- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-1864-413/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01949-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- E. P., A. B., G. J., O. B., E. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-5435-835/2020 pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. P., A. B., G. J., O. B., E. B. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą prašydamas pratęsti (atnaujinti) terminą palikimui priimti po A. B. mirties (duomenys neskelbtini).
2. Prašyme nurodė, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo E. P. yra A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai. Po jo mirties pareiškėjas nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nes buvo įsitikinęs, kad nėra jokio po tėvo mirties likusio paveldimo turto. Tik 2019 metų rudenį iš žmonių kalbų sužinojo, kad jo tėvas turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į žemę. Todėl jis turi teisę į tėvui tenkančią paveldimo turto dalį po senelio J. B. mirties, nes (duomenys neskelbtini) seneliui mirus, ilgai nebuvo užbaigtos paveldėjimo procedūros. Sužinojęs apie tikėtiną teisę į paveldėjimą, jis ėmėsi aktyvių veiksmų, pradėjo rinkti informaciją ir kreipėsi į teismą. Mano, kad nurodytos priežastys yra svarbios praleistam terminui atnaujinti.
3. Suinteresuotas asmuo E. P. su pareiškimu sutiko.
Atsiliepimas
4. Suinteresuoti asmenys A. B., G. J., O. B., E. B. prašė pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas nenurodė svarbios priežasties, dėl kurios po savo tėvo A. B. mirties (duomenys neskelbtini) nesikreipė į notarų kontorą dėl palikimo priėmimo. Paaiškino, kad po senelio J. B. mirties (duomenys neskelbtini), visą jo palikimą priėmė sūnus J. B., o A. B. jokio turto niekada neturėjo, gyveno tėvų namuose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjo A. B. pareiškimą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjo A. B. ir suinteresuoto asmens E. P. tėvas, suinteresuotų asmenų A. B. ir G. J. brolis A. B. mirė (duomenys neskelbtini) ir apie šį faktą pareiškėjui buvo žinoma. Pareiškėjas ir jo sesuo yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai paveldint pagal įstatymą, tačiau per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, palikimo niekas nepriėmė. Pareiškėjo tėvo palikimas turėjo būti priimtas iki (duomenys neskelbtini), taigi pareiškėjas terminą priimti palikimą praleido 8 metus 5 mėnesius ir 10 dienų.
7. Iš pateiktų valstybės įmonės Registrų centro dokumentų teismas nustatė, kad ir šios dienos duomenimis A. B. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi, taigi ir turto, kurį būtų galimybė paveldėti, nėra. Dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, kad jo tėvas A. B., miręs (duomenys neskelbtini), turėjo nuosavybės teisę į žemę, pareiškėjas nepateikė. Į bylą taip pat nepateikta dokumentų, kurie patvirtintų, kad A. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, ar kad jis turi teisę paveldėti turto dalį po pareiškėjo senelio J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Priešingai, byloje yra pateiktas 2019 m sausio 21 d. notarės liudijimas, patvirtinantis, kad J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) mirusio J. B. pirmos eilės įpėdinis, priėmęs mirusiojo palikimą.
8. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas domėjosi mirusiojo turto paveldėjimo procesu, tikrino VĮ Registrų centro duomenis ar kreipėsi į notarų biurą dėl informacijos gavimo ir panašiai. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad tėvo giminaičiai po jo mirties nepasakė, jog (duomenys neskelbtini) miręs senelis turėjo turto, nelaikytina svarbia priežastimi siekiant atnaujinti terminą palikimui priimti po tėvo mirties, todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo objektyvių kliūčių pareiškėjui priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą, tačiau pareiškėjas jokių aktyvių veiksmų neatliko, tai yra nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Tai, kad pareiškėjas po tėvo mirties nesikreipė dėl palikimo, nes buvo tikras, jog tėvas neturi jokio turto, nelaikytina svarbia priežastimi, nes pareiškimą dėl palikimo priėmimo būtina pateikti notarui, o tai pareiškėjas žinojo.
9. Įvertinęs bylos aplinkybes ir pareiškėjo paaiškinimus, kad jam buvo žinoma įstatymo nuostata, jog palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius, taip pat tai, kad pareiškėjas teismui nenurodė nė vienos svarbios bei objektyvios priežasties, dėl ko jis praleido įstatymo nustatytą terminą, teismas sprendė, kad atnaujinti terminą palikimui priimti nėra pagrindo. Pareiškėjas savo subjektinių teisių per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo neįgyvendino dėl nerūpestingumo ir aplaidumo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. B. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo pareiškimą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismui buvo nurodyta objektyvi aplinkybė, pagrįsta faktinėmis pareiškėjui žinomomis aplinkybėmis, susijusiomis su įsitikinimu apie paveldimo turto nebuvimą: išlaikymo vaikams neteikimas, pastovios gyvenamosios vietos neturėjimas, gyvenimo būdas. Pareiškėjas sąžiningai nežinojo apie nuosavybės teisių į žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą atkūrimą ir jo tėvo teisę paveldėti po senelio mirties. Pareiškėjas žinojo, kad tėvams nutraukus santuoką, tėvas vengė teikti išlaikymą, kitomis formomis ir būdais vaikais nesirūpino. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog paveldimo turto nėra, nes tėvas asmeniškai jokio turto neturėjo, todėl nesikreipė į notarų biurą. Tai neturėtų būti vertinama kaip nerūpestingas ar aplaidus elgesys.
10.2. Aplinkybė, jog jo tėvas A. B. galimai turėjo teisę paveldėti po savo tėvo (pareiškėjo senelio) J. B. (gim. 1925 m.) mirties, tapo žinoma 2019 metų rudenį. Šią aplinkybę patvirtino suinteresuotas asmuo O. B., kuri nurodė, jog notarė jai paaiškinusi, kad pusė J. B. (gim. 1925 m.) žemės priklauso A. B. (pareiškėjo tėvui), nes G. J. ir A. B. atsisakė investicinių čekių. Teigė, jog tą pačią dieną, kai sužinojo, kad A. B. vaikai turi kreiptis į teismą, tai buvo 2019 metų pabaigoje, ji nuėjo pas pareiškėjo motiną ir pasakė tai.
10.3. A. B., 2019 metų pabaigoje sužinojęs apie tėvui A. B. paveldėjimo pagrindu priklausantį turtą, pradėjo rinkti įrodymus. Į 2020 m. vasario 17 d. advokatės prašymą VĮ Registrų centras 2020 m. vasario 26 d. išdavė išrašus iš Nekilnojamojo turto registro. Įsigaliojus 2020-03-16 COVIT-19 karantinui, pareiškėjas vykdė darbines tolimųjų reisų vairuotojo pareigas užsienyje. Atsiradus realiai galimybei, pareiškėjas su pareiškimu kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus. Akivaizdu, jog pareiškėjas nevilkino kreipimosi į teismą momento, elgėsi pagal realią situaciją, galimybes kontaktuoti, komunikuoti.
10.4. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje suinteresuoti asmenys – tėvo A. B. brolis A. B., sesuo G. J., mirusio brolio J. B. sūnus E. B. ir sutuoktinė O. B. prieštaravo dėl pareiškėjo pareikšto prašymo, tačiau jie patys taip pat nerealizavo savo teisės į paveldėjimą po A. B. mirties.
10.5. Svarbu yra tai, kad atnaujinus pareiškėjui praleistą terminą priimti tėvo A. B. palikimą, atsirastų galimybė paveldėti A. B. tenkančią palikimo dalį po J. B. (gim. 1925 m.) mirties. Iš pateiktų VĮ Registrų centro NTR išrašų matyti, kad 1/2 nekilnojamo turto dalis vis dar įregistruota J. B. (gim. 1925 m.) vardu. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, akivaizdu, jog pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą tenkinimas nepažeis kitų suinteresuotų asmenų interesų, taip pat nebus pažeistas viešasis interesas.
10.6. Nepagrįstas teismo teiginys, jog pareiškėjas nepateikė savo teiginius patvirtinančių dokumentų, kad jo tėvas A. B. turėjo nuosavybės teisę į žemę nuosavybės teisės atkūrimo į žemę pagrindu. Apskrities viršininko sprendimas dėl nuosavybės teisės į žemę atstatymo buvo priimtas 2003 m. lapkričio 13 d., tokie duomenys nurodyti VĮ Registrų centro NTR išrašuose. Nuosavybės teisė į žemę buvo atkurta J. B. (gim. 1925 m.) vardu, kuris mirė (duomenys neskelbtini), todėl J. B. (gim. 1925 m.) įpėdiniai įgijo teisę į žemę. Iš suinteresuotų asmenų parodymų teismo posėdyje darytina išvada, kad jie buvo nusprendę, jog žemė turėtų atitekti J. B. (gim. 1947 m.), o 0,14 ha namų valdos žemės sklypas su jame esančiais pastatais – A. B.. Įstatyme nustatytu būdu – rašytine notarine sutartimi – susitarimas nebuvo įformintas. Taigi, nesant notarinės sutarties, testamento ar kito įstatymu pripažinto tinkamu įrodymu, visi J. B. (gim. 1925 m.) įpėdiniai turėjo lygias teises į paveldėjimą. Šios teisės atsisakė tik A. B. ir G. J..
10.7. Pareiškėjas siekia atnaujinti terminą palikimui priimti po tėvo A. B. mirties. Tik patenkinus šį prašymą, pareiškėjas įgys teisę pretenduoti į tėvui A. B. tenkančią palikimo dalį po J. B. (gim. 1925 m.) mirties. Kaip matyti iš dokumentų, nuosavybės teisė į 1/2 J. B. (gim. 1925 m.) turto dalį niekam ir jokiu pagrindu nepripažinta.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimais į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys E. B., O. B., A. B. ir G. J. prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. J. B. (gim. 1925 m.) – apelianto senelis, mirė 1994 m. rugpjūčio 11 d. Jam mirus atsirado palikimas. Tuo metu jo palikimą sudarė investiciniai čekiai, kuriuos paveldėti atsisakė dukra G. J. (B.) ir sūnus A. B.. Kitas sūnus J. B. (E. B. tėvas), gimęs (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė. O trečias sūnus A. B. (apelianto tėvas) po tėvo mirties palikimo nepriėmė. Taigi, pareiškėjo tėvas A. B. nuo savo tėvo J. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)), daugiau nei 18 metų nesitvarkė paveldėjimo reikalų ir neįgijo nei teisės į palikimą, nei turto, kuris galėtų tapti palikimu po jo mirties. Todėl pareiškėjas po savo tėvo A. B. mirties neturi ką paveldėti, nes pagal bylos duomenis jo tėvas turto nepaliko, o A. B. įpėdinio veiksmų neatliko, palikimo nepriėmė.
11.2. Apeliantas A. B. galėjo viską sužinoti, jei po savo tėvo mirties būtų nuvykęs pas notarę. Tokių veiksmų jis neatliko ir iš viso nieko nedarė, tik nurodė, kad atsitiktinai sužinojo apie galimai turimas teises į nuosavybės teisių atkūrimą. Neįtikėtina, kad kažkokie tai anonimai žino daugiau nei jis, būdamas apdairus ir rūpestingas, galėjo sužinoti elgdamasis pagal paveldėjimo teisės normų reikalavimus.
11.3. Nuosavybės teisių atkūrimas įvyko J. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris mirė nesulaukęs nuosavybės teisių į tėvo turėtą nuosavybės teisėmis žemės atkūrimą. Nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos Alytaus apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. S-33-19024, o į 0,1400 ha. sklype esančius statinius nuosavybė nustatyta 2019 m. vasario 21 d. Butrimonių apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr. R5-55-(1.24) pagrindu.
11.4. Senelis J. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) 1994 m. sausio 13 d. parašė Sutikimą, kad jis perleidžia žemės nuosavybės atkūrimo teisę į savo tėvo J. B., P. 8,13 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini), savo vaikui B. J., J. Šis Sutikimas, perleidžiantis žemės nuosavybės teisę į prosenelio J. B., Petro žemę, pagal išreikštos valios formą atitinka teisės reikalavimus. Jo pagrindu pretendentą į žemės nuosavybę J. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), žemės nuosavybės teisių atkūrimo procese turėjo pakeisti suinteresuoto asmens E. B. tėvas J. B., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau dėl suinteresuotiems asmenims nežinomų priežasčių tai neįvyko. Pareiškėjo tėvas A. B. žinojo jo tėvo Sutikime išreikštą valią, todėl jis palikimo ir nepriėmė. Tai žinojo ir apeliantas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
13. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti terminą palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str. 1 d.).
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad apelianto ir suinteresuoto asmens E. P. (B.) tėvas A. B. (duomenys neskelbtini). Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarė patvirtino, kad po A. B. mirties paveldėjimo bylų dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nėra užvesta. VĮ Registrų centro 2020 m. vasario 26 d. rašte nurodyta, kad nekilnojamojo turto registro duomenimis A. B. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi.
16. Apelianto senelis J. B. (gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini)) turėjo keturis vaikus: J. B. (gim. 1947 m., mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties palikimą priėmė jo žmona O. B. (gim. 1948 m.) ir sūnus E. B.), A. B. (gim. 1951 m.), G. J. (B., gim. 1953 m.) ir apelianto tėvą A. B. (gim. 1957 m.).
17. Alytaus rajono apylinkės teismo 1993 m. liepos 9 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. B., J. (gim. 1925 m.) tėvas J. B., P., miręs (duomenys neskelbtini), iki žemės nacionalizavimo (duomenys neskelbtini) valdė 10 ha 38 a žemės sklypą.
18. Pareiškėjo senelis J. B. (gim. 1925 m.) 1994 m. sausio 13 d. parašė Sutikimą, kuriame nurodė, jog perleidžia žemės nuosavybės teisę į savo tėvo B. J., P. jam priklausančią žemės dalį 8,13 ha, esančius (duomenys neskelbtini), savo vaikui B. J.. Šį Sutikimą antspaudu ir savo parašu patvirtino Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) viršaičio pavaduotoja Z. R..
19. Pareiškėjo seneliui J. B. (gim. 1925 m.) po jo mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės į apelianto prosenelio žemę, esančią (duomenys neskelbtini), ir Alytaus apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. S-33-190424 nuosavybės teisės į žemės sklypus įregistruotos J. B. (gim. 1925 m.) vardu.
20. Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarė 2006 m. sausio 17 d. apelianto dėdei J. B. (gim. 1947 m.) išdavė liudijimą, kad jis yra (duomenys neskelbtini) mirusio J. B. pirmos eilės įpėdinis ir liudijimas išduotas dar tuo tikslu, kad įpėdinis galėtų gauti dokumentus, patvirtinančius mirusiojo nuosavybės teises į turėtą turtą.
21. Tai reiškia, kad po senelio J. B. mirties (duomenys neskelbtini) atsirado palikimas, tačiau nuosavybės teisės į konkretų turtą įregistruotos tik 2003 metais, atkūrus nuosavybės teises į žemę. Palikimą po senelio J. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė vienintelis sūnus J. B., gim. 1947 m. (suinteresuoto asmens E. B. tėvas). Suinteresuotų asmenų G. J. ir A. B. teigimu, jie nuo savo palikimo dalies atsisakė.
22. Suinteresuotas asmuo E. B. nurodė, kad apelianto tėvui A. B. buvo žinoma apie senelio J. B. 1994 m. sausio 13 d. duotą Sutikimą, pagal kurį atkūrus nuosavybės teises į žemę, ji visa atiteks sūnui J. B. (gim. 1947 m.), todėl apelianto tėvas palikimo po savo tėvo (apelianto senelio) mirties nepriėmė, į notarų kontorą nesikreipė. Suinteresuoto asmens tėvui J. B. (gim. 1947 m.) po jo tėvo J. B. (gim. 1925 m.) mirties buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ palikimo dalį.
23. Nekilnojamojo turto registro duomenimis apelianto senelio J. B. (gim. 1925 m.) vardu yra likęs registruotas nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Šio turto 1/2 dalis priklauso O. B. ir E. B. 2019 m. rugsėjo 16 d. išduoto Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu.
24. Pareiškėjas A. B. 2020 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po savo tėvo A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Pareiškimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas sąžiningai klydo nesikreipdamas pas notarą per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, nes buvo įsitikinęs, jog jo tėvas neturėjo jokio turto, tačiau sužinojęs, kad tėvas A. B. turėjo teisę į J. B. (gim. 1925 m.) palikimą, ėmėsi rengti dokumentus prašymui dėl termino atnaujinimo. Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis.
25. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017).
26. Apeliantas tvirtina, kad po savo tėvo A. B. mirties per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, taip pat patvirtina, kad jam buvo žinoma apie tėvo mirtį, žinoma, kad į notarą reikia kreiptis per tris mėnesius. Apeliantas nurodo, kad buvo įsitikinęs, jog mirusysis jokio turto neturėjo. Minėti pareiškėjo argumentai leidžia spręsti, kad jam buvo žinoma apie A. B. mirtį, tačiau per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo į notarą jis ir jo sesuo E. P. nesikreipė sąmoningai. Taip pat iš nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, jog apelianto tėvas A. B. apie savo teisę priimti palikimą po tėvo J. B. mirties taip pat žinojo, tačiau šios teisės taipogi sąmoningai neįgyvendino apie 18 metų.
27. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).
28. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Asmeniui mirus įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas, nes tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą. Taigi, (duomenys neskelbtini) pareiškėjui atsirado teisė priimti mirusiojo A. B. palikimą CK 5.50 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais, tačiau pareiškėjas to nepadarė. Nagrinėjamu atveju terminas palikimui priimti praleistas daugiau kaip 8 metus.
29. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
30. Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar terminas kreiptis dėl paveldėjimo praleistas dėl objektyvių priežasčių. Pažymėtina, kad pagal minėtą teismų praktiką yra būtina nustatyti, kokius po palikėjos mirties veiksmus, susijusius su palikimo priėmimu, atliko pareiškėjas, ar terminas palikimui pagal įstatymą priimti yra praleistas dėl objektyvių priežasčių, ar egzistuoja pagrindas atnaujinti šį terminą.
31. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą palikimui priimti, iš esmės nurodė vienintelę priežastį – jis nežinojo, jog mirusysis (jo tėvas) galimai turėjo turtinę teisę į savo mirusio tėvo palikimą, kad šias aplinkybes nuo paveldėtojo nuslėpė suinteresuoti asmenys, jo tėvo giminaičiai, o apie tai, kad senelio vardu yra likęs registruotas nekilnojamasis turtas – ½ dalis žemės sklypų, jam tapo žinoma tik 2020 m. vasario mėnesį.
32. Šiuo klausimu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. APŽVALGA BYLOSE DĖL PAVELDĖJIMO Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).
33. Apeliacinės instancijos teismas šios nutarties 26 punkte nustatė, jog visiems galimiems mirusiojo A. B. turto paveldėtojams apie teisę priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties buvo žinoma, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo jie tiesiog nesikreipė, nesiaiškino, ar palikėjas turėjo kokio nors paveldimo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, piniginių lėšų ir kito turto, t. y. nė vienas iš palikėjų nepasidomėjo, ar yra apskritai kokio nors paveldimo turto.
34. Pažymėtina, kad nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 str. 1, 3 dalys). Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. APŽVALGA BYLOSE DĖL PAVELDĖJIMO Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).
35. Apeliantas ir jo sesuo turėdami apsisprendimo laisvę, sąmoningai nepareiškė noro priimti palikimą. Aptartos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad pareiškėjas neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad po tėvo mirties priimtų palikimą per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Taigi pareiškėjo galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po palikėjo mirties nebuvo suvaržyta.
36. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad suinteresuoti asmenys, jo tėvo giminaičiai nuslėpė nuo jo faktą, kad palikėjo seneliui priklausė žemės sklypai, šiuo atveju nėra reikšmingi, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas savo tėvo ir jo labiau senelio turtine padėtimi tiesiog nesidomėjo ir nesirūpino.
37. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjas terminą palikimui priimti būtų praleidę dėl svarbių, objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atnaujinti šio termino nėra pagrindo.
38. Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nelemia galutinio bylos išnagrinėjimo rezultato, todėl plačiau apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, kt.).
39. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino teisiškai svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.