Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant nukentėjusiajai bei civilinei ieškovei V. P. bei jos atstovei advokatei E. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsilavinimo, nevedęs, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., teistas:

1) 2018-06-27 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 str. galutine 30 MGL dydžio bauda, kurią įpareigotas sumokėti iki 2019-01-18 (baudą sumokėjo 2018-11-12).

2) 2018-08-24 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 str. galutine 4 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai visuomenės labui dirbti po 20 valandų. 2018-10-15 nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 13 MGL dydžio baudą, bauda sumokėta 2018-11-14, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam V. P. visiškai pripažinus savo kaltę, jam ir prokurorei bei gynėjui sutikus, kitiems proceso dalyviams neprieštaraujant, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, toliau - BPK, 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnio 2 dalis).

Be V. P. visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, jo kaltė, padarius teismo anksčiau aprašytą, nustatytą nusikaltimą, pasitvirtino sekančiais duomenimis.

V. P. pareiškime fiksuota, kad 2023-01-16 apie 17 val. 40 min., kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, neblaivus pažįstamas V. P. rankomis sugriebęs jai už striukės bei dešinės rankos, suspaudęs ranką stūmė ją pro duris, dėl ko ji galva trenkėsi į namo sieną. Iš kart po to, namo kieme parmetė ją ant žemės ir ranka sugriebęs jai už plaukų spaudė žemėn. Dėl visų šių V. P. veiksmų ji jautė fizinį skausmą (1 t., b.l. 1-3).

G. R. pareiškime fiksuota, kad V. P. (duomenys neskelbtini) apgadino jo automobilį Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini): išdaužė galinį stiklą, priekinį automobilio stiklą, galinį kairį žibintą, abu priekinius žibintus, nulaužė kairį galinio vaizdo veidrodį, dešinės pusės galinio vaizdo veidrodį, suraižė priekinį kairį sparną, variklio dangtį, dešinės pusės priekinį sparną, automobilio stogą, apgadino priekinį bamperį. Įvykį matė jo draugė S. P., kuri su mažamete dukra sėdėjo automobilio salone. Taip pat įvykį matė ir gretimai stovėjusi V. P.. Dėl šio įvykio pirminiais duomenimis padaryta apie 1500 eurų žala (1 t., b.l. 113-115).

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos K. D. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo fiksuota informacija, kad 2023-01-16 apie 17.49 val. į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatą gautas pranešimas apie tai, kad adresu Įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad būdamas neblaivus V. P. mušė ir kitaip smurtavo prieš V. P. sukeldamas jai fizinėį skausmą, bei į įvykio vietą su automobiliu Audi A6 valst. Nr., (duomenys neskelbtini) atvykus nukentėjusios V. P. dukrai S. P. su draugu G. R., V. P. trankydamas rankomis ir spardymas apgadino automobilį Audi A6, valst. Nr., (duomenys neskelbtini). G. R. padaryta žala 5212,42 eurų žala. Ikiteisminis tyrimas tęsiamas ir pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 187 str. 1 d. (b. l. 8-10).

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato (toliau Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK) Reagavimo skyriaus vyr. patrulio K. A. tarnybiniame pranešime fiksuota informacija, kad 2023-01-16 apie 17 val. 50 min. dirbo kartu su patruliu R. R., gavo pranešimą, kad „gatvėje pranešėjos motiną užpuolė pažįstamas vyras, muša, šalia yra mažametis vaikas.“ Įvykio vietoje jau buvo GMP darbuotojai, jų automobilyje sėdėjo V. P., kuri paaiškino, kad sutuoktinis D. P. jos paprašė šį parsivežti iš draugo, kur vartojo alkoholinius gėrimus, namų. Jai atvykus pasiimti sutuoktinio ir užėjus į namo vidų, kur buvo neblaivūs D. P., J. V. ir V. P., V. P. pradėjo rėkauti, konfliktuoti, ją įžeidinėjo, vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, priėjo prie jos, sugriebė už dešinės rankos ir suspaudęs stūmė pro duris, dėl ko ji su galvos sritimi atsimušė į sieną, jautė fizinį skausmą. V. P. ją nuvilko prie durų išstūmė pro duris, parmetė ant žemės. V. P. nuėjo į minėto namo vidų, o V. P. paskambino savo dukrai S. P., kuri atvažiavo su sugyventinių G. R. ir mažamete dukra. Tada V. P. vėl išėjo iš namų, priėjo prie V. P. ir sugriebęs už plaukų spaudė prie žemės, dėl ko ši jautė fizinį skausmą. G. R. bandė V. P. apginti, tačiau V. P. vėl ranka sugriebė šią už kaklo, suspaudė ir parvertė ant žemės, dėl ko ši griūdama pakaušiu atsimušė į žemę, vėl jautė fizinį skausmą. G. R. paaiškino, kad prie automobilio ,,Audi A6“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi asmenys, kurie sumušė pranešėją V. P., taip pat apgadino ir jo automobilį. Prie automobilio buvo D. P., kuriam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,55 prom. girtumas, V. P., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, asmens judesiai buvo nekoordinuoti, asmuo pats teigė vartojęs alkoholio, tačiau neblaivumą tikrintis atsisakė, prie jų stovėjo J. V., kuriam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,79 prom. girtumas. Priėjus prie šių asmenų, D. P. pradėjo juos įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais, dėl ko buvo sulaikytas. Taip pat įvykio vietoje buvo sulaikytas ir V. P.. G. R. paaiškino, kad atvykęs į įvykio vietą, jis matė, kad lauke V. P. paėmęs rankomis V. P. už plaukų ją laiko palenkęs prie žemės. G. R. išlipęs iš mašinos bandė V. P. atskirti nuo V. P., ko pasekoje šie parkrito ant žemės. V. P. išsilaisvinus nuo V. P., šis puolė ant G. R.. G. R. atsitraukiant nuo V. P., V. P. bėgdamas užkabino automobilį ,,Audi“, tuomet minėtą automobilį pradėjo rankomis daužyti, taip apgadindamas. Tuo metu kai V. P. rankomis apgadino automobilį, automobilio viduje sėdėjo S. P., kuri mobilaus ryšio telefonu filmavo V. P. veiksmus iš automobilio vidaus. Automobilio viduje taip pat sėdėjo ir S. P. mažametė dukra. G. R. automobilio apgadinimo veiksmą taip pat filmavo mobiliuoju telefonu iš lauko pusės (1 t., b.l. 18-20).

Įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kur yra nebaigtos statybos gyvenamasis dviejų aukštų namas pastatytas iš silikatinių blokelių. Teritorija neaptverta, vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Prie gyvenamojo namo ant žvyruotos kelio dalies matome stovintį apgadintą automobilį AUDI A6, valst. (duomenys neskelbtini). Prie automobilio kairės pusės galinio rato matome galinio vaizdo veidrodžio plastikinę detalę, kuri paimta ir supakuota į Voką Nr. 1. Prie Audi markės automobilio dešinės pusės priekinio rato matome nukritusį galinio vaizdo veidrodžio - veidrodėlį, kuris paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 2. Prie automobilio dešinės pusės ant žolės surasta plastikinė detalė nuo galinio vaizdo veidrodžio supakuotas į Voką Nr. 1. Einant toliau prie įėjimo durų galine dalimi į namą matome stovintį MB automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su vokiškais valst. Nr. ženklais, ant kurio variklio dangčio apdailos grotelių matome rausvos spalvos dėmes galimai kraujo, kurios paimtos ant sterilios šluotelės ir supakuota į voką Nr. 3. Kiemo pagrindas yra padengtas skalda. Už automobilio matome įėjimo duris, kurios yra plastikinės, baltos spalvos, dešininės, atsidaro į lauko pusę, rakinamos įleidžiama spyna. Įėjus pro durų angą patenkame į koridoriaus patalpą. Matome, kad namo statyba nėra pabaigta, grindys betonuotos patalpų angos be durų. Įėjus pro durų angą matome skalbimo patalpą prie kurios galimai nukentėjusi patyrė smurtą. Einant koridoriumi tiesiai po kaire puse ant žemės surasta medžiaginė galimai plaukų surišimo gumytė, kuri paimta iš supakuota į voką Nr. 4. Einant toliau po kaire puse matome pastatyta virtuvės komplektą. Po dešine puse vidurį patalpos matome pastatyta plastikinį stalą ant kurio matomos išgertuvių žymės. Aplink stalą matome pastatytas keturias plastikines kėdes bei baltą medine kėdę. Patalpoje mėtosi statybinės atliekos. Iš įvykio vietos paimti daiktai – veidrodžio plastikinė detalė, galinio vaizdo veidrodėlis, biologinis pėdsakas, medžiaginė juodos spalvos gumutė galimai plaukams surišti, veidrodžio plastikinė detalė. Apžiūrint įvykio vietą bei teritorija aplink daugiau pėdsakų turinčių reikšmės nusikalstamai veikia tirti nerasta (1 t., b.l. 41-55).

Daiktų apžiūros protokole fiksuota, kad įvykio vietoje ant žvyruotos kelio dalies stovi transporto priemonė - automobilis AUDI A6 valst. (duomenys neskelbtini). Automobilis yra juodos spalvos, universalas, VIN: (duomenys neskelbtini). Apžiūrint transporto priemonę iš išorės stebimi sekantys jos apgadinimai: išdaužtas galinio dangčio stiklas, suskaldytas kairės pusės galinis žibintas, sulaužytas kairės pusės galinio vaizdo veidrodis, subraižytas kairės pusės priekinis sparnas, subraižytas variklio dangtis, išdaužtas priekinis stiklas, išdaužti priekiniai - kairys ir dešinys žibintai, subraižytas priekinis bamperis, suraižytas priekinis dešinės pusės sparnas, sulaužytas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodis. Ant automobilio variklio dangčio matome rausvos spalvos dėmes galimai kraujo, kuris paimtas ant sterilios šluotelės. Ant automobilio stogo matomos subirę smulkūs akmenukai galimai statybinių atliekų. Apžiūrint transporto priemonę iš vidinės pusės bagažinės skyriuje ant galinės sėdynės bei priekinių sėdynių matomos išbirę stiklo šukės (1 t., b.l. 63-74).

Daiktų apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrėta automobilio veidrodžio plastikinė detalė, galinio vaizdo veidrodėlis, medžiaginė juodos spalvos gumutė galimai plaukams surišti, veidrodžio plastikinė detalė:

- galinio vaizdo veidrodžio plastikinė detalė Nr.1 - juodos spalvos plastikinė detalė, 23 cm. ilgio, detalės vidurinėje dalyje - 11 cm. plotis. Išorinėje dalyje matomas įskilimas - 4 cm. ilgio. Detalės viduje matomas Audi markės automobilio ženklas (4 žiedai), po kuriuo užrašas "Germany PSO" bei baltos spalvos popierinis lipdukas. Tiek detalės išorinėje bei vidinėje dalyje matomi pabraižymai, nešvarumai.

-galinio vaizdo veidrodžio plastikinė detalė Nr. 2 - juodos spalvos plastikinė detalė, 23 cm. ilgio , detalės vidurinėje dalyje - 11 cm. plotis. Detalės viduje matomas Audi markės automobilio ženklas (4 žiedai), po kuriuo užrašas "Germany PSO" bei baltos spalvos popierinis lipdukas. Tiek detalės išorinėje bei vidinėje dalyje matomi pabraižymai, nešvarumai.

-galinio vaizdo veidrodėlis - 15 cm. ilgio , veidrodžio forma siaurėjanti . Plačiausia vieta - 10 cm., susiaurėjanti iki 3 cm. Dalis su veidrodžiu yra apgadinta, iškritusios netaisyklingų formų veidrodžio dalys, suskilinėjęs, matyti nešvarumai. Kitoje detalės pusėje yra baltos spalvos lipdukas su skaičių kombinacijomis bei pritvirtinti ploni 2 laidai, taip pat kampe matomos išsikišusios 2 stačiakampio formos metalinės detalės. Bendras vaizdas - matomi nešvarumai, įvairūs apgadinimai, įbrėžimai.

-medžiaginė juodos spalvos gumytė, galimai skirta plaukams surišti, kurios padėtos ant lygaus paviršiaus diametras - 7 cm. Medžiagos raštas einantis vienodais tolygiais įbrėžimais. Apgadinimų nėra, matomi nešvarumai (galimai dulkės, grindinio) (1 t., b.l. 76-84).

Kitų objektų apžiūros protokole fiksuota informacija, kad apžiūrėti pareigūnų B. C. vaizdo įrašai. Vaizdo įrašas Nr. 1 (B. C. C Nr. BOF1EC5F111E ) trukmė – 5 min. Atvykus pareigūnams įvykio vietą matomas nuosavas namas, netoliese stovintis tamsios spalvos automobilis, šalia jo susidaręs žmonių ratas, matomi 5 asmenys, 4 vyriškiai ir viena moteris. Pareigūnams artėjant link asmenų girdisi, galimai vyriškio balsas sakantis: „piskit nachui kurva“, po šių žodžių moteris trumpais šviesiais plaukais, vilkinti juodos spalvos beveik iki kelių ilgio striukę, dėvinti tamsiomis kelnėmis, sugriebia vyriškį ties jo dešinės pusės pažastimi, lyg bandydama stumti, vyriškis tuo metu buvo atsirėmęs nugara į minėtą tamsios spalvos automobilį ir šį pastūmus pavirsta į šoną. Pareigūnai, esantys prie pat prašo nurimti. Tuomet vienas vyriškis elgiasi agresyviai, matosi, kaip žiūrėdamas į pareigūną kažką sako, suprantami žodžiai, tik „kas tau kurkuti“, pareigūnai vėl prašo nusiraminti ir prieš vyriški atsistoja jau minėta moteris, kuri uždengia jam burną savo ranką, o kitas vyriškis (V. P.) stovi iš vyriškio kairės pusės jį apkabinęs viena ranka pečių juostoje, lyg taip bandydamas agresyviai besielgiantį vyriškį laikyti. Moteris keletą kartų pakartoja „davai eini į mašiną“, apkabinęs V. P. sako „ša ša“, agresyvus vyriškis šaukia „kurva kurkučiai jūs, pyderas kurva nachui“. Pareigūnas prašo moters atsitraukti ir netrukdyti dirbti, moters vaizdo kadre nebelieka, ji pasitraukia. Toliau tęsiasi to paties vyriškio įžeidinėjimai necenzūriniais žodžiais pareigūnų atžvilgiu, dėl ko pareigūnai panaudoja spec. priemones, tuo metu girdimas merginos balsas: mes atvykome čia tik mamą apginti, aš nesuprantu, kodėl jūs šitą žmogų rakinat, čia jis mušė visus, va jis mano mamą sumušė, aš turiu vaizdo įrašą, kaip va šitas“ (matosi merginos kūno dalis iki krūtinės ir kaip ji pakėlusi ranką parodo priešais save). Toliau pareigūnas bendrauja su V. P., klausia, kas čia nutiko. V. P. sako: „nu atvažiavo, atvažiavo draugo žmona, mes išgėrinėjom ir draugo žmona pradėjo, nu kaip sakyt, žinai, pradėjo pykt , kad mes geriam“, dar V. P. bendraudamas su pareigūnu nurodo: „automobilį trankiau aš, jojo žmona pradėjo..“, V. P. įsodinamas į tarnybinį automobilį ir pareigūnas šiam pasako, kad pabendraus vėliau, durelės uždaromos. Pareigūnui sugrįžus prie surakinto antrankiais ant žemės gulinčio vyriškio, girdimas vaikino balsas (kalbančio asmens vaizdo nematyti): „paskambino jo žmona, atvažiavom va pasiimt šitą, nu ir išėjo tas plikas ir sumušė, mes atvažiavom ir iškart ant mūsų“. Pareigūnas klausia: „tas plikas sumušė jo žmoną?“, vaikinas atsako: „jo jo va tą“. Pareigūnas klausia: “kas automobilį sudaužė“, vaikinas atsako: „ jisai ir sudaužė“ , yra nufilmuotas viskas, jisai man trenkė, paskui tą žmoną užnešė už plaukų tąsė ir spardė visaip“.

Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 2, pareigūnas klausia sėdinčios GMP automobilyje V. P., kas čia nutiko, ši sako: „ ...įėjau į vidų ir sakau, nu D. važiuojam, D. jau miegojo ant stalo, tai tas plikas, taip ir kilo, tai mane, va tą guzą, daužė galvą į sienas, valkiojo, kad aš atvažiavau jau“, pareigūnas klausia ar ji jautė fizinį skausmą, V. P. atsako, kad labai skaudėjo. Į šį bendravimą S. P. sako: „ir dar labai svarbu paminėti, kad kaip jis daužė mašinos langus, viduj mažametis vaikas sėdėjo, verkė, klykė tiesiog. Man paskambino mano mama ir sako, sumušė mane P. V., sakom, atvažiuojam tavęs paimt. Mes atvažiuojam ir P. tuomet puolė G., va šitą vyruką ir G., kai pamatė, kad mamą toliau smaugia ant žemės mamą, jisai parguldęs, tai jisai puolė ginti, plėšti P. nuo jos, tas V. plikas, kur įsodinot. Tuomet V. puolė mus visus, pradėjo mane stumdyt, apdaužė visą mašiną. Aš jo prašiau baigt, sakiau pasitrauk nuo mašinos, vaikas ten sėdi. Jisai vistiek pradėjo šaukt, daužyt visą automobilį, tada aš pasiėmiau dukrą ir pradėjau bėgti prie kelio, kad vaikas bent jau nenukentėtų. Bet vienaip ar kitaip, vaikas patyrė milžinišką žalą.“ Po šio pokalbio G. R. sako: „tai jis tik dabar buvo ramus prieš jum atvažiuojant, o taip tai jis čia vajėzau ko tik nedarė, ir akmenim mėtė, ir kirvį norėjo neštis“, ir rodo, kaip apgadino jo automobilį, bet vaizdas nėra aiškus, neįmanoma pamatyti tiksliai ką rodo (1 t., b.l. 85-87).

Savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokole fiksuota, kad G. R. pateikė tris vaizdo įrašus (1 t., b. l. 89-91).

Kitų objektų apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrėti G. R. pateikti vaizdo įrašai. Vaizdo įrašas Nr. 1 yra 9 sekundžių trukmės, vaizdas tamsoje, tik matomas momentinis ir staigus automobilio priekinio skydelio šviečiantis vaizdas. Įrašo pabaigoje girdimas galimai moteriškas balsas (klyksmas) ir sakomi žodžiai: "G., vaikas viduj, daune". Vaizdo įrašas Nr. 2 - 24 sekundžių trukmės vaizdo įrašas. Matomas neaiškus sulietas žolės - grindinio vaizdas, su kartais matomais sportiniais baltais bateliais, aplink tamsu. Fone girdimas galimai vyriškio balsas, asmuo sako: "mušt mane tu pradėjai, pisk tu nachui", tuo pat metu pasigirsta ir neaiškus, galimai moters balsas - klyktelėjimas. Toliau girdimas balsas (galimai vyriškas ), kuris sako :" pažėsim kur tu atvažiavai ir kaip buvo", galimai moteris sako: "jo jo gerai", tada pasigirsta galimai vyriškas balsas, sakantis : „ko reikėjo čia tau važiuot", toliau seka galimai moters atsakas, tačiau tikslių žodžių neįmanoma suprasti, tada galimai vyriškis sako žodžius, kurių neina dėl prastos įrašo kokybės suprasti, tik girdisi žodžiai „reikėjo prapist viską" bei toliau nesuprantami neaiškiai girdimi žodžiai. Nuo 15 įrašo sekundės iki pabaigos matomas automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galas su įjungtais žibintais. Vaizdo įrašas Nr. 3, trukmė - 29 sekundės. Aplinka tamsi, kartais matomos šviečiančios automobilio vidaus detalės. Girdimas galimai vyriškio balsas: "ateik čia, ateik čia, ateik čia sūka, ateik, davai, į mano kiemą ateik pydare", pasigirsta galimai moters atsakas: „tavo kiemas, kurva tu“, vėl galimai vyriškis sako: „ateik, mano kieme tu, ateik, ateik pydare, ateik čia gaidį, išdaušiu kurva visus, visus. Okei, sakai". Daugiau balsų nesigirdi, žodžių ir aplinkos detalių nebuvo (1 t., b.l. 93-95).

Policijos registruojamų įvykių registre fiksuota informacija, kad 2023-01-16 17.49 val. pranešėja S. P. informavo, kad jos motiną užpuolė pažįstamas vyras, muša, sumušta galva. Šalia yra mažametis vaikas, prašo policijos paskubėti, nurodo, kad išdaužė automobilio langus (1 t., b.l. 97-102).

Bendrasis pagalbos centras (toliau BPC) pateikė 2 pagalbos skambučių garso įrašus, atlikta pokalbio stenograma, nustatyta, kad į BPC paskambino S. P., nurodė, kad ką tik skambino, tikslina, kad tas vyras sudaužė visą mašiną, ji pati su keturių metų vaiku ant rankų, vaikas verkia, tikslinasi, kada kas nors atvažiuos. Nurodo, kad ji su vaiku iš įvykio vietos pabėgo, tas vyras išdaužė visus mašinos langus, kad vyras užpuolė jos mamą, o su ja krtu buvo ir sugyventinis, kuris bandė apginti, bet tas vyras užpuolė ir jį ir mašiną. Centro darbuotoja nurodo, kad tarnybos, tiek policija, tiek greitoji jau vyksta (1 t., b.l. 104-105, 106-109).

Nukentėjusioji V. P. parodė, kad 2023-01-16 apie 17 val. 12 min. paskambino sutuoktiniui D. P., kuris pas draugą J. V. vartojo alkoholinius gėrimus. Ji susisiekė su sutuoktiniu tam, kad jį parsivežtų namo. Pakalbėjusi su D. P., nuvyko pas Juozą į namus, (duomenys neskelbtini), ten buvo jos sutuoktinis, Juozas ir pažįstamas V. P.. Visi trys asmenys buvo neblaivūs. |Ji savo sutuoktiniui pasakė, kad važiuotų namo, tuomet V. P. pradėjo rėkauti ir konfliktuoti, įžeidinėjo ją ir vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. V. P. galimai taip elgėsi dėl to, kad ji prieštarauja alkoholio vartojimui su sutuoktiniu. Žodinio konflikto metu, kambaryje, V. P. rankomis sugriebė jai už striukės bei dešinės rankos ir suspaudęs ranką stūmė pro duris, dėl ko ji galva, t. y. kairės pusės smilkiniu, atsimušė į sieną ir jautė fizinį skausmą. Skausmas dėl rankos suspaudimo buvo stiprokas, tačiau truko neilgai, o galvą skauda ir dabar (apklausa atlikta 2023-01-16, 19.54 val. - 20.20 val.), ant kairės pusės yra patinimas ir nubrozdinimas. Iš kart po to V. P. ją nuvilko prie durų ir išstūmė, pargriovė ją ant žemės, dėl ko jautė fizinį skausmą. Po to V. P. nuėjo atgal į namus, ji atsistojo ir išsigandusi mobiliuoju telefonu paskambino dukrai S. P., kad ši atvyktų su sugyventiniu G. R. ir padėtų jai apsiginti. Kai atvyko dukra su sugyventiniu, V. P. išėjo iš namų, priėjo prie jos sugriebė jai už plaukų ir spaudė prie žemės, dėl ko jautė fizinį skausmą. Dukros draugas G. R. bandė ją apginti, tačiau V. P. sugriebęs ją už kaklo suspaudė ir parvertė ant žemės, dėl ko griūdama pakaušiu atsimušė į žemę. Dėl tokių veiksmų, vėl jaučiau fizinį skausmą. Vykstant konfliktui, dukra iškvietė policijos pareigūnus, tuo metu V. P. toliau konfliktavo ir nenurimo, pradėjo konfliktuoti su G. R., jį vijosi, bėgdamas kliudė Gyčio automobilio veidrodėlį. Vėliau tą veidrodėlį V. P. nulaužė bei pradėjo trankyti, niokoti mašiną. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė V. P.. Ją apžiūrėjo atvykę medikai, ant kaklo, kurį V. P. suspaudė, matėsi paraudimas. Dėl šio atvejo V. P. pretenzijų turi, kadangi tai yra ne pirmas kartas kai asmuo sukelia jai fizinį skausmą (1 t., b.l. 166-169).

Papildomai apklausta V. P. parodė, kad kraujosruva kairio žasto srityje atsirado įvykio metu, ją padarė V. P. suėmęs ir stipriai rankomis suspaudęs, būtent toje kraujosruvos vietoje, dėl to jautė fizinį skausmą ir šis skausmas truko apie 10 dienų. Pirminėje savo apklausoje to nepaminėjo, nes buvo išsigandusi, streso būsenos, nebuvo kraujosruvos pastebėjusi. Ji jaučiasi nukentėjusi nuo V. P.. Civilinį ieškinį reikš (1 t., b.l. 171 - 172).

Asmens apžiūros protokole fiksuota, kad vizualiai buvo apžiūrėta V. P., moters kairės pusės smilkinio srityje matomas patinimas ir paraudimas, taip pat ant kaklo matomas paraudimas (1 t., b.l. 56-60).

Specialisto išvadoje G40/2023(09) fiksuota, kad V. P. klinikiniais duomenimis konstatuotas galvos sumušimas, nubrozdinimai kakle bei kraujosruva kairio žasto srityje buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, galimai 2023-01-16 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. V. P. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais tiek suduodant rankomis, tiek spiriant, tiek konkatuojant su kitais, kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčiais daiktais. V. P. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b.l. 184).

Nukentėjusioji S. P. parodė, kad 2023-01-16 apie 17.30 val., jai paskambino mama V. P., pasakė, kad muša V. P. ir mama negali išsikviesti policijos, nes nežino adreso. Mama nurodė, kad yra prie J. V. namų. Ji žinojo, kur gyvena J. V., todėl nedelsdama kartu su sugyventiniu G. R. ir mažamete dukra vyko pas mamą Gyčio automobiliu Audi A6 valst. Nr.(duomenys neskelbtini). Automobilį pasistatė šalikelėje prie J. V. namų, (duomenys neskelbtini). Tik įvažiavę matė, kaip V. P., kuris stovėjo į jų automobilį nugara, grumiasi su mama, ką kuris tiksliai darė, nesimatė, tik buvo galima suprasti iš bendrų judesių, kad grumiasi. Nematė, kad V. turėtų kokius nors daiktus ar įrankius. Ji ir G. išlipo iš automobilio, automobilyje paliko dukrą. Ji liko stovėti prie automobilio priekinių keleivio durelių, o G. nuėjo prie V. ir bandė jį atitraukti nuo mamos, rankomis V. P. nestipriai stūmė, kad pastarasis nemuštų mamos. Kai G. pavyko pastumti V., mama pasitraukė nuo per keletą metrų, tada V., vartodamas necenzūrinius žodžius ir grasindamas užmušti, sumušti ir kitaip susidoroti, puolė G. mosuodamas rankomis ir prie jo artėdamas, dėl to G. bėgo į automobilį. Tuo metu ji jau sėdėjo automobilyje su dukra. G. greitai išlipo iš automobilio, nes nenorėjo, kad V. P. sugadintų automobilį. V. P. puolė G., tačiau šiam vis pavykdavo atsitraukti ir išlaikyti atstumą, todėl V. G. nepataikė. Tada V. P. puolė mamą, ji matė, kad V. mamą pargriovė nugara ant skaldos, pats užgriuvo ant mamos ir toliau rankomis talžė, kur ir kaip įvardinti tiksliai negali, nes neaiškiai matėsi, bet matė faktą, kad suėmęs mamai už plaukų juos į visas puses tampė. Tuo metu G. buvo keleto metrų atstumu ir viską matė, po to puolė mamą gelbėti, laikydamas V. už rankos tempė. V. atsistojo ir stūmė G. į šoną, tada puolė link G. automobilio ir rankomis nudaužė keleivio pusės priekinį veidrodėlį. Ji tuo metu sėdėjo tame automobilyje, priekinėje keleivio sėdynėje, dukra sėdėjo už jos gale, išgirdusi smūgį į automobilį, dukra pradėjo verkti. Nulaužtą veidrodėlį V. metė link mamos, nematė, ar pataikė. Tuomet kumščiu numušė vairuotojo pusės išorinį durelių veidrodėlį, veidrodėlis liko kaboti ant laidų. Po to pasipylė daug smūgių kojomis ir rankomis į įvairias automobilio vietas. Negali įvardinti kiek ir kaip tiksliai, nes jai buvo stresas, dukra labai verkė, tuo metu G. ir mama buvo prie pat ir tikrai viską matė, bandė sustabdyti P.. Kai V. abiem rankomis trenkė į priekinį stiklą, ji prasidarė automobilio dureles ketindama iš automobilio pabėgti. Jai belipant iš automobilio V. stūmė dureles ir prispaudė kairį žastą. Žymių neliko, tuo metu skausmo nejautė. Pastūmęs dureles V. bėgo link automobilio galinės dalies, o ji pasiėmusi dukrą ant rankų bėgo link pagrindinio kelio Vilkaviškis – Kybartai, kur sulaukė greitosios medikų. Tos pačios dienos vakare pradėjo skaudėti sumuštą vietą, skausmas tęsėsi ir stiprėjo, vartojo vaistus nuo skausmo ir 17 dienos vakare apsilankė Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyriuje. Įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Civilinį ieškinį reikš. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąją (1 t., b.l. 186-187).

VšĮ Vilkaviškio ligoninės gydytojo išraše fiksuota, kad į ligoninę 2023-01-17 18.03 val. kreipėsi S. P., skundėsi kairio žasto apatinės dalies skausmu, paaiškino, kad buvo sužalota pažįstamo asmens, kairė ranka buvo priverta durelėmis. S. P. diagnozuota peties ir žasto sumušimas (1 t., 194).

Specialisto išvadoje G99/2023(09) fiksuota, kad kadangi S. P. teismo med. apžiūrai atvykusi nebuvo, klinikiniais duomenimis konstatuotas peties ir žasto sumušimas paremtas tik nukentėjusios nusiskundimais, objektyvių sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas. Jei S. P. 2023-01-16 automobilio durelėmis buvo prispausta kairė ranka, tai dėl to ji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b.l. 195).

Nukentėjusysis G. R. parodė, kad jo sugyventinei S. P. paskambinusi šios motina V. P. pasakė, kad Kadagių g., Paežerių k., Vilkaviškio r. ją sumušė pažįstamas V. P.. Jis kartu su sugyventine S. P. ir mažamete sugyventinės dukra automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko nurodytu adresu. Įvykio vietoje matė, kaip V. P. paėmęs rankomis V. P. už plaukų ją laiko palenkęs prie žemės. Jis bandė V. P. atskirti nuo V. P., jie abu pargriuvo ant žemės, o V. P. pastoviai laikė V. P. už plaukų prilenkęs prie žemės. V. išlaisvintinus iš ., pastarasis puolė jį. Jam atsitraukiant nuo V. P., šis bėgdamas užkliudė ant gatvės stovėjusio jo automobilio dešinės pusės galinio vaizdo veidrodį ir pradėjo rankomis daužyti spardyti automobilį. V. P. išdaužė galinį stiklą, galinį kairį žibintą, priekinį automobilio stiklą, abu priekinius žibintus, nulaužė kairį galinio vaizdo veidrodį, dešinės pusės galinį vaizdo veidrodį, subraižė priekinį kairį sparną, variklio dangtį, dešinės pusės priekinį sparną, automobilio stogą, apgadino priekinį bamperį. Įvykį matė sugyventinė S. P., kuri su mažamete dukra sėdėjo automobilio salone. Mažametė labai išsigando, verkė. Po to S. su mergaite išlipo iš automobilio ir pabėgo iš įvykio vietos. Įvykį matė ir gretimai stovėjusi V. P., kurią mušė V. P.. Kiek smūgių V. P. sudavė V. P., negali pasakyti, nes viskas vyko tamsoje ir labai greitai. V. P. tai puolė prie V. P., tai puolė gaudyti jį. Pirminiais duomenimis padaryta 1500 eurų žala. Įvykio metu fiziškai nenukentėjo. Tikslia žalą patikslins tyrimo eigoje (1 t., b. l. 116-118).

Papildomai apklaustas G. R. parodė, kad jis su V. P. susitaikė, V. P. pilnai atlygino žalą dėl automobilio Audi A6, valst. Nr . (duomenys neskelbtini), apgadinimo. Jis dėl to V. P. jokių pretenzijų neturi (1 t., b.l. 128).

A. V. individualios įmonės kilnojamojo turto – kelių transporto priemonės, vertinimo ataskaitoje Nr. 230108 fiksuota, kad 2023-01-19 įvertinta G. R. kelių transporto priemonė – automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuota, kad automobilio rinkos vertė prieš apgadinimą - 6236,98 eurai, apskaičiuoti orientaciniai remonto kaštai (įskaitant dalių nuvertėjimą) – 5212,42 eurai, likutinė automobilio vertė 1824,00 eurų, nuostolis dėl apgadinimo 4412, 98 eurai (1 t., b.l. 130-164).

Tarnybiniame pranešime dėl procesinių dokumentų kopijų prijungimo iš IT Nr. 01-1-02948-23 fiksuota, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje yra atliekamas ir kitas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02948- 23 pagal LR BK 140 str. 1 d., kuriame nukentėjusiuoju pripažintas V. P., todėl iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-02948-23 prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-02125-23 prijungtos procesinių dokumentų kopijos: Liudytojo D. P. apklausos protokolo kopija, teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolo kopiją, liudytojo V. apklausos protokolo kopija ir teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolo kopija, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kopija.

Liudytojas J. V. parodė, kad V. P. yra jo sūnėnas o D. P. yra geras pažįstamas. Ir V., ir D. anksčiau kartu dirbo statybų srityje. Kiek žino, jie dabar kartu nedirba, nes nebuvo įmanoma dirbti per D. žmoną V. P.. Kaip suprato V. P. labai nemėgo V. P.. Jis neatsimena, kuri tiksliai buvo diena, tačiau tai buvo prieš kelias savaites iki šios apklausos (apklausa atlikta 2023-02-07) jis grįžo iš Vokietijos, o netoliese statybose dirbo D. P. ir V. P.. Jie seniai nesimatė, be to lauke buvo blogas oras, todėl jis vyrus pakalbino ateiti pas jį į namus, jie atėjo apie 12 - 12.30 val. Jie vartojo alkoholį, kalbėjosi, žaidė šachmatais, kortomis. Maždaug nuo kokios 15.30 val. D. P. pradėjo ištisai skambinėti žmona. Skambino įkyriai, kas 5-10 minučių, o jis nekėlė jai telefono ragelio. Nežino, kodėl D. P. nekėlė ragelio, gal dėl to, kad bijojo. Jie visi pažįsta D. žmoną, ji atvažiuodavo ieškoti vyro, isterikuodavo, būdavo agresyvi, dažnai ir mušdavo savo vyrą. Todėl mano, kad dėl šios priežasties D. ir vengė kelti telefono ragelį. Apie 17.30 val. jo namuose jau buvo tik V. P. ir D. P., nors anksčiau pas jį svečiavosi daugiau asmenų. D. dėl girtumo jau miegojo ant stalo, o jis su V. sėdėjo ir šnekėjo. Dienos metu dar buvo ir D. P. žentas lyg ir G., tačiau jis buvo gal tik pusvalandį, o po to išvažiavo. Pamena, kad jiems besėdint į kambarį staigiu žingsniu įėjo V. P., kuri iš karto pradėjo šaukti "ko jūs čia lakat, durniai, piderastai, asilai, pijokai". Jeigu gerai atsimena, D. tuo metu miegojo. D. tikrai jos pats nesikvietė. Mano, kad V. pati nuspėjo, kur yra D., nes žinojo, kad jis grįžo iš Vokietijos, arba apie D. buvimo vietą V. pasakė žentas G.. Kai moteris šaukė, V. atsistojo ir pasakė „eik iš čia". V. šaukė, „tu man čia neaiškink, kas tu čia toks“. Tada V. paėmė ją lyg už rankos ir tiesiog išstūmė pro duris lauk. V. P. tikrai ramiai nėjo, muistėsi, draskėsi, galėjo apdraskyti ir V.. V. išstūmęs į lauką V. P., dar ateidamas pasakė "nu ir boba". V. P. elgėsi agresyviai jų atžvilgiu, ji visai nėjo prie savo vyro, šio nežadino, atrodė, kad sutuoktinis jai nebuvo ir įdomus. Ji buvo tik labai įsiutusi ir šaukė ant jo ir V.simo. V. P. sugrįžus prie stalo, V. P. už kelių sekundžių vėl grįžo į kambarį, vėl puolė ant V.. Matė, kad ji jam sudavė smūgius kumščiais, tačiau nematė, kur pataikė. V. nėjo nuraminti. V. ją vėl bandė išstumti iš namų į lauką. Jis taip pat ėjo pažiūrėti kas vyksta lauke. Kiemą matė, kad G. R. lyg ir bandė suduoti V. P., tačiau nematė, ar pataikė, tada V. P. pradėjo jį vaikytis aplink automobilį ir tuo pačiu įpykęs automobilį apgadino. Jis dar šūktelėjo V. „ką tu darai“ tačiau Va. liepė nesikišti. V. P. tuo metu jau buvo kažkur atokiau. Kaip suprato, G. atvežė V.. Jis tada grįžo į kambarį ir bandė prikelti D., liepiau eiti žiūrėti, kas vyksta, raminti savo žmoną. Tik išvedęs D. į lauką pamatė policijos pareigūnus. D. pamatęs pareigūnus ir nesupratęs, kas vyksta, pradėjo ant jų šaukti. Dėl to pareigūnai papurškė D. dujų ir sulaikė. V. P. pasimetė ir pati nesuprato, ką reikia daryti. Jis pamatė ir V. P. dukrą, kuri buvo atvykusi su kitu automobiliu, lyg ir Opel markės. Kol vyko konfliktas V. P. dukros nebuvo. Kiek matė, tai G. R. automobilio AUDI A6 juodos spalvos buvo nulaužti abu veidrodėliai, galinis stiklas išmuštas ir priekinė lempa, kurios pusės aš neatsimena, apgadinimų galėjo būti ir daugiau. V. P. nematė, nes ji stovėjo atokiau, buvo tamsu, nematė, ar V. P. buvo sužalota. V. P. veidas buvo apdraskytas, o sekančią dieną jam pamėlynavo akis (1 t., b.l. 25-27).

Liudytojas D. P. parodė, kad V. P. yra jo žmona. Jis nieko apie nusikaltimą papasakoti negali, nes buvo visiškai neblaivus ir miegojo. Gali patvirtinti, kad jis tikrai buvo namuose pas pažįstamą J. V., buvo pirmadienis, šių metų sausio 16 diena, kartu buvo ir V. P., jie visi vartojo alkoholį. Dėl alkoholio poveikio jis užmigo. Tiksliai neatsimena ar skambino žmonai V. P., kad jį parvežtų, tačiau taip tikrai galėjo būti. Po to jis užmigo ir dėl girtumo nieko neatsimena. Pradėjo blaivėti ir atsiminti, kas vyksta, tik policijos kameroje. Pareigūnai jį sulaikė ir uždarė į kamerą, nes jis priešinosi. Kodėl taip pasielgė, dėl girtumo neatsimena. Vėliau, išleistas iš policijos komisariato, namuose susitiko su žmona, kuri buvo sužalota. Žmonai buvo sumušta galva, matėsi gumbas kaktos kairės pusės viršutinėje dalyje, ant kaklo ir dešinės rankos matėsi pirštų žymės, tokie kaip paraudimai, buvo nubrozdinti keliai. Po poros dienų ant kūno išryškėjo dar daugiau mėlynių. Žmona ir dukra bei dukters draugas jam pasakojo, kad sutuoktinę sumušė V. P.. Net dukros mažametė 4 metų mergaitė pasakė, kad dėdė močiutę mušė. Jis pats nusikaltimo nematė, todėl daugiau nieko apie jį papasakoti neturi (1 t., b.l. 29-30).

Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARPK – 0173, patikros sertifikato Nr. 1751818, 2023 m. sausio 16 d. V. P. 18.13 val. nustatytas 0,00 promilių girtumas, G. R. 18.15 val. nustatytas 0,00 girtumas, J. V. 18.20 val. nustatytas 2,79 promilių girtumas, D. P. 18,59 val. nustatytas 2,55 promilių girtumas.

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikų juridinė kvalifikacija

Dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios nusikalstamos veikos dalykas – bet koks svetimas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas. Teismų praktikoje pažymėta, kad šiame baudžiamajame įstatyme nurodytos veikos esmę sudaro svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas, t. y. kaltininko veiksmai, dėl kurių kitam asmeniui priklausantis turtas netenka visos ar dalies savo ekonominės vertės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2013). Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Nusikalstama veika gali būti padaroma tiek veikimu, tiek neveikimu. Aktyvūs veiksmai gali pasireikšti mechaniniu, fiziniu ar kitokiu poveikiu daiktui. Turto sugadinimo būdų gali būti įvairių (sulaužymas, sudaužymas, apipylimas įvairiais skysčiais, dažais ir pan.). Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai turtas faktiškai nustoja būti ekonomine ūkine vertybe arba jis sugadinamas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis). Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Baudžiamoji atsakomybė už turto sugadinimą ar sunaikinimą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 190 straipsniu, kyla, kai turto vertė viršija 10 MGL, t. y. 500 Eur. Teismų praktikoje pasisakoma, jog tuo atveju, kai nereikia keisti sugadinto automobilio detalių, o tik jas suremontuoti, sugadinto turto vertė (nusikalstama veika padaryta žala) sutampa su nukentėjusiojo pateiktoje sąmatoje nurodyta sugadinto turto atkuriamąja verte (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-240-696/2017), tokiam traktavimui pritariama ir kitose kasacinėse nutartyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155/2013, 2K-147-511/2016, 2K-126-495/2021).

Šioje byloje V. P. kaltinamas tuo, kad tyčią konflikto metu sugadino G. R. priklausantį kaltinime nurodomą automobilį - išdaužė galinį stiklą, galinį kairį žibintą, nulaužė kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, išdaužė priekinį automobilio stiklą, subraižė priekinį kairės pusės sparną, subraižė variklio dangtį, išdaužė abu priekinius žibintus, apgadino priekinį bamperį, suraižė dešinės pusės priekinį sparną, nulaužė dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, suraižė automobilio stogą, tokiu būdu sugadino svetimo G. R. priklausančio turto už 5212,42 eurų (BK 187 straipsnio 1 dalis).

Teismo vertinimu kaltinamojo V. P. kaltę padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, visiškai patvirtina byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai bei pačio kaltinamojo parodymai.

Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės elementai atskleidžia ir šios nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, tai yra, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – suvokė savo daromos veikos pavojingą pobūdį (suvokė, jog niokoja turtą – automobilį, suvokė, jog savo veiksmais automobilį apgadins) ir nors konkrečių padarinių masto nekonkretizavo, jam nebuvo svarbu kokio masto žala bus padaryta svetimam turtui, šių padarinių – apgadinti svetimą turtą, norėjo. Kaltinamojo V. P. veiksmai, įvertinus visas bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018).

Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori. Netiesiogine tyčia šis nusikaltimas padaromas, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016).

Šioje byloje V. P. kaltinamas tuo, kad tyčia konflikto metu, kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, rankomis sugriebė už dešinės V. P. rankos bei ją spausdamas, stūmė pro duris, dėl ko pastaroji galva trenkėsi į namo sieną bei namo kieme pargriovė V. P. ant žemės ir ranka sugriebęs už plaukų spaudė ją prie žemės, toliau tęsdamas savo veiksmus automobilio Audi A6 Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) durelėmis prispaudė S. P. kairės rankos peties - žasto sritį, tokiu būdu nukentėjusiajai V. P. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą bei S. P. fizinį skausmą (BK 140 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis visiškai neigia jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, teismo vertinimu kaltinamojo V. P. kaltę padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, visiškai patvirtina tiek jo paties parodymai tiek ir byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Teismo įsitikinimu, kuris paremtas byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visumą, byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis V. P. konflikto metu, V. P. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą bei S. P. sukėlė fizinį skausmą.

Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės elementai atskleidžia ir šios nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, tai yra, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia – suvokė savo daromos nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad vartojant fizinį smurtą nukentėjusiųjų V. P. ir S. P. atžvilgiu gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir nors jų ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Kaltinamojo V. P. veiksmai, įvertinus visas bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji S. P. pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės (3000 Eur) žalos atlyginimo (1 t., b. l. 198), kurią patyrė dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų.

Nukentėjusioji V. P. pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės (5000 Eur) žalos atlyginimo (2 t., b. l. 52-53), kurią patyrė dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų.

Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, teismų išvados (kaip ir kiekvienu sprendžiamu klausimu) turi būti motyvuotos. Tai reiškia, kad nepakanka formaliai konstatuoti žalą apibūdinančias aplinkybes, išvardyti kriterijus, kuriais vadovaujamasi. Iš teismo išvadų turi būti aiški tokių kriterijų diferenciacija, tarpusavio santykis, kartu ir tai, kokios aplinkybės konkrečiu atveju lemia žalos dydį ir kiek turi reikšmės aplinkybės, dėl kurių tas dydis yra mažinamas ar didinamas. Pažymėtina, kad absoliučiai objektyviai įvertinti pinigine išraiška neturtinės žalos dydį neįmanoma, tačiau išsamus visų aplinkybių išnagrinėjimas, motyvuotas ir tinkamas jų įvertinimas suponuoja teisingo sprendimo priėmimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019)

Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji S. P. grįsdama savo civilinį ieškinį nurodė, kad kaltinamasis būdamas beblaivus, smurtaudamas jos mažametei dukrai sukėlė išgąstį, baimę bei ilgalaikius emocinius padarinius, taip pažeisdamas jos psichologinę būklę, tačiau teismui nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Taip pat S. P. teigė, kad kaltinamasis jai sukėlė šoką bei fizinį skausmą, jai buvo sužalota ranka.

Teismas įvertinęs bylos duomenis, civiliniame ieškinyje nurodomas aplinkybes ir jų pagrįstumą, sutinka su nukentėjusiosios S. P. teiginiais, kad dėl kaltinamojo V. P. nusikalstamų veiksmų – automobilio durelėmis prispaudus S. P. kairės rankos peties - žasto sritį, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, nepatogumai, S. P. turėjo apsilankyti sveikatos priežiūros įstaigose, pergyveno dėl dukters, kuri išsigando, verkė, todėl nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą ir turi teisę į jos atlyginimą.

Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiosios S. P. naudai, teismas įvertina tai, jog S. P. dėl tyčinių kaltinamojo V. P. veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas, jis sukėlė išgąstį nukentėjusiosios mažametei dukrai, nukentėjusioji dėl to patyrė nepatogumų, išgyvenimų, turėjo dalį savo laiko skirti vykimui į gydymo, teisėsaugos institucijas, taip atsitraukiant nuo savo įprastų, norimų veiklų. Kartu teismas įvertina tai, jog fizinis smurtas S. P. atžvilgiu buvo naudojamas itin trumpai, atliktas vienas poveikis, kuris sukėlė tik trumpalaikį fizinį skausmą ir jokių sužalojimų nepadarė, specialisto išvadoje G99/2023(09) fiksuota, kad kadangi S. P. teismo med. apžiūrai atvykusi nebuvo, klinikiniais duomenimis konstatuotas peties ir žasto sumušimas paremtas tik nukentėjusios nusiskundimais, objektyvių sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas. Jei S. P. 2023-01-16 automobilio durelėmis buvo prispausta kairė ranka, tai dėl to ji galėjo jausti fizinį skausmą. VšĮ Vilkaviškio ligoninės gydytojo išraše fiksuota, kad į ligoninę S. P. kreipėsi tik 2023-01-17 18.03 val., prasėjus parai laiko nuo įvykio, kas šiuo atveju rodo, kad skausmas nebuvo tokio stiprumo, dėl kurio būtų reikėję tuoj pat vykti į gydymo įstaigą, kas šiuo atveju mažina priteistinos neturtinės žalos dydį. Kartu priteistinos žalos dydį itin mažina tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, apie nukentėjusiajai ar jos mažametei dukrai sukeltus liekamuosius padarinius.

Teismas spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajam S. P. įvertina ir formuojamą teismų praktiką dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejų. Pažymėtina, kad teismų praktikoje neturtinės žalos dydis fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju svyruoja nuo 150 Eur iki 2 000 eurų ir dažniausiai neviršija 1 000 eurų sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-92/2014, 2K-270/2014, 2K-408-507/2015, 2K-375-1073/2018, 2K-347-976/2018, 2K-58-693/2019, 2K-86-628/2020, 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-236-495/2021, 2K-142-303/2021 ir kt., apeliacinės instancijos nutartys Nr. 1A-378-175/2016, 1A-187-175/2016, 1A-60- 211/2016, 1A-257-135/2016 ir kt.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinamas iš dalies ir teismas sprendžia, jog 500 Eur dydžio suma neturtinei nukentėjusiosios S. P. patirtai žalai atlyginti yra pakankama ir teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji V. P. grįsdama savo civilinį ieškinį nurodė, kad dėl kaltinamojo prieš ją panaudoto fizinio smurto ji jautė fizinį skausmą, jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ką patvirtina ikiteisminio tyrimo eigoje duota specialisto išvada. Šioje išvadoje nurodyta, jog jai konstatuotas galvos sumušimas, o taip pat nubrozdinimai kakle bei kraujosruva žasto srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Padarytą neturtinę žalą aš vertina 5 000 Eur, kadangi dėl prieš ją be jokios priežasties panaudoto smurto ir patirtų traumų patyrė didžiulį stresą, pažeminimą, nemalonius išgyvenimus, kentė ir iki šiol kai kada kenčia galvos skausmus, išgyvena nerimą ir baimę dėl savo sveikatos būklės bei nepatogumus. Ji buvo ištikta šoko, nes tiesiog nesitikėjo ir niekaip negalėjo suprasti kodėl ženkliai fiziškai stipresnis už ją vyras gali taip su ja elgtis, ją stumdyti, mušti bei kitaip prieš ją smurtauti. V. P. įvykio metu buvo labai girtas, todėl itin agresyvus bei neprognozuojamas. Negana to, jis apkaltino ją smurtu prieš jį ir dėl to netgi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris prokurorės nutarimu buvo nutrauktas. Didžiulį stresą bei nerimą patyrė ir dėl to, jog V. P. smurtavo ne tik prieš ją, jos dukrą, bet ir dėl to, jog visą tai jis darė matant jos mažametei anūkei, kuri tuo metu buvo įvykio vietoje ir matydama smurtaujantį V. P. labai išsigando, verkė, o po to dar kurį tai laiką klausinėjo jos, ar jai skaudėjo, ar daugiau dėdė jos nemuš ir t.t. Dėl patirtų traumų ji beveik mėnesį laiko buvo nedarbinga, o dėl sumušimų žymių kairėje kaktos pusėje ir atsiradusių kraujosruvų bei pakitusios išvaizdos, blogos savijautos patyrus stresą kurį laiką vengė bendrauti su draugais, kaimynais, kaimo gyventojais, negalėjo gyventi jai įprasto gyvenimo, lankytis parduotuvėje ir t.t. Nuolatinį diskomfortą patyrė ir dėl to, kad pakankamai dažnai turėjo lankytis pas gydytojus ne tik Vilkaviškyje, bet ir Marijampolėje, darytis įvairius tyrimus (2 kartus kompiterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas) važinėti pas tyrėjus. Ramybės nesuteikia ir tas faktas, jog dar reikės lankytis ir teisme, kur teks vėl prisiminti jai labai nemalonų įvykį. Jos psichologinė būklė iki šiol nėra gera - vis dar jaučia baimę, blogai miega, todėl iki šiol vartoja žolinius raminančius vaistus.

Teismas įvertinęs bylos duomenis, civiliniame ieškinyje nurodomas aplinkybes ir jų pagrįstumą, sutinka su nukentėjusiosios V. P. teiginiais, kad dėl kaltinamojo V. P. nusikalstamų veiksmų – rankomis sugriebus už V. P. rankos bei ją spaudžiant, stumiant pro duris, dėl ko pastaroji galva trenkėsi į namo sieną bei namo kieme pargriovus V. P. ant žemės ir ranka sugriebus už plaukų spaudžiant ją prie žemės, jai buvo padarytas galvos sumušimas, nubrozdinimai kakle bei kraujosruva kairio žasto srityje, jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ką patvirtina specialisto išvada G40/2023(09). Asmens apžiūros protokole fiksuota, kad iš karto po įvykio ji vizualiai buvo apžiūrėta ir kairės pusės smilkinio srityje buvo matomas patinimas ir paraudimas, taip pat ant kaklo matomas paraudimas. Kartu su civiliniu ieškiniu buvo pateiktas ir gydytojo įrašas, kuriame nurodyta, kad V. P. į gydymo įstaigą atvyko 2023-01-16, 22.13 val., jai nustatytas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas, jai numatyta atlikti galvos kompiuterinę tomogramą, išduotas nedarbingumas dviem darbo dienoms (2023-01-16 iki 2023-01-17) (t. 2, b.l. 54).

Teismas sutinka su ieškovės teiginiais, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, nepatogumai, konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas V. P. turėjo apsilankyti sveikatos priežiūros įstaigose, pergyveno dėl dukters bei anūkės, kuri išsigando, verkė, todėl nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą ir turi teisę į jos atlyginimą.

Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiosios V. P. naudai, teismas įvertina tai, jog V. P. dėl tyčinių kaltinamojo V. P. veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis sukėlė išgąstį nukentėjusiosios mažametei anūkei, nukentėjusioji dėl to patyrė nepatogumų, išgyvenimų, turėjo dalį savo laiko skirti vykimui į gydymo, teisėsaugos institucijas, taip atsitraukiant nuo savo įprastų, norimų veiklų. Kartu teismas įvertina tai, jog fizinis smurtas V. P. atžvilgiu buvo naudojamas itin trumpai, atlikti du poveikiai, kuris sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą, specialisto išvadoje G40/2023(09) fiksuota, kad V. P. klinikiniais duomenimis konstatuotas galvos sumušimas, nubrozdinimai kakle bei kraujosruva kairio žasto srityje. VšĮ Vilkaviškio ligoninės gydytojo išraše fiksuota, kad V. P. į gydymo įstaigą atvyko 2023-01-16, 22.13 val., jai nustatytas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas, jai numatyta atlikti galvos kompiuterinę tomogramą, išduotas nedarbingumas dviem darbo dienoms, kitų duomenų patvirtinančių nukentėjusios teiginius apie jai taikytą tolimesnį gydymą, jei toks buvo, bei jos vizitus į gydymo įstaigas teismui pateikta nebuvo, kas šiuo atveju mažina priteistinos neturtinės žalos dydį. Kartu priteistinos žalos dydį itin mažina tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, apie nukentėjusiajai sukeltus liekamuosius padarinius.

Teismas spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajam V. P. įvertina ir formuojamą teismų praktiką dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejų. Kaip jau minėta teismų praktikoje neturtinės žalos dydis fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju svyruoja nuo 150 Eur iki 2 000 eurų ir dažniausiai neviršija 1 000 eurų sumos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinamas iš dalies ir teismas sprendžia, jog 600 Eur dydžio suma neturtinei nukentėjusiosios V. P. patirtai žalai atlyginti yra pakankama ir teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų.

Kartu su civiliniu ieškiniu yra pateiktas ir prašymas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš atsakovo V. P. V. P. naudai turėtas išlaidas už advokato atstovavimą bei ieškinio surašymą.

Į bylą yra pateikti keturi pinigų priėmimo kvitai bendrai 360 Eurų sumai. Pinigų kvitai nėra detalizuoti, nenurodoma už kokias nukentėjusiajai suteiktas paslaugas buvo surašyti. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys yra tenkintas iš dalies, proceso išlaidomis pripažintina ir iš kaltinamojo nukentėjusiajai V. P. priteistina jos patirtų proceso išlaidų suma mažintina proporcingai jos patenkintų ieškinio reikalavimų daliai t.y. iš kaltinamojo nukentėjusiai priteistina 12 procentų jos patirtų proceso išlaidų – 76 Eur.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam V. P., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad jis anksčiau neteistas (teistumas išnykęs) (2 t., b. l. 15-17), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 19-22). V. P. įvykdė dvi tyčines nusikalstamas veikas, veikas įvykdė veikiant tiesiogine tyčia, nusikaltimai baigti, jo įvykdytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, abejomis įvykdytomis nusikalstamomis veikomis buvo padaryta žala – BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymo atveju padaryta turtinė žala, o BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymo atveju padaryta neturtinė bei kartu fizinė žala vienos iš nukentėjusiųjų sveikatai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. P. už įvykdytas nusikalstamas veikas skiriant bausmes nesusijusias su laisvės atėmimu jų dydį nustatant artimesnį sankcijų minimumui. Už veiką numatytą BK 140 str. 1 d. jam skirtina 6 mėnesius viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį išdirbant po 25 valandas, o už veiką numatytą BK 187 str. 1 d. skirtina 60 MGL dydžio bauda.

Kadangi V. P. įvykdytos nusikalstamos veikos sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis), viešuosius darbus keičiant į baudą (BK 65 str. 1 d. 4 p.), V. P. paskiriant subendrintą 78 MGL baudą.

Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis V. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir V. P. skirtina galutinė bausmė – 52 MGL bauda.

Ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė V. P. paskirta nebuvo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –

Automobilis AUDI A6 valst. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. : (duomenys neskelbtini), pakvitavimu grąžintas G. R. (1 t., b.l. 74), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktinas tolimesniam disponavimui G. R..

Įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai - galinio vaizdo veidrodėlis, medžiaginė juodos spalvos gumytė, biologinis mėginys, biologinis pėdsakas, 2 vnt. veidrodžio plastikinių detalių, saugomi Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus kaip menkaverčiai sunaikintini.

CD laikmena su BodyCam vaizdo įrašais (1 t., b.l. 88), CD laikmena su G. R. pateiktais vaizdo įrašais (1 t., b. l. 96), CD laikmena su BPC garso įrašais (1 t., b.l. 110) esantys bylos medžiagoje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį išdirbant po 25 valandas;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį 60 (šešiasdešimties) MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 4 punktu, šiuo nuosprendžiu V. P. paskirtas bausmes subendrinti, prie griežtesnės bausmės, 60 (šešiasdešimties) MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudos, pridėti švelnesnės laisvės apribojimo bausmės pakeistos į baudą dalį -18 MGL (900 Eur (devynis šimtus eurų)) ir skirti subendrintą 78 MGL (3900 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę V. P. sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti galutinę bausmę - 52 MGL (2600 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų) baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Nukentėjusiosios S. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir iš V. P. nukentėjusiosios S. P. naudai priteisti: 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios V. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir iš V. P. nukentėjusiosios V. P. naudai priteisti: 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Pripažinti proceso išlaidomis proceso išlaidomis ir priteisti iš atsakovo V. P. V. P. naudai dalį turėtų išlaidas už advokato atstovavimą bei ieškinio surašymą – 76 Eur (septyniasdešimt šešis eurus).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus:

Automobilį AUDI A6 valst. (duomenys neskelbtini), VIN Nr.: (duomenys neskelbtini), pakvitavimu grąžintą G. R., įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti tolimesniam disponavimui G. R..

Įvykio vietos apžiūros metu paimtus daiktus - galinio vaizdo veidrodėlį, medžiaginę juodos spalvos gumytę, biologinį mėginį, biologinį pėdsaką, 2 vnt. veidrodžio plastikinių detalių, saugomus Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus kaip menkaverčius sunaikintini.

CD laikmeną su BodyCam vaizdo įrašais, CD laikmeną su G. R. pateiktais vaizdo įrašais, CD laikmeną su BPC garso įrašais, esančius bylos medžiagoje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.