- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-05
- Bylos Nr.
- e2A-868-513/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00749-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- S. V., A. J.
- Ieškovas
- D. J.
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
- 2.3.3.5Tėvystės (motinystės) nuginčijimas
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Maškevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovei A. J. dėl tėvystės nuginčijimo ir pagal atsakovės A. J. ieškinį atsakovui S. V. dėl tėvystės nustatymo, dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. J. ieškiniu prašė panaikinti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus civilinės būklės (duomenys neskelbtini) įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kad G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvu yra D. J., ir pakeisti pavardę „(duomenys neskelbtini)“ į pavardę „(duomenys neskelbtini)“.
2. Atsakovė A. J. ieškiniu prašė nustatyti, kad atsakovas S. V. yra G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o G. J. yra S. V. dukra; nurodyti, kad po tėvystės nustatymo dukros pavardė yra „J.“; nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo S. V. nepilnametės dukters išlaikymui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukters pilnametystės išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskirti A. J. dukters turto tvarkytoja uzufrukto teise, priteisti iš atsakovo S. V. 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 9 d. iki kreipimosi į teismą dienos; nustatyti tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, pagal kurią tėvas su dukra bendrautų pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo 11 val. iki 17 val. mamos gyvenamojoje vietoje, iki vaikui sukaks septyneri metai, po to bendrautų pirmą ir trečią šeštadienį nuo 11 val. iki 21 val., apie pageidavimą bendrauti pranešdamas vaiko mamai prieš 2 dienas SMS žinute.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimu ieškovo D. J. ieškinys patenkintas, o atsakovės A. J. ieškinys patenkintas iš dalies; pripažinta, jog D. J. nėra G. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, nustatyta, kad S. V. yra G. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o G. J. yra S. V. dukra; G. J. suteikta pavardė „J.“; nepilnametės G. J. gyvenamoji vieta nustatyta su A. J.; iš S. V. nepilnametei G. J. priteistas išlaikymas po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, A. J. paskirta nepilnametės G. J. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja, iš S. V. priteistas 2 853,33 Eur išlaikymo įsiskolinimas ir nustatyta jo bendravimo su dukterimi tvarka. Kita atsakovės A. J. ieškinio dalis atmesta.
Šalies argumentai
4. Teismas nustatė, kad G. J. gimimo įraše jos tėvu nurodytas ieškovas D. J. remiantis notaro patvirtintu bendru (duomenys neskelbtini) vaiko tėvų pareiškimu tėvystei pripažinti. Teismas nurodė, jog CK 3.149–3.153 straipsniuose nustatyta tvarka yra leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas nurodė, kad pagal CK 3.152 straipsnį kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienus metus nuo tos dienos, kai asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė kaip šeima gyveno iki 2021 m. rudens, todėl vertino, jog labiau tikėtini ieškovo paaiškinimai, kad tik kilus konfliktui 2021 m. rudenį atsakovė prasitarė apie buvusius artimus santykius su atsakovu S. V. Teismas vertino, jog iki tyrimo atlikimo ir pačiai atsakovei negalėjo būti aiški vaiko kilmė, kadangi vaiko galimo pradėjimo metu šeiminiai ryšiai tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo nutrūkę, o intymūs santykiai su spėjamu tėvu, atsakovu S. V., atsakovės teigimu, buvo atsitiktiniai. Teismas konstatavo, kad ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino.
6. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijoje atliktos ekspertizės išvadoje Nr. ES 69/2022 (01) nurodyta, jog D. J. nėra G. J. biologinis tėvas. Teismas pažymėjo, jog DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, tačiau tėvystei nustatyti vien šio įrodymo, net ir nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų, pakanka, bet tėvystei, pripažintai pareiškimu, nuginčyti vien šio įrodymo nepakanka.
7. Teismas pažymėjo, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas turi atitikti vaiko interesus, o vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas. Sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą vertinama, ar kyla grėsmė vaikui, nuginčijus jo tėvystę, netekti tėvo ir materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kokia yra teisinga susiduriančių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju.
8. Teismas nurodė, kad nors tarp ieškovo ir vaiko buvo susiformavęs emocinis ryšys, tačiau ieškovas vaiko auklėjime nedalyvauja, prie vaiko išlaikymo neprisideda ir, ieškovui neigiant tėvystę, teismas šio susiformavusio ryšio nevertino kaip tėvo ir dukters, kadangi, atsakovės paaiškinimais, duktė dėl amžiaus dar nesuvokia, kas yra tikrasis jos tėtis, tėvu laiko tiek ieškovą, tiek dabartinį atsakovės sugyventinį. Teismas konstatavo, kad ieškovo ir vaiko socialiniai ryšiai šiuo metu yra nutrūkę ir ieškovas neketina šio ryšio atkurti, o tai leidžia daryti išvadą, kad tėvystės nuginčijimas vaikui nesukels psichologinių pasekmių. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra reali galimybė nustatyti biologinį tėvą ir biologinės tėvystės nustatymas turi esminę reikšmę vaiko interesams, todėl ieškovo ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo patenkino.
9. Vertindamas atsakovės ieškinio dėl tėvystės nustatymo pagrįstumą teismas nurodė, jog pagrindas tėvystei nustatyti gali būti ne tik nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo), bet ir įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai, taip pat atsakovo atsisakymas atlikti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodytą ekspertizę kaip jo tėvystės įrodymą yra pripažintinas pakankamu pagrindu tėvystei nustatyti ir nesant kitų įrodomųjų faktų.
10. Teismas vertino kaip patikimus atsakovės paaiškinimus, kad ji su S. V. buvo pažįstami ir nors trumpai, bet artimai bendravo iki gimstant atsakovės dukrai, susirašinėdavo žinutėmis, susitikdavo mieste ar pas pažįstamus asmenis. 2017 m. vasarą ieškovui patekus į areštinę (nuo (duomenys neskelbtini) 15.50 val. iki (duomenys neskelbtini) 14.55 val.) atsakovė laiką leido kartu su S. V. pas pažįstamą V. V., turėjo su S. V. intymių santykių, informavo jį apie nėštumą, tačiau šis tėvystės nepripažino. Teismas nurodė, jog atsakovės paaiškinimus ir nurodytas aplinkybes patvirtina baudžiamosios bylos Nr. 1-123-495/2017 duomenys ir teismo apklausta liudytoja J. J. Be to, įvertinęs nėštumo trukmę (37–42 savaitės), nėštumo skaičiuoklės (www.calkoo.com/lt/nestumo-skaiciuokle) rezultatus, vaiko gimimo dieną ir atsakovės nurodytą vaiko pradėjimo laiką ((duomenys neskelbtini)), teismas nurodė, jog vaikas gimė (duomenys neskelbtini) tik su 5 dienų paklaida nei apskaičiuota skaičiuoklės. Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes teismas padarė tikėtiną išvadą, kad biologinis vaiko tėvas yra atsakovas S. V., kurio elgesys teisminio proceso metu tik patvirtina tokį teismo įsitikinimą: atsakovas dalyvavo 2023 m. kovo 31 d. ir 2023 m. gegužės 29 d. teismo posėdžiuose, tačiau iš teismo posėdžių pasišalino nenurodęs priežasčių ir nepasinaudojo teismo sudaryta galimybe atlikti DNR tyrimą, pateisinamų nenuvykimo į ekspertizės įstaigą priežasčių nenurodė, nors siekdamas paneigti priešingos šalies argumentus ir įrodymus kaip tik turėtų pats aktyviai teikti įrodymus. Teismas konstatavo, jog atsakovo elgesys nepripažįstant tėvystės, bet sąmoningai vengiant atlikti DNR tyrimą ir pateikti įrodymus vertintintinas kaip pakankamas pagrindas pripažinti dėl pateikti įrodymą atsisakančios ginčo šalies egzistuojant pačius nepalankiausius faktus, kuriuos nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Teismas konstatavo, kad S. V. A. J. nurodytų aplinkybių dėl vaiko tėvystės nepaneigė.
11. Teismas nurodė, jog atsakovės prašymas suteikti dukrai jos pavardę atitinka nepilnamečio vaiko interesą turėti vieno iš tėvų pavardę, todėl patenkino prašymą nustačius tėvystę vaikui suteikti motinos pavardę „J.“ (CK 3.167 straipsnis).
12. Teismas nurodė, jog ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, todėl atsakovas nuomonės dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos neišsakė, o atsakovė nuo pat dukters gimimo ja rūpinasi, išlaiko, Valstybės vaiko teisių apsaugos skyrius davė išvadą, jog atsakovė sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui, juo tinkamai rūpinasi, todėl teismas konstatavo, kad nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiks geriausius nepilnamečio interesus (CK 3.169 straipsnis).
13. Teismas nurodė, kad atsakovo teisė bendrauti su vaiku nėra ginčijama, ir nustatė, kad S. V. ryšiai su dukra nėra susiformavę, vaikas atsakovo kaip biologinio tėvo nepažįsta, todėl būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį nepilnametės ir jos skyrium gyvenančio tėvo emociniams ryšiams sukurti, o sukūrus šiuos ryšius, nustatyti atsakovo ir dukters bendravimo tvarką. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas pritarė atsakovės siūlomai bendravimo tvarkai ir pažymėjo, jog vaiko tėvai dėl bendravimo su vaikais tvarkos visada gali susitarti gera valia ir jiems priimtiniausiu būdu.
14. Teismas nurodė, kad pripažinus atsakovą G. J. tėvu jam kyla pareiga išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 straipsnis). Teismas nurodė, jog nereikia įrodinėti, kad šalių dukrai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. ir, įvertinęs šalių turtinę padėtį bei aplinkybę, kad prašoma priteisti išlaikymo suma po 250 Eur kas mėnesį yra minimali, užtikrinanti tik būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą, konstatavo, kad reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra pagrįstas.
15. Vertindamas reikalavimo priteisti 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą, apskaičiuotą už trejus metus, pagrįstumą teismas nurodė, jog teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismas nurodė, jog tais atvejais, kai yra nuginčijama tėvystė ir nustatoma kito asmens tėvystė, sprendžiant vaiko išlaikymo klausimą, svarbu nustatyti, ar iki pasikeičiant tėvystei vaiko teisė į išlaikymą buvo užtikrinta tinkamai, t. y. jeigu vaikui išlaikymą teikė abu įstatymų nustatyta tvarka vaiko tėvais nurodyti asmenys, tai vaiko teisė gauti išlaikymą iki pasikeičiant tėvystei nebuvo pažeista. Tokiu atveju nuginčijus tėvystę ir nustačius ją kitam asmeniui, šiam pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo to momento, kai galima konstatuoti, kad vaiko teisė į išlaikymą nėra užtikrinama tinkamai.
16. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė kaip šeima gyveno iki 2021 m. rudens ir iš bendrų lėšų išlaikė tiek sūnų, tiek ir dukterį, tačiau nutrūkus šeimos santykiams ieškovas padėjo išlaikyti tik sūnų. Remdamasis ieškovės paaiškinimu, kad su ieškovu išsiskyrė 2021 m. vasarą, teismas konstatavo, kad išlaikymas dukteriai nėra teikiamas nuo ieškovo ir atsakovės gyvenimo skyrium pradžios – nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. Teismas pažymėjo, jog atsakovas S. V. neįrodinėjo, kad išlaikymą teikė, todėl nuo nurodyto momento iš jo priteisė A. J. prašomą išlaikymo įsiskolinimą po 200 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d. (CK 3.200 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
17. Atsakovas S. V. (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo D. J. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, atmesti ieškovės A. J. ieškinį dėl S. V. pripažinimo G. J. tėvu, materialinio išlaikymo vaikui ir jo įsiskolinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
18. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines ir teisines aplinkybes bei įrodymus, dėl to priėmė neteisingą sprendimą, kuris turi būti panaikintas. Jo nuomone, būtent D. J. ieškinys ieškovei A. J. dėl tėvystės nuginčijimo yra nepagrįstas, o apelianto tėvystė nustatyta nesant jokių objektyvių įrodymų.
19. Teigia, kad su A. J. nėra pažįstamas nuo 2016 m., kaip ji nepagrįstai teigia, galbūt atsitiktinai ją buvo sutikęs pas G. 2017 m., kurio pavardės nežino, tačiau neprisimena, ar ji ten buvo. Pas G. buvo girtaujama, dalyvavo ir D. J., ir V. V., dar keli jam nepažįstami vaikinai, tačiau jokių artimų ar lytinių santykių su atsakove nėra turėjęs, apie tai, kad jai gimė dukra, nežinojo, jokių žinučių atsakovė jam nesiuntė. Nurodo, jog nei G., nei V. V., pasakojęs D. J. motinai prasimanymus apie apelianto ir A. J. artimus santykius, teismo posėdyje neapklausti, su V. V. niekada nėra kalbėjęs apie A. J.
20. Teigia, kad A. J. teiginiai apie jų artimus santykius yra liguistos fantazijos, galbūt noras pasiteisinti prieš D. J. dėl palaido gyvenimo. Pažymi, kad neturi teisinio pagrindo atlikti genominę ekspertizę, kurią pirmosios instancijos teismas paskyrė neturėdamas jokių įrodymų apie jo ir A. J. lytinius santykius. Be to, atsakovė teisme prisipažino apie savo artimus keletą metų trunkančius santykius su dabartiniu sugyventiniu, kuris pirmosios instancijos teisme taip pat neapklaustas.
21. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nenurodė, kodėl padaryta išvada, kad tėvystės nuginčijimas nesukels vaikui neigiamų psichologinių pasekmių. Priešingai, mano, kad susiformavusiam emociniam, socialiniam ryšiui, biologinės tėvystės svarba tampa neaktuali. Be to, A. J. patvirtino, kad D. J. nuo pat vaiko gimimo momento pripažino tėvystę notaro patvirtintu pareiškimu, nors ir žinojo, kad nėra biologinis vaiko tėvas, gyveno su A. J. ir vaiku. Tačiau pirmosios instancijos teismas remdamasis vien tik ieškovo teiginiais nepagrįstai konstatavo, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
23. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
24. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo D. J. ieškinys dėl jo tėvystės nuginčijimo ir iš dalies patenkintas atsakovės A. J. ieškinys: nustatyta, kad atsakovas S. V. yra G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o G. J. yra S. V. dukra, G. J. suteikta pavardė „J.“, nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina A. J., iš S. V. priteistas išlaikymas vaikui ir išlaikymo įsiskolinimas bei nustatyta jo bendravimo su vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
25. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir įrodymų vertinimu, dėl to plačiau jų nekartoja. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes, padarė logiškas ir pagrįstas išvadas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau, įvertinusi nagrinėjamos bylos kategoriją, tai, kad šiuo atveju išskirtinis dėmesys ir prioritetas turi būti teikiamas mažamečio vaiko teisėms ir interesams ir nors nagrinėjant bylas, susijusias su tėvystės nustatymu, yra galimas ir neigiamas poveikis vaikui, tačiau teismas tokiose bylose privalo būti aktyvus ir išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, siekiant kiek įmanoma pašalinti bet kokias abejones vaiko tėvyste ir esant objektyviai galimybei tą padaryti nagrinėjamu atveju bei siekiant ateityje išvengti analogiškų teisminių ginčų kilimo ir kad vaikas žinotų savo kilmę iš tėvo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų įmanomų galimybių nustatyti vaiko tėvystę.
26. Remiantis CK 3.149 straipsnio 1 dalimi, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 1 dalis).
27. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nuosekliai laikomasi vertinimo, kad bylos dėl tėvystės nustatymo (nuginčijimo) yra neatsiejamai susijusios su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsniu užtikrinama asmens teise į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, kuri apima svarbius asmens tapatybės aspektus (žr., pvz., 2018 m. birželio 7 d. sprendimą byloje N. prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 16314/13; 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą byloje D. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 15074/08; 2017 m. kovo 7 d. sprendimą byloje R. L. ir kiti prieš Daniją, peticijos Nr. 52629/11; 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, ir kt.). Teisė į privataus gyvenimo gerbimą, be kita ko, apima asmens teisę nustatyti santykius su kitais žmonėmis. EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad ši teisė apima ir reikalavimą gerbti asmens sprendimą tapti ar netapti tėvu (žr. 2007 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje E. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 6339/05). Todėl EŽTT praktikoje laikomasi vertinimo, kad asmuo turi teisę bent jau turėti galimybę paneigti tėvystę vaikui, kuris, remiantis moksliniais įrodymais, yra ne jo (žr. 2018 m. birželio 7 d. sprendimą byloje N. prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 16314/13). Atsižvelgiant į tai, asmens teisės nuginčyti tėvystę vaikui, kuris nėra jo biologinis vaikas, ribojimas gali lemti jo teisės į privataus gyvenimo gerbimą pažeidimą Konvencijos 8 straipsnio prasme.
28. Ginčuose dėl vaiko kilmės Konvencijos 8 straipsnio aspektu susiduria keli svarbūs interesai – vaiko, tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens, spėjamo vaiko tėvo, vaiko motinos, tarp kurių būtina nustatyti teisingą pusiausvyrą. Šio pobūdžio bylose EŽTT taiko tokią tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimo pagrįstumo įvertinimo schemą: teisės į privataus gyvenimo gerbimą suvaržymas turi būti atliktas „pagal įstatymą“, jis turi turėti teisėtą tikslą (pvz., užtikrinti teisinį tikrumą (apibrėžtumą), šeiminių santykių saugumą ar pan.), ribojimas taip pat turi būti „būtinas demokratinėje visuomenėje“ – reikia pateikti svarbias ir pakankamas priežastis (motyvus) suvaržymui pagrįsti (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimo byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, par. 61–68, kuriuo konstatuota, kad Konvencijos požiūriu pareiškėjas pagrįstai neturėjo galimybės nuginčyti savo paties pripažintą vaiko tėvystę (pareiškėjas aiškiai žinojo, kad jis gali būti ne tėvas), vėliau moksliniams įrodymams patvirtinus, kad jis nėra vaiko tėvas, ir nesant aiškios galimybės nustatyti biologinį tėvą; šio pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę; geriausi vaiko interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus).
29. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik tiesos dėl biologinės kilmės konstatavimas, todėl, sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Bylose dėl tėvystės nuginčijimo kasacinio teismo praktikoje kaip reikšmingas kriterijus akcentuojama galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016, kurioje nurodyta, jog teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo; 2019 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019; 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-781/2022). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-378/2021, 25 punktas; 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-781/2022, 31 punktas).
30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas D. J. (duomenys neskelbtini) notaro patvirtintu pareiškimu pripažino (duomenys neskelbtini) gimusios dukters tėvystę ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus civilinės būklės įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. J. yra G. J. tėvas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijoje 2022 m. rugpjūčio 23 d. atliktos ekspertizės išvadoje Nr. ES 69/2022 (01) nurodyta, jog D. J. nėra G. J. biologinis tėvas. Atsakovė A. J. tvirtino, kad vaiko tėvas yra atsakovas S. V.
31. Apeliantas argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, neturėdamas patikimų įrodymų apie jo ir A. J. lytinius santykius, nepagrįstai paskyrė ginčytinos tėvystės teismo medicininę ekspertizę ir ją atlikti pavedė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijai, kaip liudytojų neapklausė jo pažįstamo G., kurio pavardės ir kitų duomenų jis nežino, V. V., neva teigusio, kad atsakovas gyrėsi artimais santykiais su vaiko motina A. J., bei dabartinio atsakovės sugyventinio ir neturėdamas jokių objektyvių įrodymų nustatė, kad jis yra G. J. tėvas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismo medicininė ekspertizė tėvystei nustatyti nagrinėjamu atveju paskirta pagrįstai, o apeliantui teigiant, kad pirmosios instancijos teismas be jokių objektyvių įrodymų nustatė jo tėvystę, pažymėtina, kad atsakovas pats savo pasyviu elgesiu ir atsisakymu atlikti ekspertizę sudarė kliūtis teismui surinkti visus įmanomus objektyvius įrodymus, galinčius pagrįsti arba paneigti atsakovo argumentus.
32. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.
33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atsisakymas ekspertizės (nenuvykimas į ekspertizės atlikimo įstaigą) gali būti vertinamas kaip tėvystės įrodymas (CK 3.148 straipsnio 2 dalis). Atsakovo vengimas priimti šaukimą, atvykti į teismo posėdį taip pat gali būti vertinamas kaip atsakovo nesąžiningas naudojimasis ir piktnaudžiavimas jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, bandymas vilkinti procesą (CPK 7, 8 straipsniai), už tokį elgesį pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį atsakovui gali būti skiriama iki penkių tūkstančių eurų bauda. Pažymėtina, kad sąžiningai naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, atsakovas pats turėtų kreiptis į teismą su prašymu skirti ekspertizę ir nurodyti laiką, kada jis gali nuvyti į ekspertizės įstaigą.
34. Nagrinėjamu atveju atsakovui ne kartą siūlyta ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. kovo 31 d. nutartimi jis įpareigotas ekspertizės atlikimui į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratoriją nuvykti 2023 m. balandžio 12 d. nuo 11.00 iki 12.00 val., tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo atsakovui, nors ir atstovaujamam profesionalaus teisininko – advokato, išaiškinti CK 3.148 straipsnio 2 dalyje numatytas neatvykimo į ekspertizės atlikimo įstaigą teisines pasekmes, o būtent tai, kad ekspertizės neatlikimas be pateisinamų priežasčių gali būti vertinamas kaip atsakovo tėvystės įrodymas. Nenustačius svarbių, objektyviai sutrukdžiusių ar realiai atėmusių galimybę nustatytu laiku nuvykti atlikti ekspertizę, priežasčių, atsakovo neatvykimas į laboratoriją gali būti teismo įvertinamas kaip ekspertizės atsisakymas, o šis – atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kaip atsakovo tėvystės įrodymas. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas aiškinosi ir vertino atsakovo nenuvykimo į ekspertizės įstaigą priežastis ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovas turėjo galimybę atlikti ekspertizę, tačiau ja nepasinaudojo.
35. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą (CK 3.148 straipsnio 1 dalis) tėvystė taip pat gali būti nustatyta remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali taikyti aptartus CK 3.148 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisinius padarinius). Pažymėtina, kad atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę įvertinimas kaip tėvystės įrodymo gali būti taikomas spėjamam vaiko tėvui nepriklausomai nuo to, buvo byloje nustatyti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyti įrodomieji faktai (bendras motinos ir spėjamojo tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kita) ar ne. Teismui pagal bylos aplinkybes įvertinus atsakovo atsisakymą atlikti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodytą ekspertizę kaip jo tėvystės įrodymą, jis pripažintinas pakankamu pagrindu tėvystei nustatyti ir nesant konstatuotų kitų įrodomųjų faktų.
36. Ginčuose dėl tėvystės nustatymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės. Pateikti įrodymus yra dalyvaujančių byloje asmenų pareiga: ieškovės – patikimus įrodymus, patvirtinančius tėvystę, o šią neigiančio atsakovo – įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus duomenis (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad DNR ekspertizės išvada – objektyvus, patikimas tėvystės patvirtinimo ar paneigimo įrodymas, tačiau jo specifika tokia, kad jis gali būti gaunamas tik sutinkant ir dalyvaujant atsakovui. Atsakovui neįvardijus ir (ar) nepagrindus jokių pateisinamų atsisakymo atlikti genominę ekspertizę tėvystei nustatyti priežasčių, yra prielaida tokį atsakovo atsisakymą vertinti kaip sąmoningą vengimą pateikti įrodymus ir kaip pakankamą pagrindą pripažinti dėl pateikti įrodymą atsisakančios ginčo šalies egzistuojant pačius nepalankiausius faktus, kuriuos nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (contra spoliatorem prezumpcija).
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju dar egzistuoja galimybė, kad atsakovas, suvokdamas savo atsisakymo atlikti ekspertizę ir pasyvaus elgesio šiame procese teisines pasekmes, kurios jam turėtų būti išaiškintos nagrinėjant bylą iš naujo, vis dėlto sutiktų ją atlikti ir tokiu būdu būtų paneigti arba patvirtinti jo teiginiai, jog jis nėra atsakovės vaiko tėvas.
38. Apeliantui argumentuojant, kad pirmosios instancijos teismas kaip liudytojų neapklausė jo pažįstamo G., kurio pavardės ir kitų duomenų jis nežino, V. V., neva teigusio, kad atsakovas gyrėsi artimais santykiais su vaiko motina A. J., bei dabartinio atsakovės sugyventinio, kuriuo vaiko teisių apsaugos institucijos Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo 2022 m. lapkričio 15 d. akte nurodytas E. N., teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas prašymų nurodytus asmenis apklausti kaip liudytojus dalyvaudamas pirmosios instancijos teismo posėdžiuose nereiškė, be to, liudytojų parodymai nagrinėjamu atveju laikytini labiau ne tiesioginiais įrodymais, o nuogirdomis. Tačiau ginčijama tėvystė buvo pripažinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo ir šioje byloje nepaisant susiklosčiusių socialinių ryšių vaiko tėvas 2021 metų gruodį nutaukė bendravimą su sugyventine ir vaiku. Mergaitei jau yra penkeri metai, jai, kaip ir kiekvienam vaikui, būtina sukurti saugią socialinę aplinką, tam pamatinę reikšmę turi ryšys su biologiniais tėvais, jų meilė ir rūpestis ir teikiamas išlaikymas.
39. Nepasidarius DNR tyrimo tokio pobūdžio bylose priėmus galutinį procesinį sprenimą beveik visada atsiranda abejonių dėl tėvystės, o nuginčyti teismo sprendimu nustatytos tėvystės negalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis). Tėvystės fakto nustatymas remiantis DNR tyrimu neabejotinai paveikia kiekvieną žmogų, tačiau faktui suvokti, įvertinti, pripažinti ir priimti reikalingas laikas ir artimųjų supratimas, taip pat kompetentingų institucijų veikla, psichologų pagalba tiek tėvams, tiek vaikams. Nagrinėjamoje byloje teismo vaidmuo turi būti aktyvus, atsižvelgiant į itin jautrų nagrinėjamą klausimą, manytina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų papildomai aiškintis, ar vaiko tėvu negalėtų būti kuris nors iš nurodytų asmenų, kokias aplinkybes, atsakovo manymu, jie galėtų parodyti, išklausyti atsakovės nuomonę dėl reikalingumo apklausti šiuos asmenis kaip liudytojus ir nuspręsti, ar yra tikslinga juos apklausti. Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas turėtų papildomai išaiškinti atsakovui jo procesinę pareigą nurodyti liudytojų gyvenamąsias vietas, kontaktinius duomenis, bei išaiškinti, kad šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti (CPK 90 straipsnis).
40. Dėl apelianto teiginių, kad ieškovas yra praleidęs senaties terminą ginčyti tėvystę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su kaip tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą. Ieškiniams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senaties terminas netaikomas, todėl tokio pobūdžio bylose, kai yra pareiškiamas dvigubas reikalavimas – nuginčyti ir nustatyti tėvystę, teismas ieškinio senaties termino taikymo klausimą turėtų vertinti ne kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, o kartu, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus. Tėvo vaidmuo vaiko gyvenime yra ypač svarbus, todėl visi su tėvystės nuginčijimu, nustatymu susiję klausimai turi būti sprendžiami įvertinus visus naujai kuriamo santykio aspektus iš vaiko perspektyvos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013, 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-1075/2021). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog egzistuoja reali galimybė nustatyti biologinę vaiko kilmę, pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino.
41. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismą. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022; kt.).
42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, šiuo atveju nagrinėjant bylą iš naujo, pakartotinai išaiškinus atsakovui jo nepagrįsto atsisakymo atlikti teismo medicinos ekspertizę tėvystei nustatyti ir pasyvaus elgesio procese teisines pasekmes, draudimą nuginčyti teismo sprendimu nustatytos tėvystės, atsižvelgiant į vaiko teisę žinoti savo kilmę, į aktyvų teismo vaidmenį nagrinėjamos kategorijos byloje, siekiant išvengti galbūt galinčių kilti analogiškų socialinių ginčų ateityje, vis dar egzistuoja reali galimybė, kad atsakovas S. V. atliks DNR tyrimą, galintį beveik neabejotinai patvirtinti arba paneigti jo tėvystę, o jam atsisakius tai padaryti, svarstytinas atsakovo nurodytų asmenų apklausos kaip liudytojų tikslingumas. Tai reiškia, jog byloje dar gali būti renkami, tiriami ir vertinami papildomi įrodymai, o pirmosios instancijos teismas, neišnaudojęs visų galimybių imtis priemonių nustatyti vaiko biologinį tėvą, pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas. Todėl yra pagrindas naikinti ginčijamą sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes, priešingu atveju, renkant ir tiriant naujus įrodymus apeliacinėje instancijoje tai neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą, o byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su teismo išvadomis dėl iki šiol nesurinktų ir neįvertintų įrodymų ir aplinkybių, galinčių nulemti ginčo baigtį, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.
43. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkinti A. J. reikalavimai dėl išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo bei bendravimo tvarkos nustatymo pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes nagrinėjamu atveju tai labiau išvestiniai reikalavimai, kurių tenkinimas ar netenkinimas iš esmės priklauso nuo reikalavimo dėl tėvystės nustatymo ir ieškovo reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo pagrįstumo konstatavimo.
44. Kiti apeliacinio skundo argumentai šioje proceso stadijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
45. Teisėjų kolegija taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.