Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-42-419/2018 pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl 160,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo, tretieji asmenys byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. P., Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. M., Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė L. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas J. K. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovo J. K. naudai 160 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas ieškovo J. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kreditorius UAB „Servico“ 2016-05-30 teismui pateikė ieškinį dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko J. K.. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-25939-987/2016 išdavė 2016 m. gegužės 31 d. teismo įsakymą. Skolininkas J. K. su teismo įsakymu nesutiko ir pateikė teismui prieštaravimus, nurodydamas, kad kreditoriaus pareiškimas neatitinka įstatymo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, nes prašydamas priteisti delspinigius, kreditorius nenurodė delspinigių normos, ir informavo teismą, kad jo gyvenamasis adresas yra (duomenys neskelbtini), nors ten J. K. negyvena, todėl civilinė byla Vilniaus miesto apylinkės teismui neteisminga.Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja G. Č. dėl teisėjos R. P. kasmetinių atostogų 2016 m. liepos 8 d. nutartimi perdavė teisėjai R. M. spręsti prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą priėmimo klausimą, civilinę bylą Nr. eL2-25939-987/2016 paliekant teisėjos R. P. žinioje. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. M., neinformuodama skolininko, 2016 m. liepos 11 d. vien lydraščiu EPP sistemoje, taip pažeisdama 2012 m. gruodžio 13 d. Teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-332 16 punkto reikalavimus, kreditoriui UAB „Servico“ nustatė 14 dienų terminą ieškiniui pateikti. Kreditoriaus UAB „Servico“ 2016-05-30 pareiškimui neatitikus įstatymo formai ir turiniui keliamų reikalavimų teisėja R. P. nenustatė kreditoriui termino trūkumams pašalinti, taip pat nesurašė nutarties atsisakyti priimti pareiškimą. Taip pat, tiek teisėja R. M., tiek teisėja R. P. skolininko 2016-07-11 gautų prieštaravimų ir 2016-07-13 prašymo atskiromis skundžiamomis nutartimis neišnagrinėjo visai. Pareiškėjas nurodė, kad procesiniai teisėjų R. P. ir R. M. veiksmai, pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas, ir teismo pirmininkės L. B. veiksmai, pažeidžiant Teismų įstatymo reikalavimus, lėmė ieškovo patirtą 160 Eur turtinę žalą.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl visų būtinų valstybės atsakomybės sąlygų – teisėjų R. P., R. M. ir L. B. veiksmų (neveikimo), kaltės, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine ar kasacine tvarka, gali konstatuoti, jog skundžiamas žemesnės instancijos teismo sprendimas ar nutarties yra neteisėti. Būtina sąlyga tenkinant ieškinį, pareikštą dėl teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, yra teismo veiksmų neteisėtumo konstatavimas instancine tvarka. Atsakovė taip pat nurodė, kad pagal CPK 439 str. 3 d. teismas, gavęs skolininko prieštaravimus, ne vėliau kaip per tris darbo dienas privalo pranešti kreditoriui (bet ne skolininkui), kad šis ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pareikšti ieškinį. Atsiliepime taip pat nurodyta, jog tai, kad ieškinys buvo priimtas per 1 dieną, visiškai nepagrindžia ieškovo pozicijos, kad teisėja R. P. galima netinkamai atliko savo pareigas pažeisdama CPK nuostatas. Atsakovė nurodė, jog priimtas teismo įsakymas skolininkui nesukėlė jokių neigiamų teisinių pasekmių, kadangi skolininkas raštu per 20 dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą pareiškė prieštaravimus. Kreditorius UAB „Servico“ pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, taigi ginčas tarp ieškovo ir kreditoriaus UAB „Servico“ tapo neišvengiamas ir nagrinėjamas teisme.Trečiasis asmuo L. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškovo ieškinio pagrindas siejamas su teismo priimtais procesiniais sprendimais, nagrinėjant konkrečią civilinę bylą, o teismo pirmininkas neturi jokio teisinio pagrindo įtakoti teisėjų priimamų sprendimų jų nagrinėjamose bylose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2018 m. vasario 19 d. sprendimu J. K. ieškinį atmetė.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas pasinaudojo teismo procesinio sprendimo apskundimo teise, tačiau aukštesnės instancijos teismai jokių neteisėtų teisėjų R. P., R. M. ar L. B. veiksmų nenustatė.Teismas sprendė, kad teisėjų veiksmų neteisėtumo konstatavimas yra būtina sąlyga valstybės civilinei atsakomybei. Kadangi byloje nebuvo nustatyta, kad trečiaisiais asmenimis byloje patrauktos teisėjos R. P., R. M. ir L. B. veiktų neteisėtai, teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo J. K. ieškinio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Ieškovas J. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-42-419/2018 ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas V. V. neišnagrinėjo ieškovo 2018-01-23 prašymo dėl bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje. Teisėjas pažeidė Lietuvos apeliacinio teismo teisės aiškinimo taisykles, teisėjas laikytinas šališku, todėl ginčijamas teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo.Pirmosios instancijos teismas 2017-01-25 nutartimi skyręs bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2017-02-22, 16.00 val., bylą išnagrinėjo ir sprendimą joje priėmė trimis dienomis anksčiau, todėl ginčijamas teismo sprendimas naikintinas dėl šio procesinio pažeidimo.Nagrinėjamos bylos tretieji asmenys Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. P., Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. M., Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė L. B. nurodytoje civilinėje byloje nedalyvavo, jų veiksmų teisėtumo klausimas iš viso nagrinėjamas ir vertinamas nebuvo. Todėl teismas nenustatė bei neįvertino visų ieškinio reikalavimui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados nelaikytinos teisiškai pagrįstomis, o tai sudaro teisinį pagrindą ginčijamą teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į ieškovo J. K. apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas V. V. dėl ieškovo prašymo perduoti bylą kitam teismui pasisakė ir savo sprendimą išsamiai motyvavo.Pareiga pateikti atsiliepimą yra numatyta tik atsakovui, o trečiasis asmuo gali (bet neprivalo) pateikti atsiliepimą į ieškinį. Be to, atsiliepimą į ieškinį pateikė trečiasis asmuo L. B..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Apeliacinėje byloje ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikai dėl 160 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.Byloje nustatyta, kad J. K. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 160 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad turtinę žalą patyrė dėl teisėjų R. P. ir R. M. veiksmų, pažeidžiant imperatyvias CPK normas, ir teismo pirmininkės L. B. veiksmų, pažeidžiant Teismų įstatymo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, nurodydamas, jog byloje nenustatyta, kad trečiaisiais asmenimis patrauktos teisėjos R. P., R. M. ir L. B. veiktų neteisėtai.Ieškovas nurodo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas V. V. neišnagrinėjo ieškovo prašymo, kuriuo ieškovas teismo prašė kreiptis į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką dėl bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje. Priešingai negu teigia apeliantas, iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog minėtas apelianto prašymas buvo nagrinėjamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal CPK 30 str. 5 d. byla perduodama kitam teismui tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, kuris dirba tame pačiame teisme, kuriam byla yra teisminga, o pagal CPK 30 str. 7 d. byla perduodama kitam teismui tuomet, kai teismas, kuriam teisminga byla yra sudarytas iš teismo rūmų. Teismas pagrįstai sprendė, kad CPK nėra numatyta galimybė perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra aukštesnės instancijos teismo pirmininkas, todėl apeliacinės instancijos teismas šį apelianto argumentą atmeta kaip nepagrįstą.Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. sausio 25 d. nutartimi nutaręs bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2017-02-22, 16.00 val., bylą išnagrinėjo ir sprendimą joje priėmė trimis dienomis anksčiau. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad 2017-01-25 nutartimi byla paskirta nagrinėti 2017-02-22. Teismas 2017-01-26 pranešimu Liteko sistemoje informavo, kad Šalčininkų rajono apylinkės teisme 2017-02-22 16.00 val. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjama civilinė byla pagal J. K. ieškinį Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų R. P., R. M. ir L. B.. 2017-02-22, t. y. tą pačią dieną, kaip buvo nurodyta minėtame pranešime, Šalčininkų rajono apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria buvo sustabdytas civilinės bylos Nr. 2-149-419/2017 nagrinėjimas iki bus išspręsta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-1469-987/2017. Byla išnagrinėta 2018-02-19 (t. y. beveik po metų) priimant skundžiamą sprendimą, todėl apelianto argumentas, kad byla išnagrinėta trimis dienomis anksčiau, negu buvo paskelbta, atmetamas ir apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tretieji asmenys Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. P., Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. M., Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė L. B. nurodytoje civilinėje byloje nedalyvavo, jų veiksmų teisėtumo klausimas iš viso nagrinėjamas ir vertinamas nebuvo, todėl teismas nenustatė bei neįvertino visų ieškinio reikalavimui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės.CPK 142 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kartu su ieškinio kopija teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo teismui. Pranešime teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos ir ne ilgesnį kaip trisdešimties dienų terminą atsiliepimams pareikšti, nurodo atsiliepimų nepateikimo pasekmes ir atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Be to, kaip pažymėjo atsakovės atstovė, atsiliepimą į ieškinį nagrinėjamoje byloje yra pateikęs trečiasis asmuo L. B., todėl šis apelianto argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinės bylos baigties

Vadovaudamasis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad J. K. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.