Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-187-175/2016;

Teisėjas Raimundas Mikšta Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00011-2015-9;

2016 m. balandžio 18 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Arūno Paštuolio, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant nuteistajai S. C., jos gynėjui advokatui Ričardui Lilui, nukentėjusiojo D. P. atstovui advokatui Nerijui Strazdui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo D. P. atstovo pagal įstatymą N. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo S. C. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. ir nuteista 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su mokslu ar darbu.

N. P. iš S. C., o jai neturint turto ar pajamų subsidiariai iš S. N. priteista 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo iš L. S. atstovės pagal įstatymą L. S. paliktas nenagrinėtas.

Dėl kaltinimo pagal BK 187 str. 1 d. S. C. išteisinta.

N. P. civilinis ieškinys dėl 183,35 Eur turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. C. nuteista už tai, kad veikdama su asmeniu, nesulaukusiu įstatymo nustatyto amžiaus baudžiamajai atsakomybei kilti (toliau – nusikalstamų veikų subjektu nesantis asmuo), 2014-03-19, apie 14.15 val., prie namo (duomenys neskelbtini), sumušė D. P., o būtent: S. C. trenkus D. P. į sprandą ir nukentėjusiam susilenkus, nusikaltimų subjektu nesančiam asmeniui spyrus jam į pilvą, nukentėjusiajam nukritus ant žemės, S. C. ir nusikalstamos veikos subjektu nesantis asmuo jį spardė ir tokiu būdu sukėlė D. P. fizinį skausmą.

S. C. išteisinta ją kaltinant tuo, kad ji, veikdama su nusikalstamų veikų subjektu nesančiu asmeniu, sugadino svetimą turtą, o būtent: 2014-03-19, apie 14.15 val., prie namo (duomenys neskelbtini), mušdama ir spardydama ant žemės nukritusį D. P., nepataisomai sugadino jo paltą. S. C. išteisinta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniame skunde ginčijama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos, taip pat dėl išlaidų advokato pagalbai atlyginimo. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą, taip pat nepagrįstai sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį, neišsprendė klausimo dėl išlaidų advokato pagalbai atlyginimo. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiojo D. P. atstovas N. P. buvo pareiškęs ieškinį dėl nuteistosios S. C. veiksmais nukentėjusiajam D. P. padarytos turtinės žalos atlyginimo. Iš byloje esančio pareiškimo privataus kaltinimo tvarka (T. 1, b. l. 2-5) matyti, kad turtinę žalą sudaro nukentėjusiojo D. P. palto, kuris buvo sugadintas 2014-03-19 įvykio metu, valymo išlaidos – 11,58 Eur ir, nepavykus palto išvalyti – jo vertė – 173,77 Eur, iš viso – 183,35 Eur (skunde nukentėjusiojo atstovas nurodo 173,77 Eur neturtinę žalą). Kauno apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo D. P. atstovo N. P. civilinį ieškinį dėl 183,35 Eur turtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą. Apygardos teismo teisėjų kolegija, priešingai, negu skunde tvirtina apeliantas, sprendžia, kad civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti palikimas nenagrinėtu šiuo atveju yra teisėtas ir pagrįstas, neprieštarauja BPK normoms, reglamentuojančioms klausimus, susijusius su civilinio ieškinio išsprendimu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad dėl kaltinimo pagal BK 187 str. 1 d. (turto sunaikinimas ar sugadinimas) S. C. buvo išteisinta BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu, t. y. jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 115 str. 3 d. 2 p. imperatyviai nurodyta, kad, tokiu atveju, kai kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, o civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Ieškinio palikimas nenagrinėtu kai asmuo išteisinamas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, įstatyme yra numatytas imperatyviai, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės priimti kitokį, negu numatyta BPK, sprendimą. Nors nukentėjusiojo atstovas skunde tvirtina, kad šioje byloje yra akivaizdu, kad turtinė žala buvo sąlygota nuteistosios veiksmais, kvalifikuotais pagal BK 140 str. 1 d., už kuriuos ji buvo nuteista, todėl teismas neturtinę žalą turėjo priteisti, su tokiais samprotavimais nesutiktina. BK 140 str. 1 d. nusikalstamos veikos objektas yra žmogaus sveikata. Šia veika žala padaroma asmens sveikatai, t. y. jam sukeliamas fizinis skausmas, jis nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Jei kaltininko veiksmais, atitinkančiais BK 140 str. 1 d. dispoziciją, žala padaroma ne tik asmens sveikatai, bet sugadinamas ir kitam asmeniui priklausantis turtas, kaltininko veiksmai papildomai kvalifikuojami pagal BK 187 str. 1 d. Šiuo atveju, priešingai, negu tvirtinama skunde, nebuvo surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad dėl S. C. veiksmų buvo nepataisomai sugadintas nukentėjusiojo paltas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendyje pažymėjo, kad vien tas faktas, jog S. C. prieš nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą, pats savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo sugadintas ir nukentėjusiojo turtas – paltas. Nors nukentėjusysis prie pareiškimo privataus kaltinimo tvarka pateikė palto nuotraukas, valyklos kvitą, pasak jo, neginčijamai patvirtinančius aplinkybes dėl palto sugadinimų, kurių nepavyko pašalinti valykloje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių duomenų nelaikė įrodymais, patvirtinančiais, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 187 str. 1 d., t. y. kad S. C. savo neteisėtais veiksmais tyčia sugadino nukentėjusiajam D. P. priklausantį turtą – paltą. Kaip teisingai nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš pateiktų nespalvotų nuotraukų nėra galimybės nustatyti, kokie apgadinimai paltui padaryti ir – ar jis iš viso yra sugadintas. Pateiktas kvitas, pats savaime, nei patvirtina, nei paneigia aplinkybę, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo sugadintas nukentėjusiojo paltas. Pateiktas kvitas yra neinformatyvus, jame užfiksuota informacija neryški, nesimato kvito datos, taip pat negalima identifikuoti, ar valyklai buvo pateiktas būtent tas paltas, dėl kurio nepataisomo sugadinimo nukentėjusiojo atstovas kaltina S. C.. Jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie vienareikšmiškai leistų spręsti, kad S. C. savo veiksmais, t. y. mušdama ir spardydama ant žemės nukritusį nukentėjusįjį, nepataisomai sugadino jo paltą, byloje nebuvo surinkta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes ir esant pagrįstoms abejonėms, kurių pašalinti teisėtomis įrodinėjimo priemonėmis nepavyko, vadovaudamasis in dubio pro reo principu, S. C. dėl kaltinimo pagal BK 187 str. 1 d. išteisino. Teismo išvados šioje dalyje yra išsamiai argumentuotos, pagrįstos visapusišku byloje ištirtų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu. Nesutikti su nuosprendyje padarytomis išvadomis apygardos teismo teisėjų kolegija neturi teisėto pagrindo.

Kolegija neturi pagrindo sutikti su nukentėjusiojo atstovo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, neįsigilino į bylos aplinkybes, netinkamai jas įvertino ir nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui civilinį ieškinį. Neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibūdinančios aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nukentėjusio skausmingų išgyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą ir kt. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į CK 6.250 str. 1 d. apibrėžtą neturtinės žalos sampratą, įvertino visas aplinkybes, reikšmingas nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį: atsižvelgė į nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgė į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir pripažino, kad šiuo konkrečiu atveju protinga kaltininko ir nukentėjusiojo priešingų interesų pusiausvyra bus užtikrinta priteisiant 150 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kolegijos vertinimu, priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra teisinga, atitinkanti protingumo ir proporcingumo reikalavimus, šios konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste nelaikytina aiškia per maža. Kasacinio teismo praktikoje bylose dėl BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos priteisiamos neturtinės žalos ribos yra labai plačios. Dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio kiekvienu atveju sprendžiama individualiai įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes. Kolegijos vertinimu, šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, įvertintos teisingai. Vien tai, kad nukentėjusiojo atstovas šias aplinkybes vertina kitaip, nereiškia, kad teismas jas įvertino netinkamai. Šiuo konkrečiu atveju piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistosios turtinę padėtį, jos kaltės laipsnį, nukentėjusiojo patirtą skausmą, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus.

Dėl skundo argumentų, kad nukentėjusysis dėl S. C. veiksmų buvo priverstas keisti mokyklą, pablogėjo sveikata, dėl ko turėjo kreiptis į medikus, vartoti raminančius vaistus, pažymima, kad šie skundo teiginiai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis. Byloje esanti (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės pasirašyta pažyma patvirtina tik tai, kad D. P. nuo (duomenys neskelbtini) mokėsi progimnazijos 8 klasėje, 2014-06-09 jam išduotas pagrindinio ugdymo I-osios dalies pažymėjimas. Duomenų apie tai, kad perėjimas mokytis į šią mokyklą buvo sąlygotas būtent dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiojo patirtų itin neigiamų dvasinių išgyvenimų, byloje nėra pateikta. Iš byloje esančio medicininių dokumentų išrašo matyti, kad nukentėjusiajam nustatytas krūtinės ląstos sumušimas, kreipėsi 2014-03-19, rekomenduoti analgetikai. 2014-03-21, būklei pagerėjus, išduota pažyma į mokyklą. Objektyvių duomenų apie tai, kad dėl tiriamo įvykio nukentėjusysis po 2014-03-21 būtų kreipęsis į medikus dėl pablogėjusios sveikatos (fizinės ir psichinės) byloje nėra pateikta. Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis dėl pablogėjusios sveikatos buvo priverstas vartoti raminančius vaistus. Esant tokiai situacijai kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes ir skundžiamu nuosprendžiu priteistą neturtinę žalą didinti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde.

Nesutiktina ir su nukentėjusiojo atstovo skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nesprendė nukentėjusiojo prašymo priteisti jo naudai proceso išlaidas, susijusias su advokato/advokato padėjėjo, dalyvavusių bylos nagrinėjime, teisine pagalba. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis ir jo atstovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme prašymo priteisti proceso išlaidas, susijusias su teisine pagalba, nepateikė nei žodžiu, nei raštu. Baigiamųjų kalbų metu toks prašymas taip pat nebuvo išreikštas. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu įrodymų apie advokatui ar advokato padėjėjui sumokėtus pinigus už teisinę pagalbą byloje taip pat nebuvo pateikta. Nesant prašymo priteisti proceso išlaidas ir tokių išlaidų buvimą patvirtinančių objektyvių įrodymų, teismas šio klausimo pagrįstai nesprendė.

Apeliaciniame skunde reiškiamas prašymas iš S. C. priteisti nukentėjusiajam bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas advokatas N. Strazdas pateikė dokumentus dėl bylinėjimosi išlaidų, iš kurių matyti, kad R. P. advokato N. Strazdo kontorai 2015-03-12 pervedė 80 Eur ir 500 Eur, 2015-12-30 pervedė 380 Eur (T. 2, b. l. 29-31). Kadangi apeliaciniame skunde vienas iš reikalavimų yra susijęs su proceso išlaidomis, spręstinas klausimas dėl proceso išlaidų atlyginimo nukentėjusiajam.

BPK 106 str. 2 d. numato, kad teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nepaisant to, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis ir jo atstovas neprašė atlyginti proceso išlaidų, nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesprendė pagrįstai, apygardos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad, esant tokiam prašymui apeliacinėje instancijoje, nukentėjusiojo turėtos advokato pagalbos išlaidos turi būti atlygintos, tačiau jos turi būti proporcingos suteiktai pagalbai.

Byloje pateikti mokėjimų nurodymai patvirtina, kad už atstovavimą byloje advokato N. Strazdo kontorai buvo pervesta 960 Eur. Iš pateiktų mokėjimo nurodymų datų galima spręsti, kad 580 Eur išlaidos susijusios su advokato pagalba nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o 380 Eur buvo pervesta už sutektą teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje. Kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį (bylą pirmosios instancijos teisme sudarė 1 tomas, 2-ame tome yra dokumentai, susiję su apeliacinio skundo nagrinėjimu), į tai, kad byla nelaikytina sudėtinga, kaltinimai buvo pareikšti dėl dviejų nusikalstamų veikų, dėl vienos veikos S. C. išteisinta, į apeliacinio skundo apimtį ir jame analizuojamų klausimų sudėtingumą teisine prasme, sprendžia, kad nukentėjusiojo prašomos priteisti 960 Eur išlaidos nėra proporcingos suteiktai pagalbai ir prašoma priteisti suma yra akivaizdžiai per didelė. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos suteikimu nukentėjusiajam, nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad nusikalstamą veiką S. C. padarė būdama nepilnametė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, įvertinus nuteistosios įstatyminės atstovės turtinę padėti, buvo priimtas sprendimas teikti 100 procentų valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, šiuo metu S. C., nors ir sulaukusi pilnametystės, nedirba, nekilnojamojo turto neturi, augina (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų, gyvena iš pašalpų. Įvertinus paminėtas aplinkybes, taip pat tai, kad nukentėjusiojo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, nukentėjusiojo atstovo prašymas dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos, teikiamos S. C., išlaidas sudaro 34,74 Eur dydžio advokato užmokestis. BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į paminėta, taip pat į tai, kad apeliacinis procesas buvo pradėtas ne nuteistosios, o nukentėjusiojo iniciatyva, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš nuteistosios gali būti laikomas ribojančiu nuteistosios galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistosios nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

nukentėjusiojo D. P. atstovo N. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nuosprendį:

iš S. C. nukentėjusiojo D. P. naudai priteisti 300 Eur proceso išlaidų už atstovavimą pirmosios instancijos teisme ir 100 Eur už atstovavimą apeliacinėje instancijoje.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 34,74 Eur, iš nuteistosios S. C. nepriteisti.