimų priėmimo klausimą pavesta spręsti teisėjai R. M., kadangi teisėjai R. P. tuo metu buvo suteiktos kasmetinės atostogos (b. l. 44).
Teisėja R. M. priėmė skolininko prieštaravimus ir vadovaudamasi CPK 439 straipsnio 3 dalimi pranešė kreditoriui apie teisme gautus skolininko prieštaravimus bei teisę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pareikšti ieškinį (b. l. 45).
2016-07-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi teisėja R. P. priėmė ieškovo UAB „Servico“ ieškinį atsakovui J. K. dėl skolos priteisimo bei 2016-05-31 teismo įsakymą panaikino (b. l. 48).
2017-01-09 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą byloje, kuriuo visiškai tenkino UAB „Servico“ ieškinį, o J. K. priešieškinį atmetė. Šį sprendimą J. K. apskundė aukštesnės instancijos teismui. 2017-12-14 Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs J. K. apeliacinį skundą nutarė 2017-01-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo nutartimi, J. K. kasaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-01-30 nutartimi atsisakė priimti skundą, nenustačius pagrindo kasacijai.
Taigi ieškovas pasinaudojo teismo procesinio sprendimo apskundimo teise. Aukštesnės instancijos teismai jokių neteisėtų teisėjų R. P., R. M. ar L. B. veiksmų nenustatė. Teisėjų veiksmų neteisėtumo konstatavimas yra būtina sąlyga valstybės civilinei atsakomybei kilti. Kadangi byloje nenustatyta, kad trečiaisiais asmenimis byloje patrauktos teisėjos R. P., R. M. ir L. B. veiktų neteisėtai, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo J. K. ieškinio.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Atmesti J. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl 160,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.