Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovui S. V., atsakovo atstovui advokatui G. L.

išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ramintai Paulauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo D. J. ieškinį atsakovei A. J. dėl tėvystės nuginčijimo ir pagal atsakovės A. J. ieškinį atsakovui S. V. dėl tėvystės nustatymo, dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5.2. nustatė, kad S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra G. J., gimusios (duomenys neskelbtini)., tėvas, o G. J. yra S. V. dukra;

5.3. suteikė G. J., gim. (duomenys neskelbtini)., pavardę „J.“.

5.4. nustatė G. J., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą su A. J.;

5.5. priteisė iš S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą G. J., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki dukros pilnametystės;

5.6. paskyrė A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės G. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui išieškomų lėšų tvarkytoja;

5.7. priteisė iš S. V. 2 853,33 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt trijų Eur 53 ct) išlaikymo įsiskolinimą A. J.;

5.8. nustatė S. V. bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. J., gim(duomenys neskelbtini), tvarką, kad pereinamuoju laikotarpiu iki vaikui sukaks septyneri metai S. V. su dukra G. J. bendrauja pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo 11 val. iki 13 val. dalyvaujant A. J., apie pageidavimą bendrauti pranešdamas vaiko mamai prieš 2 dienas SMS žinute, o nuo 2025 m. kovo 21 d. S. V. su dukra G. J. bendrauja pirmą ir trečią šeštadienį nuo 11 val. iki 21 val., apie pageidavimą bendrauti pranešdamas vaiko mamai prieš 2 dienas SMS žinute;

5.9. Likusioje dalyje atsakovės A. J. ieškinį atmetė.

6. 2023-10-05 Klaipėdos apygardos teismas panaikino Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, motyvuodamas jog pakartotinio bylos nagrinėjimo metu dar egzistuoja galimybė, kad atsakovas, suvokdamas savo atsisakymo atlikti ekspertizę ir pasyvaus elgesio šiame procese teisines pasekmes, kurios jam turėtų būti išaiškintos nagrinėjant bylą iš naujo, vis dėlto sutiktų ją atlikti ir tokiu būdu būtų paneigti arba patvirtinti jo teiginiai, jog jis nėra atsakovės vaiko tėvas bei teismui papildomai išsiaiškinti įvardijamų liudytojų asmenybes bei jų parodymų svarbą ( 2023-10-05 Klaipėdos apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-868-513/2023, punktas 37, 39).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. ieškovo D. J. ieškinys tenkinamas, atsakovės A. J. ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl tėvystės nuginčijimo

9. Vaiko gimimo liudijime įrašyti duomenys apie vaiko tėvą. CK 3.149–3.153 straipsniuose nustatyta tvarka yra leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. Tokiu atveju ieškinyje ieškovas turi išdėstyti aplinkybes ir jas pagrįsti nurodytais įrodymais, jog gimimo akto įraše įrašytas asmuo nėra vaiko tėvas, taip pat nurodyti bei pagrįsti tokių aplinkybių sužinojimo laiką (CK 3.150 straipsnio 1 dalis, 3.152 straipsnio 1 dalis).

10. Iš byloje esančio nepilnametės G. J. (duomenys neskelbtini). gimimo įrašo (duomenys neskelbtini). administracijos teisės ir personalo skyriuje matyti, kad jos tėvu nurodytas ieškovas D. J.. Tėvystė įrašyta, remiantis bendru (duomenys neskelbtini). tėvų pareiškimu tėvystei pripažinti, patvirtintu notaro.

11. CK 3.152 straipsnis numato, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus nuo tos dienos, kai asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. Subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Antruoju atveju senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

12. Ieškovas nurodo, kad apie tai, jog nėra biologinis G. J. tėvas sužinojo 2021 m. rudenį. Šių aplinkybių nepripažino atsakovė, nurodžiusi, kad apie tai, jog ieškovas nėra biologinis G. tėvas, jam buvo žinoma nuo G. gimimo. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas kartu su atsakove kaip šeima gyveno iki 2021 m. rudens, todėl labiau tikėtina ieškovo aiškinimu, jog tik kilus konfliktui atsakovė prasitarė apie buvusius artimus santykius su atsakovu S. V.. Teismo vertinimu iki pat tyrimo atlikimo ir pačiai atsakovei negalėjo būti aiški vaiko kilmė, kadangi šeimyniniai ryšiai tarp ieškovės ir atsakovo vaiko galimo pradėjimo laiku nebuvo nutrūkę, o intymūs santykiai su spėjamu tėvu, atsakovu S. V., pagal atsakovės paaiškinimus buvo atsitiktiniai. Kaip seka iš ieškovo paaiškinimų, su atsakove kartu kaip šeima gyveno visą atsakovės nėštumo laikotarpį, apie kokius nors atsakovės artimus santykius su kitais asmenimis ieškovui nebuvo žinoma, jam nebuvo abejonės, kad yra G. tėvas, pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo parašė, būdamas įsitikinęs, jog yra G. tėvas, abejonės dėl tėvystės kilo dėl atsakovės pasakymo ir aplinkinių kalbų apie buvusius atsakovės ir S. V. artimus santykius, kai ieškovas nutraukė bendrą gyvenimą su atsakove, todėl tikėtina, kad ieškovas buvo suklaidintas dėl tėvystės ir pripažindamas tėvystę nežinojo ir negalėjo įtarti, kad jis nėra biologinis G. J. tėvas. Remiantis ieškovo paaiškinimais, tikėtina, jog tik 2021 m. rudenį jam tapo žinomos aplinkybės, kad duomenys apie G. tėvystę neatitinka tikrovės, dėl kol ieškinio senaties termino nėra praleidęs.

13. Pagal CK 3.150 straipsnio 2 dalį nuginčyti tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, jog asmuo negali būti vaiko tėvas.

14. Bylos nagrinėjimo metu, siekiant nustatyti, ar D. J. yra G. J. tėvas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijoje buvo atlikta ekspertizė. Pagal ekspertizės akto išvadą Nr. ES 69/2022 (01) D. J. nėra G. J. biologinis tėvas.

15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindas tiek tėvystei nustatyti, tiek jai nuginčyti yra moksliniai įrodymai. Bylose dėl tėvystės nustatymo kasacinis teismas yra nurodęs, jog DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Tėvystei nustatyti pakanka vien šio įrodymo, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausias Teismas. 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013); o tėvystei, pripažintai pareiškimu, nuginčyti vien šio įrodymo nepakanka dėl CK 3.150 straipsnio 2 dalies ir CK 3.146 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygų. Tėvystei nuginčyti turi būti tiriami ir vertinami įrodymai, paneigiantys tėvystės, nustatytos pareiškimu, socialinio ryšio su vaiku ir pan. faktą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016). Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys 3K-7-607/2004; 3K-3-421/2005; Nr. 3K-3-9/2007).

16. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016). Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Tėvystės nuginčijimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.149, 3.150 straipsniai). Kasacinio teismo pažymėta, kad sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą, vertinama ar kyla grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kokia yra teisinga susiduriančių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-1075/2021). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos A. T. 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).

17. Remiantis ieškovo ir atsakovės paaiškinimais, nustatyta, kad šalys kartu pragyveno iki 2021 m. rudens, nuo tada G. gyvena su mama, atsakove A. J., ieškovas su G. matėsi retkarčiais iki 2021 m. gruodžio mėnesio, kai gyvendamas tame pačiame daugiabutyje kaip ir atsakovė, bendraudavo tiek su sūnumi D., tiek su G.. Pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadą G. nurodė, kad bendrauja su tėčiu D.. Nors tarp ieškovo ir atsakovės dukros G. yra susiformavęs emocinis ryšys, tačiau ieškovas vaiko auklėjime nedalyvauja, prie vaiko išlaikymo neprisideda, ieškovui neigiant tėvystę, teismas šio susiformavusio ryšio nevertina kaip tėvo ir dukros, kadangi pagal atsakovės paaiškinimus G. dėl amžiaus dar nesuvokia, kas yra tikrasis jo tėtis, tėvu laikydamas tiek ieškovą, tiek dabartinį atsakovės sugyventinį. Tokie atsakovės paaiškinimai bei nustatytos aplinkybės, kad ieškovo ir vaiko socialiniai ryšiai šiuo metu nutrūkę ir ieškovas neketina šio ryšio atkurti, leidžia daryti išvadą, kad tėvystės nuginčijimas vaikui nesukels psichologinių pasekmių.

18. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovas D. J. nėra nepilnametės G. J. tėvas. Ieškovė ieškiniu dėl tėvystės nustatymo siekia nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, kai yra reali galimybė nustatyti biologinį tėvą, biologinės tėvystės nustatymas turi esminę reikšmę vaiko interesams. Prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, įskaitant ir vaiko teisę žinoti savo kilmę, yra pagrindas ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo tenkinti.

19. Ieškovas ieškiniu prašė panaikinti (duomenys neskelbtini)o savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus civilinė būklės (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria ieškovas įrašytas G. J. tėvu. Pagal Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, 54 punktą, Civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės (motinystės) nustatymą, tėvystės (motinystės) nuginčijimą ir įvaikinimą registruoja savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu. Civilinės metrikacijos įstaigai pareiga teismo sprendimo pagrindu atitinkamai pakeisti civilinės būklės akto įrašus kyla nepriklausomai nuo to, ar ši pareiga atkartota teismo sprendime ar ne, todėl nereikalinaga prašyti panaikinti gimimo įrašo dalį apie tėvą. Teismas dėl išdėstytų motyvų dėl įrašo panaikinimo nesprendžia, ieškovo reikalavimą vertindamas kaip reikalavimą nuginčyti tėvystę.

Dėl tėvystės nustatymo

20. CK 3.147 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė vaiko motinai pareikšti ieškinį dėl tėvystės nustatymo. CK 3.148 straipsnyje. išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti gali būti ne tik nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo), bet ir įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Minėtoje teisės normoje išvardintų įrodomųjų faktų sąrašas nėra baigtinis. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, kad atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę įvertinimas kaip tėvystės įrodymo gali būti taikomas spėjamam vaiko tėvui nepriklausomai nuo to, buvo byloje nustatyti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyti įrodomieji faktai (bendras motinos ir spėjamojo tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kita) ar ne. Teismui pagal bylos aplinkybes įvertinus atsakovo atsisakymą atlikti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodomą ekspertizę kaip jo tėvystės įrodymą, jis pripažintinas pakankamu pagrindu tėvystei nustatyti ir nesant konstatuotų kitų įrodomųjų faktų (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-279/2011).

21. Byloje atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė ir atsakovas S. V. buvo pažįstami ir artimai, nors ir trumpai bendravo iki gimstant atsakovės dukrai G., Susipažino 2017 m., susirašinėdavo žinutėmis, susitikdavo mieste ar pas pažįstamus asmenis. 2017 m. vasarą, ieškovui patekus į areštinę dėl padaryto teisės pažeidimo, atsakovė laiką leido kartu su atsakovu S. V. pas pažįstamą V. V., turėjo su atsakovu S. V. intymių santykių. Atsakovei tapus nėščia, ji atsakovą S. V. informavo apie nėštumą, tačiau šis tėvystės nepripažino. Šiuos atsakovės paaiškinimus S. V. neigė, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės paaiškinimais.

22. Liudytoja J. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jai yra žinoma, kad pas kaimyną V. V. lankantis S. V., kartu būdavo ir atsakovė A. J.. Liudytojai V. V. yra minėjęs apie itin artimus S. V. ir A. J. santykius, tačiau nenorėdama griauti bendro sūnaus ir A. J. gyvenimo, liudytoja šia žinia su ieškovu nesidalijo. Ieškovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad abejones dėl tėvystės jam sukėlė būtent V. V., gyvenusio kaimynystėje, pasakojimas apie atsakovės ir S. V. buvusius ryšius.

23. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovas D. J. už tai, kad 2017 m. liepos 2 d. apie 15.35 val. Aukščiausio Teismo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,46 promilių girtumas) vairavo automobilį 2017 m. rugpjūčio 4 d. Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nubaustas pinigine bauda. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikotarpis nuo 2017 m. liepos 2 d. 15.50 val. iki 2017 m. liepos 3 d. 14.55 val. (baudžiamoji byla Nr. 1-123-495/2017). Teismo baudžiamuoju įsakymu konstatuota, kad D. J. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, parodęs, jog 2017 m. liepos 2 d. su V. V. ir S., kurio pavardės nežino, girtavo pas S. tėvą, vėliau kartu su V. V. ir S. važiavo namo į Kelmę. D. J. kaltė buvo taip pat įrodyta liudytojų V. V., S. V. parodymais, sutampančiais su D. J. parodymais. Tokios teismo įsakyme fiksuotos 2017 m. liepos 2 d. įvykių aplinkybės, leidžia atsakovės A. J. paaiškinimus apie tai, kad sulaikius ieškovą D. J., V. V. ir S. V. toliau išgėrinėjo, kad jų kompanijoje buvo ir atsakovė, kuri, nesant išgertuvių dalyvių tarpe jos tuometinio sugyventinio D. J., turėjo intymių santykių su atsakovu S. V., vertinti kaip patikimus. Tai, kad atsakovas S. V. kiek kitaip atsimena tos dienos įvykius, nepaneigia atsakovės paaiškinimais nustatytų aplinkybių. Atliktu tyrimu nustatyta, jog ieškovas D. J. nėra atsakovės dukros G. tėvas. Atsakovė nurodo, kad G. pradėjimo laiku kitų partnerių neturėjo, kas leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog G. biologiniu tėvu yra atsakovas S. V.. Tokį teismo įsitikinimą formuoja ir atsakovo S. V. elgesys bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas, dalyvaudamas teismo posėdžiuose 2023 m. kovo 31 d. ir 2023 m. gegužės 29 d., iš teismo posėdžių pasišalino, nenurodęs jokių priežasčių. Bet kuris asmuo, siekdamas įrodyti savo argumentus, teiktų įrodymus, bandydamas paneigti priešingos šalies pateiktuosius. Atsakovas tėvystės nepripažino, tačiau teismo suteikta galimybe atlikti DNR tyrimą nepasinaudojo, teismui paskyrus ekspertizę, DNR tyrimo atlikimui nenuvyko, paaiškinęs, jog nematantis prasmės, bijantis pateikti mėginius tyrimui, be to, neturintis laiko dėl užimtumo, nors tuo pat metu teigė, jog yra nedirbantis, įrodymų, pateisinančių nevykimo priežastis (negalėjimą nuvykti ekspertizei dėl sveikatos ir pan.), neteikė. . Toks atsakovo S. V. elgesys, kai nepripažindamas tėvystės, DNR tyrimo vengia, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių dėl G.tėvystės nepaneigė.

24. Pateikti įrodymus yra dalyvaujančių byloje asmenų pareiga: ieškovo – patikimus įrodymus, patvirtinančius tėvystę, o šią neigiančio atsakovo – įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus duomenis (CPK 178 straipsnis). Atsakovui neįvardijus ir (ar) nepagrindus pateisinamų atsisakymo atlikti ekspertizę tėvystei nustatyti priežasčių, yra prielaida tokį atsakovo atsisakymą vertinti kaip sąmoningą vengimą pateikti įrodymus ir kaip pakankamą pagrindą pripažinti dėl pateikti įrodymą atsisakančios ginčo šalies egzistuojant pačius nepalankiausius faktus, kuriuos nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Analogiškos praktikos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2016-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016, 45 punktas).

25. Atsakovės dukra G. gimė (duomenys neskelbtini), pagal atsakovės paaiškinimus dukra buvo pradėta 2017 m. liepos 2-3 dieną. Įprastai nėštumas trunka 37- 42 savaites, atsakovės nurodoma nėštumo pradžia ir pabaiga sutampa su šiuo laikotarpiu, naudojant nėštumo skaičiuoklę (www.calkoo.com/lt/nestumo-skaiciuokle) nuo atsakovės nurodomos pastojimo datos gimdymo terminas būtų (duomenys neskelbtini)., atsakovės dukra G. gimė (duomenys neskelbtini) (tik su 5 dienų paklaida nei apskaičiuota skaičiuoklės), dėl ko teismas, nustatydamas tėvystę, neturi pagrindo abejoti atsakovės paaiškinimais, kad būtent atsakovas S. V. yra atsakovės dukros G. tėvas.

26. Atsakovės paaiškinimais nustatytos aplinkybės apie atsakovo S. V. ir vaiko motinos artimą bendravimą, intymių ryšių palaikymą, atsakovo atsisakymas atlikti DNR tyrimą, kurį teismas vertina kaip tėvystės įrodymą (CK 3.148 straipsnio 2 dalis). sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovės dukros G. tėvas yra atsakovas S. V., atsakovės ieškinys dėl tėvystės nustatymo tenkinamas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

29. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra, atsakovas dalyvaudamas teismo posėdyje ir tėvystės nepripažindamas nuomonės dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos neišsakė. Atsakovė nuo pat dukros gimimo ja rūpinasi, išlaiko, pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą atsakovė sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui, juo tinkamai rūpinasi, teismas konstatuoja, kad nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su jo mama atitiks geriausius nepilnamečio interesus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nepilnametės G. J. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su atsakove (CK 3.169 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo

31. Nagrinėjamu atveju atsakovo teisė bendrauti su vaiku nėra ginčijama.

32. Atsakovė siūlo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, pagal kurią atsakovas S. V. su dukra G. bendrautų pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo 11 val. iki 17 val. mamos gyvenamojoje vietoje iki vaikui sukaks septyneri metai, po to bendrautų pirmą ir trečią šeštadienį nuo 11 val. iki 21 val., apie pageidavimą bendrauti pranešdamas vaiko mamai prieš 2 dienas SMS žinute.

33. Byloje nustatyta, kad atsakovo S. V. ryšiai su dukra nėra susiformavę, iš pateiktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvados, ieškovės paaiškinimų seka, kad vaikas atsakovo kaip biologinio tėvo nepažįsta, kad jokio emocinio ryšio tarp vaiko ir tėvo nėra, todėl būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį nepilnametės ir jos skyrium gyvenančio tėvo emociniams ryšiams sukurti, o sukūrus šiuos ryšius, nustatyti atsakovo su dukra bendravimo tvarką.

34. Įvertinęs faktines aplinkybes dėl santykių tarp vaiko ir atsakovo nebuvimo, pritartina atsakovės siūlymui, jog bendravimas vaiko ir tėvo pereinamuoju laikotarpiu vyktų dalyvaujant ieškovei. Sukuriant dukros ir tėvo ryšį yra svarbus reguliarumas ir nuoseklumas, todėl laikotarpis nėra lemiantis. Kadangi mergaitė atsakovo nepažįsta, nustatytina, kad pereinamuoju laikotarpiu vyktų minimalus bendravimas, bendravimo laiką trumpinant iki 2 val. Vaikui sulaukus septynerių metų, bendravimo tvarka nustatytina pagal atsakovės siūlymą.

Dėl išlaikymo priteisimo

36. Pripažinus atsakovą G. J. tėvu, atsakovui atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 straipsnis).

37. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą).

38. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu.

39. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė nedirba, jos pajamas sudaro gaunama išmoka auginant vaikus, atsakovei nuosavybės teise priklauso trys žemės sklypai su dalimi statinių (duomenys neskelbtini)., atsakovės šeima gyvena išnuomotame būste. Ieškovė be nepilnametės G. išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką. Atsakovės vardu transporto priemonių neregistruota.

40. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu nedirba, VĮ Regitra duomenimis jo vardu registruota viena transporto priemonė (Audi A6).

41. Atsakovė prašo vaiko išlaikymui priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį, jos teigimu būtinų vaiko poreikių patenkinimui vaiko išlaikymui kas mėnesį reikėtų apie 690 Eur. Teismo vertinimu nereikia įrodinėti, jog šalių dukrai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Atsakovės nurodoma išlaikymo suma kas mėnesį yra minimali, užtikrins tik būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą.

42. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas nepateikė teismui duomenų, pagrindžiančių, kad nepilnamečių vaikų kasmėnesiniai poreikiai yra mažesni. Teismo vertinimu, atsakovas neatskleidė savo realios finansinės padėties. Teismas sprendžia, kad atsakovas yra darbingas asmuo ir gali susirasti gerai apmokamą darbą bei teikti vaikui reikiamą išlaikymą.

43. Teismas , atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimu nustatomas išlaikymo dydis turi atitikti dabartinę vaikų tėvų turtinės padėties, jų galimybių ir vaiko poreikių pusiausvyrą, įvertinęs šalių turtinę padėtį, vaiko amžių ir poreikius, sprendžia, kad atsakovas pajėgus atsakovės prašomo dydžio išlaikymą ir atsakovės ieškinį dėl išlaikymo tenkina, iš atsakovo dukros G. išlaikymui priteisiamas prašomo dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį.

44. Priteisus išlaikymą, vaiko mama, skirtina priteisto vaikui išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

45. CK 3.200 str. nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką.

46. Reikalavimas dėl įsiskolinimo neprieštarauja CK 3.200 str. reikalavimams ir jam esant retroaktyvaus pobūdžio, nustačius teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai), reikalavimas priteisti susidariusį įsiskolinimą tenkintinas.

47. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo S. V. 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą, paskaičiuotą už trejus metus.

48. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai preziumuojama, jog šią teisę turi užtikrinti tėvai, iš kurių vaikas gimė, tačiau teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tiems tėvams, kurių tėvystė (motinystė) yra įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai yra nuginčijama tėvystė ir nustatoma kito asmens tėvystė, sprendžiant vaiko išlaikymo klausimą svarbu nustatyti, ar iki pasikeičiant tėvystei vaiko teisė į išlaikymą buvo užtikrinta tinkamai. Jeigu byloje nėra duomenų apie tai, kad vaiko tėvu įrašytas asmuo materialiai nesirūpino vaiku, t. y. vaikui išlaikymą teikė abu įstatymų nustatyta tvarka vaiko tėvais įrašyti asmenys, tai vaiko teisė gauti išlaikymą iki pasikeičiant tėvystei nebuvo pažeista. Tokiu būdu nuginčijus tėvystę ir nustačius ją kitam asmeniui, šiam pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo to momento, kai galima konstatuoti, kad vaiko teisė į išlaikymą nėra užtikrinama tinkamai. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškomas, jei bus nustatyta, kad iki pasikeičiant tėvystei tėvu buvęs įrašytas asmuo, kuris nėra vaiko biologinis tėvas, materialiai nesirūpino vaiku (Lietuvos A. T. 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2013). Vadinasi, išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškomas tik tuo atveju, jei bus nustatyta, kad iki pasikeičiant tėvystei tėvu buvęs įrašytas asmuo, kuris nėra vaiko biologinis tėvas, materialiai nesirūpino vaiku. Priešingu atveju priteisti vaikui įsiskolinimą už išlaikymą iš kito asmens, kuris nuginčijus išlaikymą teikusio asmens tėvystę nustatomas vaiko tėvu, nėra pagrindo.

49. Ieškovo ir atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad kaip šeima gyveno iki 2021 m. rudens, kartu gyvendami iš bendrų lėšų išlaikė tiek sūnų D., tiek G., vėliau, nutrūkus šalių santykiams, ieškovas padėjo išlaikyti tik sūnų D.. Remiantis ieškovės paaiškinimu, kad išsiskyrė su ieškovu 2021 m. vasarą, konstatuotina, kad išlaikymas G. nėra teikiamas nuo tada, kai ieškovas ir atsakovė pradėjo gyventi atskirai, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. Atsakovas S. V. neįrodinėjo, kad išlaikymą teikė, todėl nuo šio momento priteistinas išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo S. V. (CK 3.200 straipsnis).

50. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti 200 Eur išlaikymo sumą už vieną mėnesį, atitinka protingumo kriterijus (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Pripažinus atsakovą S. V. atsakovės dukros G. tėvu, atsakovui atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas įstatymu nustatytos pareigos nevykdo, yra darbingas, ginčo tarp šalių, kad atsakovas neteikė išlaikymo dukrai nėra, įvertinus atsakovo galimybes teikti išlaikymą ir vaiko poreikius pagal amžių, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 2 853,33 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d. (14 x 200 +200:30x8). Likusioje dalyje ieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo netenkinamas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), ieškinį tenkinus, ieškovui atlygintinos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

52. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patyrė 47 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui apmokėti. Šios išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53. A. S. V. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 100 proc., atsakovei A. J. iki 2023-06-19 buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 100 proc. Kitokių bylinėjimosi išlaidų atsakovė nepateikė. Ieškovui taip pat buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 50 procentų, atsižvelgiant į šias aplinkybes, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo D. J. ieškinį tenkinti, atsakovės A. J. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, jog D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu.

Nustatyti, kad S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra G. J., gimusios (duomenys neskelbtini)., tėvas, o G. J. yra S. V. dukra.

Suteikti G. J., gim. (duomenys neskelbtini), pavardę „J.“.

Nustatyti G. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su A. J..

Priteisti iš S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą G. J., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki dukros pilnametystės.

Paskirti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės G. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui išieškomų lėšų tvarkytoja.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Priteisti iš S. V. 2 853,33 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt trijų Eur 53 ct) išlaikymo įsiskolinimą A. J...

Nustatyti S. V. bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. J., gim. (duomenys neskelbtini)., tvarką:

· pereinamuoju laikotarpiu iki vaikui sukaks septyneri metai S. V. su dukra G. J. bendrauja pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo 11 val. iki 13 val. dalyvaujant A. J., apie pageidavimą bendrauti pranešdamas vaiko mamai prieš 2 dienas SMS žinute;

· nuo 2025 m. kovo 21 d. S. V. su dukra G. J. bendrauja pirmą ir trečią šeštadienį nuo 11 val. iki 21 val., apie pageidavimą bendrauti pranešdamas vaiko mamai prieš 2 dienas SMS žinute.

Likusioje dalyje atsakovės A. J. ieškinį atmesti.

Sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui), kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir nustatymą.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.