Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Audronei Tulauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios V. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 25 valandas,

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį - 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 4 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, prie griežtesnės 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudos pridėta dalis švelnesnės viešųjų darbų bausmės, pakeistos į baudą - 18 MGL (900 Eur) ir skirta subendrinta 78 MGL (3 900 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 52 MGL (2600 Eur) dydžio bauda.

Nukentėjusiosios S. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies ir iš V. P. priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiosios V. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies ir iš V. P. priteista 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. P. nuteistas už tai, kad 2023 m. sausio 16 d. apie 17.49 val. adresu (duomenys neskelbtini) mušė ir kitaip smurtavo prieš V. P. ir S. P., o būtent: rankomis sugriebė už dešinės V. P. rankos, ją spausdamas, stūmė pro duris, dėl ko pastaroji galva trenkėsi į namo sieną bei namo kieme pargriovė V. P. ant žemės ir, ranka sugriebęs už plaukų, spaudė ją prie žemės. Toliau tęsdamas savo veiksmus, automobilio ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) durelėmis, prispaudė S. P. kairės rankos peties - žasto sritį, tokiu būdu nukentėjusiajai V. P. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o S. P. - fizinį skausmą.

2. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad 2023 m. sausio 16 d. apie 17.49 val. adresu (duomenys neskelbtini), daužydamas rankomis bei spardydamas kojomis, apgadino G. R. priklausantį 6 433 Eur vertės automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. išdaužė galinį stiklą, galinį kairį žibintą, nulaužė kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, išdaužė priekinį automobilio stiklą, subraižė priekinį kairės pusės sparną, subraižė variklio dangtį, išdaužė abu priekinius žibintus, apgadino priekinį bamperį, suraižė dešinės pusės priekinį sparną, nulaužė dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, suraižė automobilio stogą, tokiu būdu sugadino svetimo G. R. priklausančio turto už 5 212,42 Eur.

3. Marijampolės apylinkės teismas, V. P. atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vertino tai, kad smurtiniai veiksmai nukentėjusiosios V. P. atžvilgiu truko itin trumpai, duomenų dėl liekamųjų reiškinių nepateikta, todėl prašoma neturtinė žala sumažinta iki 600 Eur.

Motyvuojamoji dalis

6. Nukentėjusiosios V. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Nukentėjusiosios apeliaciniame skunde kaltės, inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimai nėra keliami, nesutinkama tik su priteistu neturtinės žalos ir proceso išlaidų dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

Dėl neturtinės žalos

8. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji prašo byloje esantį civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir padidinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 5 000 Eur. Skunde nurodo, kad nuteistasis ne mažiau kaip 20 minučių naudojo prieš ją aktyvius neteisėtus veiksmus, kurie kėlė fizinį skausmą bei nemalonius pojūčius, todėl priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikos, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principų, nėra teisingas, lyginant su nukentėjusiajai S. P. priteistu neturtinės žalos dydžiu.

9. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajai V. P. iš nuteistojo priteisė 600 Eur neturtinei žalai atlyginti, motyvuodamas tuo, kad nukentėjusiajai dėl tyčinių V. P. veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs išgąstį nukentėjusiosios mažametei anūkei, nepatogumus, išgyvenimus. Vis dėlto, teismas pažymėjo, kad fizinis smurtas V. P. atžvilgiu buvo naudojamas itin trumpai, atlikti du poveikiai, sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą, o kitų duomenų, patvirtinančių nukentėjusios teiginius apie jai taikytą tolimesnį gydymą, jei toks buvo, vizitus į gydymo įstaigas, liekamuosius padarinius, teismui pateikta nebuvo, kas mažina priteistinos neturtinės žalos dydį.

10. CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Sprendžiant apylinkės teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (,,restitutio in integrum“) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą.

11. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Nustatant nukentėjusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos dydį, ne mažiau svarbūs ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat ir į sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, trukmę, netekto darbingumo laipsnį, atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius, galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse), kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui. Šios aplinkybės reikšmingos, nustatant jų piniginį-kompensacinį ekvivalentą, t. y. priteisiamos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-697/2018).

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas tinkamai nustatė ir įvertino nusikalstamos veikos pasekmes, reikšmingas vertinant patirtos neturtinės žalos dydį, t. y. pagrįstai atsižvelgė į nukentėjusiosios patirtą sužalojimą (nežymų sveikatos sutrikdymą) ir fizinį skausmą, patirtą išgąstį, stresą veikos padarymo metu bei kaltininko tyčią. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nukentėjusiajai V. P. konstatuotas galvos sumušimas, nubrozdinimai kakle bei kraujosruva kairio žasto srityje, sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 184). VšĮ Vilkaviškio ligoninės gydytojo įrašas patvirtina, kad įvykio dieną nukentėjusiajai V. P. konstatuotas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, galvos skausmas, svaigimas, galvos plaukuotosios dalies palpacija skausminga, sumušimo žymės kairėje (2 t., b. l. 54). Akivaizdu, kad nukentėjusioji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus ir emocinį stresą. Ne mažiau svarbu įvertinti ir pačios nusikalstamos veikos pobūdį, prieš nukentėjusiąją V. P. atliktų smurtinių veiksmų pobūdį, intensyvumą, trukmę. Šiuo atveju V. P. rankomis sugriebė už dešinės nukentėjusiosios rankos, kurią spausdamas, stūmė ją pro duris. Dėl šių veiksmų nukentėjusioji galva trenkėsi į namo sieną. Tuomet nuteistasis kieme pargriovė nukentėjusiąją ir, ranka sugriebęs už plaukų, spaudė ją prie žemės. Taigi, sužalojimai nukentėjusiajai V. P. buvo padaryti dviem trauminiais poveikiais. Svarbu įvertinti ir tai, kad sužalojimai apeliantei buvo padaryti galvos srityje (galvos sumušimas, nubrozdinimai kakle), t. y. vizualiai matomoje kūno srityje, kas akivaizdžiai sukėlė nepatogumus tiek jai pačiai, tiek bendraujant su kitais asmenimis. Dėl minėtų sužalojimų nukentėjusioji V. P. tą pačią dieną kreipėsi į medikus, o tai neabejotinai patvirtina faktą, kad patirtas smurtas sukėlė ne trumpalaikį fizinį skausmą. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija padarė išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai priteistas 600 eurų neturtinės žalos atlyginimas yra neproporcingas jos patirtiems išgyvenimams, fiziniam skausmui. Taigi, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus, į nukentėjusiosios patirtus fizinius, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl sveikatos būklės, į nuteistojo V. P. padarytos nusikalstamų veiksmų pobūdį, kaltės formą (tiesioginė tyčia), turtinę padėtį (dirba pagal individualią veiklą, darbingo amžiaus), teisėjų kolegija iš dalies tenkina nukentėjusiosios apeliacinį skundą ir skundžiamą nuosprendį BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu keičia, nukentėjusiajai V. P. iš nuteistojo V. P. priteistos neturtinės žalos dydį padidinant iki 1 000 eurų.

Dėl proceso išlaidų

13. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl atstovavimo išlaidų dydžio. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad byloje pateikti keturi pinigų priėmimo kvitai bendrai 360 Eur sumai, kurie nėra detalizuoti, nenurodoma už kokias nukentėjusiajai suteiktas paslaugas buvo surašyti. Atsižvelgęs į tai, apylinkės teismas konstatavo, kad proceso išlaidomis pripažintina ir iš kaltinamojo nukentėjusiajai V. P. priteistina jos patirtų proceso išlaidų suma mažintina proporcingai jos patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. iš kaltinamojo nukentėjusiai priteistina 12 procentų jos patirtų proceso išlaidų – 76 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apylinkės teismo argumentai yra visiškai nepagrįsti.

14. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiąją V. P. pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatė E. G.. Baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiosios atstovė prašė priteisti iš kaltinamojo atstovavimo išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokatės paslaugoms apmokėti, pagrindžiantys dokumentai: 2023 m. sausio 24 d. 30 Eur pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 55), 2023 m. kovo 15 d. 150 Eur pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 56), 2023 m. kovo 14 d. 150 Eur pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 57), 2023 m. birželio 16 d. 300 Eur pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 58). Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji V. P. patyrė 630 Eur proceso išlaidų, skirtų advokatės paslaugoms apmokėti pirmosios instancijos teisme. Priešingai, nei nurodė apylinkės teismas, kiekviename iš minėtų pinigų priėmimo kvitų yra nurodytas konkrečios nukentėjusiajai suteiktos paslaugos pobūdis (pabraukta), t. y. už patarimą, kitas teisines paslaugas, atstovavimą, dokumento surašymą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad advokatė E. G. ikiteisminio tyrimo metu teikė prašymus tyrimą vykdžiusiai institucijai, dalyvavo nukentėjusiosios papildomos apklausos metu (1 t., b. l. 172), susipažįstant su ikiteisminio tyrimo medžiaga (2 t., b. l. 27), bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateikė civilinį ieškinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistos 76 Eur proceso išlaidos už nukentėjusiosios atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, yra ženklai per mažos, neatitinkančios advokatės suteiktų paslaugų apimties, darbo sąnaudų. Kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, apylinkės teismas patirtas proceso išlaidas susiejo su pareikšto ieškinio dydžiu, tačiau tai prieštarauja BPK 106 straipsnio 2 dalies normoms, kurios nenumato galimybės mažinti priteistinų išlaidų dydį proporcingai patenkintų civilinio ieškinio reikalavimų daliai. Taigi, atsižvelgiant į tai, 630 Eur nukentėjusiosios atstovavimo išlaidų suma už advokatės suteiktas konsultacijas, atstovavimą teisme, nagrinėjamu atveju, laikoma pagrįsta, protingo dydžio ir atitinkančia advokatės darbo sąnaudas, todėl pripažintina proceso išlaidomis, kurios priteistinos iš V. P., todėl šioje dalyje teismo nuosprendis taip pat keičiamas.

15. Kartu su apeliaciniu skundu V. P. pateikė 200 Eur 2023 m. gruodžio 7 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už dokumento surašymą, prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš nuteistojo. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė nukentėjusioji V. P., skundas šia nutartimi iš dalies tenkinamas. Šioje byloje buvo keliami klausimai, tiesiogiai susiję su nukentėjusiosios interesais byloje, todėl ji turėjo kreiptis į advokatę profesionalios pagalbos, surašant apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji V. P. išlaidas patyrė dėl nuteistojo jos atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, todėl turėtos advokato pagalbos išlaidos dėl atstovavimo apeliaciniame procese, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš V. P.. Apygardos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, bylos apimtį (2 tomai), suteiktų teisinių paslaugų pobūdį (apeliacinio skundo surašymas), į tai, kad nukentėjusįjį pirmojoje instancijoje atstovavo ta pati advokatė, kuri buvo susipažinusi su bylos medžiaga, prašoma priteisti 200 Eur suma laikoma pagrįsta, teisinga ir proporcinga.

16. Kaip teisingai pastebėta apeliaciniame skunde, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nurodant paskirtos baudos mokėjimo terminą, buvo padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas, t. y. nurodyta, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. per klaidą buvo nurodytas neteisingas baudos sumokėjimo terminas skaičiais. Atsižvelgiant į tai, ši rašymo apsirikimo klaida taisytina.

17. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad nuteistajam V. P. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 91,67 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nukentėjusiosios V. P. apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Šia nutartimi apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Bylos duomenimis, nuteistasis V. P. vykdo individualią veiklą, gauna pajamas. Atsižvelgiant į tai, iš nuteistojo priteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutarė:

nukentėjusiosios V. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuteistojo V. P. nukentėjusiajai V. P. priteistos neturtinės žalos dydį padidinti iki 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų).

Padidinti nukentėjusiajai V. P. iš nuteistojo V. P. priteistas proceso išlaidas, turėtas atstovės advokatės paslaugoms apmokėti, nuo 76 Eur (septyniasdešimt šešių eurų) iki 630 Eur (šešių šimtų trisdešimt eurų).

Ištaisyti rašymo apsirikimą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, išdėstant taip: ,,nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 91,67 Eur (devyniasdešimt vieną eurą 67 ct) valstybės naudai.

Priteisti nukentėjusiajai V. P. iš nuteistojo V. P. 200 Eur (du šimtus eurų) už patirtas advokatės atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.